{"id":65329,"date":"2025-12-19T05:26:39","date_gmt":"2025-12-19T05:26:39","guid":{"rendered":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/65329\/"},"modified":"2025-12-19T05:26:39","modified_gmt":"2025-12-19T05:26:39","slug":"dabartiniai-lietuvos-pensininkai-skursta-ka-daryti-kad-ateityje-taip-nebebutu","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/65329\/","title":{"rendered":"Dabartiniai Lietuvos pensininkai skursta, k\u0105 daryti, kad ateityje taip nebeb\u016bt\u0173?"},"content":{"rendered":"

Pensijai atidedamos sumos \u2013 individualios<\/p>\n

Sumos, kuri\u0105 jau dabar reik\u0117t\u0173 atid\u0117ti b\u016bsimai pensijai, dydis priklauso nuo dirban\u010diojo am\u017eiaus, gaunam\u0173 pajam\u0173 bei poreiki\u0173. Ekspertai sutaria,\u00a0kad oriai senatvei reikia u\u017esitikrinti apie 70\u201380 proc.\u00a0buvusi\u0173 pajam\u0173.\u00a0Planuojant u\u017epildyti galim\u0105 sprag\u0105,\u00a0vis\u0105 darbing\u0105 laikotarp\u012f reik\u0117t\u0173 atsid\u0117ti bent 10\u201315 proc.\u00a0savo pajam\u0173 kas m\u0117nes\u012f. Norint senatv\u0117je keliauti ir nejausti joki\u0173 suvar\u017eym\u0173 bei tur\u0117ti 100 proc.\u00a0buvusi\u0173 pajam\u0173 ar\u00a0net daugiau,\u00a0taupymo norma tur\u0117t\u0173 vir\u0161yti 20 proc.\u00a0Svarbiausia taisykl\u0117 \u2013 kuo anks\u010diau prad\u0117site,\u00a0tuo ma\u017eesn\u0119 sum\u0105 reik\u0117s atid\u0117ti.<\/p>\n

\u201ePaskol\u0173 klubo\u201c vadov\u0117 Olga Kazanavi\u010dien\u0117<\/a> ai\u0161kina, kad finans\u0173 pasaulyje egzistuoja terminas \u201epakeitimo norma\u201c \u2013 procentas buvusi\u0173 \u017emogaus pajam\u0173,\u00a0kur\u012f jis gaus i\u0161\u0117j\u0119s \u012f pensij\u0105. Nekaupiant papildomai, Sodra, tik\u0117tina, u\u017etikrins apie 30\u201340 proc. buvusio atlyginimo.\u00a0Tai rei\u0161kia,\u00a0kad gyvenimo kokyb\u0117 kris daugiau nei dvigubai, o tai laikoma i\u0161gyvenimo riba.<\/p>\n

\"\u201ePaskol\u0173 <\/p>\n

Pasak jos, da\u017eniausia \u017emoni\u0173 klaida \u2013 taupymas \u201ekojin\u0117je\u201c arba paprastoje banko s\u0105skaitoje.\u00a0Tokiu atveju infliacija \u201esuvalgo\u201c santaupas grei\u010diau,\u00a0nei jos kaupiamos:\u00a0<\/p>\n

\u201eVertinant kaupim\u0105,\u00a0tikslas turi b\u016bti ne sukaupti konkre\u010di\u0105\u00a0nominali\u0105\u00a0sum\u0105,\u00a0o i\u0161laikyti adekva\u010di\u0105 perkam\u0105j\u0105 gali\u0105.\u00a0Investicij\u0173 gr\u0105\u017ea privalo vir\u0161yti infliacij\u0105, tod\u0117l pinigai turi \u201edirbti\u201c priemon\u0117se,\u00a0kurios istori\u0161kai lenkia infliacij\u0105.\u201c<\/p>\n

\u201eSwedbank<\/a>\u201c investicij\u0173 valdymo direktorius Tadas Gudaitis<\/a> pamok\u0117, kaip paskai\u010diuoti, kokios pensijos galime tik\u0117tis kiekvienas. Jei \u0161iandien gaunate 1500 eur\u0173 \u012f rankas, j\u016bs\u0173 tikslin\u0117 pensija tur\u0117t\u0173 siekti apie 1050 eur\u0173. Vien valstyb\u0117s pensija to nepasieks \u2013 \u0161iandien vidutin\u0117 senatv\u0117s pensija su b\u016btinuoju sta\u017eu siekia apie 720 eur\u0173. Dauguma gyventoj\u0173 nurodo, kad nor\u0117t\u0173, jog j\u0173 pensija siekt\u0173 1200-1500 eur\u0173.<\/p>\n

