{"id":57208,"date":"2025-12-08T16:46:10","date_gmt":"2025-12-08T16:46:10","guid":{"rendered":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/57208\/"},"modified":"2025-12-08T16:46:10","modified_gmt":"2025-12-08T16:46:10","slug":"ar-jav-ekonominio-produktyvumo-pranasumas-yra-tik-pasirinktos-vertinimo-metodikos-rezultatas-mokslo-lietuva","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/57208\/","title":{"rendered":"Ar JAV ekonominio produktyvumo prana\u0161umas yra tik pasirinktos vertinimo metodikos rezultatas? \u2013 Mokslo Lietuva"},"content":{"rendered":"

Pasaulio ekonomin\u0117je \u017einiasklaidoje galime rasti labai daug informacijos apie tai, kad JAV produktyvumas jau daug met\u0173 auga daug spar\u010diau nei Europoje ir kitose i\u0161sivys\u010diusiose Vakar\u0173 valstyb\u0117se, kaip pavyzd\u012f, kvie\u010diu susipa\u017einti su Finantial Times (FT) publikacija [1]. Ir tai n\u0117ra tik \u017einiasklaidos \u201cantis\u201d, tokia i\u0161vada seka i\u0161 vis dar da\u017enai taikomo realaus BVP ir produktyvumo skai\u010diavimo metodikos bei jos pagrindu vykdomo \u0161ali\u0173 raidos palyginimo. FT straipsnis akivaizd\u017eiai demonstruoja, kad Europos ekonominis atsilikimas nuo JAV yra priimamas, kaip objektyvi tikrov\u0117 pa\u010diu auk\u0161\u010diausiu politiniu lygiu ir jau daug met\u0173 ie\u0161koma b\u016bd\u0173 tam \u201catsilikumui\u201d \u012fveikti. \u0160ias pastabas skelbiame, nes abejon\u0117s d\u0117l perd\u0117to JAV ekonomikos prana\u0161umo kyla i\u0161 tarptautin\u0117s makroekonomikos ir ekonominio augimo teorijos studij\u0173. <\/p>\n

Standartinis po\u017ei\u016bris. BVP ir produktyvumas jau seniai yra skai\u010diuojamas pastoviomis kainomis, realus, nes siekiama atskirti kain\u0173 ir kiekybin\u012f produkcijos gamybos augim\u0105. Tai turi prasm\u0119 ir, matomai, dalinai yra pagr\u012fsta, kai lyginame tos pa\u010dios \u0161alies skirtingus raidos laikotarpius. Kadangi mus domin tarptaurinis palyginimas, parodysime, kad kain\u0173 augimo i\u0161skai\u010diavimas (defliatorius) n\u0117ra vienarei\u0161mi\u0161kas, kai kain\u0173 augimas \u0161alyse yra skirtingas.<\/p>\n

Tarptautin\u0117je makroekonomikoje yra naudojamas \u0161tai toks produktyvumo pastoviomis kainomis apibr\u0117\u017eimas:
Prod[PPP,const](t)=BVP[realus](t)\/PPP[pasirinktais metais]\/L(t),
kur\u00a0 BVP[realus](t) yra realus BVP pastoviomis \u0161alies kainomis,
PPP[pasirinktais metais] yra pasirinktais\u00a0 metais suskai\u010diuotas Perkamosios galios paritetas \u2013 valiut\u0173 kursas pagal perkam\u0105j\u0105 gali\u0105,
L(t) rei\u0161kia darbo kiek\u012f skai\u010diuojam\u0105: gyventoj\u0173 skai\u010diumi, dirban\u010di\u0173j\u0173 skai\u010diumi ar vis\u0173 dirbtomis valandomis.
Manoma, kad toks dydis gerai matuoja realius produktyvumo poky\u010dius, nes ralus BVP pa\u0161alina infliacijos \u012ftak\u0105 \u0161alies viduje, o fiksuotas PPP pa\u0161alina tarptautinio kain\u0173 lygio skirtumo kitim\u0105. Visd\u0117lto, toks pasirinkimas neatsi\u017evelgia \u012f produktyvumo, atlyginim\u0173 ir kain\u0173 dinamik\u0105, Penn efektu nustatyt\u0105 kain\u0173 ir BVP ry\u0161\u012f \u00a0ir Balassa\u2014Samuelson tai ai\u0161kinan\u010di\u0105 teorij\u0105.<\/p>\n

