Rugil\u0117 Bitautait\u0117 pabr\u0117\u017eia, kad organizacijos \u201eSenjoras\u201c veikla apima pla\u010di\u0105 pagalbos srit\u012f: \u201eLankome daugiau nei du t\u016bkstan\u010dius senjor\u0173 namuose ir praktikoje susiduriame su istorijomis, kurios parodo, kiek daug problem\u0173 yra pasl\u0117pta u\u017e u\u017edar\u0173 dur\u0173.\u201c Ji teigia, kad labai da\u017enai susiduria su atvejais, kai neprie\u017ei\u016bra senjorams yra tokia didel\u0117, kad tai kenkia ne tik j\u0173 orumui, bet ir gyvybei.<\/p>\n
Pa\u0161nekov\u0117 atkreipia d\u0117mes\u012f ir \u012f fizin\u012f smurt\u0105, apie kur\u012f senjorai link\u0119 tyl\u0117ti. Anot jos, smurt\u0105 senjorai da\u017eniausiai patiria i\u0161 artim\u0173j\u0173 \u2013 vaik\u0173, an\u016bk\u0173, kit\u0173 giminai\u010di\u0173, kurie teori\u0161kai r\u016bpinasi jais, bet fakti\u0161kai juos i\u0161naudoja, o senjoras negali pasiprie\u0161inti, g\u0117dijasi arba nesugeba kreiptis pagalbos.<\/p>\n
\u201eKaime daug kas taip gyvena\u201c<\/p>\n
R. Bitautait\u0117 pateikia konkret\u0173 pavyzd\u012f: \u201eJurgiui buvo teikiamos dienos globos paslaugos. Jis gyveno su s\u016bnumi, kuris piktnaud\u017eiavo alkoholiu ir naudojo t\u0117vo pensij\u0105 savo reikm\u0117ms. Jurgiui tr\u016bko maisto, jis kartais b\u016bdavo u\u017erakinamas vienas, kai s\u016bnus dingdavo kelioms dienoms.\u201c<\/p>\n
\u201eSenjoro\u201c vadov\u0117 pasakoja, kad prad\u0117jus teikti paslaugas situacija trumpam pager\u0117jo, bet sveikata blog\u0117jo \u2013 jis prad\u0117jo griuvin\u0117ti, atsirado pragulos. Kai Jurgis buvo paguldytas \u012f slaugos ligonin\u0119, o v\u0117liau apgyvendintas seneli\u0173 namuose, atrod\u0117, kad problema i\u0161spr\u0119sta. Ta\u010diau po a\u0161tuoni\u0173 m\u0117nesi\u0173 s\u016bnus j\u012f susigr\u0105\u017eino, ir socialiniai darbuotojai, ne\u012fvertin\u0119 realios rizikos, perdav\u0117 t\u0117v\u0105 atgal \u012f jo glob\u0105.<\/p>\n
Naujame b\u016bste situacija kartojosi \u2013 antisanitarin\u0117s s\u0105lygos, neprie\u017ei\u016bra, psichologinis spaudimas, o paslaug\u0173 buvo per ma\u017eai, kad b\u016bt\u0173 u\u017etikrintas orus gyvenimas. Kritiniu momentu, kai darbuotojai pasteb\u0117jo, kad senjoras i\u0161sek\u0119s, su pragulomis, buvo i\u0161kviesta greitoji ir prane\u0161ta policijai. T\u0105 pa\u010di\u0105 dien\u0105 buvo kreiptasi \u012f savivaldyb\u0119 su pra\u0161ymu skubiai rasti viet\u0105 seneli\u0173 namuose.<\/p>\n
\u0160ioje situacijoje kiekviena institucija lyg ir padar\u0117 savo darb\u0105, bet realiai \u017emogus buvo paliktas sistemai, kuri neveik\u0117. \u201eViena seni\u016bnijos socialin\u0117 darbuotoja, pri\u0117musi paslaug\u0173 pra\u0161ym\u0105, tiesiog pasak\u0117: kaime daug kas taip gyvena. Tai labai skaudus, bet da\u017enas po\u017ei\u016bris, kuris rodo, kaip smurtas prie\u0161 senjorus tampa nematomas d\u0117l abejingumo\u201c, \u2013 dalijasi patirtimi \u201eSenjoro\u201c organizacijos vadov\u0117.<\/p>\n
Kaimynai nereagavo, apleist\u0105 senjor\u0119 pasteb\u0117jo kirp\u0117ja<\/p>\n
