![\"\"](\"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-content\/uploads\/2025\/12\/photo_389747.jpg\")
<\/p>\nLenkija jau paskelb\u0117, kad remia pab\u0117g\u0117lius paskutinius metus, Vokietija ma\u017eina i\u0161mokas, \u0160veicarija si\u016blo pinigus gr\u012f\u017etantiems savanori\u0161kai ir t.t.<\/p>\n
Apie tai, su kokiomis psichologin\u0117mis problemomis gal\u0117jo ir gali susidurti \u0161ie \u017emon\u0117s ir kokios b\u016bt\u0173 pasekm\u0117s, \u201eRespublika” kalb\u0117josi su Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro direktoriumi Martynu MARCINKEVI\u010cIUMI.<\/p>\n
<\/p>\n
– Emigracija, ypa\u010d – karo akivaizdoje, jau yra stresas. Kokias pasekmes tokie procesai palieka \u017emogaus psichikoje?<\/p>\n
– Neigiamas ir ilgai i\u0161liekan\u010dias. M\u016bs\u0173 ligonin\u0117je tre\u010dius metus veikia psichotraumatologijos centras, skirtas pab\u0117g\u0117liams i\u0161 Ukrainos ir Baltarusijos, ir, deja, bet pacient\u0173 skai\u010dius nema\u017e\u0117ja.<\/p>\n
Nors ir be karo emigrantai visame pasaulyje priskiriami didesnei rizikos grupei d\u0117l psichikos problem\u0173. Paprastai jie skirstomi \u012f dvi dideles kategorijas – ekonominiai migrantai ir pab\u0117g\u0117liai i\u0161 karo bei neramum\u0173 zon\u0173.<\/p>\n
Net ekonominiai migrantai susiduria su tam tikrais praradimais, kadangi nutr\u016bksta ry\u0161iai su artima aplinka, \u012fvyksta kult\u016briniai, kalbiniai, religiniai pasikeitimai. Karo pab\u0117g\u0117liai turi dar daugiau psichologini\u0173 pergyvenim\u0173 sluoksni\u0173. Juk jie ne tik patys keliauja \u012f ne\u017eini\u0105, bet ir ne\u017einioje palieka savo turt\u0105 bei artimuosius.<\/p>\n
D\u0117l pastar\u0173j\u0173, kariaut\u0173 jie ar ne, tenka ypa\u010d nerimauti, kadangi, kaip rodo tiek Ukrainos, tiek kit\u0173 pastarojo meto karini\u0173 konflikt\u0173 pavyzd\u017eiai, vis da\u017eniau ap\u0161audym\u0173 aukomis tampa paprasti civiliai gyventojai, kas tik didina jau esan\u010di\u0105 \u012ftamp\u0105.<\/p>\n
Ukrainos pavyzd\u017eiu da\u017enai dar turime ir \u0161eim\u0173 i\u0161siskyrim\u0105, nes vyr\u0173 nei\u0161leid\u017eia, tad jie arba kariauja, arba dirba, o emigruoja moterys su vaikais. Dauguma j\u0173 n\u0117ra ekonominiai migrantai, tod\u0117l papildomai susiduria su socialin\u0117mis ir ekonomin\u0117s problemomis, nes neturi sukaup\u0119 pinig\u0173, negali i\u0161sive\u017eti u\u017egyvent\u0173 turt\u0173.<\/p>\n
\u017dmon\u0117s, namuose dirb\u0119 kvalifikuot\u0105 darb\u0105, buv\u0119 \u012fmoni\u0173 vadovai ar pana\u0161iai, turi tenkintis nekvalifikuotu, ma\u017eai apmokamu darbu, nes atsid\u016br\u0119 kitoje \u0161alyje jie, grei\u010diausiai, nemoka kalbos ir neturi reikiam\u0173 licencij\u0173. Ka\u017ekam pasiseka – juos priglaud\u017eia, ta\u010diau kitiems tenka galvoti ne tik kaip prasimaitinti, bet ir kur gyventi. Visa tai lemia, kad b\u0117gan\u010di\u0173j\u0173 nuo karo psichika b\u016bna stipriai paveikta.<\/p>\n
