![\"nuotr.\"](\"https:\/\/www.respublika.lt\/lt\/naujienos\/nuomones_ir_komentarai\/isklausyk-respublika\/socialine-atskirtis-ir-kaip-ja-pasalinti\/images\/ico_camera_white.gif\")
1 nuotr.<\/p>\n 1 nuotr.<\/p>\n
Viena i\u0161 vie\u0161osios politikos kryp\u010di\u0173 tur\u0117t\u0173 b\u016bti jau susiformavusios socialin\u0117s atskirties naikinimas. Eltos nuotr.<\/p>\n
Pasaulinio banko vertinimu, \u012ftrauktis yra galimybi\u0173, geb\u0117jim\u0173 ir vertingumo gerinimas tiems, kam j\u0173 tr\u016bksta d\u0117l savo tapatyb\u0117s. Socialin\u0117s \u012ftraukties antonimas yra socialin\u0117 atskirtis, kuri rei\u0161kia atskir\u0173 individ\u0173 bei atskir\u0173 marginalini\u0173 grupi\u0173 susiformavim\u0105, kuri\u0173 integracijai reikalingas padidintas visuomen\u0117s d\u0117mesys (po\u017ei\u016bryje ir politikoje \u017einomas kaip pozityvioji diskriminacija), papildomi resursai ir atitinkami vie\u0161ojo, nevyriausybinio bei privataus sektoriaus administraciniai veiksmai.<\/p>\n
Atskiri \u012ftraukties veiksmai kiekvienoje visuomen\u0117je yra skatintini ir laukiami, ta\u010diau efektyvesnis yra kompleksinis \u201esocialin\u0117s kokyb\u0117s” siekimas visuomen\u0117je ir valstyb\u0117je, kuris metodologi\u0161kai rei\u0161kia ekonomin\u012f-socialin\u012f saugum\u0105, socialin\u0119 \u012ftraukt\u012f, socialin\u0119 sanglaud\u0105 ir socialin\u012f \u012fgalinim\u0105 tiek visuomeniniu, tiek socialini\u0173 grupi\u0173, tiek ir atskir\u0173 asmen\u0173 lygmenyje.<\/p>\n
Koordinuojant atitinkamus veiksmus tarpusavyje yra \u012fmanoma i\u0161rauti socialin\u0119 atskirt\u012f su \u0161aknimis, \u012ftraukiant bei \u012fgalinant kaip galima daugiau asmen\u0173 arba marginalini\u0173 grupi\u0173.<\/p>\n
Viena i\u0161 vie\u0161osios politikos kryp\u010di\u0173 tur\u0117t\u0173 b\u016bti jau susiformavusios socialin\u0117s atskirties naikinimas (reintegracija), kita kryptis – formuluoti ir formuoti toki\u0105 vie\u0161\u0105j\u0105 politik\u0105, bei \u012fgyvendinti tok\u012f vie\u0161\u0105j\u012f administravim\u0105, kurie neleist\u0173 naujai susiformuoti socialinei atskir\u010diai. Abi \u0161ios vie\u0161osios politikos ir vie\u0161ojo administravimo kryptys koreliuoja tarpusavyje tiek teori\u0161kai, tiek ir prakti\u0161kai.<\/p>\n
Jos atitinka ir \u201etvaraus vystymosi” koncepcij\u0105, kurios, mano supratimu, numato vystym\u0105si tik pagal \u201epliusin\u0119”, o ne – \u201eminusin\u0119” vystymosi kreiv\u0119, kai yra nepageidaujami d\u0117l socialin\u0117s atskirties atsirandantys negatyv\u016bs rei\u0161kiniai ar kriz\u0117s, kurie formuoja socialinio \u012ftempimo \u017eidinius ir priveda prie socialini\u0173 konflikt\u0173.<\/p>\n
Sekant Ch.Hoodu, tarp jo keturi\u0173 vie\u0161ojo administravimo po\u017ei\u016bri\u0173 (egalitarinis, hierarchinis, individualistinis ir fatalistinis po\u017ei\u016briai) pirmieji trys yra pozityv\u016bs, ta\u010diau fatalistinis po\u017ei\u016bris yra i\u0161 esm\u0117s ydingas d\u0117l neveiklumo, tingumo ir \u201elemties”, pagal kuriuos metodologi\u0161kai yra atsisakoma preventyvios politikos ir preventyvaus vie\u0161ojo administravimo, kurie b\u016bt\u0173 patys efektyviausi \u0161alinant socialin\u0119 atskirt\u012f dar jos pirminio atsiradimo faz\u0117je.<\/p>\n
Svarbiausia socialin\u0117s atskirties temai yra sociologin\u0117 socialini\u0173 sluoksni\u0173, kitaip dar vadinama – \u201estrat\u0173”, tematika. Ir, ai\u0161ku, svarbi yra \u0161iuolaikin\u0117 \u201eburbulizacijos” tema, bet – ne elito \u201eburbul\u0173”, ar atskir\u0173 vidutini\u0173 klasi\u0173 \u201eburbul\u0173”, kuri\u0173 nariai, ypa\u010d pirm\u0173j\u0173, prieina prie \u012fvairi\u0173 resurs\u0173, informacini\u0173 ir finansavimo \u0161altini\u0173 tiek globaliu, tiek regioniniu, tiek ir vietiniu lygiu, o – \u017eemiau vidutinio sluoksnio esantys \u201eburbulai”, kurie formuoja savoti\u0161k\u0105 \u201eglokalizacij\u0105”, kuri atskirus marginalus, ar i\u0161tisas socialin\u0117s atskirties grupes, savoti\u0161kai \u201e\u012fkalina” vietiniame lygyje d\u0117l ne\u012fgalumo, sveikatos problem\u0173, am\u017eiaus, blogos gyvenamosios vietos, pasenusios profesijos, netinkam\u0173 \u012fg\u016bd\u017ei\u0173, skurdo, \u012fvairi\u0173 form\u0173 diskriminacijos ir kit\u0173 nepalanki\u0173 veiksni\u0173.<\/p>\n
