Mama \u0161iuo metu pati i\u0161gyvena sunk\u0173 etap\u0105 \u2013 insultas ir po jo smogusi onkologin\u0117 liga, d\u0117l kurios teko pa\u0161alinti daug vidaus organ\u0173, apvert\u0117 \u0161eimos gyvenim\u0105. Ta\u010diau Beata pasirinko b\u016bti atvira su savo vaikais ir neslepia nuo j\u0173 savo situacijos.<\/p>\n
Trys vaikai turi autizmo spektro sutrikim\u0105: Danelis (14 m.), Izabel\u0117 (12 m.) ir Gabrielius (7 m.). Siekdama geriau suprasti j\u0173 patirtis ir emocijas Beata rado b\u016bd\u0105 \u2013 savo \u0161eimos patirt\u012f ji pavert\u0117 dienora\u0161\u010diu socialiniuose tinkluose, kuris tapo ne tik pa\u010di\u0173 gyvenimo vadovu, bet ir \u012fkv\u0117pimu kitiems. \u201eAutisto dienora\u0161tis\u201c atskleid\u017eia, kaip kantryb\u0117, meil\u0117 ir nuoseklus steb\u0117jimas padeda pa\u017einti ir priimti vaik\u0105 tok\u012f, koks jis yra.<\/p>\n
Susid\u016br\u0117 su specialist\u0173 pasiprie\u0161inimu<\/p>\n
Kai Beatos \u0161eima pirm\u0105 kart\u0105 susid\u016br\u0117 su autizmu, jie apie tai nieko ne\u017einojo. Daneliui buvo metai ir devyni m\u0117nesiai, kai jis \u0117m\u0117 naktimis keltis, b\u0117gti ir gri\u016bti. Berniuk\u0105 i\u0161tikdavo ir perdegimo priepuoliai, kuri\u0173 metu nei \u0161eima, nei medikai ne\u017einojo, kaip elgtis.<\/p>\n
Danelis prad\u0117jo lankyti dar\u017eel\u012f, ta\u010diau ilgai nekalb\u0117jo. \u012e tai nebuvo \u017ei\u016brima rimtai, neva s\u016bnus i\u0161lepintas, kaprizingas, \u012ftak\u0105 dar\u0117 dvikalbyst\u0117. Ta\u010diau nei lietuvi\u0173, nei vokie\u010di\u0173 kalba nesivyst\u0117.<\/p>\n
\u201eKaip ir visi, b\u0117gome pas gydytojus, ta\u010diau mums paskyr\u0117 tik logoped\u0105 ir problem\u0173 nemat\u0117. Viena gydytoja net pasi\u016bl\u0117 dir\u017eo\u201c, \u2013 patirtimi dalijosi mama. Ji teig\u0117, kad \u0161eima pagalbos ie\u0161kojo visur \u2013 tiek ugdymo \u012fstaigoje, tiek kreipiantis \u012f sveikatos specialistus. Tik\u0117josi, jog ka\u017ekas pad\u0117s, duos patarim\u0173 ir visa tai greitai liausis.<\/p>\n
Tre\u010dius metus gyvenant Vokietijoje Danelio b\u016bkl\u0117 \u0117m\u0117 spar\u010diai blog\u0117ti \u2013 perdegimo epizodai stipr\u0117jo, problemos persik\u0117l\u0117 ir \u012f namus: s\u016bnus prad\u0117jo save \u017ealoti. Beata nesuprato, kas tai provokuoja. Ilgainiui steb\u0117dama situacij\u0105 mama suprato vien\u0105 i\u0161 dirgikli\u0173 \u2013 s\u016bnui sunku pak\u0119sti svetimus \u017emones namuose.<\/p>\n
\u201eNuolat atva\u017eiuodavo terapeutai, tiesiogine prasme j\u012f dresuodavo: mesdavo kamuol\u012f ir sakydavo: \u201eLabas, Daneli\u201c. O jis sakydavo: \u201ePasakyk tetai, kad i\u0161va\u017eiuot\u0173\u201c, \u2013 pasakojo Beata. Tokie terapij\u0173 ciklai, jos teigimu, da\u017enai baigdavosi stipriais berniuko perdegimo priepuoliais.<\/p>\n
Pa\u0161nekov\u0117 tvirtino, kad nuo pat prad\u017ei\u0173 realios, individualios pagalbos \u0161eima taip ir nesulauk\u0117. \u201eViskas standartizuota ir vykdoma pagal t\u0105 pa\u010di\u0105 praktik\u0105, ta\u010diau niekas nesigilina, kad autizmo spektras yra labai platus ir ne kiekvienam vaikui tai tinka\u201c, \u2013 akcentavo ji.<\/p>\n