– Pab\u0117g\u0117liai ka\u017ekaip susitvark\u0117, \u012fsik\u016br\u0117 naujuose namuose, bet po\u017ei\u016bris \u012f juos Europoje ima keistis, tod\u0117l daliai gali tekti gr\u012f\u017eti namo. Bet jau ai\u0161ku, kad ne visi tur\u0117s kur gr\u012f\u017eti – namai gali b\u016bti sugriauti arba okupuoti. Kaip \u017emog\u0173 gali paveikti \u0161is nuolatinis nepastovumas?<\/p>\n
– Asmeni\u0161kai a\u0161 nematau perspektyvos, kad karas baigsis. Galime kalb\u0117ti apie paliaubas, nes tokios derybos, kokios vyksta \u0161iuo metu, n\u0117ra karo u\u017ebaigimas. Kalbant pavyzd\u017eiais, m\u016bs\u0173 ligonin\u0117je dirba gydytoja i\u0161 Mariupolio. Jeigu ir bus ka\u017ekas sutarta, jei karas baigsis, ar Maskva atsipra\u0161ys, i\u0161ves karius i\u0161 jos gimtin\u0117s, atstatys jos sugriautus namus ir jai leis gr\u012f\u017eti? Akivaizdu, kad ne.<\/p>\n
Beje, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ai\u0161kiai pasak\u0117, kad jeigu paliaubos ir bus pasira\u0161ytos, jis savo tiksl\u0173 neatsisakys, tod\u0117l jokia sutartis negarantuos \u017emon\u0117ms ramyb\u0117s. Apie taik\u0105 b\u016bt\u0173 galima kalb\u0117ti tik tuomet, jeigu Rusija atsitraukt\u0173 i\u0161 vis\u0173 u\u017eimt\u0173 teritorij\u0173, sumok\u0117t\u0173 kompensacij\u0105 ir b\u016bt\u0173 nuginkluota, bet tai n\u0117ra realu.<\/p>\n
Taip pat bus esminis skirtumas – pab\u0117g\u0117liai bus i\u0161pra\u0161omi j\u0117ga ar vald\u017eios tiesiog skatins juos gr\u012f\u017eti \u012f s\u0105lyginai saugi\u0105 aplink\u0105 naikindamos lengvatas, r\u0117mimo programas ir i\u0161mokas. Visgi manau, kad tie, kurie dirbs juos priglaudusiose \u0161alyse, mok\u0117s jose mokes\u010dius, leis vaikus \u012f mokyklas ir pan., varomi nebus. Optimaliausia b\u016bt\u0173, jeigu \u017emon\u0117s nor\u0117t\u0173 gr\u012f\u017eti namo patys, bet ir \u010dia reikia suprasti, kad situacija bus skirtinga.<\/p>\n
Vienaip sugr\u012f\u017eimas atrodys tiems, kuri\u0173 namai i\u0161liko, o artimieji vyrai – t\u0117vai, broliai – ne\u017euv\u0119 ir nesu\u017eeisti. Jiems bus lengviau adaptuotis ir gr\u012f\u017eti \u012f \u012fprast\u0105 gyvenim\u0105, nors ir j\u0173 lauks i\u0161\u0161\u016bkiai, kadangi \u0161al\u012f, kaip ir jos ekonomik\u0105, teks kelti i\u0161 griuv\u0117si\u0173.<\/p>\n
Visai kitas atvejis, jeigu asmens, kaip mano min\u0117tos darbuotojos, namai atsid\u016br\u0117 okupuotoje zonoje, tarkim, \u017euvo jos artimieji arba jie buvo su\u017eeisti ir dabar s\u0117di ne\u012fgali\u0173j\u0173 ve\u017eim\u0117liuose. Tokiems gr\u012f\u017eimas neabejotinai taps rimtu i\u0161bandymu. Bet tiek vieniems, tiek kitiems sugr\u012f\u017eus \u012f gyvenim\u0105 teks j\u012f kurti i\u0161 naujo, kas yra dar vienas naujas stresas.<\/p>\n