Realus BVP nepakankamai gerai atskiria BVP nuo kain\u0173 kitimo. Yra nesunku suprasti, kad valiut\u0173 vert\u0117s poky\u010diai ekonomikos sudedam\u0105sias dalis veikia skirtingai, su labai skirtingais laiko u\u017elaikymais. Pavyzd\u017eiui, atlyginim\u0173 poky\u010diai \u012fvyksta daug v\u0117liau, nei preki\u0173 ir paslaug\u0173, prekiaujam\u0173 tarptautiniu mastu. Tie skirtumai gali siekti net kelet\u0105 met\u0173. Tod\u0117l realus BVP kitimas n\u0117ra nepriklausomas nuo valiut\u0173 kurs\u0173 ir kain\u0173 lygio poky\u010di\u0173: v\u0117liau, d\u0117l buvusios infliacios, pakylantys atlyginimai realaus BVP skai\u010diavime atrodo, kaip pagamintos produkcijos ir paslaug\u0173 kiekio padid\u0117jimas. Dvi \u0161alys, turin\u010dios vienod\u0105 ekonomin\u012f paj\u0117gum\u0105 pagal pagamintos produkcijos kiek\u012f, tur\u0117s skirting\u0105 real\u0173 BVP ir produktyvum\u0105 d\u0117l skirtingai vykusio kain\u0173 poky\u010dio. Ekonomikose, kurios vejasi labiau i\u0161sivys\u010diusias, nuolat stebimas atlyginim\u0173 poky\u010di\u0173 atsilikimas nuo kain\u0173 poky\u010di\u0173, bet nominalaus BVP padid\u0117jimas \u012fvyksta kartu su kain\u0173 padid\u0117jimu. Kadangi atlyginim\u0173 did\u0117jimas atsilieka, tokia ekonomik\u0173 konvergencija yra daugiau kain\u0173 lyginimosi rezultatas, o ne kiekybinis pagamintos produkcijos padid\u0117jimas. \u017dinoma, toks infliacinis konvergencijos mechanizmas v\u0117liau teigiamai atsiliepia investicij\u0173 galimyb\u0117ms, technologij\u0173 atnaujinimui ir tikram produktyvumo augimui. Tod\u0117l matuojamas \u0161ali\u0173 ekonomik\u0173 augimas n\u0117ra tik j\u0173 vidini\u0173 ekonomini\u0173 santyki\u0173 rezultatas: tai yra sud\u0117ting\u0173 tarpatatini\u0173 makroekonomini\u0173 santyki\u0173 pasekm\u0117.<\/p>\n

Penn efektas atskleid\u017eia tikr\u0105j\u0105 BVP ir produktyvumo dinamik\u0105. \u00a0Supaprastint\u0105 tarptaurini\u0173 ekonomini\u0173 santyki\u0173 \u012ftak\u0105 atskleid\u017eia Penn efektas:
1. Tarptautiniu mastu prekiaujam\u0173 preki\u0173 \u00a0gamybos produktyvumas kelia visus atlyginimus \u0161alyje.
2. Auk\u0161tesni atlyginimai kelia bendr\u0105 vis\u0173 kain\u0173 lyg\u012f, \u012fskaitant ir prekiaujam\u0173 tik \u0161alies viduje. Atsiliekan\u010di\u0173 \u0161ali\u0173 kain\u0173 lygis vejasi i\u0161sivys\u010diusi\u0173.<\/p>\n

