![\"\"\/](\"https:\/\/bilis.lt\/assets\/nuotraukos\/_tekstuose\/999294\/visuomene-sukretusi-istorija-pagaliau-isaiskejo-17-metu-slepta-\u201eswedbank-apgaule-17-metu-trukusi-apgaule.avif?transformId=409603\")
Visuomen\u0117s reakcija: pasitik\u0117jimo kriz\u0117 stipr\u0117ja<\/p>\nVisuomen\u0119 sukr\u0117t\u0117 naujiena, kuri primena gerai sure\u017eisuot\u0105 kriminalin\u012f serial\u0105, tik \u0161\u012f kart\u0105 \u2013 realyb\u0117je. Paai\u0161k\u0117jo, kad net 17 met\u0173 vienos Swedbank padalini\u0173 vadov\u0117 Latvijoje, Ogre ir Bausk\u0117je, klastojo dokumentus, piktnaud\u017eiavo klient\u0173 pasitik\u0117jimu ir vykd\u0117 finansines operacijas savo naudai. Nors istorija skamba ne\u012ftik\u0117tinai, bankas apie tai prane\u0161\u0117 tik dabar, o nuostoliai vir\u0161ija 200 t\u016bkstan\u010di\u0173 eur\u0173. \u0160is atvejis ne tik suk\u0117l\u0117 visuomen\u0117s pasipiktinim\u0105, bet ir atv\u0117r\u0117 pla\u010dias diskusijas apie sistemines finans\u0173 sektoriaus spragas, vidin\u0117s kontrol\u0117s kokyb\u0119 bei paprast\u0173 klient\u0173 saugum\u0105.<\/p>\n
17 met\u0173 trukusi apgaul\u0117: kaip tai \u012fmanoma?<\/p>\n
\u017dinia, kad finansini\u0173 paslaug\u0173 sektoriuje gali \u012fvykti apgaul\u0117, nieko nestebina. Ta\u010diau tai, jog ji gali t\u0119stis beveik du de\u0161imtme\u010dius ir likti nepasteb\u0117ta, kelia daug rimtesni\u0173 klausim\u0173. Latvijos televizijos tyrimas atskleid\u0117, kad padalinio vadov\u0117 be klient\u0173 \u017einios vykd\u0117 begal\u0119 finansini\u0173 operacij\u0173: pasira\u0161in\u0117jo sutartis, i\u0161duodavo kod\u0173 korteles ir skai\u010diuotuvus, u\u017esakydavo naujas mok\u0117jimo korteles, nutraukdavo ind\u0117li\u0173 ar taupymo sutartis, inicijuodavo naujus kreditus ir pervesdavo pinigus. Net dalis l\u0117\u0161\u0173 b\u016bdavo naudojama tam, kad b\u016bt\u0173 padengti kit\u0173 klient\u0173 tr\u016bkumai \u2013 klasikin\u0117 grandinin\u0117 schema, primenanti nedidelio masto finansin\u012f \u201epiramidin\u012f\u201c model\u012f.<\/p>\n
Skai\u010diai kalba patys u\u017e save: panaudotos 19 klient\u0173 mok\u0117jimo priemon\u0117s, o bendra \u017eala vir\u0161ija 203 t\u016bkstan\u010dius eur\u0173. Visa tai buvo daroma po skambiu \u201eypatingo aptarnavimo\u201c pretekstu. Kaip teig\u0117 Swedbank atstovas J\u0101nis Krops, darbuotoja buvo nuolatiniame kontakte su klientais, tod\u0117l gal\u0117jo sudaryti \u012fsp\u016bd\u012f, kad veikia j\u0173 labui. Vis d\u0117lto realyb\u0117je tai buvo tik savanaudi\u0161kas kelias pasipelnyti.<\/p>\n
Visuomen\u0117s reakcija: pasitik\u0117jimo kriz\u0117 stipr\u0117ja<\/p>\n
Tokia istorija nei\u0161vengiamai kelia emocijas. Socialiniame tinkle \u201eThreads\u201c pasipyl\u0117 nuomoni\u0173 lavina. Vienas advokatas vie\u0161ai suabejojo, ar \u010dia tik atsitiktinis atvejis, ar sistemos spraga, leidusi nusikaltimui nesutrikdomai t\u0119stis 17 met\u0173. Klausimas paprastas, bet skausmingas: kaip vienos \u0161alies did\u017eiausi\u0173 finans\u0173 institucij\u0173 kontrol\u0117 nesugeba pasteb\u0117ti tokios ilgalaik\u0117s, sistemingos veiklos?<\/p>\n
