Autoritarinei vald\u017eiai da\u017enai pakanka, kad \u017emon\u0117s tyl\u0117t\u0173 ir vykdyt\u0173 \u012fsakymus. Totalitarin\u0117 vald\u017eia nori, kad \u017emon\u0117s galvot\u0173 taip, kaip reikia, kartot\u0173 reikiamas formules ir patys dalyvaut\u0173 sistemos palaikyme.<\/p>\n
Tam b\u016btina propaganda – ne kaip priedas, o kaip pagrindin\u0117 prot\u0173 valdymo technologija. Sistemos stuburas. XX am\u017eiuje totalitarizmas r\u0117m\u0117si masin\u0117mis medijomis – laikra\u0161\u010diais, radiju, kinu, v\u0117liau atsiradusia televizija.<\/p>\n
\u0160iandien, informacinio sprogimo laikais, jis gali veikti be vieno centro: per nuolatin\u012f, valdom\u0105 triuk\u0161m\u0105, emocij\u0173 pertekli\u0173, socialini\u0173 tinkl\u0173 algoritmus ir fragmentuot\u0105 tikrov\u0119.<\/p>\n
Kai informacijos per daug, orientyr\u0173 per ma\u017eai, o emocijos nuolat kurstomos, atsiranda terp\u0117, kurioje totalitarinis m\u0105stymas gali b\u016bti formuojamas be uniform\u0173 ir parad\u0173. Bet su tais pa\u010diais principais – paprastinimu, prie\u0161o konstravimu ir realyb\u0117s pakeitimu valdi\u0161kais pasakojimais.<\/p>\n
ISTORINIAI PROT\u0116VIAI<\/p>\n
Nacistin\u0117 Vokietija. \u201eDaugumos iliuzija” sukurta politiniu, informaciniu teroru ir totaline propaganda. Propagandos ministras Jozefas Gebelsas suk\u016br\u0117 masin\u0117s komunikacijos model\u012f, kur spauda, radijas, kinas ir menas buvo visi\u0161kai centralizuoti, nacistin\u0117 ideologija transliuojama 24\/7.<\/p>\n
Bet kokie alternatyv\u016bs balsai ar net nuomon\u0117s – u\u017etildyti, persekiojami arba sunaikinti. Psichologinis efektas: vokie\u010diai mat\u0117 tik vien\u0105 naratyv\u0105 – kad Hitleris yra istorijos gelb\u0117tojas, o \u017eydai, komunistai ir \u201evidiniai prie\u0161ai” kelia gr\u0117sm\u0119 tautai, tod\u0117l juos reikia sunaikinti. Net skeptikai nutilo, nes bet koks oponavimas gal\u0117jo reik\u0161ti mirt\u012f.<\/p>\n
Absurdas buvo \u012fvestas kaip norma: matuojamos kaukol\u0117s nustatant, ar priklausai „arijams”, mokyklose mokyta rasi\u0173 teorijos, buvo tikima \u201e\u017eyd\u0173-komunist\u0173” s\u0105mokslu, kurie vienu metu kaltinti ir u\u017e kapitalizm\u0105, ir u\u017e bol\u0161evizm\u0105. Kitamin\u010di\u0173 persekiojimas vadintas \u201eb\u016btinybe” ir \u201eapsauga nuo prie\u0161\u0173”. Klausimams nebuvo vietos – visa visuomen\u0117 \u012fstumta \u012f baim\u0117s tyl\u0105.<\/p>\n
Absoliu\u010diai toks pat modelis taikytas J.Stalino laikais. Tik rasin\u0119 teorij\u0105, \u012fteisinan\u010di\u0105 persekiojim\u0105 pagal tauti\u0161kum\u0105, pakeit\u0117 bol\u0161evikin\u0117 ideologija, naikinusi kitokius pagal klasin\u012f princip\u0105. Propagandos ir visuomen\u0117s valdymo baime ir represijomis metodai – tokie patys.<\/p>\n
Mao Kinijoje vykdyta „kult\u016brin\u0117 revoliucija” – m\u016bs\u0173 dabartinio „kult\u016brinink\u0173 protesto” nesmurtinis analogas. B\u016bdas tas pats – masin\u0117 psichoz\u0117 + kolektyvin\u0117 isterija. I\u0161 vir\u0161aus sukurta \u201esistemos sarg\u0173” strukt\u016bra, kurioje lojal\u016bs jaunuoliai naikina \u201ereakcingum\u0105”.<\/p>\n
Masin\u0117 isterija vyst\u0117si kaip grupin\u0117 psichoz\u0117. Kada minios veiksmai atrodo \u201enormal\u016bs”, individas nebedr\u012fsta j\u0173 vertinti kriti\u0161kai. Ir Mao Kinijoje, ir konservatnik\u0173 Lietuvoje griaunami paminklai, puldin\u0117jami mokytojai ir t\u0117vai, naikinamas „nepatrioti\u0161kas” kult\u016bros paveldas. Ir Mao, ir V.Landsbergio pam\u0105stymai yra „neklystan\u010dios tiesos \u0161altinis”.<\/p>\n
