{"id":63266,"date":"2025-12-16T13:48:27","date_gmt":"2025-12-16T13:48:27","guid":{"rendered":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/63266\/"},"modified":"2025-12-16T13:48:27","modified_gmt":"2025-12-16T13:48:27","slug":"rankose-visi-titulai-norvegija-tapo-pasaulio-cempione","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/63266\/","title":{"rendered":"Rankose visi titulai: Norvegija tapo pasaulio \u010dempione"},"content":{"rendered":"

Roterdame vykusiame finale Norvegijos rankinink\u0117s po atkaklios kovos 23:20 \u012fveik\u0117 Vokietijos rinktin\u0119 ir pasaulio \u010dempioni\u0173 titul\u0105 susigr\u0105\u017eino po 4 met\u0173 pertraukos. Vokietijos rinktin\u0117 medalius pasaulio \u010dempionate i\u0161kovojo net po 18 met\u0173 pertraukos.<\/p>\n

rBronz\u0105 laim\u0117jo Pranc\u016bzijos rankinink\u0117s. Pasaulio \u010dempioni\u0173 titul\u0105 praradusios pranc\u016bz\u0117s ma\u017eajame finale tik po prat\u0119simo 33:31 \u012fveik\u0117 \u010dempionato \u0161eiminink\u0119 Nyderland\u0173 rinktin\u0119.<\/p>\n

Norvegijos rankinink\u0117s pasaulio \u010dempion\u0117mis tapo jau penkt\u0105 kart\u0105 istorijoje. Skandinavijos atstov\u0117s pagal \u0161\u012f rodikl\u012f nusileid\u017eia tik Rusijos rinktinei, kuri paveld\u0117jo dar ir Soviet\u0173 S\u0105jungos rinktin\u0117s pasiektus laim\u0117jimus ir savo s\u0105skaitoje turi 7 titulus.<\/p>\n

Norveg\u0117s pirmauja pagal i\u0161 viso i\u0161kovot\u0173 pasaulio \u010dempionato medali\u0173 skai\u010di\u0173: 5 aukso, 5 sidabro ir 3 bronzos.<\/p>\n

\"Norvegijos <\/p>\n

Rankinio legenda baig\u0117 karjer\u0105 rinktin\u0117je<\/p>\n

Net septynis medalius norveg\u0117ms pad\u0117jo i\u0161kovoti legendin\u0117 vartinink\u0117 Katrine Lunde. Geriausia \u0161i\u0173 met\u0173 pasaulio \u010dempionato vartininke v\u0117l i\u0161rinkta 45-eri\u0173 met\u0173 K. Lunde paskelb\u0117, kad jau baigia karjer\u0105 nacionalin\u0117je komandoje.<\/p>\n

Dar 2002 m. Norvegijos rinktin\u0117je debiutavusi K. Lunde laim\u0117jo net 21 medal\u012f \u2013 penkis olimpin\u0117se \u017eaidyn\u0117se, septynis pasaulio ir devynis Europos \u010dempionatuose. Rankinio legenda tapo triskart olimpine, triskart pasaulio ir septynis kartus Europos \u010dempione.<\/p>\n

Geriausia ir rezultatyviausia \u0161i\u0173 met\u0173 pasaulio \u010dempionato rankininke tapo norveg\u0117 Henny Reistad, per 9 rungtynes pelniusi 55 \u012fvar\u010dius.<\/p>\n

\"Norvegijos <\/p>\n

Lietuves \u012fveikusios var\u017eov\u0117s u\u017efiksavo rekord\u0105<\/p>\n

Pasaulio \u010dempionate, kuriame i\u0161 viso \u017eaid\u0117 32 komandos, debiutavo trys rinktin\u0117s \u2013 Egipto, \u0160veicarijos ir Farer\u0173 sal\u0173. 17 viet\u0105 u\u017e\u0117musios Farer\u0173 salos tapo ma\u017eiausia \u0161alimi, dalyvavusia pasaulio \u010dempionate.<\/p>\n