Pad\u0117jo mamos \u012fprotis ra\u0161yti<\/p>\n
Augant Daneliui mama prad\u0117jo visk\u0105 fiksuoti ra\u0161tu ant lapeli\u0173. \u201eNune\u0161iau psichiatrei tuos lapelius, ir ji pasak\u0117, kad pirm\u0105 kart\u0105 mato mam\u0105, pateikian\u010di\u0105 tiek daug informacijos\u201c, \u2013 sak\u0117 Beata, pridurdama, jog tuo metu dar nesuvok\u0117, kad sistemingai renka duomenis.<\/p>\n
Apra\u0161in\u0117dama s\u016bnaus elges\u012f ir simptomus, mama palaipsniui suprato, kad svarbiausi atsakymai slypi juose pa\u010diuose. Beatos nuomone, norint suprasti vaik\u0105, b\u016btina pa\u017einti ne tik j\u012f, bet ir save bei aplink\u0105 \u2013 taip tampa ai\u0161ku, kas sukelia tam tikras reakcijas. Gilindamiesi \u012f situacij\u0105, Danelio t\u0117vai patys i\u0161siai\u0161kino, su kokiais i\u0161\u0161\u016bkiais berniukui sunkiausia tvarkytis. Ilgainiui \u0161is ra\u0161ymas persik\u0117l\u0117 ir \u012f vie\u0161\u0105 erdv\u0119 \u2013 socialiniuose tinkluose gim\u0117 puslapis \u201eAutisto dienora\u0161tis\u201c.<\/p>\n
Beatos \u0161eimoje auga trys autizmo spektro at\u017ealos. Jos teigimu, Gabrielio atvejis buvo ai\u0161kus labai anksti \u2013 jau nuo devyni\u0173 m\u0117nesi\u0173 buvo matyti, kad jis bus autisti\u0161kas. Beata apib\u016bdino s\u016bn\u0173 kaip auk\u0161to intelekto, filosofi\u0161k\u0105 vaik\u0105, kuriam itin svarbi strukt\u016bra, ai\u0161kios ribos ir asmenin\u0117 erdv\u0117. Tuo tarpu dukra Izabel\u0117 turi ir vaikyst\u0117s autizm\u0105, lengv\u0105 depresij\u0105 ir aktyvumo \u2013 d\u0117mesio sutrikim\u0105, tad jai sunkiau reik\u0161ti mintis, da\u017enai u\u017esidaro savyje.<\/p>\n
Ta\u010diau Danelis \u2013 pirmasis vaikas \u0161eimoje, turintis autizmo spektro sutrikim\u0105 \u2013 pasak Beatos, tapo \u201eeksperimentiniu vaiku\u201c. D\u0117l ne\u017einojimo ir klaid\u017eiojimo ie\u0161kant pagalbos buvo sunku jam pad\u0117ti.<\/p>\n
Pa\u0161nekov\u0117 atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f, kad autizmas yra nuolatin\u0117 paie\u0161ka \u2013 siekiant suprasti vaik\u0105, b\u016btina \u012fsigilinti \u012f tai, kas j\u012f dirgina ir kaip jis reaguoja \u012f aplink\u0105. Anot jos, t\u0117vams svarbu \u017einoti, kaip elgtis skirtingose situacijose, kad neb\u016bt\u0173 i\u0161provokuojamos vaiko reakcijos. \u201eLabai daug laiko i\u0161\u0161vaist\u0117me paie\u0161kai. Neduokime to \u012f kit\u0173 rankas \u2013 tai n\u0117ra pats geriausias sprendimas. Mes geriausiai juos pa\u017e\u012fstame ir jau\u010diame\u201c, \u2013 kalb\u0117jo mama apie patirt\u012f ie\u0161kant specialist\u0173 pagalbos.<\/p>\n
Abipusis supratimas i\u0161rei\u0161kiamas veiksmais<\/p>\n
Kai Beata su vyru prad\u0117jo gilintis \u012f vaik\u0173 elges\u012f, suprato, kad j\u0173 negalima spausti \u012f r\u0117mus ar riboti. Moters nuomone, svarbiausia \u2013 priimti vaikus tokius, kokie yra, pad\u0117ti jiems suprasti savo emocijas ir nesusitelkti \u012f tr\u016bkumus. \u201eMes visada mat\u0117me stipriausias vaik\u0173 puses\u201c, \u2013 akcentavo Beata.<\/p>\n