\u017dmon\u0117s bijo net rodyti abejon\u0117s \u017eenklus, menkiausias kriti\u0161kas gestas ir tu – prorusi\u0161kas, penktakolonininkas, valstyb\u0117s ir visuomen\u0117s prie\u0161as. Tam jau Ukrainos pavyzd\u017eiu sukurta ir teisin\u0117 baz\u0117, neturinti nieko bendra su Konstitucija.<\/p>\n
Priimtas \u012estatymo Nr. XIV-1888 2 ir 4 straipsni\u0173 pakeitimas ir papildymas 3-1, 3-2 ir 3-3 straipsniais, pagal kur\u012f be jokio teismo sprendimo, tiesiog \u012ftraukiant \u012f Vyriausyb\u0117s sudarom\u0105 s\u0105ra\u0161\u0105 gali b\u016bti „sankcionuojami” pilie\u010diai, keliantys gr\u0117sm\u0119 vald\u017eiai.<\/p>\n
MAKARTIZMAS – LIETUVOJE DIEGIAMO TOTALITARIZMO MODELIS<\/p>\n
Jokia formaliai demokratin\u0117 sistema nuo totalitarizmo neapsaugo. Tai, kas bandoma sukurti pas mus – primityvi, bet tiksli JAV „makartizmo” kopija. S\u0105moningai kuriama i\u0161orin\u0117s agresijos psichoz\u0117, kai tikra ar tariama gr\u0117sm\u0117 sukelia vidin\u0119 isterij\u0105. Kada baim\u0117 tampa moraline pareiga, o valstyb\u0117s saugumo „naratyvas” – \u0161ventu.<\/p>\n
Visa Amerika tada pavirto \u201eMes prie\u0161 Jie”. Visi tie, kas \u201eper ma\u017eai bijojo”, buvo ap\u0161aukti \u012ftartinais, abejoni\u0173 rei\u0161kimas – beveik i\u0161davyst\u0117. Pilietin\u0117s, Konstitucijos garantuojamos laisv\u0117s tapo antraeiliu klausimu. Buvo sukurtas simbolinis \u201evidinis prie\u0161as”, kuris tur\u0117jo tok\u012f antimoralin\u012f svor\u012f, kad prilygo \u201e\u0161\u0117tonui”.<\/p>\n
Komunistin\u0117 gr\u0117sm\u0117 buvo padaryta emociniu \u012frankiu. Komunistu gal\u0117jai b\u016bti: jei pasira\u0161ei peticij\u0105 (net jei d\u0117l darbo s\u0105lyg\u0173 pagerinimo), jei lankei tam tikras kult\u016brines grupes, jei kriti\u0161kai vertinai JAV u\u017esienio politik\u0105, jei deklaravai taik\u0105, jei gynei pilietines laisves prie\u0161 karines priemones politikoje.<\/p>\n
Gr\u0117sm\u0117s kriterijai buvo vis ple\u010diami, \u201enepatikim\u0173j\u0173” ratas didinamas. Baim\u0117s retorika tapo savaranki\u0161ka, nes kai baim\u0117s politin\u0117 architekt\u016bra \u012fsitvirtina, ji pradeda gyventi pati savyje, be joki\u0173 fakt\u0173. McCarthy teig\u0117 „i\u0161ai\u0161kin\u0119s” tai 57, tai 81, tai 207 komunistus Valstyb\u0117s departamente – skai\u010dius keit\u0117si kas savait\u0119.<\/p>\n
I\u0161 tikr\u0173j\u0173 nebuvo jokio prie\u0161\u0173 s\u0105ra\u0161o, tik pseudomoralin\u0117 isterija. Tai toks pat mechanizmas, kaip \u0161iuolaikiniuose Lietuvos \u201e\u0161velniosios propagandos” re\u017eimuose: svarbu ne informacijos tikslumas, o emocinis efektas. Kaip \u017emon\u0117s psichologi\u0161kai prisitaik\u0117 prie makartizmo? Taip pat, kaip ir lietuviai.<\/p>\n
Suveik\u0117 tylos spiral\u0117. JAV akademikai, menininkai, \u017eurnalistai, politikai nutilo. Nekalb\u0117jo apie savo tikr\u0105sias pa\u017ei\u016bras, kad neprarast\u0173 darbo, neb\u016bt\u0173 vie\u0161ai lin\u010diuojami, neb\u016bt\u0173 apkaltinti \u201eantimerikieti\u0161kumu”. \u017dmon\u0117s tyl\u0117jo ne tod\u0117l, kad tik\u0117jo sistema – o tod\u0117l, kad bijojo socialin\u0117s izoliacijos.<\/p>\n
