{"id":61377,"date":"2025-12-14T05:08:17","date_gmt":"2025-12-14T05:08:17","guid":{"rendered":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/61377\/"},"modified":"2025-12-14T05:08:17","modified_gmt":"2025-12-14T05:08:17","slug":"baltijos-salys-lietuviai-skolinasi-reciau-bet-didesnes-sumas-respublika-lt","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/61377\/","title":{"rendered":"Baltijos \u0161alys: lietuviai skolinasi re\u010diau, bet didesnes sumas – Respublika.lt"},"content":{"rendered":"

\"nuotr.\" 1 nuotr.<\/p>\n

Asociatyvi Freepik nuotr.<\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

Surinkti duomenys taip pat atskleid\u017eia, kad lietuviai, lyginant su latviais ir estais, atsakingiau skolinasi \u2013 tai daro re\u010diau, bet didesniais kiekiais.<\/p>\n

\u201eSprinter tyrim\u0173\u201c atlikta apklausa rodo, kad ateinan\u010dius metus optimisti\u0161kai vertina ir tokias pat i\u0161laidas kaip \u012fprastai planuoja 28 proc. Lietuvos gyventoj\u0173, 22 proc. latvi\u0173 ir 21 proc. est\u0173.<\/p>\n

Anot \u201eGF banko\u201c vyriausiojo finans\u0173 pareig\u016bno Valdo Bernatavi\u010diaus, optimizm\u0105 kitiems metams gali lemti teisiniai pasikeitimai, pavyzd\u017eiui, antrosios pensij\u0173 pakopos reforma ir kiti faktoriai.<\/p>\n

\u201eLietuviai pagal optimizm\u0105 gerokai lenkia savo kaimynus \u2013 tiek latvius, tiek estus. (…) Tai gali nulemti keletas faktori\u0173. Laukiami pakeitimai teisin\u0117je, mokestin\u0117je baz\u0117je, tokie kaip pensij\u0173 antrosios pakopos reforma, kuri leis \u017emon\u0117ms atsiimti pinig\u0173\u201c, \u2013 \u017eurnalistams ai\u0161kino V. Bernatavi\u010dius.<\/p>\n

\u201eKitas dalykas \u2013 finansin\u0117 situacija, kuri yra dabar ir buvo praeityje. (…) \u017dmon\u0117s vertindami savo ateit\u012f, \u012fsivertina tai, kaip jie gyvena dabar, pajau\u010dia skirtum\u0105 lygindami savo gyvenim\u0105 dabar ir anks\u010diau bei projektuoja tai \u012f ateit\u012f\u201c, \u2013 samprotauja ekspertas.<\/p>\n

Pesimisti\u0161kai ateinan\u010dius metus vertina 20 proc. lietuvi\u0173, 25 proc. latvi\u0173 ir 27 proc. est\u0173. Labai sunki\u0173 met\u0173, kai tekt\u0173 susiver\u017eti dir\u017eus, tikisi 11 proc. lietuvi\u0173, 11 proc. latvi\u0173 ir 15 proc. est\u0173.<\/p>\n

Tiesa, did\u017eiausia dalis Baltijos \u0161ali\u0173 gyventoj\u0173, nors ir yra optimisti\u0161kai nusiteik\u0119, ketina bent kuriam laikui riboti neb\u016btinas i\u0161laidas \u2013 lietuvi\u0173 imtyje taip jaut\u0117si 41 proc. respondent\u0173, latvi\u0173 \u2013 42 proc. ir 37 proc. est\u0173.<\/p>\n

Skolinasi re\u010diau, bet didesnes sumas<\/p>\n

Tyrimas taip pat atskleid\u0117, kad Baltijos \u0161ali\u0173 gyventoj\u0173 skolinimosi \u012fpro\u010diai pastebimai skiriasi. Duomenys rodo, kad lietuviai skolinasi re\u010diau, ta\u010diau da\u017eniau renkasi didesnes paskolas.<\/p>\n

\u201eGal\u0117\u010diau sakyti, kad kalbant apie paskolas, lietuviai yra turb\u016bt atsakingiausi Baltijos \u0161alyse. Jie re\u010diausiai ima paskolas \u2013 kart\u0105 per metus ar net re\u010diau\u201c, \u2013 teigia \u201eGF banko\u201c generalinis direktorius Justinas Muleika.<\/p>\n

Apklausoje 14 proc. lietuvi\u0173 nurod\u0117 \u0117m\u0119 daugiau kaip 7,5 t\u016bkst. eur\u0173 vartojimo paskolas.<\/p>\n