Ekonomik\u0173, produktyvumo ir kain\u0173 lygio lyginimasis yra neatskiriami procesai ir atspindi bendr\u0105 tarptautin\u0119 dinamik\u0105. Nors matuodami realius produktyvumo poky\u010dius tikim\u0117s, kad kain\u0173 \u012ftak\u0105 i\u0161imame, deja, to padaryti nepavyksta:
1. Tik vidaus rinkoje prekiaujam\u0173 preki\u0173 ir paslaug\u0173 ind\u0117lis \u012f BVP ir produktyvum\u0105 did\u0117ja, nes did\u0117ja j\u0173 skaitin\u0117 vert\u0117 naujomis kainomis.
2. Net nepasikeitus \u0161alies bendram produkcijos kiekiui, matuojant vienetais, realus BVP ir produktyvumas, kaip jis apibr\u0117\u017eiamas ir skai\u010diujamas, did\u0117ja.
3. Realus valiut\u0173 kursas PPP taip pat did\u0117ja.<\/p>\n

Dalis realaus produktyvumo augimo, kur\u012f mes matuojame, \u00a0yra tik tarptautinio kain\u0173 lygio lyginimosi rezultatas ir tikrai n\u0117ra tik gamybos did\u0117jimo rezultatas. Centrin\u0117s ir Ryt\u0173 Europos \u0161alys Lietuva, Lenkija ir Ruminija vejasi Vakar\u0173 valstybes ir d\u0117l spartesnio j\u0173 kain\u0173 lygio augimo, ne tik d\u0117l gamybos ir paslaug\u0173 did\u0117jimo, efektyvesn\u0117s gamybos. M\u016bs\u0173 nuomone, pana\u0161us produktyvumo augimo skirtumas atsiranda ir tarp i\u0161sivys\u010diusi\u0173 Vakar\u0173 valstybi\u0173, nes jos, priklausydamos sirtingoms monetarin\u0117s politikos erdv\u0117s, turi skirting\u0105 kain\u0173 lygio raid\u0105. Pasaulio ekonomin\u0117 \u017einiasklaida da\u017enai nepaiso pastovaus-PPP BVP skai\u010diavimo ribotumo ir pateikia JAV ekonomin\u012f prana\u0161um\u0105 prie\u0161 Europ\u0105, kaip akivaizd\u0173 fakt\u0105. Europos strategai taip pat mu\u0161asi sau \u012f kr\u016btin\u0119 ie\u0161kodami b\u016bt\u0173 ir neb\u016bt\u0173 atsilikomo prie\u017eas\u010di\u0173. Mario Draghi paskelb\u0117 savo i\u0161vadas, suk\u0117lusias nesibaigian\u010dias diskusijas. Kadangi turime rimt\u0173 teorini\u0173 abejoni\u0173 d\u0117l skelbiamo Europos atsilikimo, pateiksime vie\u0161ai visiems prieinamus palyginimo rezultus su komentarais d\u0117l metodikos.<\/p>\n

JAV ir Europos produktyvumo palyginimas. Palyginim\u0105 galima atlikti naudojant \u012fvairius duomen\u0173 \u0161altinius. Mes pasirinkome OECD, ne cituotame darbe yra nuoroda \u012f \u0161\u012f \u0161altin\u012f. Kaip paai\u0161kinome auk\u0161\u010diau, kain\u0173 lygio skirtinga raida gali b\u016bti prie\u017eastis d\u0117l matuojamo skirtingo produktyvumo. Tod\u0117l 1 Pav. lyginsime kain\u0173 lygio kitim\u0105 JAV ir Europos \u0161alyse.<\/p>\n

\"Kainu<\/a>1 Pav. Kain\u0173 lygio JAV ir Europos \u0161alyse palyginimas. Jis rodo kiek doleri\u0173 reikia sumok\u0117ti \u0161alyje u\u017e prek\u0119, kuri JAV kainuoja 1 doler\u012f.<\/p>\n\n