Pa\u0161nekov\u0117 pasakojo, kad \u0161eima nusprend\u0117 vaikams suteikti daugiau laisv\u0117s. Ji pasteb\u0117jo, jog esant grie\u017etoms riboms vaikai ima prie\u0161intis. Anot Beatos, poky\u010diai pirmiausia turi prasid\u0117ti \u0161eimoje.<\/p>\n
\u201eMes nusprend\u0117me visk\u0105 atiduoti \u012f vaik\u0173 rankas. Tai pareikalavo daug kantryb\u0117s \u2013 buvo ir bemiegi\u0173 nakt\u0173, ir atsisakym\u0173 eiti \u012f mokykl\u0105, l\u016b\u017eo baldai, du\u017eo \u017eaislai. Ta\u010diau nepaisant sunkum\u0173, \u0161is kelias pasiteisino\u201c, \u2013 sak\u0117 \u201eAutisto dienora\u0161\u010dio\u201c autor\u0117. Pasak jos, dabar namuose vyrauja ramyb\u0117 \u2013 vaikai jau \u017eino ir supranta savo ribas. Anks\u010diau visko buvo per ma\u017eai, nuolat veik\u0117 dirgikliai, o tai nebuvo j\u0173 pasaulis.<\/p>\n
Beata taip pat pasidalijo kasdieniais \u0161eimos ritualais. \u201eKartais man sako, kaip tu ne\u0161i vaikui valgyti \u012f kambar\u012f, ta\u010diau man tai \u2013 malonumas. Tai m\u016bs\u0173 bendravimo forma, paremta darbais ir pagarba\u201c, \u2013 ai\u0161kino ji. Pa\u0161nekov\u0117 prid\u016br\u0117, kad autizmo spektro vaikai, ypa\u010d Izabel\u0117, ne visada gali i\u0161reik\u0161ti save \u017eod\u017eiais, tod\u0117l tarpusavio supratimas da\u017eniausiai perduodamas veiksmais ir abipusi\u0161kumu.<\/p>\n
Pa\u0161nekov\u0117 pasteb\u0117jo, kad autizmo spektro vaikai gyvena savitame pasaulyje, kur\u012f b\u016btina priimti. \u201eNereikia lyginti vieno vaiko su kitu. Jei viena mergait\u0117 gra\u017eiai pie\u0161ia, neb\u016btina, kad ir m\u016bs\u0173 vaikas daryt\u0173 t\u0105 pat\u012f. I\u0161mokime myl\u0117ti vaik\u0105 tok\u012f, koks jis yra\u201c, \u2013 ragino Beata.<\/p>\n
Pad\u0117jo vaikams atsiskleisti<\/p>\n
Sausio m\u0117nes\u012f sukaks treji metai, kai Beatos \u0161eima socialiniuose tinkluose kuria \u201eAutisto dienora\u0161t\u012f\u201c. Jis gim\u0117 d\u0117l Danelio \u2013 pirmaisiais metais beveik visas turinys buvo skirtas b\u016btent jam. Nors \u0161iandien berniukas vie\u0161oje erdv\u0117je matomas re\u010diau, dienora\u0161\u010dio prad\u017eia buvo neatsiejama nuo jo patirties.<\/p>\n
Pa\u0161nekov\u0117 atviravo, kad d\u0117l dienora\u0161\u010dio formato \u0161eimoje kilo diskusij\u0173 su vyru. \u201eJis, paveiktas tuo metu vyravusi\u0173 socialini\u0173 tinkl\u0173 tendencij\u0173, si\u016bl\u0117 \u012fvairius scenarijus, ta\u010diau a\u0161 grie\u017etai tam u\u017ekirtau keli\u0105\u201c, \u2013 prisimin\u0117 Beata ir prid\u016br\u0117, kad \u201eAutisto dienora\u0161tis\u201c n\u0117ra teatras \u2013 jame viskas turi b\u016bti tikra, net jei tai ne visiems patogu ar priimtina.<\/p>\n
\u201eNor\u0117jau, kad \u017emon\u0117s suprast\u0173 ir kad suteiktume vilt\u012f tiems, kam jos reikia. Jei pasieksime bent vien\u0105 \u0161ird\u012f ir j\u0105 paliesime, vadinasi, m\u016bs\u0173 tikslas bus pasiektas\u201c, \u2013 apie dienora\u0161\u010dio prad\u017ei\u0105 pasakojo \u201eAutisto dienora\u0161\u010dio\u201c autor\u0117. Pasak jos, \u0161iandien \u201eAutisto dienora\u0161tis\u201c tapo tikra atgaiva ir stipria emocine atrama ne tik jai, bet ir vaikams.<\/p>\n