Atskira ypatinga kategorija bus paaugliai, kadangi paauglyst\u0117s metai yra ypa\u010d svarb\u016bs. Tarkim, dalis j\u0173 atvyko \u012f Lietuv\u0105 11-12 met\u0173. Prad\u0117jo \u010dia lankyti mokykl\u0105, susirado draug\u0173, subrendo, apsiprato, o karo veiksmams nurimus tur\u0117s gr\u012f\u017eti namo. Bet tai jau nebus 12-metis vaikas, tai bus beveik suaug\u0119s 16-17 met\u0173 \u017emogus, kur\u012f v\u0117l i\u0161pl\u0117\u0161 i\u0161 jam \u012fprasta tapusios aplinkos ir kuriam teks visko mokytis i\u0161 naujo, nes tiek kult\u016bri\u0161kai, tiek gyvenimi\u0161ka patirtimi jis skirsis nuo t\u0173 bendraam\u017ei\u0173, kurie liko namuose ir kar\u0105 mat\u0117 savo akimis. Ai\u0161ku, kad jiems tas bus labai sud\u0117tinga.<\/p>\n
– Apibendrinant, kaip tokie procesai gali paveikti \u017emones, ir ar yra b\u016bd\u0173 jiems pad\u0117ti?<\/p>\n
– Rusijos re\u017eimas su savo ambicijomis \u017emoni\u0173 gyvenimus sugadino de\u0161imtme\u010diams \u012f priek\u012f. Remiantis Antrojo pasaulinio karo patirtimis, kad visi\u0161kai i\u0161gyt\u0173 karo \u017eaizdos, turi u\u017eaugti dvi naujos kartos. Tai yra, i\u0161mirti tie, kurie kariavo, i\u0161mirti j\u0173 vaikai ir ateiti karta, kuri net i\u0161 seneli\u0173 pasakojim\u0173 ne\u017eino, kas yra karas.<\/p>\n
Pagal vien\u0105 i\u0161 teorij\u0173, karai kartojasi kas 50-60 met\u0173, nes pamir\u0161tama, kaip karas atrodo i\u0161 arti. Tai galima taikyti ir \u0161iam, Rusijos prad\u0117tam karui – Antras pasaulinis baig\u0117si XX a. viduryje, pra\u0117jo ma\u017edaug 60 met\u0173, ir Rusija 2014 m. \u012fsiver\u017e\u0117 \u012f Krym\u0105 bei prad\u0117jo kovas Donbase.<\/p>\n
Beje, \u0161io karo pasekmes ilgus metus teks sr\u0117bti ir pa\u010diai Rusijai. Tos \u0161eimos, kuri\u0173 t\u0117vai, vyrai, broliai \u017euvo, ar tie, kurie gyvena ap\u0161audomuose regionuose, tikrai tur\u0117s psichologini\u0173 problem\u0173. Jau nekalbant apie tuos, kurie, k\u0105 rodo vis\u0173 kar\u0173 patirtis, gr\u012f\u0161 i\u0161 fronto su pa\u017eeista psichika. Rusijos laukia rimta ne tik ekonomin\u0117, bet ir psichologin\u0117 \u201ereabilitacija”.<\/p>\n
B\u016btent tod\u0117l \u012f vien\u0105 i\u0161 JAV prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) plano variant\u0173 buvo \u012ftrauktas punktas apie amnestij\u0105 visiems, prisid\u0117jusiems prie karo, nes Kremlius labai bijo antro Niurnbergo, kuriame, priminsiu, teisiami buvo ne eiliniai kareivukai, o vadai.<\/p>\n
Ir, ai\u0161ku, ma\u017eiausiai keliasde\u0161imt met\u0173 karo pasekmes jaus ne tik Ukraina, bet ir visa Ryt\u0173 Europa, \u012fskaitant Lietuv\u0105. B\u016btent tod\u0117l, kaip min\u0117jau, turime psichoneurologijos centr\u0105, kur\u012f kitais metais planuojama pl\u0117sti, nes \u017emoni\u0173, kuriems reikia pagalbos, skai\u010dius auga. Taip pat veikia daug \u012fvairi\u0173 program\u0173, dirba psichologai ir visi stengiasi pad\u0117ti tiems, kuriems pagalba yra b\u016btina.<\/p>\n