K\u0105 svarbu suprasti – demokratijoje, net imitacin\u0117je ar kokia bevilti\u0161ka ji beb\u016bt\u0173, skirtingai nei autokratin\u0117je diktat\u016broje, represij\u0173 mechanizmas b\u016bna psichologinis-visuomeninis, ne fizinis valstyb\u0117s smurtas. Visi \u017einojo, kad McCarthy kaltinimai absurdi\u0161ki. Ta\u010diau vie\u0161ai niekas nei\u0161dr\u012fso to pasakyti.<\/p>\n
JAV tada, kaip ir dabar Lietuvoje, \u017emon\u0117s bijojo ne konclagerio, bet reputacijos sunaikinimo. Tai ne fizinio susidorojimo ar bausm\u0117s baim\u0117 – tai sociopsichologin\u0117 baim\u0117. Bet ji tokia pat galinga, nes lie\u010dia \u201esocialin\u0119 mirt\u012f”. Mirt\u012f, kurios esm\u0117 – vidinis konfliktas.<\/p>\n
Tai kova su pa\u010diu savimi, kada \u017emogus supranta, kad tai, kas vyksta, nenormalu ir vald\u017eios „naratyvas” perd\u0117tas ar tiesiog absurdi\u0161kas. Bet mato, kaip dauguma pasira\u0161o lojalumo priesaikas, kaip draugai i\u0161sigand\u0119 nuo tav\u0119s atsiriboja, kaip \u017einiasklaida kasdien stiprina isterij\u0105, o darbo kolegos vengia asociacij\u0173 su tavimi.<\/p>\n
Tada psichika nat\u016braliai, beveik biologi\u0161kai pasirenka kompromis\u0105: \u201eGeriau pritapti, nei likti vienam”. Ir laisv\u0117 b\u016bti savimi pralaimi prie\u0161 i\u0161gyvenimo instinkt\u0105.<\/p>\n
Atskiri, negaus\u016bs kitokios elgsenos atvejai tik patvirtina visuotin\u0119 masi\u0173 psichologijos taisykl\u0119. Tada „eiliniam \u017emogui” baim\u0117 tampa \u201epareiga”, re\u017eimo kritika ima atrodyti kaip \u201ei\u0161davyst\u0117”, o daugumos tyl\u0117jimas i\u0161kreipia realyb\u0119.<\/p>\n
NIEKADA NEMA\u010cIAU, KAD TRAUKIAMA ERK\u0116 NESISPARDYT\u0172<\/p>\n
Tai Respublikos skaitytojo komentaras po mano tekstu, tiksliai atspindintis situacij\u0105 su LRT. Nes ten taikomi totalitarin\u0117s propagandos principai vienas prie vieno atitinka nacistin\u0117s Vokietijos praktik\u0105.<\/p>\n
Dar A.Hitleris „Mein Kampf” suformulavo „didelio melo” mechanizm\u0105: mas\u0117s gali patik\u0117ti did\u017eiuliu melu, nes ne\u012fsivaizduoja, jog kas nors i\u0161dr\u012fst\u0173 taip \u012f\u017e\u016bliai i\u0161kreipti ties\u0105. T\u0105 jis ra\u0161\u0117, kritikuodamas prie\u0161ininkus, bet, at\u0117j\u0119s \u012f vald\u017ei\u0105, tuos metodus \u0117m\u0117 taikyti pats. Taip pat, kaip ir dabartiniai m\u016bs\u0173 teritorijos laikinieji administratoriai, „nugal\u0117j\u0119 sovietizm\u0105”.<\/p>\n
Valdymo metod\u0173 ir propagandos schem\u0173 per\u0117mimas – akivaizdus. Ir cini\u0161kai veikiama, naudojantis tuo pa\u010diu visuomen\u0117s polinkiu \u012f primityvius tikrov\u0117s suvokimo modelius, kur\u012f A.Hitleris suformulavo taip: „\u201eKokia laim\u0117 valdantiesiems, kad \u017emon\u0117s nem\u0105sto!”<\/p>\n
Po karo JAV buvo nuodugniai nagrin\u0117jama fa\u0161izmo totalitarin\u0117s propagandos patirtis. Buvo analizuojami Gebelso tekstai, kalbos, atrastas labai didelis Gebelso padiktuotas dienora\u0161tis – daugiau kaip 6000 puslapi\u0173, kur i\u0161d\u0117styti propagandos principai.<\/p>\n
Leonardo Doobo 1950 m. straipsnyje jie i\u0161samiai apra\u0161omi i\u0161 Louiso Lochnerio (1948 m.) dienora\u0161\u010dio vertimo. Po i\u0161samios Gebelso tekst\u0173 analiz\u0117s propagandos tyrin\u0117tojai suformulavo pagrindinius b\u016bdus manipuliuoti visuomenei, kurie taikomi iki \u0161iol. Pasig\u0117r\u0117kime – atpa\u017einsime m\u016bs\u0173 realyb\u0119.<\/p>\n
