{"id":57447,"date":"2025-12-09T04:05:19","date_gmt":"2025-12-09T04:05:19","guid":{"rendered":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/57447\/"},"modified":"2025-12-09T04:05:19","modified_gmt":"2025-12-09T04:05:19","slug":"obligacijos-protingas-priedas-prie-atlyginimo-ar-pensijos","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/57447\/","title":{"rendered":"Obligacijos: protingas priedas prie atlyginimo ar pensijos"},"content":{"rendered":"

Obligacijos<\/a> \u2013 investavimo priemon\u0117, kuri vis spar\u010diau sugr\u012f\u017eta \u012f investuotoj\u0173 d\u0117mesio centr\u0105. Pastaraisiais metais Lietuvos gyventojai aktyviai atsigr\u0119\u017e\u0117 \u012f skolos vertybinius popierius, ie\u0161kodami saugesnio ir stabilesnio b\u016bdo, leid\u017eian\u010dio kaupti ilgalaikiams tikslams. T\u0105 patvirtina ir Lietuvos banko duomenys<\/a>, kuriuose gyventoj\u0173 turtas, nukreiptas \u012f obligacijas, per paskutinius keturis metus i\u0161augo daugiau nei 200 proc., nuo 246 mln. eur\u0173 iki 773 mln. eur\u0173 2024 met\u0173 pabaigoje.<\/p>\n

Toks populiarumas ne be reikalo, investuotojai vertina \u0161io instrumento prognozuojamas pajamas, ai\u0161k\u0173 termin\u0105 ir santykinai ma\u017eesn\u0119 rizik\u0105, tod\u0117l da\u017enai formuojant \u00a0investicin\u012f portfel\u012f atsiremiama \u012f \u0161\u012f instrument\u0105. D\u0117l savo strukt\u016bros obligacijos suteikia galimyb\u0119 planuoti ilgalaikes pajamas ir ai\u0161kiai suprasti, kokios gr\u0105\u017eos galima tik\u0117tis. Skolos instrument\u0173 vert\u0117 paprastai svyruoja ma\u017eiau nei akcij\u0173, tod\u0117l jie \u012fprastai suteikia investuotojui emocin\u012f ir finansin\u012f stabilum\u0105.<\/p>\n

Lietuvoje gyventoj\u0173 susidom\u0117jimas obligacijomis auga rekordi\u0161kai. VZ.LT duomenimis<\/a>, pra\u0117jusiais metais gyventoj\u0173 gautos pal\u016bkanos i\u0161augo iki 369 mln. eur\u0173 \u2013 2,6 karto daugiau nei 2023 m. Pal\u016bkan\u0173 gavusi\u0173 investuotoj\u0173 skai\u010dius taip pat \u0161oktel\u0117jo ir pasiek\u0117 666 t\u016bkstan\u010dius. Tokie skai\u010diai rodo, kad skolos instrumentai vis labiau tampa ne tik alternatyva tradiciniams taupymo b\u016bdams, bet ir svarbia gyventoj\u0173 investicij\u0173 portfelio dalimi.<\/p>\n

\"\"\/<\/a>Egl\u0117 D\u017eiugyt\u0117, \u201eArtea\u201c banko Finans\u0173 rink\u0173 departamento vadov\u0117.<\/p>\n

\u201ePer pastaruosius kelerius metus Baltijos rinka stipriai i\u0161sipl\u0117t\u0117 \u2013 tiek pagal emitent\u0173 skai\u010di\u0173, tiek pagal investuotoj\u0173 \u012fvairov\u0119. Jeigu prie\u0161 4\u20135 metus obligacijas daugiausia pirko instituciniai investuotojai, \u0161iandien aktyviai investuoja ir ma\u017emeniniai. Pavyzd\u017eiui, m\u016bs\u0173 platintose emisijose da\u017enai pamatysime \u0161imtus ar net t\u016bkstan\u010dius smulki\u0173 investuotoj\u0173 i\u0161 Lietuvos, Latvijos ir Estijos\u201c, \u2013 kalba Egl\u0117 D\u017eiugyt\u0117, \u201eArtea\u201c banko Finans\u0173 rink\u0173 departamento vadov\u0117.<\/p>\n