Vasar\u0105 teko lankytis pa\u010di\u0173 ukrainie\u010di\u0173 psichosocialin\u0117s reabilitacijos centruose. Tiesa, \u0161iuo metu ten daugiausia dirbama su kariais arba \u017euvusi\u0173 bei su\u017eeist\u0173j\u0173 \u0161eimomis, ta\u010diau jeigu karo veiksmai bus nutraukti, manau, kad toki\u0173 centr\u0173 specialistai savo sukaupt\u0105 patirt\u012f panaudos darbui su gr\u012f\u017etan\u010diais asmenimis.<\/p>\n
Tik dar kart\u0105 priminsiu, kad vis\u0173 pab\u0117g\u0117li\u0173 – b\u0117go jie nuo karo Ukrainoje, Sirijoje ar Palestinoje – situacija yra skirtinga. Jeigu asmuo turi kur gr\u012f\u017eti, jeigu jo artimieji gyvi sveiki, jam prisitaikyti bus lengviau, o t\u0173, kurie gr\u012f\u0161 \u012f niekur, laukia nauji rimti i\u0161bandymai.<\/p>\n
Jeigu ir gr\u012f\u0161, tai tik vienas kitas<\/p>\n
Kadaise Kijeve gyvenusi Svetlana nesl\u0117p\u0117, kad palikti gimtuosius namus (visais aspektais) buvo ypa\u010d sud\u0117tinga ir skaudu. \u201eLabiausiai gniu\u017ed\u0117 tai, kad su ma\u017eais vaikais vykome \u012f visi\u0161k\u0105 ne\u017eini\u0105”, – prisimin\u0117 jauna moteris.<\/p>\n
Visgi per kelt\u0105 met\u0173 jie apsiprato Zelandijoje (Nyderland\u0173 provincija, esanti \u0161alies pietvakarin\u0117je dalyje, \u0161alia \u0160iaur\u0117s j\u016bros), ir, pasak Svetlanos, namo gr\u012f\u017eti nebeplanuoja.<\/p>\n
\u201eTaip, ten gimtin\u0117, bet kur gr\u012f\u017eti ir kam? Darbo ten n\u0117ra ir artimiausiu metu, manau, nebus. Draugai – kas i\u0161vyko, kas \u017euvo. Namas, kuriame gyvenome, i\u0161 dalies apgriautas. Kijeve liko vyras, bet man vaik\u0173 saugumas ir ateitis yra svarbiau. Tod\u0117l, kadangi pasaulio, kuriame a\u0161 u\u017eaugau ir gyvenau, neb\u0117ra, nebeturiu kur ir d\u0117l ko gr\u012f\u017eti. Be to, Zelandijoje vaik\u0173 laukia gerokai \u0161viesesn\u0117 ateitis negu namuose”, – apibendrino ji.<\/p>\n
Chersone gyvenantis ir \u201eRespublikos” skaitytojams jau pa\u017e\u012fstamas Aleksandras, paklaustas apie pab\u0117g\u0117lius, taip pat optimizmu netry\u0161ko. Pasak jo, jeigu ir gr\u012f\u0161, tai tikrai ne visi, nes \u012f miest\u0105 kasdien atlekia po 200-300 sviedini\u0173, tod\u0117l kasdien gri\u016bva vis daugiau pastat\u0173 ir toliau naikinama miesto infrastrukt\u016bra. Darbo, pasak vyro, n\u0117ra ir ma\u017eai tik\u0117tina, jog pafront\u0117s miestas, net ir kovoms pasibaigus, taps patrauklus investuotojams. Grei\u010diausiai, Aleksandro nuomone, bus kaip XX a. prad\u017eioje, kuomet nuo bol\u0161evik\u0173 \u012f Vakarus pab\u0117g\u0119 \u017emon\u0117s ten ir pasiliko.<\/p>\n
\u201eKiek pabendrauju su i\u0161vykusiais pa\u017e\u012fstamais, tie, kurie kalba apie gr\u012f\u017eim\u0105, da\u017eniausiai gyvena iliuzijose. Jie miest\u0105 prisimena tok\u012f, koks jis buvo iki karo, ta\u010diau \u0161iandien \u010dia viskas pasikeit\u0119, tad jeigu jie ir gr\u012f\u0161, tik\u0117tina, pamat\u0119 griuv\u0117sius, v\u0117l i\u0161vyks. Nebent nuomon\u0117s \u0161eimoje radikaliai i\u0161siskirs ir vienas sutuoktinis liks, o kitas i\u0161keliaus, – garsiai svarst\u0117 Aleksandras. – Arba \u0161ali\u0173, kuriuose jie prisiglaud\u0117 gyventojai \u201epapra\u0161ys” ukrainie\u010di\u0173 gr\u012f\u017eti namo.<\/p>\n