Dienora\u0161tis i\u0161augo i\u0161 Beatos ra\u0161yt\u0173 lapeli\u0173, kuriuose ji fiksuodavo vaik\u0173 patirtis, elges\u012f ir simptomus. Mama paai\u0161kino, kad kiekvienam vaikui skyr\u0117 daug laiko, kruop\u0161\u010diai u\u017era\u0161ydama net menkiausias detales. \u201eTaip \u012frod\u017eiau ir sau, ir kitiems, kad visa svarbiausia informacija slypi mumyse \u2013 tik patys galime j\u0105 perduoti specialistams\u201c, \u2013 sak\u0117 ji, pridurdama, kad kiekviena \u0161eima savyje gali rasti labai daug informacijos.<\/p>\n
Danelis dienora\u0161\u010dio k\u016brime dalyvavo noriai \u2013 pats filmavosi, k\u016br\u0117 turin\u012f ir planavo, k\u0105 nori parodyti. Mamos teigimu, berniukui buvo svarbu, kad \u017emon\u0117s suprast\u0173, kiek pastang\u0173 reikia, jog b\u016bt\u0173 priimtas toks, koks yra. \u201eJam visada nor\u0117davosi atskleisti, kad jis niekuo nesiskiria nuo kit\u0173\u201c, \u2013 prid\u016br\u0117 dienora\u0161\u010dio k\u016br\u0117ja.<\/p>\n
Laikui b\u0117gant dienora\u0161tis \u0161eimai tapo savoti\u0161ka edukacine erdve \u2013 ne tik k\u016brybine, bet ir ugdan\u010dia pagarb\u0173 bendravim\u0105, kito \u017emogaus supratim\u0105 ir santykio k\u016brim\u0105. Pa\u0161nekov\u0117 pabr\u0117\u017e\u0117, kad \u0161is dienora\u0161tis neb\u0117ra skirtas tik j\u0173 \u0161eimai \u2013 jis tapo atviras visiems, o visa jame esanti patirtis skirta dalytis.<\/p>\n
Didel\u0119 naud\u0105 dienora\u0161tis atne\u0161\u0117 ir Izabelei. Anot Beatos, jausdama \u017emoni\u0173 palaikym\u0105 mergait\u0117 atsiskleid\u0117 ir pasin\u0117r\u0117 \u012f k\u016bryb\u0105. Ji prad\u0117jo kurti rankdarbius, lavino geb\u0117jim\u0105 susikoncentruoti ir sutelkti d\u0117mes\u012f. Nors Izabel\u0117 susiduria su sveikatos ir emociniais i\u0161\u0161\u016bkiais, ji yra labai \u0161ilta ir draugi\u0161ka, o dienora\u0161tis tapo svarbiu \u012fkv\u0117pimo \u0161altiniu. \u201eIzabel\u0117 pati prad\u0117jo mokytis lietuvi\u0161kai skaityti, kad gal\u0117t\u0173 suprasti \u017emoni\u0173 palink\u0117jimus\u201c, \u2013 papild\u0117 \u201eAutisto dienora\u0161\u010dio\u201c autor\u0117.<\/p>\n
O Gabrieliui dienora\u0161tis tapo savoti\u0161ka asmenine \u012fvyki\u0173 biblioteka \u2013 kiekvienas vaizdo \u012fra\u0161as yra tarsi pamoka. Nuo gra\u017ei\u0173 komentar\u0173 iki mokymosi priimti kritik\u0105 ir suprasti, kod\u0117l ne visi \u017emon\u0117s m\u0105sto vienodai. \u201eMums tai lavinamoji priemon\u0117, kurios grynesn\u0117s ir tikresn\u0117s nerasi jokiuose u\u017esi\u0117mimuose\u201c, \u2013 \u0161yptel\u0117jo Beata. Pasak jos, dienora\u0161tis tapo stipriu post\u016bmiu jai ir vyrui nenuleisti rank\u0173 \u2013 skatindami save, jie skatina ir kitus.<\/p>\n
Pa\u010di\u0105 u\u017epuol\u0117 ligos<\/p>\n
Asmenin\u0117 patirtis, apie kuri\u0105 Beata kalba dienora\u0161tyje, tapo svarbia atrama ir tada, kai \u0161eim\u0105 i\u0161tiko nauji i\u0161bandymai. Prie\u0161 metus, liepos m\u0117nes\u012f, Beat\u0105 i\u0161tiko mikroinsultas. Nors liekam\u0173j\u0173 rei\u0161kini\u0173 neliko, \u0161is \u012fvykis stipriai paveik\u0117 gyvenim\u0105. Tuomet paai\u0161k\u0117jo ir \u012fgimta \u0161irdies pertvaros skylut\u0117 \u2013 po dviej\u0173 m\u0117nesi\u0173 atlikta \u0161irdies operacija, kuri\u0105 lyd\u0117jo rimtos komplikacijos. Anot pa\u0161nekov\u0117s, b\u016btent tai tapo jos ligos prad\u017eia.<\/p>\n