GEBELSO PROPAGANDOS METODAI<\/p>\n
I\u0161 Josefo Gebelso nurodym\u0173 \u017einiasklaidai: \u201eMes nesigin\u010dijame su savo prie\u0161ais. Mes juos sunaikiname.” Pagrindiniai jo propagandos principai:<\/p>\n
1. Did\u017eiojo melo principas: kuo didesnis ir dr\u0105sesnis melas, tuo lengviau \u017emon\u0117s juo patiki, ypa\u010d jei kartojamas nuolat. \u201ePropaganda turi apimti vis\u0105 taut\u0105 ir visas gyvenimo sritis.” (J.Gebelsas), t.y. turi b\u016bti tokia visk\u0105 apimanti, jog \u017emon\u0117s jos net nepasteb\u0117t\u0173, kaip \u012fkvepiamo oro – ji turi tapti visuotine, kasdienine, visur esan\u010dia.<\/p>\n
2. \u201ePropaganda turi apsiriboti labai nedaugeliu punkt\u0173 ir juos nuolat kartoti.” ( J.Gebelsas). \u017dinut\u0117 turi b\u016bti paprasta ir kartojama be pertrauk\u0173 – \u012fsijunkit LRT ir pamatysit. Vienas prie\u0161as – vieni geri kovotojai – viena tiesa – vieni i\u0161davikai – vienas vertinimas. I\u0161 prad\u017ei\u0173 gali kilti pasiprie\u0161inimas, ta\u010diau kartojimas palaipsniui sukuria „tiesos” \u012fsp\u016bd\u012f.<\/p>\n
3. \u201ePropaganda turi apeliuoti \u012f jausmus, ne \u012f prot\u0105.” (J.Gebelsas). Tai emocij\u0173 vir\u0161enyb\u0117 prie\u0161 faktus: apeliavimas \u012f baim\u0119, pykt\u012f, nacionalin\u012f pasidid\u017eiavim\u0105 yra veiksmingesnis nei logika ar tiksl\u016bs duomenys.<\/p>\n
4. \u201eVisuomen\u0117 mobilizuojama tik tada, kai \u017eino, prie\u0161 k\u0105 ji turi kovoti.”(J.Gebelsas). Tod\u0117l nuolat kuriama „draugo” ir prie\u0161o” dichotomija: visuomen\u0117 skirstoma \u012f ai\u0161kias grupes. Sukuriamas bendras prie\u0161as, kurio b\u016btina nek\u0119sti ir nepritarian\u010dius tam bausti.<\/p>\n
5. \u201ePropaganda neturi viena kitai prie\u0161tarauti. Kiekviena dalis turi remti kit\u0105.” (J.Gebelsas). Tod\u0117l ne tik LRT, bet ir Delfi, 15 min. ir kit\u0173 propagandos rupor\u0173 vertinimai ir nuostatos visada sako t\u0105 pat\u012f. B\u016btinai taikomas supaprastinimas ir primityv\u016bs \u0161ablonai: sud\u0117tingos temos pateikiamos trumpomis, banaliomis fraz\u0117mis ir stereotipais, kad \u017emon\u0117s nebesigilint\u0173.<\/p>\n
6. Taikoma informacijos kontrol\u0117: cenz\u016bra ir vieninteliai „teisingi” informacijos \u0161altiniai: \u201eKas ne su mumis, tas prie\u0161 mus” (J.Gebelsas). Kitaip manantieji laikomi i\u0161davikais. „\u201eDiktat\u016brai nereikia diskutuoti su vie\u0161\u0105ja nuomone, jai reikia j\u0105 formuoti.” (J.Gebelsas).<\/p>\n
Naci\u0173 re\u017eime \u017einiasklaida buvo laikoma ne visuomen\u0117s informavimo priemone, o vald\u017eios instrumentu. 1933 m. J.Gebelsas atvirai parei\u0161k\u0117: \u201eSpauda yra vald\u017eios instrumentas, ir kaip smuikas ji turi b\u016bti taip suderinta, kad ja b\u016bt\u0173 galima groti.” Tokia nuostata rei\u0161k\u0117 cenz\u016br\u0105, vienintel\u012f \u201eteising\u0105” pasakojim\u0105 ir alternatyvi\u0173 nuomoni\u0173 traktavim\u0105 kaip i\u0161davyst\u0119.<\/p>\n
7. \u201eKiekviena propagandos kampanija turi b\u016bti pritaikyta skirtingoms grup\u0117ms taip, kad jos pa\u010dios ateit\u0173 prie m\u016bs\u0173.” (J.Gebelsas). Viena \u017einut\u0117 kiekvienai auditorijai: propaganda pritaikoma konkretiems visuomen\u0117s segmentams, naudojant joms suprantamas baimes ir aktualius norus.<\/p>\n