Kiek tiksliai reik\u0117t\u0173 atsid\u0117ti kas m\u0117nes\u012f, priklauso nuo \u017emogaus am\u017eiaus ir jo pajam\u0173. Jaunesniems gyventojams, kurie turi daugiau laiko, pakanka santykinai nedideli\u0173 sum\u0173 \u2013 apie 10\u201315 procent\u0173 pajam\u0173, paskirstyt\u0173 per kelias pakopas. Prad\u0117jus kaupti v\u0117liau, pavyzd\u017eiui, po 45 met\u0173, norint pasiekti pana\u0161\u0173 rezultat\u0105 gali prireikti atsid\u0117ti jau 20-30 ar net 40 procent\u0173. Antroji pakopa \u0161\u012f proces\u0105 i\u0161 dalies supaprastina, nes prie \u017emogaus 3 procent\u0173 \u012fmokos dar prisideda valstyb\u0117, skirdama papildom\u0105 1,5 procento nuo vidutinio \u0161alies darbo u\u017emokes\u010dio \u2013 \u0161iemet tai sudaro apie 30 eur\u0173 per m\u0117nes\u012f, o kit\u0105met bus dar didesn\u0117. \u0160i paskata svariai prisideda prie didesni\u0173 pajam\u0173 pensijoje.<\/p>\n

\"\u201eSwedbank\u201c <\/p>\n

Geriausias pensij\u0173 sistemas turin\u010diose \u0161alyse, pavyzd\u017eiui Danijoje ir Nyderlanduose, pensijos siekia atitinkamai 77 proc. ir 93 proc. buvusi\u0173 pajam\u0173, o tai leid\u017eia gyventi taip pat patogiai, kaip ir iki pensijos. Tiesa, tose \u0161alyse kaupia ne tik patys darbuotojai, bet prie kaupimo prisideda ir darbdavys.<\/p>\n

Labai svarbu atidedant pensijai \u012fvertinti ir pinig\u0173 nuvert\u0117jim\u0105. Perkamoji galia b\u0117gant laikui ma\u017e\u0117ja, tod\u0117l kaupimas pensijai tur\u0117t\u0173 b\u016bti susietas su investavimu, o ne vien taupymu. \u012evertinant kaupimui skiriam\u0105 sum\u0105 svarbu trys dalykai: disciplina reguliariai atid\u0117ti sumas, investicij\u0173 gr\u0105\u017ea, kuri ilgalaik\u0117je perspektyvoje da\u017enai vir\u0161ija infliacij\u0105, ir sud\u0117tini\u0173 pal\u016bkan\u0173 efektas, kai u\u017edirbtos pal\u016bkanos toliau u\u017edirba pal\u016bkanas. D\u0117l \u0161ios prie\u017easties laikas tampa vienu svarbiausi\u0173 veiksni\u0173. Pavyzd\u017eiui, kuo anks\u010diau prad\u0117site kaupti, tuo reik\u0161mingai didesn\u0119 sum\u0105 sukaupsite d\u0117l sud\u0117tini\u0173 pal\u016bkan\u0173 efekto. <\/p>\n

\u201eKonkreti suma priklausys ir nuo j\u016bs\u0173 esamo atlyginimo. Bendruoju atveju, jeigu pirmoji pensij\u0173 pakopa u\u017etikrina apie 45 proc. pajam\u0173, antroji pakopa \u2013 apie 15 proc. pajam\u0173, tai tre\u010dioji ar kitos j\u016bs\u0173 investavimo \u012f ateit\u012f priemon\u0117s tur\u0117t\u0173 prid\u0117ti dar apie 20 proc. pajam\u0173. Vadinasi, papildomai tre\u010diojoje pakopoje ar \u012f kitus instrumentus tur\u0117tum\u0117te atsid\u0117ti kiek didesn\u0119 dal\u012f atlyginimo, nei mokate \u012f antr\u0105j\u0105 pakop\u0105\u201c, \u2013 sako T. Gudaitis.<\/p>\n

Investuojant pataria nerizikuoti<\/p>\n

Bene kiekvienam gyventojui suprantami kaupimo b\u016bdai yra valstybin\u0117 pensija pagal sta\u017e\u0105, II, III pakopose, o kaip galima kaupti dar, jeigu apie investicijas, akcijas ar obligacijas tr\u016bksta \u017eini\u0173? Pa\u0161nekovai ai\u0161kina, kad neb\u016btina b\u016bti finans\u0173 ekspertu, kad gal\u0117tum prad\u0117ti investuoti b\u016bsimai pensijai. Svarbu \u2013 neprisiimti nereikalingos rizikos.<\/p>\n

O. Kazakavi\u010dien\u0117 sako, jog \u0161iuolaikin\u0117s technologijos leid\u017eia investuoti be gili\u0173 specifini\u0173 \u017eini\u0173. Vienas papras\u010diausi\u0173 b\u016bd\u0173 \u2013 tarpusavio skolinimas (P2P).\u00a0\u017dmogus tiesiog pasirenka automatin\u012f investavim\u0105, nustato rizikos lyg\u012f, ir sistema pati paskirsto pinigus paskoloms kitiems \u017emon\u0117ms. Tai nereikalauja kasdien\u0117s analiz\u0117s, o istoriniai rezultatai da\u017enai b\u016bna stabil\u016bs.<\/p>\n