R. Bitautait\u0117 pateikia dar vien\u0105 pavyzd\u012f \u2013 apie Janin\u0105, kuri ilgai buvo apleista ir gavo pagalb\u0105 tik atsitiktinai: j\u0105 pasteb\u0117jo kirp\u0117ja, d\u0117l praktikos apsilankiusi senjor\u0117s namuose. \u201eDar laiptin\u0117je tvyrojo stiprus \u0161lapimo kvapas, kur\u012f gal\u0117jo u\u017euosti visi gyventojai \u2013 ta\u010diau niekas i\u0161 kaimyn\u0173 nereagavo, neie\u0161kojo pagalbos, nesikreip\u0117 \u012f socialines ar sveikatos \u012fstaigas. Tai rodo ne tik artim\u0173j\u0173 abejingum\u0105, bet ir visuomen\u0117s nejautrum\u0105, kai akivaizd\u016bs smurto ar neprie\u017ei\u016bros \u017eenklai laikomi \u201enorma\u201c arba, dar blogiau, ignoruojami, nes \u201etai ne mano reikalas\u201c. Butas, kuriame gyveno ne\u012fgalus vyras ir jo mama, buvo visi\u0161kai nepritaikytas, jame tvyrojo antisanitarin\u0117s s\u0105lygos\u201c, \u2013 pasakoja R. Bitautait\u0117.<\/p>\n
Min\u0117ta senjor\u0117, anot pa\u0161nekov\u0117s, sunkiai jud\u0117jo, netur\u0117jo joki\u0173 technini\u0173 pagalbos priemoni\u0173, o jos s\u016bnus tur\u0117jo tiek fizin\u0119, tiek protin\u0119 negali\u0105. Artimieji \u2013 dukra ir an\u016bk\u0117 \u2013 gyveno visai netoliese, ta\u010diau visi\u0161kai nesir\u016bpino. Kaip paai\u0161k\u0117jo, jiems buvo paskirtos ambulatorin\u0117s slaugos paslaugos, bet j\u0173 niekas realiai neteik\u0117.<\/p>\n
\u201e\u0160i situacija atskleid\u017eia gilesn\u0119 sistemin\u0119 problem\u0105: net kai \u017einoma apie riziking\u0105 socialin\u0119 aplink\u0105, n\u0117ra mechanizmo, kuris u\u017etikrint\u0173 tikr\u0105 saugum\u0105 \u2013 nei i\u0161 artim\u0173j\u0173 pus\u0117s, nei paslaug\u0173 kontekste. Sveikatos prie\u017ei\u016bros \u012fstaigos, \u017einodamos apie kritin\u0119 situacij\u0105, nesi\u0117m\u0117 veiksm\u0173, o bendruomen\u0117 tyl\u0117jo. Nors socialin\u0117s paslaugos buvo prad\u0117tos, jos nebegal\u0117jo kompensuoti met\u0173 metus trukusio apleidimo. Vien paslaug\u0173 skyrimas be realaus koordinavimo, steb\u0117senos ir visapusi\u0161kos atsakomyb\u0117s pasidalijimo \u2013 neapsaugo \u017emogaus\u201c, \u2013 pabr\u0117\u017eia pa\u0161nekov\u0117.<\/p>\n
R. Bitautait\u0117 pastebi, kad visuomen\u0117 \u012f tokius dalykus \u017ei\u016bri pernelyg abejingai: \u201eMes, kaip visuomen\u0117, esame i\u0161mok\u0119 netoleruoti smurto prie\u0161 vaikus ar moteris, ta\u010diau nesame tokie pastab\u016bs ir empati\u0161ki skriaud\u017eiamiems senjorams. Vienu atveju gydytojas pasak\u0117, kad n\u0117ra \u012fpareigotas prane\u0161ti apie smurt\u0105 prie\u0161 senjorus, tik prie\u0161 vaikus.\u201c<\/p>\n
D\u0117l to R. Bitautait\u0117 inicijavo diskusij\u0105 Seime: \u201eSiekiame \u012ftvirtinti neprie\u017ei\u016br\u0105 kaip smurto form\u0105. Tikslas \u2013 \u0161viesti visuomen\u0119, skatinti jautrum\u0105. Taip pat gerinti institucij\u0173 bendradarbiavim\u0105 ir pastabum\u0105.\u201c Anot jos, tol, kol neprie\u017ei\u016bra nebus ai\u0161kiai \u012fvardyta kaip smurto forma, o institucijos nesugeb\u0117s veikti i\u0161vien, senjorai ir toliau liks tyl\u016bs, nematomi \u0161ios problemos liudytojai.<\/p>\n