Tarp 2002 ir 2008 met\u0173 \u012fvyko greitas kain\u0173 lygi\u0173 pokytis, kur\u012f gal\u0117jo lemti labai agresyvi JAV monetarin\u0117 politika. Tas skirtumas yra palaikomas iki \u0161iol, o Europos \u0161ali\u0173 atsilikimas yra net didesnis nei skirtumai tarp sen\u0173j\u0173 ir nauj\u0173j\u0173 ES \u0161ali\u0173. Toks \u017eenklus JAV kain\u0173 lygio pak\u0117limas yra svarbi vis\u0173 \u0161iuolaikini\u0173 pasaulio ekonomikos santyki\u0173 problema. \u00a0Kaip paai\u0161kinome auk\u0161\u010diau, tai gali lemti ir spartesn\u012f produktyvumo augim\u0105, kai j\u012f matuojame pastoviomis kainomis. Kadangi JAV atlyginim\u0173 prisiderinimas prie padid\u0117jusi\u0173 kain\u0173 vyksta iki \u0161iol, formaliuose skai\u010diavimuose tai atrodo, kaip papildomas produktyvumo augimas.<\/p>\n

Jei produktyvumo augim\u0105 matuotume, kaip BVP\/val., tai JAV prana\u0161umas visai neatrodo akivaizdus, \u017er. 2 Pav., kuriame vaizduojame BVP\/h naudodami PPP metodik\u0105 momentin\u0117mis kainomis doleriais.<\/p>\n

\"Produktyvumas<\/a>2 Pav. Produktyvumo palyginimas tarp JAV ir Europos pagal PPP metodik\u0105 su momentin\u0117mis kainomis doleriais.<\/p>\n

M\u016bs\u0173 nuomone, JAV spartesnis produktyvumo augimas , \u017er. 3 Pav., atsiranda d\u0117l seno pasirinkimo, lyginant naudoti BVP augim\u0105 pastoviomis kainomis. \u0160tai toks lyginimas ir sudaro prielaidas kain\u0173 padid\u0117jim\u0105 JAV \u012fskaityti, kaip real\u0173 produktyvumo augim\u0105.<\/p>\n

\"Produktyvumas<\/a>3 Pav. Produktyvumo palyginimas tarp JAV ir Europos pagal PPP metodik\u0105 su fiksuotu kain\u0173 lygiu 2020 m. doleriais.<\/p>\n

Lieka nusisteb\u0117ti, kad analizuodami pasaulio \u0161ali\u0173 ekonomin\u0119 raid\u0105 ir lygindami jas tarpusavyje labai da\u017enai galime pasteb\u0117ti, kad lyginimas pastoviomis kainomis (realus) veda prie nuolatini\u0173 prie\u0161taravim\u0173, bet, ne\u017ei\u016brint to, metodo gyvybingumas yra toks didelis ir \u012fsi\u0161aknij\u0119s, kad tampa nuolatine metodine klaida ekonomin\u0117je literat\u016broje. Tai ai\u0161kiai yra susij\u0119 ir su ekonominio augimo teorijomis, kuri\u0173 gausa ir \u012fvairov\u0117 nepadeda tuos prie\u0161taravimus \u012fveikti.
[1] https:\/\/www.ft.com\/content\/cbfd8af4-b3a8-4ade-9831-6cb7cf836745?emailId=aef3c226-6b62-4c5b-8609-388bccdf9321&segmentId=22011ee7-896a-8c4c-22a0-7603348b7f22<\/a><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"Pasaulio ekonomin\u0117je \u017einiasklaidoje galime rasti labai daug informacijos apie tai, kad JAV produktyvumas jau daug met\u0173 auga daug…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":57209,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[17],"tags":[81,2233,13685,248,3416,13686,37,39,36,38,40,7792,23,13684,13681,13680,13682,13683,46],"class_list":{"0":"post-57208","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-verslas","8":"tag-business","9":"tag-bvp","10":"tag-duomenu-analize","11":"tag-ekonomika","12":"tag-ekonomikos-augimas","13":"tag-ekonomikos-teorija","14":"tag-lietuva","15":"tag-lietuviu","16":"tag-lithuania","17":"tag-lithuanian","18":"tag-lt","19":"tag-mokslas-ir-ekonomika","20":"tag-naujienos","21":"tag-oecd","22":"tag-pgp","23":"tag-ppp","24":"tag-produktyvumas","25":"tag-tarptautine-makroekonomika","26":"tag-verslas"},"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/115684965455073967","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/57208","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=57208"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/57208\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/57209"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=57208"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=57208"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=57208"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}