Kaip atrodyt\u0173 teigiama patirtis, koks b\u016bt\u0173 teigiamas pavyzdys i\u0161 atititinkamos socialin\u0117s ar kitos vie\u0161osios politikos ar administravimo srities, kai b\u016bt\u0173 u\u017ekirstas kelias socialinei atskir\u010diai?<\/p>\n
Mano nuomone, pats \u012ftikinamiausias ir efektyviausias b\u016bdas buvo brazilo P.Freire dar prie\u0161 kelis de\u0161imtme\u010dius taikytas \u201etyrimo dalyvaujant” metodas Rio-de \u017daneiro l\u016b\u0161nynuose, kai ten nuvyk\u0119s tyr\u0117jas, \u017einant ir pritariant tiriamai marginalinei grupei, ie\u0161kojo keli\u0173 kartu su grupe tarp jos nari\u0173, kaip jiems prakti\u0161kai \u201ei\u0161eiti” i\u0161 socialin\u0117s atskirties ir k\u0105 konkre\u010diai daryti psichologiniu, teisiniu, ekonominiu po\u017ei\u016briu.<\/p>\n
Ai\u0161ku, \u0161is metodas yra labai sud\u0117tingas tyr\u0117jui, reikalauja jo visapusi\u0161k\u0173 \u017eini\u0173 ir did\u017eiulio pasi\u0161ventimo, bet efektyvesnio b\u016bdo, atrodo, \u017emonijos istorijoje n\u0117ra sugalvota.<\/p>\n
Yra ir kitas, taip pat \u201etyrimo dalyvaujant” variantas, kai tiriamieji ne\u017eino, kad yra stebimi, bet jiems irgi yra stengiamasi pad\u0117ti. Pastarasis \u201etyrimo dalyvaujant” metodo variantas taip pat yra dav\u0119s neblog\u0173 rezultat\u0173.<\/p>\n
Ta\u010diau, ai\u0161ku, ir labiau atitrauktos socialin\u0117s politikos ir administravimo priemon\u0117s, pavyzd\u017eiui, Lietuvoje pravesta tokia socialini\u0173 paslaug\u0173 organizavimo ir teikimo reforma, kai savivaldyb\u0117se buvo sukurtos atskiros koordinatori\u0173 ir atvejo vadybinink\u0173 pareigyb\u0117s, gali duoti ir jau duoda savo vaisi\u0173.<\/p>\n
Savivaldybi\u0173 socialini\u0173 paslaug\u0173 tyrim\u0173 ir mokym\u0173 \u201ebenchmarkingas” (\u201esugretinimas”) ten, kur buvo vykdomas, irgi sprend\u0117 socialin\u0117s atskirties ma\u017einimo u\u017edavinius.<\/p>\n
Bet kokiu atveju, atskirties ma\u017einimo at\u017evilgiu b\u016btina atsisakyti stigmatizacijos, \u201ecancelinimo” ir paty\u010di\u0173 kult\u016bros, kurios, deja, bujoja ne tik ma\u017eiau i\u0161sivys\u010diusiose, bet ir, atrodyt\u0173, toli pa\u017eengusiose visuomen\u0117se.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"1 nuotr. Viena i\u0161 vie\u0161osios politikos kryp\u010di\u0173 tur\u0117t\u0173 b\u016bti jau susiformavusios socialin\u0117s atskirties naikinimas. Eltos nuotr. \u00a0 Pasaulinio…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":57228,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[13],"tags":[25,13690,30,31,13693,34,35,13692,13694,24,13691,1343,13689,32,33,37,39,36,38,40,23,22,28,29,7716,26,27],"class_list":{"0":"post-57227","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-lietuva","8":"tag-antrastes","9":"tag-atskirtis","10":"tag-breaking-news","11":"tag-breakingnews","12":"tag-cancelinimas","13":"tag-featured-news","14":"tag-featurednews","15":"tag-freire","16":"tag-guogis","17":"tag-headlines","18":"tag-hoodas","19":"tag-integracija","20":"tag-itrauktis","21":"tag-latest-news","22":"tag-latestnews","23":"tag-lietuva","24":"tag-lietuviu","25":"tag-lithuania","26":"tag-lithuanian","27":"tag-lt","28":"tag-naujienos","29":"tag-news","30":"tag-populiariausios-naujienos","31":"tag-populiariausiosnaujienos","32":"tag-socialine","33":"tag-top-stories","34":"tag-topstories"},"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/115685114870251536","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/57227","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=57227"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/57227\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/57228"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=57227"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=57227"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=57227"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}