{"id":57179,"date":"2025-12-08T16:13:22","date_gmt":"2025-12-08T16:13:22","guid":{"rendered":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/57179\/"},"modified":"2025-12-08T16:13:22","modified_gmt":"2025-12-08T16:13:22","slug":"milijonai-patenka-i-spastus-ekspertai-atskleidzia-moderniausias-manipuliacijos-taktikas","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/57179\/","title":{"rendered":"Milijonai patenka \u012f sp\u0105stus: ekspertai atskleid\u017eia moderniausias manipuliacijos taktikas"},"content":{"rendered":"

Manipuliatoriai ragina sprendimus priimti \u010dia ir dabar <\/p>\n

Apie manipuliacijas socialiniuose tinkluose pastaraisiais metais galima rasti vis daugiau informacijos. Juk be interneto ir virtualaus bendravimo dauguma tiesiog ne\u012fsivaizduoja savo kasdienyb\u0117s. <\/p>\n

\u201eManipuliacija socialiniuose tinkluose \u2013 sure\u017eisuotos strategijos, skirtos \u017emoni\u0173 emocijoms sukelti bei formuoti tam tikr\u0105 nuomon\u0119 ar po\u017ei\u016br\u012f. Manipuliacijos da\u017eniausiai naudojamos komerciniais ar politiniais tikslais, o taip pat ir socialiniais klausimais\u201c, \u2013 pasakoja psicholog\u0117 Romena Ka\u010dinien\u0117. <\/p>\n

Ji ai\u0161kina, kad socialini\u0173 tinkl\u0173 platformos sukurtos taip, kad atliept\u0173 daug \u017emogaus poreiki\u0173. Virtualus gyvenimas suteikia bendryst\u0117s ir priklausomumo jausm\u0105, leid\u017eia pasijusti pripa\u017eintu. Laikas socialiniuose tinkluose yra malonus. <\/p>\n

\u201eSocialini\u0173 tinkl\u0173 platformos yra patrauklios, stimuliuojan\u010dios. \u017dmones traukia ry\u0161kios antra\u0161t\u0117s, vaizdai, provokuojantis turinys. \u010cia viskas pasiekiama be dideli\u0173 pastang\u0173, o informacijos srautas yra nenutr\u016bkstantis. Visame \u0161iame fone suma\u017e\u0117ja \u017emogaus geb\u0117jimas visk\u0105 vertinti kriti\u0161kai\u201c, \u2013 teigia pa\u0161nekov\u0117. <\/p>\n

O kaip suprasti, kad turinys yra manipuliuojantis? Psicholog\u0117 nurodo, kad tok\u012f turin\u012f neretai lydi stiprios emocijos: pyktis, neigimas, baim\u0117, susi\u017eav\u0117jimas, pakyl\u0117jimas. Kartais manipuliuojanti informacija su\u017eadina teigiamas emocijas, tokia taktika da\u017eniausiai pasirenkama komerciniais tikslais. Neigiamos emocijos su\u017eadinamos politikoje, opiais socialiniais klausimais. Dar vienas ry\u0161kus manipuliacij\u0173 siekis \u2013 raginimas veikti, spaudimas priimti sprendim\u0105 tuojau pat. <\/p>\n

\"Psicholog\u0117 <\/p>\n

Siekiama, kad neb\u016bt\u0173 laiko informacijos analizei <\/p>\n

R. Ka\u010dinien\u0117 ai\u0161kina, kad i\u0161gyvenant stiprias emocijas silpniau veikia u\u017e login\u012f m\u0105stym\u0105 atsakingi smegen\u0173 centrai. <\/p>\n

\u201eTokiu b\u016bdu matote tai, k\u0105 \u201enorite\u201c matyti, nebepastebite svarbi\u0173 detali\u0173, elgiat\u0117s impulsyviai. Kuomet \u017emog\u0173 u\u017evaldo emocijos, jis ie\u0161ko greit\u0173 atsakym\u0173 ir sprendim\u0173, mat neb\u0117ra laiko analizei\u201c, \u2013 sako psicholog\u0117. <\/p>\n

Pa\u0161nekov\u0117 ai\u0161kina, kad labiausiai komentuojamas ir daugiausiai emocij\u0173 sukeliantis turinys da\u017eniausiai b\u016bna katastrofinis. Da\u017eniausiai manipuliuojama suk\u0117lus baim\u0119, pykt\u012f, kurstant neapykant\u0105, panik\u0105. <\/p>\n