Pasak jos, Lietuvoje platinamos \u012fmoni\u0173 obligacij\u0173 emisijos neretai sulaukia ne tik vietos investuotoj\u0173 d\u0117mesio, bet ir kapitalo sraut\u0173 i\u0161 kaimynini\u0173 rink\u0173. Da\u017enai Lietuva minima kaip viena aktyviausi\u0173 ir brand\u017eiausi\u0173 obligacij\u0173 rink\u0173 regione.<\/p>\n

\u201eD\u0117l to \u201eArtea\u201c bankas<\/a> gali pasid\u017eiaugti ypatingais skai\u010diais \u2013 per 2025 m. dalyvavome apie 30 platinim\u0173 u\u017e daugiau nei 250 mln. eur\u0173, nuo energetikos iki NT ir finans\u0173 sektoriaus \u012fmoni\u0173\u201c, \u2013 pabr\u0117\u017eia E. D\u017eiugyt\u0117.<\/p>\n

Kiek galima tik\u0117tis u\u017edirbti<\/p>\n

Obligacijos labiau tinka tiems investuotojams, kurie vertina reguliarias pajamas, ai\u0161k\u0173 investavimo laikotarp\u012f ir ma\u017eesn\u0119 kain\u0173 svyravimo rizik\u0105. Tai gali b\u016bti tiek konservatyvaus profilio investuotojai, tiek tie, kurie nori diversifikuoti rizik\u0105 tarp skirting\u0173 turto klasi\u0173. Skolos vertybini\u0173 popieri\u0173 gr\u0105\u017ea paprastai yra apibr\u0117\u017eta i\u0161 anksto, tod\u0117l obligacijos retai konkuruoja su nuosavyb\u0117s instrumentais pagal ilgalaik\u0119 vidutin\u0119 gr\u0105\u017e\u0105, ta\u010diau j\u0173 patrauklumas slypi kitur \u2013 stabilume ir prognozuotume.<\/p>\n

\u0160iuo metu Baltijos \u0161ali\u0173 kapitalo rinkoje \u012fprasta matyti 6\u20139 proc. metin\u0119 gr\u0105\u017e\u0105 ma\u017eesn\u0117s rizikos \u012fmoni\u0173 obligacijose, o rizikingesniuose projektuose galima tik\u0117tis ir daugiau nei 10 proc. pal\u016bkan\u0173.<\/p>\n

\u201eSvarbus elementas, kur\u012f pastebiu Baltijos \u0161ali\u0173 rinkose \u2013 investuotojai darosi i\u0161rankesni, \u017ei\u016bri ne tik \u012f pal\u016bkan\u0173 dyd\u012f, bet ir \u012f \u012fmon\u0117s reputacij\u0105, sektori\u0173, finansin\u0119 situacij\u0105. Galima sakyti, kad rinka tapo pana\u0161i \u012f \u201ema\u017e\u0105j\u0105 Skandinavij\u0105\u201c \u2013 pakankamai subrendusi, bet vis dar auganti ir kupina galimybi\u0173\u201c, \u2013 ai\u0161kina E. D\u017eiugyt\u0117.<\/p>\n

Dalis portfelyje \u2013 nuo 30 proc. iki 60 proc.<\/p>\n

Nat\u016bralus klausimas, kylantis daugeliui investuotoj\u0173, yra tas, koki\u0105 portfelio dal\u012f verta skirti obligacijoms. Anot ekspert\u0173, vieno universalaus atsakymo n\u0117ra, nes tai priklauso nuo individualios rizikos tolerancijos, investavimo tikslo ir laikotarpio. Konservatyviems investuotojams \u012fprasta skirti 50\u201380 procent\u0173 portfelio obligacijoms, o likusi\u0105 dal\u012f paskirstyti akcijoms, fondams ar kitiems instrumentams.<\/p>\n