Diskusijose netr\u016bko ir skepti\u0161k\u0173 komentar\u0173 apie valstybini\u0173 institucij\u0173 geb\u0117jim\u0105 u\u017etikrinti skaidrum\u0105. Vartotojas @kokounsanele pabr\u0117\u017e\u0117, kad jeigu Valstybin\u0117s mokes\u010di\u0173 inspekcijos (SRS) darbuotoj\u0173 deklaracijose matomos problemos, tokios institucijos gali netur\u0117ti pakankam\u0173 \u012franki\u0173 ir vidaus kult\u016bros u\u017etikrinti kontrol\u0119 net savo viduje, k\u0105 jau kalb\u0117ti apie kit\u0173 sektori\u0173 prie\u017ei\u016br\u0105.<\/p>\n
Kiti komentatoriai negal\u0117jo patik\u0117ti, kad banke per tiek met\u0173 nebuvo atliekama i\u0161sami\u0173 audit\u0173. Viena vartotoja retori\u0161kai klaus\u0117, kaip \u012fmanoma 17 met\u0173 neu\u017efiksuoti elementari\u0173 neatitikim\u0173 s\u0105skaitose ar i\u0161laidose. Tokia situacija, jos teigimu, atrodo absurdi\u0161ka net ma\u017eoje \u012fmon\u0117je, o k\u0105 kalb\u0117ti apie tarptautin\u012f bank\u0105.<\/p>\n
Ta\u010diau buvo ir nuosaikesni\u0173 bals\u0173, primenan\u010di\u0173, kad bet kuri \u012fmon\u0117 turi sistemini\u0173 silpnybi\u0173, o tikrosios pasekm\u0117s priklauso nuo darbuotoj\u0173 s\u0105\u017einingumo ir \u012fmon\u0117s reakcijos, kai problema pagaliau aptinkama. \u0160is po\u017ei\u016bris, nors ir ramina, vis tiek nepa\u0161alina pagrindinio nerimo: jeigu tokia apgaul\u0117 \u012fmanoma banke su auk\u0161\u010diausio lygio saugumo proced\u016bromis, k\u0105 tai sako apie sistemos patikimum\u0105 apskritai?<\/p>\n
Ypa\u010d emocingai sureagavo vartotojas Agris, atvirai teig\u0119s: \u201eJei tur\u0117\u010diau pinig\u0173 Swedbank, po toki\u0173 naujien\u0173 i\u0161kart juos perkel\u010diau \u012f kit\u0105 bank\u0105.\u201c \u0160i reakcija puikiai atspindi visuomen\u0117je vis stipr\u0117jant\u012f nepasitik\u0117jim\u0105 finans\u0173 institucijomis.<\/p>\n
![\"\"\/](\"https:\/\/bilis.lt\/assets\/nuotraukos\/_tekstuose\/999293\/visuomene-sukretusi-istorija-pagaliau-isaiskejo-17-metu-slepta-\u201eswedbank-apgaule-pasitikejimo-krize-stipreja.avif?transformId=409604\")
LTV tyrimas atskleid\u017eia detales<\/p>\n
Latvijos televizija atliko gilesn\u012f tyrim\u0105 ir atskleid\u0117, kad kalbama ne apie atsitiktinius one-off veiksmus, o apie nuolat vykdyt\u0105, krypting\u0105 ir gerai suplanuot\u0105 schem\u0105. Nuo 2003 met\u0173 darbuotoja sistemingai sudarin\u0117jo nuotolin\u0117s bankininkyst\u0117s sutartis klient\u0173 vardu, inicijavo nauj\u0173 kod\u0173 korteli\u0173 ir korteli\u0173 gamyb\u0105, o gaut\u0105 informacij\u0105 panaudodavo l\u0117\u0161\u0173 pervedimams. Dal\u012f pinig\u0173 ji skirdavo kit\u0173 klient\u0173 nuostoliams padengti, taip kuriant iliuzij\u0105, kad viskas yra tvarkoje. Tai t\u0119s\u0117si met\u0173 metus \u2013 beveik nepasteb\u0117ta.<\/p>\n