8. \u201eTauta mobilizuojama tik tada, kai jau\u010dia nuolatin\u012f pavoj\u0173.” (J.Gebelsas). Tod\u0117l propaganda nuolat, kas dien\u0105 ir kas nakt\u012f, iki absurdo ir beprotyb\u0117s eskaluoja i\u0161orini\u0173 ir vidini\u0173 prie\u0161\u0173 gr\u0117sm\u0119. Nuolatin\u0117 \u012ftampa sukuria paklusnum\u0105 ir visuomen\u0117 priima agresyvius re\u017eimo veiksmus kaip b\u016btinyb\u0119.<\/p>\n
9. \u201eMes nesigin\u010dijame su savo prie\u0161ais. Mes juos sunaikiname.” (J.Gebelsas). Diskreditavimas ir kitaip manan\u010di\u0173 apspjaudymas svarbesnis nei teisingi faktai ir argumentai – LRT kasdienyb\u0117. Nesustojantis atakos re\u017eimas: kritikus reikia ne tik paneigti, bet ir diskredituoti, u\u017epulti asmeni\u0161kai.<\/p>\n
\u0160i naci\u0173 „geroji praktika” buvo pritaikyta kuriant nauj\u0105j\u012f, globalistin\u012f totalitarizm\u0105. Pagal \u0161iuos principus nesunku atpa\u017einti ir laikin\u0173j\u0173 Lietuvos teritorijos administratori\u0173 manipuliacijas \u0161iandien. Gebelso metodai kasdien atkartojami LRT „panoramose” ir „forumuose”.<\/p>\n
Tik \u0161iuolaikiniuose informaciniuose ir propagandos karuose \u012frankiai tapo galingesni ir greitesni. Ne tod\u0117l, kad \u017emon\u0117s staiga pasikeit\u0117, o d\u0117l to, kad \u0161iuolaikin\u0117s technologijos leid\u017eia manipuliuoti mas\u0117mis beveik be pasiprie\u0161inimo. \u017dmogaus psichologija vis dar tokia pati. Tod\u0117l seni nacistiniai triukai veikia naujais pavidalais.<\/p>\n
Kaip atpa\u017einti LRT propagand\u0105 kasdienyb\u0117je\u2028 (Atmintin\u0117 \u201epaprastam \u017emogui”)<\/p>\n
A\u0161 netikiu propaganda…<\/p>\n
Atsakymas – to ir nereikia. Propaganda veikia ir tada, kai ja netikima.<\/p>\n
1. Jei viskas per daug paprasta – tai signalas<\/p>\n
Propagandoje sud\u0117tingi politiniai, ekonominiai ar socialiniai procesai pateikiami kaip turintys vien\u0105 prie\u017east\u012f ir vien\u0105 kaltinink\u0105. Dingsta niuansai, dingsta alternatyvos, dingsta nepatog\u016bs faktai.<\/p>\n
D\u0117l visko buvo kalti Vakarai, JAV ir „kapitalistin\u0117s atgyvenos”, dabar – Rytai, Rusija ir „komunistin\u0117s atgyvenos”. Kompleksin\u0117 visuomen\u0117s ir valstyb\u0117s vald\u017eios kriz\u0117 paver\u010diama moraline pasaka.<\/p>\n
Suveikia per psichologij\u0105. Smegenys nem\u0117gsta neapibr\u0117\u017etumo. Paprastas paai\u0161kinimas suma\u017eina nerim\u0105, net jei jis neteisingas, primityvus ir kvailas. Propaganda pasi\u016blo ne ties\u0105, o emocinio komforto iliuzij\u0105, kuri nekriti\u0161kam protui patogi.<\/p>\n
2. Jei tas pats kartojama nuolat – tai ne atsitiktinumas<\/p>\n
Propaganda t\u0105 pat\u012f teigin\u012f kartoja visais \u012fmanomais kanalais: TV ir radijo naujienose, plakatuose, socialiniuose tinkluose, politik\u0173 ir \u012ftakotuk\u0173 kalbose, analitiniuose straipsniuose. Net vienpusi\u0161kas ir kvailas, ne\u012ftikinamas teiginys tampa visuotiniu „fonu”.<\/p>\n
Propagandin\u0117s \u017einut\u0117s kartojimas svarbesnis u\u017e realyb\u0119. Naratyvas „balion\u0173 hibridin\u0117 ataka” kartojamas per visur, nors balionai skrido dvejus metus ir „hibridin\u0117s atakos” nebuvo.<\/p>\n
Psichologi\u0161kai suveikia \u201etiesos iliuzijos efektas”: k\u0105 girdime da\u017enai, pradeda atrodyti pa\u017e\u012fstama, o pa\u017e\u012fstama – patikima. Ir net skepticizmas laikui b\u0117gant nusilpsta.<\/p>\n
3. Jei apeliuojama \u012f emocij\u0105, o ne faktus – stabtel\u0117k<\/p>\n