\u201e\u0160ios emocijos yra apie pavoj\u0173 ir i\u0161gyvenim\u0105. Tokiomis aplinkyb\u0117mis neb\u0117ra kada m\u0105styti, mat tampame nekriti\u0161ki ir skubame veikti, reaguoti\u201c, \u2013 dalinasi specialist\u0117. <\/p>\n

Manipuliacija realiame gyvenime ir socialiniuose tinkluose: kuo skiriasi? <\/p>\n

Psicholog\u0117 R. Ka\u010dinien\u0117 pasakoja, kad manipuliacija \u2013 kito \u017emogaus kontroliavimas, siekiant sau naudos. Tiek t\u0105 darant realyb\u0117je, tiek ir socialiniuose tinkluose, pirminis tikslas pana\u0161us.<\/p>\n

\u201ePagrindinis skirtumas ir \u017eenklas, kad realiame gyvenime jumis ka\u017ekas manipuliuoja, yra stiprus kalt\u0117s ir g\u0117dos jausmas. Socialiniuose tinkluose, kiek kitaip, \u017emogus pasiekiamas per pykt\u012f ir baimes. Juk realiame gyvenime mes turime ne tik \u201esaus\u0105\u201c turin\u012f, bet ir kiek daugiau papildomos informacijos, kuri leid\u017eia lengviau atpa\u017einti bandym\u0105 manipuliuoti. Apie negerus k\u0117slus signalizuoti gali k\u016bno kalba, balsas, kalb\u0117jimo maniera. Bendraujant galime perklausti, pasitikslinti ar diskutuoti\u201c \u2013 vardija specialist\u0117. <\/p>\n

Anot jos, socialiniuose tinkluose tokios galimyb\u0117s neturime, tod\u0117l manipuliacija yra sunkiau atpa\u017e\u012fstama. O ir sklaidos galimyb\u0117 \u010dia didesn\u0117, juk per trump\u0105 laik\u0105 \u017einut\u0117 gali pasiekti milijonus. Realiame gyvenime, R. Ka\u010dinien\u0117 pabr\u0117\u017eia, pasiekiamumas ribotas. Da\u017eniausiai manipuliuojama \u017emon\u0117mis, kurie tuo metu yra aplink. <\/p>\n

T\u0105 \u017einoti turi kiekvienas socialini\u0173 tinkl\u0173 vartotojas <\/p>\n

Kalbinama psicholog\u0117 pabr\u0117\u017eia, kad ne visada yra paprasta atpa\u017einti klaidinan\u010di\u0105 informacij\u0105. <\/p>\n

\u201eTuomet, kai susiduriame su naujais dalykais, stengiam\u0117s juos suprasti ir pritaikyti. Negalvojame apie tai, ar nauja informacija teisinga\u201c, \u2013 sako pa\u0161nekov\u0117. <\/p>\n

Tad kaip atpa\u017einti, kad informacija yra manipuliuojanti? R. Ka\u010dinien\u0117 sako, kad pirmiausia reikia \u012fvertinti, ar informacijos \u0161altinis yra patikimas. <\/p>\n

\u201eAtkreipkite d\u0117mes\u012f \u012f tai, ar \u0161i \u017einut\u0117 randama ir kituose \u0161altiniuose. Taip pat svarbu ir tai, ar ekspertu save vadinantis \u017emogus turi atitinkam\u0105 i\u0161silavinim\u0105, pakankam\u0105 praktik\u0105 \u0161ioje srityje\u201c, \u2013 vardija ji. <\/p>\n

Pa\u0161nekov\u0117 nurodo, kad visuomet galima paie\u0161koti perskaityt\u0173 ar i\u0161girst\u0173 teigini\u0173 \u012frodym\u0173. Svarbus ir informacijos tonas. Manipuliacijoms yra b\u016bdinga \u0161okiruojanti, emocionali ir kategori\u0161ka maniera. <\/p>\n

Psichologinio atsparumo galima i\u0161mokti <\/p>\n

R. Ka\u010dinien\u0117 atkreipia d\u0117mes\u012f \u012f tai, kad tiems, kurie nori i\u0161mokti atpa\u017einti manipuliacijas socialiniuose tinkluose, svarbu gilinti \u017einias apie pa\u010dius socialinius tinklus bei suprasti, kaip jie veikia. <\/p>\n