Nors po Nauj\u0173j\u0173 met\u0173 savijauta stabilizavosi, ta\u010diau ma\u017eas k\u016bno svoris nekito. Moteris nuolat lank\u0117si pas gydytojus, bet tyrimai nieko nerod\u0117.<\/p>\n
Ta\u010diau vieno vizito metu Beata teig\u0117 pasteb\u0117jusi, jog gydytojai tyli. \u201eMano klausimas buvo tiesus \u2013 ar tai auglys\u201c \u2013 klaus\u0117 moteris. Jos teigimu, specialistai nesitik\u0117jo tokio atviro klausimo, nes \u017emon\u0117s da\u017eniausiai bijo apie tai kalb\u0117ti. Ta\u010diau patvirtinim\u0105 gavo atlikus papildomus tyrimus. Diagnozuotas pilvo ertm\u0117s auglys su daugybin\u0117mis metastaz\u0117mis.<\/p>\n
Beata teig\u0117, kad su\u017einojusi diagnoz\u0119 i\u0161liko rami ir apie lig\u0105 atvirai prane\u0161\u0117 vaikams. \u201eVisi reagavo ramiai, tik ma\u017eylis paklaus\u0117, ar mano pilve gyvena tas, kur atims plaukus. Atsakiau, kad taip, o jis man sak\u0117, kad vis tiek b\u016bsiu gra\u017ei\u201c, \u2013 prid\u016br\u0117 Beata. Daug \u017emoni\u0173 ra\u0161\u0117, komentavo, kad reik\u0117t\u0173 vaikams su\u0161velninti toki\u0105 informacij\u0105. Ta\u010diau pa\u0161nekov\u0117 akcentavo, kad \u0161eimos filosofijai b\u016bdinga visk\u0105 priimti nei\u0161kraipant ir bendrauti atvirai.<\/p>\n
Tuo metu buvo suplanuota operacija, kurios metu reik\u0117jo \u0161alinti labai daug pilvo organ\u0173. \u201eMus pasikviet\u0117 \u012f pokalb\u012f, tai onkologo atsiklaus\u0117m, ar pokalbyje apie operacijos trukm\u0119, rizikas, \u0161ans\u0105 i\u0161gyventi gali dalyvauti ir vaikai\u201c, \u2013 sak\u0117 Beata ir prid\u016br\u0117, kad vaik\u0173 reakcija j\u0105 pa\u010di\u0105 nustebino \u2013 \u201eNebuvo nei a\u0161ar\u0173, nei \u0161urmulio \u2013 tuo metu supratau, kaip jie subrendo\u201c.<\/p>\n
Atlikta devynias valandas trukusi sud\u0117tinga operacija, kurios metu pa\u0161alinta gimda, abi kiau\u0161id\u0117s, dalis kepen\u0173, blu\u017enies, storosios \u017earnos, \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s bei daugybiniai augli\u0173 dariniai. Po operacijos Beata intensyvios terapijos skyriuje praleido tik vien\u0105 nakt\u012f.<\/p>\n
Pasiteiravus apie pa\u010dios reakcij\u0105 \u012f savo diagnoz\u0119, pa\u0161nekov\u0117 akcentavo, kad viskas vyko labai greitai, tod\u0117l nebuvo laiko saviplakai. Jos teigimu, svarbiausia \u2013 netapti auka, o sutelkti j\u0117gas sprendimams. Did\u017eiausiu rams\u010diu tapo \u0161eima \u2013 vyro ir vaik\u0173 palaikymas bei buvimas kartu, kuris yra stipriausias pamatas \u0161ioje kelion\u0117je. \u201eDaugiau man nieko nereikia\u201c, \u2013 \u0161ypsojosi moteris.<\/p>\n
\u0160iuo metu \u201eAutisto dienora\u0161\u010dio\u201c k\u016br\u0117ja t\u0119sia chemoterapij\u0105, kuri d\u0117l itin ma\u017eo k\u016bno svorio \u2013 keturiasde\u0161imt kilogram\u0173 \u2013 jai skiriama dalimis. Pasak moters, viena chemoterapija padalinta \u012f tris, tad i\u0161 \u0161e\u0161i\u0173 kurs\u0173 ji gaus 18 proced\u016br\u0173. K\u016b\u010dios bus paskutin\u0117 pirmosios dalies doz\u0117.<\/p>\n