Propaganda beveik nepateikia konkre\u010di\u0173 skai\u010di\u0173, \u0161altini\u0173 ir \u012fvairi\u0173 po\u017ei\u016bri\u0173 argumentuot\u0173 palyginim\u0173. Primygtinai, masi\u0161kai transliuoja baim\u0119, pasidid\u017eiavim\u0105, nuoskaud\u0105, pa\u017eeminim\u0105, vulgar\u0173 patriotizm\u0105 ar \u201eistorin\u0119 misij\u0105” bei „pilietin\u0119 atsakomyb\u0119”.<\/p>\n
Kalbant apie „hibridin\u012f kar\u0105 su Luka\u0161enka”, kar\u0105 Ukrainoje, geopolitik\u0105, JAV, ES veiksmus beveik nekalbama apie realius Lietuvos verslo ir visuomen\u0117s, politinius interesus ir netektis, sprendim\u0173 ka\u0161tus ir naud\u0105. Vien \u201e\u0161ventoji pareiga”, ne\u012fgyvendinamos, tu\u0161\u010dios iliuzijos, kalt\u0173j\u0173 demaskavimai ir vald\u017eios \u201enuod\u0117mi\u0173 atleidimas”.<\/p>\n
Psichologi\u0161kai tai pana\u0161\u0173 \u012f pamaldas Ba\u017eny\u010dioje. Stiprios emocijos u\u017eblokuoja kritin\u012f m\u0105stym\u0105. I\u0161sigand\u0119s ar \u012fsiut\u0119s \u017emogus vis re\u010diau klausia \u201ear tai tiesa?”. Ir vis da\u017eniau klausia \u201ekas kaltas?” ir „k\u0105 man daryti?”. \u012e tuos klausimus propaganda tuojau pat 2-3 sakiniais primityviai, maloniai atsako.<\/p>\n
4. Jei nuolat ie\u0161komas prie\u0161as – paklausk, kam tai naudinga<\/p>\n
Propagandoje visada yra \u201ejie” – miglota, nuolat kintanti konkre\u010diais kaltininkais, bet visada ta pati gr\u0117sm\u0117. Prie\u0161as gali b\u016bti i\u0161orinis ar vidinis, bet jis visada b\u016btinas.<\/p>\n
Lietuvoje \u201eliaudies prie\u0161ai” nuolat keit\u0117si: u\u017evakar buvo paksistai ir patvoriniai, vakar mar\u0161istai ir antivakseriai, \u0161iandien vatnikai, homofobai, gra\u017eulininkai ar au\u0161rie\u010diai. Prie\u0161o turinys kito, pats mechanizmas – ne. Valdan\u010dios, i\u0161sigimusios politin\u0117s klas\u0117s kritikai – visada „valstyb\u0117s prie\u0161ai”.<\/p>\n
Psichologi\u0161kai prie\u0161o \u012fvaizdis sukuria vienyb\u0117s iliuzij\u0105 ir pateisina vald\u017eios klaidas, nes visi sunkumai – prie\u0161\u0173 veiklos rezultatas. Jei yra prie\u0161as, nebereikia ai\u0161kintis, kod\u0117l ka\u017ekas neveikia.<\/p>\n
5. Jei kalba tampa miglota ar biurokratin\u0117 – klausykis atid\u017eiau<\/p>\n
Propagandoje psichologinis smurtas, policin\u0117s represijos, teisiniai persekiojimai ar moralin\u0117 prievarta vie\u0161ais, masiniais „pasmerkimais” dangstomi abstrak\u010diomis s\u0105vokomis: \u201eoptimizacija”, \u201egr\u0117smi\u0173 valstybei ma\u017einimas”, \u201enacionalinio saugumo klausimas”, \u201eeuropini\u0173 vertybi\u0173 apsauga” ir pan.<\/p>\n
Kalba tampa atstumimo nuo tikrov\u0117s priemone. Psichologi\u0161kai eufemizmai suma\u017eina moralin\u012f pasiprie\u0161inim\u0105.<\/p>\n
\u017dmogui lengviau priimti abstrakcij\u0105 nei konkret\u0173 veiksm\u0105. „Atvejo vadyba teikiant pagalb\u0105 \u0161eimai” skamba \u0161velniau, negu k\u016bdikio at\u0117mimas i\u0161 t\u0117v\u0173.<\/p>\n
6. Jei sakoma \u201evisi taip galvoja” – tai spaudimas, ne argumentas<\/p>\n
Propaganda visada apeliuoja \u012f tariam\u0105 daugum\u0105, nors pati ir i\u0161naikino reali\u0105 nuomoni\u0173 \u012fvairov\u0119.<\/p>\n
Ir praeities totalitariniuose re\u017eimuose, ir dabar \u201evieningas liaudies balsas” kuriamas per vald\u017eios, jos aplinkos ir \u0161e\u0161\u0117lini\u0173 vald\u017eios grupuo\u010di\u0173 organizuotus mitingus, j\u0173 parinktus kadrus ir cenz\u016br\u0105. Tam panaudojami valstybini\u0173 strukt\u016br\u0173 ir joms artim\u0173 organizacij\u0173 \u017emon\u0117s, taikant netiesiogin\u0119, bet sunkiai i\u0161vengiam\u0105 „patriotinio raginimo” prievart\u0105.<\/p>\n
