{"id":61983,"date":"2025-12-15T00:40:35","date_gmt":"2025-12-15T00:40:35","guid":{"rendered":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/61983\/"},"modified":"2025-12-15T00:40:35","modified_gmt":"2025-12-15T00:40:35","slug":"ketvirtasis-sviesoforo-signalas-jau-ne-fantazija-mokslininkai-atskleide-kokios-spalvos-jis-bus-ir-kam-reikalingas","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/61983\/","title":{"rendered":"Ketvirtasis \u0161viesoforo signalas jau ne fantazija: mokslininkai atskleid\u0117, kokios spalvos jis bus ir kam reikalingas"},"content":{"rendered":"

\u0160viesoforai de\u0161imtme\u010dius atrod\u0117 kaip nekintama keli\u0173 eismo dalis \u2013 raudona, geltona ir \u017ealia. Ta\u010diau technologijos kei\u010dia net ir tai, kas atrod\u0117 am\u017eina. \u0160iaur\u0117s Karolinos valstijos universiteto (NCSU) mokslininkai si\u016blo i\u0161 esm\u0117s nauj\u0105 sprendim\u0105: ketvirt\u0105j\u012f \u0161viesoforo signal\u0105. Ir jo spalva b\u016bt\u0173 ne atsitiktin\u0117.<\/p>\n

Pasak tyr\u0117j\u0173, ateityje \u0161viesoforuose gali atsirasti balta \u0161viesa. Tai neb\u016bt\u0173 dizaino eksperimentas ar kosmetinis pakeitimas \u2013 \u0161is signalas tur\u0117t\u0173 labai konkre\u010di\u0105 funkcij\u0105 ir b\u016bt\u0173 tiesiogiai susij\u0119s su autonomini\u0173 automobili\u0173 pl\u0117tra.<\/p>\n

Kod\u0117l trij\u0173 spalv\u0173 jau nebepakanka<\/p>\n

Dabartin\u0117 \u0161viesofor\u0173 sistema buvo sukurta laikais, kai visi eismo sprendimai priklaus\u0117 tik nuo \u017emogaus reakcijos. Raudona \u2013 stoti, \u017ealia \u2013 va\u017eiuoti, geltona \u2013 ruo\u0161tis keisti veiksm\u0105. Ta\u010diau \u0161i schema tampa vis ma\u017eiau efektyvi pasaulyje, kuriame automobiliai jau geba \u201ekalb\u0117tis\u201c tarpusavyje ir su infrastrukt\u016bra.<\/p>\n

Autonomin\u0117s transporto priemon\u0117s, pasitelkdamos vadinam\u0105sias V2X sistemas (vehicle-to-everything), gali realiuoju laiku keistis duomenimis apie greit\u012f, krypt\u012f, atstumus ir eismo sraut\u0105. Mokslinink\u0173 teigimu, tokioje aplinkoje klasikinis \u0161viesoforas tampa stabdan\u010diu veiksniu.<\/p>\n

K\u0105 reik\u0161t\u0173 balta \u0161viesa sankry\u017eoje<\/p>\n

Pagal NCSU pasi\u016blyt\u0105 koncepcij\u0105 ketvirtasis \u0161viesoforo signalas b\u016bt\u0173 baltas. Jis \u012fsijungt\u0173 tada, kai sankry\u017eoje susidaryt\u0173 pakankama autonomini\u0173 transporto priemoni\u0173 dalis, galinti savaranki\u0161kai koordinuoti jud\u0117jim\u0105.<\/p>\n

Balta \u0161viesa reik\u0161t\u0173, kad eismo valdym\u0105 laikinai perima autonominiai automobiliai. Tokiu atveju tradicini\u0173 automobili\u0173 vairuotojams b\u016bt\u0173 siun\u010diamas paprastas signalas \u2013 sekti priekyje va\u017eiuojant\u012f transport\u0105, nesigilinant \u012f \u012fprast\u0105 raudonos ar \u017ealios sek\u0105.<\/p>\n

Raudonas signalas ir toliau reik\u0161t\u0173 visi\u0161k\u0105 sustojim\u0105, \u017ealias \u2013 leidim\u0105 va\u017eiuoti, o baltas signalas nurodyt\u0173 pasitik\u0117ti eismo srautu, kur\u012f koordinuoja i\u0161maniosios sistemos. Tai, pasak mokslinink\u0173, suma\u017eint\u0173 staigius stabdymus ir bereikalingas pauzes sankry\u017eose.<\/p>\n