Kai pagalbos nesikreipia ar nenori priimti, j\u0105 vis tiek reikia organizuoti<\/p>\n
Socialin\u0117s apsaugos ir darbo ministerija (toliau \u2013 SADM) sako, kad sud\u0117tingais atvejais koordinuojant pagalb\u0105 \u017emogui pasitelkiami \u012fvairi\u0173 sri\u010di\u0173 specialistai: savivaldyb\u0117s atstovai, socialiniai darbuotojai, nevyriausybin\u0117s organizacijos, sveikatos prie\u017ei\u016bros \u012fstaigos. Stengiamasi motyvuoti artimuosius \u012fsitraukti \u012f pagalbos proces\u0105.<\/p>\n
Ta\u010diau, SADM teigimu, socialiniai darbuotojai neretai susiduria su situacijomis, kai asmenys nesutinka priimti pagalbos. Tai nutinka d\u0117l prie\u017eas\u010di\u0173, susijusi\u0173 su nepasitik\u0117jimu, baim\u0117mis, kitokiu savo situacijos vertinimu, sveikatos problemomis ir pan. Vis d\u0117lto, pabr\u0117\u017eia SADM komunikacijos skyrius, net jei asmuo nesikreipia, negali ar nesutinka priimti pagalbos, tai n\u0117ra prie\u017eastis j\u012f apleisti: \u201ePrivaloma vis tiek stengtis pad\u0117ti. Tokiose situacijose socialiniam darbuotojui svarbu u\u017emegzti ir kurti pasitik\u0117jimu gr\u012fst\u0105 santyk\u012f su asmeniu, nuosekliai motyvuoti j\u012f priimti pagalb\u0105.\u201c<\/p>\n
Pasteb\u0117jus neprie\u017ei\u016br\u0105 \u2013 kreiptis \u012f policij\u0105, ta\u010diau atsakomyb\u0117 n\u0117ra ai\u0161kiai apibr\u0117\u017eta<\/p>\n
Nepavykus pasiekti susitarimo, kai pastebima galima neprie\u017ei\u016bra ar galimas smurtas prie\u0161 savimi negalint\u012f pasir\u016bpinti asmen\u012f, privalu pasitelkti ir policijos pareig\u016bnus, kad b\u016bt\u0173 u\u017etikrinama asmens teis\u0117 \u012f saugi\u0105, ori\u0105 aplink\u0105, prie\u017ei\u016br\u0105 ir pagalb\u0105, sako SADM.<\/p>\n
Ta\u010diau Policijos departamento atstovas Ram\u016bnas Matonis teigia, kad dar n\u0117ra tinkamo teisinio reglamentavimo, kuris apibr\u0117\u017et\u0173 smurt\u0105 kaip neprie\u017ei\u016bros form\u0105: \u201eKol kas n\u0117ra ai\u0161ku, kaip teisi\u0161kai bus reglamentuota \u0161i veikla. Policija \u0161ioje situacijoje yra tik informacijos teik\u0117jai apie tokius atvejus, jeigu tokius pastebi. Kaip taisykl\u0117, \u0161iuos atvejus da\u017eniau pastebi sveikatos apsaugos \u012fstaigos. D\u0117l atsakomyb\u0117s \u2013 \u0161iuo metu n\u0117ra specialaus straipsnio Baud\u017eiamajame kodekse d\u0117l neprie\u017ei\u016bros. Asmuo atsakyt\u0173 pagal kilusias pasekmes ir kitas aplinkybes.\u201c<\/p>\n
Neprie\u017ei\u016br\u0105 i\u0161duoda daugyb\u0117 po\u017eymi\u0173: svarbu nelikti abejingiems<\/p>\n
Pasak SADM, vyresni\u0173 asmen\u0173 ar ne\u012fgali\u0173j\u0173 neprie\u017ei\u016br\u0105 i\u0161duoda daugyb\u0117 \u017eenkl\u0173. Pirmiausia ak\u012f patraukia fiziniai po\u017eymiai: nepakankama higiena, neplauti plaukai, k\u016bnas ar nagai, purvini drabu\u017eiai, neadekvati apranga pagal sezon\u0105 \u2013 kai \u017eiem\u0105 \u017emogus vaik\u0161to be \u0161ilt\u0173 r\u016bb\u0173. Prie \u0161i\u0173 po\u017eymi\u0173 prisideda ir prasta mityba, nuolatinis tro\u0161kulys, akivaizdus svorio kritimas ar dehidratacija.<\/p>\n