Vidutin\u0117s rizikos portfeliuose obligacij\u0173 dalis da\u017eniausiai sudaro 30\u201350 procent\u0173, o agresyvesniuose \u2013 iki 30 procent\u0173, kad \u0161i portfelio dalis suteikt\u0173 stabilumo akcij\u0173 rinkoms svyruojant.<\/p>\n

\u201eI\u0161 diversifikacijos pus\u0117s obligacijos da\u017enai sudaro nuo 30 iki 60 procent\u0173 portfelio, priklausomai nuo investuotojo rizikos apetito, l\u016bkes\u010di\u0173 ir tiksl\u0173. Da\u017eniausiai toki\u0105 strukt\u016br\u0105 renkasi tie investuotojai, kurie vertina stabilum\u0105, nori gauti periodines pajamas ir nenori kasdien sekti rinkos svyravim\u0173. Tai gali b\u016bti tiek pradedantys investuotojai, tiek tie, kurie jau turi akcij\u0173, investicini\u0173 ar pensij\u0173 fond\u0173 ir siekia diversifikuoti portfel\u012f\u201c, \u2013 ai\u0161kina E. D\u017eiugyt\u0117.<\/p>\n

II pakopos pensij\u0173 fonduose kaupiantiems ir obligacijomis besidomintiems gyventojams neb\u016btina atsiimti l\u0117\u0161\u0173 i\u0161 II pakopos \u2013 daugeliui tai gali b\u016bti papildomas racionalus b\u016bdas prapl\u0117sti investicij\u0173 spektr\u0105 ir diversifikuoti savo investicij\u0173 portfel\u012f.<\/p>\n

Juolab II pakopos pensij\u0173 fondai turi sav\u0173 privalum\u0173 \u2013 tai paprastas ilgalaikis periodinis investavimas, kai nereikia pa\u010diam vertinti rizikos tolerancijos ir r\u016bpintis galimos gr\u0105\u017eos reinvestavimu, nes investicin\u0117 gr\u0105\u017ea pensij\u0173 fonduose reinvestuojama i\u0161kart, o prisiimam\u0105 rizik\u0105 lemia pasirinkto pensij\u0173 fondo gyvenimo ciklas. Fonduose investicinius sprendimus priima patyr\u0119 investicij\u0173 valdytojai.<\/p>\n

U\u017estato reik\u0161m\u0117 investuojant<\/p>\n

Investavimas \u012f obligacijas, kaip ir bet kok\u012f kit\u0105 finansin\u012f instrument\u0105, yra susij\u0119s su rizika. Did\u017eiausia i\u0161 j\u0173 \u2013 emitento nemokumas, kai \u012fmon\u0117 negali gr\u0105\u017einti skolos ar pal\u016bkan\u0173 ir tampa nemoki.<\/p>\n

Ekspertai pabr\u0117\u017eia, kad renkantis obligacijas b\u016btina atkreipti d\u0117mes\u012f ne tik \u012f pal\u016bkan\u0173 dyd\u012f, bet ir \u012f emitento finansin\u0119 b\u016bkl\u0119, veiklos istorij\u0105 bei u\u017etikrinimo priemones. U\u017estatas da\u017enai suteikia papildom\u0105 saugumo sluoksn\u012f, ypa\u010d kai \u012fkei\u010diamas nekilnojamasis turtas ar \u012franga. Ta\u010diau u\u017estatas n\u0117ra visada pakankama apsauga, jei jo likvidumas arba vert\u0117 ma\u017e\u0117ja, tod\u0117l investuotojai gali prarasti dal\u012f ar net vis\u0105 investicij\u0105. D\u0117l to b\u016btina vertinti u\u017estato kokyb\u0119 ir reali\u0105 vert\u0119.<\/p>\n

\u201eArtea\u201c bankas, per pastaruosius metus platin\u0119s kelias de\u0161imtis emisij\u0173, yra mat\u0119s \u012fvairi\u0173 u\u017etikrinimo priemoni\u0173 \u2013 nuo \u012fkeisto turto iki garantij\u0173 ar subordinuot\u0173 instrument\u0173, priklausomai nuo projekto pob\u016bd\u017eio.<\/p>\n