Kaip jau esu sak\u0119s karo prad\u017eioje, pirmiausiai pab\u0117go tie, kurie nenori dirbti, nemoka kurti, nelink\u0119 \u012fsilieti \u012f juos pri\u0117musias visuomenes ir nori gyventi i\u0161 pa\u0161alp\u0173 arba i\u0161 \u201e\u0161e\u0161\u0117lio”. Tai kenkia toms visuomen\u0117ms, kurios juos pri\u0117m\u0117.<\/p>\n
Be to, abejoju ar jie pasikeit\u0117 per tuos metus, tod\u0117l jiems ir toliau svarbiausia bus jo namas, \u017emona ir karv\u0117, o jeigu kaimyn\u0105 i\u0161tiks nelaim\u0117, k\u0105 parod\u0117 ir mano pavyzdys, pagalbos rankos n\u0117 vienas nei\u0161ties. Jeigu ka\u017ekurie vakarie\u010diai to dar nepasteb\u0117jo, tai tikrai pasteb\u0117s ir tuomet patys sav\u0119s paklaus – ar tikrai man reikalingas toks kaimynas, kur\u012f dar ir reikia i\u0161laikyti u\u017e savo pinigus?”<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"\u00a0 Lenkija jau paskelb\u0117, kad remia pab\u0117g\u0117lius paskutinius metus, Vokietija ma\u017eina i\u0161mokas, \u0160veicarija si\u016blo pinigus gr\u012f\u017etantiems savanori\u0161kai ir…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":58931,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[15],"tags":[25,30,31,13991,34,35,24,815,32,33,37,39,36,38,40,6016,23,22,2143,44,28,29,11120,13992,119,13990,26,27,360,74,75,76],"class_list":{"0":"post-58930","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-pasaulis","8":"tag-antrastes","9":"tag-breaking-news","10":"tag-breakingnews","11":"tag-emigracija","12":"tag-featured-news","13":"tag-featurednews","14":"tag-headlines","15":"tag-karas","16":"tag-latest-news","17":"tag-latestnews","18":"tag-lietuva","19":"tag-lietuviu","20":"tag-lithuania","21":"tag-lithuanian","22":"tag-lt","23":"tag-marcinkevicius","24":"tag-naujienos","25":"tag-news","26":"tag-pabegeliai","27":"tag-pasaulis","28":"tag-populiariausios-naujienos","29":"tag-populiariausiosnaujienos","30":"tag-psichika","31":"tag-reabilitacija","32":"tag-rusija","33":"tag-stresas","34":"tag-top-stories","35":"tag-topstories","36":"tag-ukraina","37":"tag-world","38":"tag-world-news","39":"tag-worldnews"},"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/115696581040782420","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/58930","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=58930"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/58930\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/58931"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=58930"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=58930"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=58930"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}