\"Naujo<\/a>Naujo tipo \u0161viesoforas \/ DI nuotr.
\nKod\u0117l tai gal\u0117t\u0173 pakeisti eism\u0105 miestuose<\/p>\n

Modeliavimai, kuriuos atliko NCSU komanda, parod\u0117 ap\u010diuopiam\u0105 naud\u0105. Net tada, kai autonomin\u0117s transporto priemon\u0117s sudar\u0117 apie 10 procent\u0173 eismo, vidutinis v\u0117lavimas sankry\u017eose suma\u017e\u0117jo. O kai autonomini\u0173 automobili\u0173 dalis pasiek\u0117 ma\u017edaug 30 procent\u0173, bendras kelion\u0117s laikas sutrump\u0117jo iki 11 procent\u0173.<\/p>\n

Be greitesnio jud\u0117jimo, mokslininkai pabr\u0117\u017eia ir kitus privalumus. Sklandesnis eismas rei\u0161kia ma\u017eesnes degal\u0173 s\u0105naudas, ma\u017eiau CO\u2082 i\u0161metim\u0173 ir ma\u017eesn\u012f triuk\u0161m\u0105. Tokia sistema ypa\u010d pasiteisint\u0173 uostuose, logistikos centruose, intensyvaus komercinio transporto zonose ar miestuose, kur jau veikia i\u0161maniosios transporto sistemos.<\/p>\n

Kada tai gal\u0117t\u0173 tapti realybe<\/p>\n

Nors ketvirtojo \u2013 balto \u2013 \u0161viesoforo id\u0117ja dar yra tyrim\u0173 stadijoje, mokslininkai mano, kad prakti\u0161kai ji gal\u0117t\u0173 b\u016bti \u012fgyvendinta per artimiausi\u0105 de\u0161imtmet\u012f. Tai priklausys nuo to, kaip greitai paplis autonomin\u0117s transporto priemon\u0117s ir ar bus sukurta pakankamai pa\u017eangi V2X infrastrukt\u016bra.<\/p>\n

\u017dinoma, tokia permaina pareikalaut\u0173 teisini\u0173 pakeitim\u0173, nauj\u0173 eismo taisykli\u0173 ir \u0161viesofor\u0173 modernizavimo. Ta\u010diau ekspertai \u012fsitikin\u0119, kad ilgalaik\u0117je perspektyvoje nauda \u2013 sklandesnis eismas, ma\u017eesn\u0117s s\u0105naudos ir didesnis saugumas \u2013 atpirkt\u0173 investicijas.<\/p>\n

Ketvirtasis \u0161viesoforo signalas gali tapti vienu pirm\u0173j\u0173 \u017eenkl\u0173, kad keli\u0173 eismas pereina \u012f visi\u0161kai nauj\u0105 etap\u0105 \u2013 tok\u012f, kuriame sprendimus priima ne tik \u017emon\u0117s, bet ir tarpusavyje bendraujan\u010dios technologijos.<\/p>\n

\u0160altinis: https:\/\/motoryzacja.interia.pl\/wiadomosci\/news-czwarte-swiatlo-na-sygnalizacji-to-nowosc-jaki-bedzie-mialo,nId,22450026<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"\u0160viesoforai de\u0161imtme\u010dius atrod\u0117 kaip nekintama keli\u0173 eismo dalis \u2013 raudona, geltona ir \u017ealia. Ta\u010diau technologijos kei\u010dia net ir…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":61984,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[13],"tags":[25,30,31,34,35,24,32,33,37,39,36,38,40,23,22,28,29,26,27],"class_list":{"0":"post-61983","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-lietuva","8":"tag-antrastes","9":"tag-breaking-news","10":"tag-breakingnews","11":"tag-featured-news","12":"tag-featurednews","13":"tag-headlines","14":"tag-latest-news","15":"tag-latestnews","16":"tag-lietuva","17":"tag-lietuviu","18":"tag-lithuania","19":"tag-lithuanian","20":"tag-lt","21":"tag-naujienos","22":"tag-news","23":"tag-populiariausios-naujienos","24":"tag-populiariausiosnaujienos","25":"tag-top-stories","26":"tag-topstories"},"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/115720802986399381","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/61983","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=61983"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/61983\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/61984"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=61983"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=61983"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=61983"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}