\u201eB\u016btina \u017einoti, kad \u010dia orientuojamasi \u012f emocijas, greitas reakcijas. Verta sau priminti, kad kituose informaciniuose \u0161altiniuose turin\u012f renkam\u0117s patys, o socialiniuose tinkluose j\u012f mums si\u016blo algoritmas pagal tai, kiek susidom\u0117jimo parodyta. Tokiu b\u016bdu kryptingas informacijos srautas nenutr\u016bksta, o kuo da\u017eniau j\u012f matome, tuo labiau tikime\u201c, \u2013 ai\u0161kina pa\u0161nekov\u0117. <\/p>\n

Specialist\u0117 nurodo, kad tuomet, kai turinio daug, atsiranda informacinis nuovargis, tampame ma\u017eiau kriti\u0161ki. <\/p>\n

\u201eTuomet, kai informacija neigiama, sunku atpa\u017einti, kad ji manipuliuojanti. Juk keliamas nesaugumo jausmas\u201c, \u2013 teigia specialist\u0117. <\/p>\n

Anot jos, pats papras\u010diausias b\u016bdas, pad\u0117siantis i\u0161vengti manipuliacij\u0173 \u2013 informacinio srauto ribojimas. Ver\u010diau \u201esekti\u201c tik patikimus \u0161altinius, rinktis tik patikim\u0105 turin\u012f bei vengti pasyvaus nar\u0161ymo socialiniuose tinkluose. <\/p>\n

Kokie \u017emon\u0117s pa\u017eeid\u017eiami labiausiai? <\/p>\n

Psicholog\u0117 sako, kad \u017emoni\u0173 \u201eatsparumas\u201c manipuliacijoms nepriklauso nuo j\u0173 am\u017eiaus. Anot jos, skirtingi tyrimai atskleid\u017eia skirtingus rezultatus. <\/p>\n

\u201ePavyzd\u017eiui, vienuose tyrimuose nurodoma, kad vyresni nei 65 met\u0173 am\u017eiaus \u017emon\u0117s yra labiau pa\u017eeid\u017eiami, kituose \u2013 prie\u0161ingai, teigiama, kad vyresni \u017emon\u0117s yra kriti\u0161kesni ir lengviau nei jaunimas atskiria neties\u0105\u201c, \u2013 ai\u0161kina R. Ka\u010dinien\u0117. <\/p>\n

Anot jos, pa\u017eeid\u017eiamumas labiausiai priklauso nuo asmenini\u0173 \u017emogaus savybi\u0173. <\/p>\n

\u201eLabiau pa\u017eeid\u017eiami tie \u017emon\u0117s, kurie yra sunkiose gyvenimo situacijose. Jie ma\u017eiau kriti\u0161ki, mat nori jaustis saug\u016bs. Taip pat labiau pa\u017eeid\u017eiami yra vieni\u0161i ir nelaimingi \u017emon\u0117s. Socialiniai tinklai<\/a> jiems gali sukelti net priklausomyb\u0117s jausm\u0105\u201c, \u2013 nurodo psicholog\u0117. <\/p>\n

Taip pat ji pamini ir tai, kad vyrai tampa labiau pa\u017eeid\u017eiami, jei informacija yra apie politik\u0105. Jie da\u017eniau pervertina savo galimybes atpa\u017einti, kada tokia informacija klaidinanti. Ta\u010diau moterys labiau paveikios socialinei manipuliacijai, jos daugiau reaguoja \u012f socialinius palyginimus, teigiam\u0173 emocij\u0173 su\u017eadinim\u0105, vaizdin\u012f turin\u012f. Vaikai ir jaunimas labiau paveik\u016bs vizualiai patraukliam turiniui, komercinei reklamai. Jiems sunkiau atskirti nuomon\u0119 nuo fakt\u0173. <\/p>\n

Pasitikrinkite, ar jumis manipuliuojama <\/p>\n

Kalbinama psicholog\u0117 dalinasi ir naudingais patarimais, kurie privers susim\u0105styti, ar jumis n\u0117ra manipuliuojama. <\/p>\n

\u201eAtkreipkite d\u0117mes\u012f, jei perskai\u010dius ka\u017ekoki\u0105 informacij\u0105 jau\u010diate stipr\u0173 pasiprie\u0161inimo jausm\u0105, nor\u0105 gintis. Sukluskite, jei turinys atrodo pernelyg kategori\u0161kas ir kra\u0161tutinis: per daug gra\u017eus, per daug \u0161okiruojantis, kai pateikiama tik viena pus\u0117\u201c, \u2013 ai\u0161kina R. Ka\u010dinien\u0117. <\/p>\n