Kantryb\u0117 \u017emogui\u00a0b\u016btina<\/p>\n
Beata i\u0161skyr\u0117, kad svarbu nebijoti ir \u017emon\u0117ms atvirai pasakyti, kokia yra situacija. \u201eDauguma \u017emoni\u0173 galvoja: \u201eOi, mano vaikas autistas, kaip man jaustis?\u201c Reikia jaustis nat\u016braliai. Tie, kas supranta, i\u0161girs, o kas nesupranta \u2013 nueis\u201c, \u2013 sak\u0117 pa\u0161nekov\u0117.<\/p>\n
Beata prisipa\u017e\u012fsta, kad yra realist\u0117 ir neeikvoja laiko grau\u017eimuisi. \u201eKai i\u0161girsti savo \u0161e\u0161eri\u0173 met\u0173 vaik\u0105 sakant\u012f: \u201eMama, mano gyvenimas toks sunkus, tu nesuprasi\u201c, tada pradedi galvoti, kaip gyventi kitaip\u201c, \u2013 dalijosi dienora\u0161\u010dio k\u016br\u0117ja.<\/p>\n
Pa\u0161nekov\u0117 akcentuoja, kad tokia gyvenimo stipryb\u0117 ateina nat\u016braliai. \u201eVaikai ir j\u0173 emocin\u0117 b\u016bsena yra mano variklis. Noriu parodyti, kad ne viskas u\u017eges\u0119. Gyvenu negalvodama ir nepasiduodu \u2013 yra kaip yra. Vienintelis dalykas \u2013 gyvenimas. Viskas lieka taip pat, tik dar labiau norisi duoti, nes gr\u0105\u017eos gaunu su kaupu. Esi stiprus, kai esi reikalingas kitiems\u201c, \u2013 teig\u0117 Beata.<\/p>\n
Ji taip pat i\u0161skyr\u0117 kantryb\u0117s svarb\u0105: \u201eKantryb\u0117 yra pirmoji pagalbos vaistin\u0117l\u0117. Daugelis jos neturi, tod\u0117l reikia j\u0105 i\u0161siugdyti. Turime b\u016bti kantr\u016bs\u201c, \u2013 \u0161yptel\u0117jo pa\u0161nekov\u0117.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"Mama \u0161iuo metu pati i\u0161gyvena sunk\u0173 etap\u0105 \u2013 insultas ir po jo smogusi onkologin\u0117 liga, d\u0117l kurios teko…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":65084,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[6],"tags":[25,30,31,34,35,24,32,33,37,39,36,38,40,23,22,28,29,26,27],"class_list":{"0":"post-65083","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-antrastes","8":"tag-antrastes","9":"tag-breaking-news","10":"tag-breakingnews","11":"tag-featured-news","12":"tag-featurednews","13":"tag-headlines","14":"tag-latest-news","15":"tag-latestnews","16":"tag-lietuva","17":"tag-lietuviu","18":"tag-lithuania","19":"tag-lithuanian","20":"tag-lt","21":"tag-naujienos","22":"tag-news","23":"tag-populiariausios-naujienos","24":"tag-populiariausiosnaujienos","25":"tag-top-stories","26":"tag-topstories"},"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/115741887424826778","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/65083","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=65083"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/65083\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/65084"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=65083"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=65083"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=65083"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}