\u201ePavyzd\u017eiui, NT pl\u0117tros \u012fmon\u0117s da\u017enai \u012fkei\u010dia vystom\u0105 turt\u0105 \u2013 jei \u012fmon\u0117 nevykdyt\u0173 \u012fsipareigojim\u0173, turtas b\u016bt\u0173 realizuojamas investuotoj\u0173 sprendimu. Vienas i\u0161 rinkoje populiari\u0173 pasirinkim\u0173 \u2013 bank\u0173 subordinuotos obligacijos, kurios neturi u\u017estato, ta\u010diau i\u0161leid\u017eiamos grie\u017etai reguliuojam\u0173 institucij\u0173. Bankroto arba nemokumo atveju visi i\u0161 obligacij\u0173 kylantys reikalavimai b\u016bt\u0173 vykdomi tik prie\u0161 tai patenkinus visus nesubordinuotus reikalavimus taikytinuose \u012fstatymuose numatyta tvarka, tod\u0117l rizika kitokia, bet ir prie\u017ei\u016bra kur kas stipresn\u0117\u201c, \u2013 pasakoja E. D\u017eiugyt\u0117.<\/p>\n

Ji taip pat atkreipia d\u0117mes\u012f, kad rinkoje, kur daugiau nei 90 procent\u0173 bankinio finansavimo suteikiama su u\u017estatais, kapitalo rinkos suteikia galimyb\u0119 \u012fmon\u0117ms skolintis alternatyviais b\u016bdais.<\/p>\n

Tai ypa\u010d naudinga paslaug\u0173 ar infrastrukt\u016bros sektoriaus \u012fmon\u0117ms, kurios da\u017enai neturi \u012fkei\u010diamo turto, ta\u010diau gali pasi\u016blyti investuotojams kitokio pob\u016bd\u017eio saugiklius.<\/p>\n

Pasak E. D\u017eiugyt\u0117s, investuotojai tur\u0117t\u0173 kriti\u0161kai vertinti si\u016blomus instrumentus ir \u012fvertinti, ar pal\u016bkanos atitinka prisiimam\u0105 rizik\u0105: \u201eJei \u012fmon\u0117 si\u016blo 8 procent\u0173 pal\u016bkanas, kai prisiimama rizika atitinka ne skolos vertybinio popieriaus rizik\u0105, o akcininko rizik\u0105, tai, matyt, n\u0117ra teisinga gr\u0105\u017eos ir rizikos proporcija. Akcininko rizika yra ma\u017eiausiai 15 procent\u0173, o ne 8 procentai\u201c.<\/p>\n


\n \"Shutterstock
\n <\/a><\/p>\n


\n Obligacijos: protingas priedas prie atlyginimo ar pensijos
\n <\/a><\/p>\n

Obligacijos \u2013 viena i\u0161 investavimo priemoni\u0173, tinkanti tiems, kurie vertina stabilum\u0105, reguliarias pajamas ir nenori kasdien sekti rinkos svyravim\u0173. Pastaraisiais metais \u012fmoni\u0173 obligacij\u0173 rinka i\u0161gyvena itin aktyv\u0173 laikotarp\u012f, tod\u0117l \u0161is instrumentas tampa vis da\u017enesniu pasirinkimu ne tik tarp patyrusi\u0173, bet ir tarp pradedan\u010di\u0173 investuotoj\u0173. \u201eArtea\u201c banko specialistai paai\u0161kina, \u012f k\u0105 svarbu atkreipti d\u0117mes\u012f investuojant \u012f obligacijas ir ar jos gali tapti alternatyva II pakopos pensij\u0173 fondams.<\/p>\n


\n \"\u201eArtea\u201c
\n <\/a><\/p>\n


\n Baltijos \u0161ali\u0173 obligacij\u0173 rinkos brand\u0105 skatina ma\u017emeniniai investuotojai
\n <\/a><\/p>\n