Ta\u010diau ne ma\u017eiau i\u0161kalb\u016bs yra emociniai ir elgesio \u017eenklai \u2013 \u017emogus atrodo nusivyl\u0119s, apati\u0161kas, pasimet\u0119s, vengia kalb\u0117ti apie savo gyvenimo s\u0105lygas. Neretas prasitaria, kad n\u0117ra kam pagaminti maisto, pad\u0117ti apsirengti ar i\u0161eiti \u012f lauk\u0105.<\/p>\n
Aplinkos b\u016bkl\u0117 taip pat pasako labai daug: namuose vyrauja netvarka, juntamas stiprus kvapas, tr\u016bksta maisto, vandens ar b\u016btin\u0173 vaist\u0173, o jei j\u0173 yra \u2013 da\u017enai pasibaigusio galiojimo. Kartais pastebimos nesuprantamai u\u017erakintos durys, kurios riboja pri\u0117jim\u0105 prie tualeto ar virtuv\u0117s.<\/p>\n
Ne ma\u017eiau skaud\u016bs yra socialiniai po\u017eymiai \u2013 \u017emogus ilg\u0105 laik\u0105 nebendrauja su kaimynais ar artimaisiais, jam draud\u017eiama naudotis telefonu, kreiptis \u012f gydytoj\u0105 ar kitas institucijas. Galiausiai, ai\u0161kina SADM komunikacijos skyrius, neprie\u017ei\u016br\u0105 i\u0161duoda ir finansiniai \u017eenklai: pensijos ar pa\u0161alpos pinigai panaudojami ne pri\u017ei\u016brimo asmens reikm\u0117ms, kaupiasi skolos u\u017e komunalinius mokes\u010dius, nors pajamos gaunamos reguliariai.<\/p>\n
Specialistai pabr\u0117\u017eia, kad pasteb\u0117jus toki\u0105 neprie\u017ei\u016br\u0105 b\u016btina veikti \u2013 kreiptis \u012f \u017emogaus gyvenamosios vietos savivaldyb\u0119, kuri tur\u0117t\u0173 imtis priemoni\u0173, spr\u0119sti susidariusi\u0105 situacij\u0105 ir u\u017etikrinti, kad nepri\u017ei\u016brimas asmuo gaut\u0173 reikiam\u0105 pagalb\u0105 bei paslaugas.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"Rugil\u0117 Bitautait\u0117 pabr\u0117\u017eia, kad organizacijos \u201eSenjoras\u201c veikla apima pla\u010di\u0105 pagalbos srit\u012f: \u201eLankome daugiau nei du t\u016bkstan\u010dius senjor\u0173 namuose…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":5755,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[6],"tags":[25,30,31,34,35,24,32,33,37,39,36,38,40,23,22,28,29,2253,26,27],"class_list":{"0":"post-5754","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-antrastes","8":"tag-antrastes","9":"tag-breaking-news","10":"tag-breakingnews","11":"tag-featured-news","12":"tag-featurednews","13":"tag-headlines","14":"tag-latest-news","15":"tag-latestnews","16":"tag-lietuva","17":"tag-lietuviu","18":"tag-lithuania","19":"tag-lithuanian","20":"tag-lt","21":"tag-naujienos","22":"tag-news","23":"tag-populiariausios-naujienos","24":"tag-populiariausiosnaujienos","25":"tag-senjorai","26":"tag-top-stories","27":"tag-topstories"},"share_on_mastodon":{"url":"","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5754","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=5754"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5754\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/5755"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=5754"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=5754"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=5754"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}