Tuo tarpu Latvijoje ir Estijoje taip atsak\u0117 po 11 proc. respondent\u0173. 5 t\u016bkst.\u20137,5 t\u016bkst. eur\u0173 paskolas buvo pa\u0117m\u0119 11 proc. lietuvi\u0173, 7 proc. latvi\u0173 ir 9 proc. est\u0173.<\/p>\n

\u201eAuganti ekonomika didina gyventoj\u0173 galimybes skolintis, o kylantis kain\u0173 lygis didina vartojimo paskol\u0173 poreik\u012f. Pavyzd\u017eiui, vidutin\u0117 vartojimo paskola m\u016bs\u0173 banke per penkiolika met\u0173 i\u0161augo apie 11,5 karto. \u0160\u012f augim\u0105 i\u0161 dalies l\u0117m\u0117 vidutinio atlyginimo did\u0117jimas \u2013 jis augo apie \u0161e\u0161is kartus. Ta\u010diau paskol\u0173 sumos augo spar\u010diau nei atlyginimai\u201c, \u2013 ai\u0161kina J. Muleika.<\/p>\n

Anot jo, tyrimo rezultatai rodo, kad lietuviai, da\u017eniau imdami didesnes paskolas, jas skiria b\u016btin\u0173j\u0173 poreiki\u0173 tenkinimui ir re\u010diau \u2013 neb\u016btiniems pirkiniams.<\/p>\n

Lietuvoje ir Latvijoje da\u017eniausia vartojimo paskol\u0173 paskirtis \u2013 nam\u0173 ir buitin\u0117s technikos \u012fsigijimas. Taip nurod\u0117 45 proc. lietuvi\u0173, 43 proc. latvi\u0173 ir 38 proc. est\u0173. Estijoje da\u017eniausia paskirtis \u2013 transporto priemon\u0117s pirkimas (42 proc. est\u0173, 40 proc. latvi\u0173 ir 36 proc. lietuvi\u0173).<\/p>\n

Tre\u010dioje vietoje visose \u0161alyse \u2013 b\u016bsto remontas (j\u012f nurod\u0117 29 proc. lietuvi\u0173, 31 proc. latvi\u0173 ir 34 proc. est\u0173).<\/p>\n

Ap\u017evelgiant tyrimo duomenis taip pat pasteb\u0117ta, kad Latvijos ir Estijos gyventojai dvigubai da\u017eniau nei lietuviai skolinasi kelion\u0117ms, atostogoms, studijoms ar asmenin\u0117ms reikm\u0117ms.<\/p>\n

Asmeniniams poreikiams skolinasi 11 proc. lietuvi\u0173, 20 proc. latvi\u0173 ir 21 proc. est\u0173; kelion\u0117ms ir atostogoms \u2013 9 proc. lietuvi\u0173, 16 proc. latvi\u0173 ir 18 proc. est\u0173. Da\u017eniau kelion\u0117ms skolinasi Rygos bei Talino gyventojai.<\/p>\n

\u201eGF banko\u201c u\u017esakymu atlikto tyrimo metu apklausta 423 respondentai i\u0161 Lietuvos, 419 respondent\u0173 i\u0161 Latvijos ir 409 respondentai i\u0161 Estijos nuo 18 iki 75 met\u0173 am\u017eiaus, \u0117m\u0119 vartojimo paskol\u0105 \/ pirk\u0119 lizingu, naudojant kombinuot\u0105 metod\u0105: CATI (Computer Assisted Telephone Interview) ir CAWI (Computer Assisted WEB Interview). Tyrim\u0105 2025 m. rugs\u0117jo 22-30 dienomis atliko rinkos ir visuomen\u0117s nuomon\u0117s tyrim\u0173 kompanija \u201eSpinter tyrimai\u201c.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"1 nuotr. Asociatyvi Freepik nuotr. \u00a0 Surinkti duomenys taip pat atskleid\u017eia, kad lietuviai, lyginant su latviais ir estais,…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":61378,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[17],"tags":[359,449,81,1097,14421,37,39,36,38,40,14422,1473,14420,10395,46],"class_list":{"0":"post-61377","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-verslas","8":"tag-apklausa","9":"tag-baltijos","10":"tag-business","11":"tag-finansai","12":"tag-gf-bankas","13":"tag-lietuva","14":"tag-lietuviu","15":"tag-lithuania","16":"tag-lithuanian","17":"tag-lt","18":"tag-optimizmas","19":"tag-paskolos","20":"tag-perspektyva","21":"tag-salys","22":"tag-verslas"},"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/115716194584633799","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/61377","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=61377"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/61377\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/61378"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=61377"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=61377"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=61377"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}