Nesmerktinas nesutikimas su vald\u017eia propagandoje niekada vie\u0161ai neegzistuoja. Ir psichologi\u0161kai suveikia elementarus konformizmas: \u017emon\u0117s bijo b\u016bti ma\u017eumoje, net jei \u201edauguma” yra dirbtinai sukurta.<\/p>\n
7. Jei praeitis nuolat perra\u0161oma – steb\u0117k, kas dingsta<\/p>\n
Propaganda kuria pasak\u0105 greito, skanaus, lengvai vir\u0161kinamo maisto principu, kur tikroji istorija selektyviai, apgalvotai i\u0161preparuojama. \u012evykiai pateikiami ir vertinami taip, kaip reikia valdan\u010diosios grupuot\u0117s kuriamam pasakojimui. Nereikalingi vertinimai ar \u012fvykiai nutylimi arba sumenkinami, pateikiant „pataisytas” versijas.<\/p>\n
„Nereikalingos” nes\u0117km\u0117s i\u0161trinamos, buv\u0119 herojai ir politi\u0161kai nepatog\u016bs asmenys dingsta, ankstesni teiginiai pamir\u0161tami. Kuriama nauja, orveli\u0161ka praeitis.<\/p>\n
Psichologi\u0161kai sukonstruojama nuolat kintanti, dirbtin\u0117 situacija, kurioje be stabilios praeities \u017emogui sunku tinkamai vertinti dabart\u012f. Kas valdo atmint\u012f, nepaliaujamai vis susiaurina galim\u0173 i\u0161vad\u0173 spektr\u0105, kol pasiekiamas rezultatas – viena tiesa.<\/p>\n
8. Jei sakoma \u201etai nei\u0161vengiama” – b\u016bk ypa\u010d atsargus<\/p>\n
Propaganda vald\u017eios sprendimus pateikia kaip gamtos d\u0117snius ar istorin\u012f likim\u0105, nepaliekan\u010dius pasirinkimo. O u\u017evaldytoje Lietuvoje propaganda, likusi pralaim\u0117jusios grupuot\u0117s rankose, visus prarastos vald\u017eios sprendimus pateikia kaip prie\u0161i\u0161k\u0105 veikl\u0105 istorinei b\u016btinybei.<\/p>\n
Ta\u010diau propagand\u0105 valdan\u010dios antivalstybin\u0117s grupuot\u0117s, net kalban\u010dios fa\u0161istine ir nacistine retorika, veiksmai pateikiami kaip \u201eistori\u0161kai vieninteliai \u012fmanomi”, lemiama „kova u\u017e valstyb\u0119” ir „europines vertybes”.<\/p>\n
Taip psichologi\u0161kai pateisinama propagand\u0105 valdan\u010di\u0173 grupuo\u010di\u0173 agresija prie\u0161 visuomen\u0119. Nei\u0161vengiamumo naratyvas nuima atsakomyb\u0119: jei kitaip ne\u012fmanoma, nebelieka nei kito moralinio, nei kito pilietinio pasirinkimo.<\/p>\n
I\u0161vados „brangiems Lietuvos \u017emon\u0117ms”:<\/p>\n
* Propaganda da\u017eniausiai neatrodo kaip akivaizdus melas. Ji atrodo kaip paai\u0161kinimas, kuris taupo pastangas m\u0105styti.<\/p>\n
* Kritinis m\u0105stymas prasideda ne nuo klausimo \u201ear tai tiesa?” Klauskime sav\u0119s: „Kod\u0117l man tai sakoma b\u016btent taip, b\u016btent dabar ir b\u016btent tokiu tonu?”<\/p>\n
KAIP I\u0160EITI I\u0160 PSICHOZ\u0116S<\/p>\n
Dabar kuriama Lietuvos totalitarin\u0117 sistema \u017elugs taip pat, kaip \u017elugo makartizmas, net neat\u0117mus i\u0161 vald\u017eios propagandos technini\u0173 galimybi\u0173. Nes baim\u0117 irgi turi infliacij\u0105, o nuolatin\u0117 isterija sukelia atbukim\u0105 ir vis ma\u017eiau veikia.<\/p>\n
Kai kiekviena savait\u0117 – \u201ekritin\u0117”, kai kiekvienas kritikas – \u201eprorusi\u0161kas”, kai kiekvienas nesutik\u0119s – \u201ei\u0161davikas”, \u017emon\u0117s tiesiog pavargsta. Baim\u0117 i\u0161 l\u0117to ima prarasti gali\u0105.<\/p>\n