Farer\u0173 sal\u0173 rankinink\u0117s lemiamoje pasaulio \u010dempionato atrankos dvikovoje pranoko Lietuvos rinktin\u0119. \u0160i\u0173 met\u0173 baland\u012f vykusiose rungtyn\u0117se Farer\u0173 sal\u0173 rinktin\u0117 laim\u0117jo namuose 36:26. Atsakomosiose rungtyn\u0117se Jonavoje lietuv\u0117s laim\u0117jo 30:29, ta\u010diau pergal\u0117s minimaliu skirtumu nepakako revan\u0161ui.<\/p>\n

Lietuvos moter\u0173 rankinio rinktin\u0117 pasaulio \u010dempionate yra \u017eaidusi vienintel\u012f kart\u0105. 1993 m. Norvegijoje vykusiame \u010dempionate lietuv\u0117s u\u017e\u0117m\u0117 13 viet\u0105.<\/p>\n

Lietuv\u0117s yra palik\u0119 \u017eym\u0173 p\u0117dsak\u0105 pasaulio \u010dempionatuose<\/p>\n

Per vis\u0105 istorij\u0105 net \u0161e\u0161ios Lietuvos rankinio aukl\u0117tin\u0117s yra i\u0161kovojusios pasaulio \u010dempionato medalius, dvi lietuv\u0117s tapo ir pasaulio \u010dempion\u0117mis.<\/p>\n

Atstovaudamos Soviet\u0173 S\u0105jungos rinktinei, pirmosios medalius laim\u0117jo Kauno \u201e\u017dalgirio\u201c rankinink\u0117s Rita Zailskait\u0117-Jasikevi\u010dien\u0117 ir Anel\u0117 Lasickait\u0117-Gon\u010darova, i\u0161kovojusios bronz\u0105 1973 metais. 1975 m. sidabr\u0105 laim\u0117jo Aldona \u010cesaityt\u0117-Nen\u0117nien\u0117. \u201e\u017dalgirio\u201c gretose \u017eaidusi A. Nen\u0117nien\u0117 kartu su Vilniaus \u201eEgl\u0117s\u201c atstove Sigita Ma\u017eeikaite-Stre\u010den, sidabr\u0105 laim\u0117jo ir 1978 m. pasaulio \u010dempionate.<\/p>\n

1982 m. S. Stre\u010den tapo pasaulio \u010dempione. 1990 m. pasaulio \u010dempion\u0117s titul\u0105 i\u0161kovojo ir \u201eEgl\u0117s\u201c atstov\u0117 Au\u0161ra Miklu\u0161yt\u0117-Fridrikas.<\/p>\n

1999 m. A. Fridrikas kartu su Rima Sypkuviene tapo pasaulio \u010dempionato prizinink\u0117mis jau atstovaudamos Austrijos rinktinei. A. Fridrikas dviejuose pasaulio \u010dempionatuose i\u0161 eil\u0117s \u2013 1999 ir 2001 m. \u2013 buvo i\u0161rinkta geriausia \u010dempionato rankininke, o 1999 m. buvo tituluota ir geriausia pasaulio met\u0173 rankininke.<\/p>\n

Pasaulio moter\u0173 rankinio \u010dempionatas yra vyk\u0119s ir Lietuvoje. 1975 m. Vilniaus sporto r\u016bmuose buvo su\u017eaista 12 rungtyni\u0173. Vilniuje vyko pasaulio \u010dempionato A grup\u0117s rungtyn\u0117s bei galutines vietas i\u0161sidalijo d\u0117l 7-9 ir d\u0117l 10-12 kovojusios rinktin\u0117s.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"Roterdame vykusiame finale Norvegijos rankinink\u0117s po atkaklios kovos 23:20 \u012fveik\u0117 Vokietijos rinktin\u0119 ir pasaulio \u010dempioni\u0173 titul\u0105 susigr\u0105\u017eino po…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":63267,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[19],"tags":[37,39,36,38,40,2153,47,104],"class_list":{"0":"post-63266","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-sportas","8":"tag-lietuva","9":"tag-lietuviu","10":"tag-lithuania","11":"tag-lithuanian","12":"tag-lt","13":"tag-rankinis","14":"tag-sportas","15":"tag-sports"},"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/115729564014354782","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/63266","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=63266"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/63266\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/63267"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=63266"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=63266"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=63266"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}