Ji pabr\u0117\u017eia \u2013 visai nesvarbu, kas esate, koks j\u016bs\u0173 i\u0161silavinimas ir u\u017eimamos pareigos. Niekas neturi \u201eimuniteto\u201c klaidinan\u010diai informacijai. Juk kiekvienas yra susid\u016br\u0119s su klaidinimu ir ka\u017ekada ka\u017ekuo patik\u0117j\u0119s, kas nebuvo tiesa. <\/p>\n

\u201eIntelektualai yra kiek labiau link\u0119 pervertinti savo galimybes atpa\u017einti, kad yra klaidinami. Tokie \u017emon\u0117s da\u017eniausiai jau\u010diasi esantys kompetentingi, tod\u0117l gali prarasti budrum\u0105 manipuliacijoms. Socialini\u0173 tinkl\u0173 algoritmai taikosi \u012f \u017emogaus asmenyb\u0119, nesvarbu, kokio tipo ji beb\u016bt\u0173\u201c, \u2013 nurodo psicholog\u0117. <\/p>\n

\u201eWhatsApp\u201c \u2013 pavojingiausia platforma, kurioje apstu dezinformacijos atvej\u0173 <\/p>\n

\u201eTele2\u201c Kredito ir rizikos kontrol\u0117s vadovas Linas Marcinkevi\u010dius<\/a> ai\u0161kina, kad da\u017eniausiai \u017emon\u0117s apgaudin\u0117jami ir jais manipuliuojama siun\u010diant \u017einutes su tam tikromis nuorodomis, skambinant telefonu ar susisiekiant ir apsimetant mobiliojo ry\u0161io operatoriumi. <\/p>\n

\u201eDid\u017eiausi\u0105 rizik\u0105 \u0161iuo metu kelia \u201eWhatsApp\u201c program\u0117l\u0117, per kuri\u0105 fiksuojama itin daug suk\u010diavimo ir apgauling\u0173 \u017einu\u010di\u0173 atvej\u0173. Taip pat apgaulingos \u017einut\u0117s neretai gaunamos ir i\u0161 netikr\u0173 socialini\u0173 tinkl\u0173 paskyr\u0173. Tokiomis \u017einut\u0117mis siekiama i\u0161vilioti asmeninius duomenis arba banko prisijungimus\u201c, \u2013 supa\u017eindina ekspertas. <\/p>\n

Anot jo, dezinformacijos ir suk\u010diavimo atvej\u0173 skai\u010dius i\u0161lieka stabilus. <\/p>\n

\"\u201eTele2\u201c <\/p>\n

\u201eVisos pokalbi\u0173 program\u0117l\u0117s ir socialini\u0173 tinkl\u0173 platformos kelia tam tikr\u0105 rizik\u0105, ta\u010diau Lietuvoje daugiausia suk\u010diavimo atvej\u0173 registruojama per \u201eWhatsApp\u201c. Per \u0161i\u0105 program\u0117l\u0119 da\u017enai siun\u010diamos apgaulingos \u017einut\u0117s, kuriose suk\u010diai bando gauti konfidenciali\u0105 informacij\u0105 arba paveikti vartotojus. Taip pat rizikingos yra pla\u010diai naudojamos \u201eFacebook\u201c ir \u201eMessenger\u201c platformos, kuriose taip pat pasitaiko apgaul\u0117s atvej\u0173, ta\u010diau \u201eWhatsApp\u201c i\u0161lieka pagrindiniu kanalu, kurio pagalba da\u017eniausiai vykdomi tokio pob\u016bd\u017eio incidentai\u201c, \u2013 ai\u0161kina L. Marcinkevi\u010dius. <\/p>\n

Ragina netik\u0117ti komentarais ir niekada neatskleisti savo asmenin\u0117s informacijos <\/p>\n

Kalbinamas ekspertas pasakoja, kad nors yra apstu technini\u0173 sprendim\u0173, saugan\u010di\u0173 nuo dezinformacijos ir manipuliacijos atvej\u0173, j\u0173 visai i\u0161vengti nepavyksta. <\/p>\n