Ir dauguma palaipsniui ima suprasti, kad \u201ekaralius nuogas”. Kaip McCarthy, taip ir \u017evygi\u0173-naus\u0117d\u0173-budri\u0173-ruginieni\u0173 retorika nei\u0161vengiamai tampa tokia groteski\u0161ka, kad j\u0105 nutraukia ne kokia nors politin\u0117 opozicija ar gatvi\u0173 barikados, o papras\u010diausia sveika nuovoka.<\/p>\n
Kolektyvin\u0117 nuojauta pasiekia ta\u0161k\u0105, kai \u017emon\u0117s nebegali apsimesti, net patys prie\u0161 save, kad tomis nes\u0105mon\u0117mis rimtai tiki. Ir nustoja \u201evaidinti” re\u017eimo tiesas. I\u0161 prad\u017ei\u0173 \u0161eimoje, artimajame rate, bet palaipsniui tas nei\u0161vengiamai i\u0161plinta.<\/p>\n
Vienintelis tikras i\u0161\u0117jimas i\u0161 propagandos suformuoto vidinio narvo – vidin\u0117 laisv\u0117, \u017emogaus ir \u0161eimos autonomija. Nesislepiant u\u017e ideologij\u0173, neu\u017esiimant kry\u017eiaus \u017eygiais, bet i\u0161laikant s\u0105\u017eining\u0105 m\u0105stym\u0105.<\/p>\n
Nesiimkime prie\u0161 masin\u0119 isterij\u0105 savo isterij\u0173, tiesiog ramiai atsisakykime vaidinti idiot\u0173 spektakliuose. Tas realiai veikia ir totalitarin\u0117 sistema t\u0105 supranta. Tod\u0117l taip stengiasi u\u017e\u010diaupti burnas ir kontroliuoti socialinius tinklus ir internet\u0105 – vienintel\u0119 dar likusi\u0105 laisvesnio vie\u0161o bendravimo galimyb\u0119.<\/p>\n
\u201eRespublika”, alternatyvioji \u017einiasklaida, feisbukas, Youtube ir Telegram kanalai yra vieta, kur dar gyvena tikrumas. Tai, k\u0105 \u010dia darome, b\u016bdami kartu – svarbu.<\/p>\n
\u201eGyventi ne mele”, kaip sak\u0117 A.Sol\u017eenycinas. Dabar v\u0117l at\u0117jo tam metas.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"\u00a0 Autoritarinei vald\u017eiai da\u017enai pakanka, kad \u017emon\u0117s tyl\u0117t\u0173 ir vykdyt\u0173 \u012fsakymus. Totalitarin\u0117 vald\u017eia nori, kad \u017emon\u0117s galvot\u0173 taip,…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":63013,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[15],"tags":[25,30,31,34,35,24,32,33,37,39,36,38,519,40,23,22,44,28,29,2560,955,1800,26,27,14704,74,75,76,979],"class_list":{"0":"post-63012","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-pasaulis","8":"tag-antrastes","9":"tag-breaking-news","10":"tag-breakingnews","11":"tag-featured-news","12":"tag-featurednews","13":"tag-headlines","14":"tag-latest-news","15":"tag-latestnews","16":"tag-lietuva","17":"tag-lietuviu","18":"tag-lithuania","19":"tag-lithuanian","20":"tag-lrt","21":"tag-lt","22":"tag-naujienos","23":"tag-news","24":"tag-pasaulis","25":"tag-populiariausios-naujienos","26":"tag-populiariausiosnaujienos","27":"tag-propaganda","28":"tag-rusteika","29":"tag-televizija","30":"tag-top-stories","31":"tag-topstories","32":"tag-totalitarizmas","33":"tag-world","34":"tag-world-news","35":"tag-worldnews","36":"tag-ziniasklaida"},"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/115728514092498647","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/63012","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=63012"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/63012\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/63013"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=63012"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=63012"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=63012"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}