Banko atstovai LTV eteryje band\u0117 raminti visuomen\u0119 ir tikino, kad klientai \u201eneturi pagrindo nerimauti\u201c, o banko saugumas es\u0105 yra auk\u0161\u010diausio lygio. Vis d\u0117lto tokie parei\u0161kimai daugelio ne\u012ftikino. Kai apgaul\u0117 trunka 17 met\u0173, savaime kyla klausimas: jeigu \u0161i darbuotoja buvo paj\u0117gi apeiti sistem\u0105, ar gali b\u016bti ir daugiau nei\u0161ai\u0161kint\u0173 atvej\u0173? Ir svarbiausia \u2013 ar banko saugumo proced\u016bros tikrai tokios nepriekai\u0161tingos, kaip tvirtinama?<\/p>\n
Ar tai tik vienos darbuotojos istorija, ar rimtesnis signalas visam sektoriui?<\/p>\n
Nors kol kas n\u0117ra duomen\u0173, kad pana\u0161i\u0173 veik\u0173 b\u016bta ir kituose filialuose, ekspertai primena, kad tokio masto atvejai tur\u0117t\u0173 b\u016bti vertinami ne tik kaip individualus nusikaltimas, bet ir kaip simptomas. Tai signalas, kad finans\u0173 sektoriuje esama viet\u0173, kur saugumo grandin\u0117 silpnesn\u0117 nei tikimasi. Jeigu \u012fstaiga turi daug lemian\u010di\u0173 darbuotoj\u0173, kurie nepakankamai pri\u017ei\u016brimi, o kontrol\u0117s sistema pasikliauja senais procesais, spragos tampa nei\u0161vengiamos.<\/p>\n
\u0160i istorija tapo lakmuso popier\u0117liu, atskleidusiu, kad net did\u017eiausi bankai gali b\u016bti pa\u017eeid\u017eiami d\u0117l \u017emogi\u0161kojo faktoriaus. O visuomen\u0117s reakcija rodo, kad pasitik\u0117jimas bankais n\u0117ra savaime suprantamas \u2013 j\u012f reikia nuolat pelnyti.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"Visuomen\u0119 sukr\u0117t\u0117 naujiena, kuri primena gerai sure\u017eisuot\u0105 kriminalin\u012f serial\u0105, tik \u0161\u012f kart\u0105 \u2013 realyb\u0117je. Paai\u0161k\u0117jo, kad net 17…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":57885,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[15],"tags":[915,3380,25,7551,30,31,34,35,24,13819,189,32,33,37,39,36,38,40,23,22,13818,44,28,29,13820,13821,26,27,7093,74,75,76],"class_list":{"0":"post-57884","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-pasaulis","8":"tag-metu","9":"tag-swedbank","10":"tag-antrastes","11":"tag-apgaule","12":"tag-breaking-news","13":"tag-breakingnews","14":"tag-featured-news","15":"tag-featurednews","16":"tag-headlines","17":"tag-isaiskejo","18":"tag-istorija","19":"tag-latest-news","20":"tag-latestnews","21":"tag-lietuva","22":"tag-lietuviu","23":"tag-lithuania","24":"tag-lithuanian","25":"tag-lt","26":"tag-naujienos","27":"tag-news","28":"tag-pagaliau","29":"tag-pasaulis","30":"tag-populiariausios-naujienos","31":"tag-populiariausiosnaujienos","32":"tag-slepta","33":"tag-sukretusi","34":"tag-top-stories","35":"tag-topstories","36":"tag-visuomene","37":"tag-world","38":"tag-world-news","39":"tag-worldnews"},"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/115689959255355049","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/57884","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=57884"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/57884\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/57885"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=57884"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=57884"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=57884"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}