Pastaruoju metu Lietuvos ma\u017emeniniai investuotojai \u012fmoni\u0173 obligacijas vertina kaip vien\u0105 patraukliausi\u0173 finansini\u0173 instrument\u0173. \u201eNasdaq Baltic\u201c bir\u017ea \u0161iemet fiksavo rekordin\u012f obligacij\u0173 rinkos aktyvum\u0105 \u2013 did\u017eiausi\u0105 per tris de\u0161imtme\u010dius. Baltijos \u0161ali\u0173 vertybini\u0173 popieri\u0173 ekosistemoje matomi akivaizd\u016bs procesai \u2013 regiono \u012fmon\u0117s vis labiau suvokia obligacij\u0173 teikiamas finansavimo galimybes, taip pat auga investuotoj\u0173 supratimas apie obligacijas kaip investicin\u012f instrument\u0105.<\/p>\n


\n \"\u201eProfitus\u201c
\n <\/a><\/p>\n


\n 43 min.Premijos \u2013 investuojantiems u\u017e Lietuvos rib\u0173
\n <\/a><\/p>\n

Nors neretai Lietuvoje manoma, kad nekilnojamasis turtas Vilniuje yra brangiausias Baltijos \u0161alyse, visgi Talinas i\u0161laiko lyderio pozicij\u0105, vidutin\u0117 kvadratinio metro kaina su pilna apdaila Estijos sostin\u0117je siekia beveik 5000 eur\u0173. Ta\u010diau pastar\u0173j\u0173 met\u0173 dinamika rodo, kad investuotoj\u0173 d\u0117mesys spar\u010diai krypsta \u012f kaimynines rinkas.<\/p>\n

Svarbu \u017einoti:<\/p>\n

Pateikiama informacija negali b\u016bti vertinama kaip rekomendacija ar pasi\u016blymas \u012fsigyti kuri\u0173 nors finansini\u0173 priemoni\u0173, jas parduoti ir (ar) sudaryti sandor\u012f (-ius). Investavimas yra susij\u0119s su rizika, tod\u0117l, prie\u0161 priimdami sprendim\u0105 investuoti, susipa\u017einkite su pasirinktos obligacij\u0173 emisijos dokumentais (Prospektu ar Informaciniu dokumentu). Taip pat priimdami sprendimus susipa\u017einkite su pasirinkt\u0173 pensij\u0173 fond\u0173 taisykl\u0117mis, jo investavimo strategija, taikomais mokes\u010diais. J\u016bs\u0173 investicij\u0173 vert\u0117 gali tiek did\u0117ti, tiek ma\u017e\u0117ti, o tam tikromis aplinkyb\u0117mis j\u016bs galite prarasti visus investuotus pinigus. Investavimo rezultatai negarantuoja toki\u0173 pa\u010di\u0173 rezultat\u0173 ir pelningumo ateityje, tod\u0117l pra\u0117jusio laikotarpio rezultatai n\u0117ra patikimas b\u016bsim\u0173 rezultat\u0173 rodiklis. AB \u201eArtea\u201c bankas n\u0117ra atsakingas u\u017e J\u016bs\u0173 sprendimus, priimtus remiantis \u010dia pateikiama informacija.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"Obligacijos \u2013 investavimo priemon\u0117, kuri vis spar\u010diau sugr\u012f\u017eta \u012f investuotoj\u0173 d\u0117mesio centr\u0105. Pastaraisiais metais Lietuvos gyventojai aktyviai atsigr\u0119\u017e\u0117…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":57448,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[17],"tags":[81,37,39,36,38,40,46],"class_list":{"0":"post-57447","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-verslas","8":"tag-business","9":"tag-lietuva","10":"tag-lietuviu","11":"tag-lithuania","12":"tag-lithuanian","13":"tag-lt","14":"tag-verslas"},"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/115687635386043918","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/57447","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=57447"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/57447\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/57448"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=57447"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=57447"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=57447"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}