\u201eViena toki\u0173 priemoni\u0173 \u2013 techninis sprendimas, automati\u0161kai blokuojantis i\u0161 u\u017esienio siun\u010diamus padirbtus numerius (spoofing), kad suma\u017e\u0117t\u0173 \u012f Lietuv\u0105 patenkan\u010di\u0173 apgauling\u0173 skambu\u010di\u0173 srautas. Taip pat viso tinklo lygmeniu veikia interneto apsaugos paslauga, kuri atpa\u017e\u012fsta u\u017ekr\u0117stus puslapius, persp\u0117ja apie tai vartotoj\u0105 ir u\u017eblokuoja prieig\u0105 prie j\u0173. Paslauga identifikuoja ir netikras el. parduotuves ar el. bankininkystes, kuriose, imituojant tikrus internetinius puslapius, suk\u010diai bando pasiekti informacij\u0105 apie j\u016bs\u0173 slapta\u017eod\u017eius, mok\u0117jimo kortel\u0117s duomenis bei kit\u0105 jautri\u0105 informacij\u0105\u201c, \u2013 nurodo L. Marcinkevi\u010dius. <\/p>\n

Jis patikina, kad j\u0173 klientams reguliariai siun\u010diami informaciniai prane\u0161imai ir praktiniai patarimai, pabr\u0117\u017eiant, kaip atpa\u017einti suk\u010dius ir kokios informacijos operatorius niekada nepra\u0161o. Taip pat, anot specialisto, aktyviai yra vykdomas vartotoj\u0173 \u0161vietimas socialiniuose kanaluose. Tai daroma ai\u0161kinant apie \u012fvairias suk\u010diavimo taktikas, slapta\u017eod\u017ei\u0173 saugum\u0105 bei naujien\u0173 \u0161altini\u0173 tikrinimo svarb\u0105.<\/p>\n

Ragina neb\u016bti patikliems <\/p>\n

L. Marcinkevi\u010dius teigia, kad da\u017eniausiai daromos \u017emoni\u0173 klaidos \u2013 neapdairus spaudimas ant \u012ftartin\u0173 nuorod\u0173, o taip pat ir patik\u0117jimas komentarais bei skleid\u017eiamu turiniu, kuris gaunamas i\u0161 nepa\u017e\u012fstam\u0173 \u017emoni\u0173, kuri\u0173 anketos yra fiktyvios. <\/p>\n

\u201eNereik\u0117t\u0173 informacijos priimti kaip tiesos, n\u0117 nepatikrinus \u0161altini\u0173. Taip pat negalima atskleisti informacijos, tokios kaip PIN kodai, banko duomenys ar \u201eSmart-ID\u201c kodai. Suk\u010diai da\u017eniausiai b\u016btent toki\u0173 duomen\u0173 ir siekia\u201c, \u2013 vardija ekspertas. <\/p>\n

Anot jo, svarbiausia taisykl\u0117, kuria jis pataria vadovautis socialini\u0173 tinkl\u0173 vartotojus \u2013 b\u016bti budriems ir saugoti savo konfidenciali\u0105 informacij\u0105. <\/p>\n

\u201eNiekuomet nesidalinkite asmeniniais duomenimis \u2013 PIN kodais, \u201eSmart-ID\u201c ar banko kortel\u0117s informacija. To nedarykite nei socialiniuose tinkluose, nei telefonu. Svarbu suprasti, kad tai gali b\u016bti suk\u010diavimo atvejis. Visada patikrinkite informacij\u0105 ir apie \u012ftartinas paskyras, jei kilo \u012ftarimas \u2013 prane\u0161kite socialini\u0173 tinkl\u0173 administracijai arba Policijos virtualiam patruliui\u201c, \u2013 vertingais patarimais dalinasi L. Marcinkevi\u010dius. <\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"Manipuliatoriai ragina sprendimus priimti \u010dia ir dabar Apie manipuliacijas socialiniuose tinkluose pastaraisiais metais galima rasti vis daugiau informacijos.…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":57180,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[6],"tags":[25,30,31,34,35,24,32,33,37,39,9632,36,38,40,13672,23,22,28,29,969,26,27],"class_list":{"0":"post-57179","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-antrastes","8":"tag-antrastes","9":"tag-breaking-news","10":"tag-breakingnews","11":"tag-featured-news","12":"tag-featurednews","13":"tag-headlines","14":"tag-latest-news","15":"tag-latestnews","16":"tag-lietuva","17":"tag-lietuviu","18":"tag-linas-marcinkevicius","19":"tag-lithuania","20":"tag-lithuanian","21":"tag-lt","22":"tag-manipuliacija","23":"tag-naujienos","24":"tag-news","25":"tag-populiariausios-naujienos","26":"tag-populiariausiosnaujienos","27":"tag-socialiniai-tinklai","28":"tag-top-stories","29":"tag-topstories"},"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/115684835689359164","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/57179","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=57179"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/57179\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/57180"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=57179"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=57179"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=57179"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}