Atsargiausi da\u017enai renkasi investicin\u012f\u00a0gyvyb\u0117s draudim\u0105,\u00a0kur u\u017e juos sprendimus priima valdytojai, ar ma\u017eesn\u0117s gr\u0105\u017eos b\u016bd\u0105 \u2013 ind\u0117lius ir obligacijas. Viso ko esm\u0117 \u2013 automatizavimas. Geriausias investuotojas yra tas, kuris nustato automatin\u012f periodin\u012f pavedim\u0105 \u012f pasirinkt\u0105 platform\u0105 ir \u201epamir\u0161ta\u201c j\u012f, leisdamas pinigams augti patiems.<\/p>\n

T. Gudaitis pataria pasitik\u0117ti i\u0161manan\u010diais finans\u0173 srit\u012f, pavyzd\u017eiui, jei \u017emogus neturi daug investavimo \u017eini\u0173, svarbiausia \u2013 nesileisti \u012f rizikingus finansinius eksperimentus. Papras\u010diausi ir daugeliui tinkamiausi b\u016bdai kaupti pensijai i\u0161lieka antroji ir tre\u010dioji pakopos, nes jose investavimo principai, rizikos valdymas ir net mokes\u010diai yra ai\u0161kiai reglamentuoti ir pritaikyti ilgalaikiam kaupimui.<\/p>\n

\u201e\u017dinoma, egzistuoja ir kiti instrumentai, tokie kaip investiciniai fondai, akcij\u0173 ir obligacij\u0173 fondai, \u012fvairios ma\u017eesn\u0117s rizikos taupymo priemon\u0117s ar gyvyb\u0117s draudimo produktai, kuri\u0173 dalis \u012fmok\u0173 yra investuojama. Ta\u010diau visais \u0161iais atvejais \u017emogui pa\u010diam reikia priimti investicinius sprendimus. Pensij\u0173 fond\u0173 tikslas \u2013 did\u017ei\u0105j\u0105 \u0161io darbo dal\u012f atlikti u\u017e \u017emog\u0173: nuo rizikos parinkimo pagal am\u017ei\u0173 iki reguliaraus investicij\u0173 diversifikavimo. Tod\u0117l tiems, kurie n\u0117ra tikri d\u0117l savo \u017eini\u0173, antroji pakopa da\u017enai yra efektyviausias ir papras\u010diausias kelias\u201c, \u2013 sak\u0117 banko atstovas.<\/p>\n

Vaikams i\u0161laikyti senus t\u0117vus \u2013 nes\u0105\u017eininga <\/p>\n

Anks\u010diau buvo populiari mintis, kad vaikus gimdyti reikia tam, jog senatv\u0117je pasir\u016bpint\u0173, ta\u010diau dabartiniai rodikliai net ir tebeegzistuojant tokiam po\u017ei\u016briui, b\u016bsimiems pensininkams nieko gera ne\u017ead\u0117t\u0173. Pasak O. Kazanavi\u010dien\u0117s, \u0161is po\u017ei\u016bris spar\u010diai nyksta ir tampa ne tik nebeaktualus bei finansi\u0161kai rizikingas, ta\u010diau ir galimai griauna orius \u0161eimos santykius. Demografiniai rodikliai rodo, kad \u0161eimos ma\u017e\u0117ja, o gyvenimo trukm\u0117 ilg\u0117ja, tod\u0117l tik\u0117tis, kad vaikai jus i\u0161laikys, yra nes\u0105\u017eininga j\u0173 at\u017evilgiu. Dabartin\u0117 karta da\u017enai vadinama \u201esumu\u0161tinio karta\u201c \u2013 jie turi r\u016bpintis savo ma\u017eais vaikais ir tuo pa\u010diu senstan\u010diais t\u0117vais ir tai tikrai ne tas gyvenimas, kur\u012f rinktum\u0117s savo noru. <\/p>\n

\"Grynieji <\/p>\n

\u201e\u0160iuo metu Lietuvoje vien\u0105 pensinink\u0105 i\u0161laiko ma\u017edaug 3 dirbantieji\u00a0(oficialiai mokantys mokes\u010dius). Ta\u010diau prognoz\u0117s rodo, kad d\u0117l visuomen\u0117s sen\u0117jimo po 20\u201330 met\u0173 \u0161is santykis gali priart\u0117ti prie 1,5\u20131,7 dirban\u010diojo vienam pensininkui. Tai rei\u0161kia, jog valstybei i\u0161 surenkam\u0173 mokes\u010di\u0173 bus vis sunkiau mok\u0117ti adekva\u010dias pensijas, tod\u0117l ateities pensinink\u0173 gerov\u0117 vis labiau priklausys ne nuo valstyb\u0117s sprendim\u0173, o nuo asmeninio kaupimo, prad\u0117to jau \u0161iandien. Juolab nuo nauj\u0173 met\u0173 galima atsiimti suma, tinkamai visk\u0105 suplanavus, gali reik\u0161mingai pakeisti j\u016bs\u0173 orios senatv\u0117s rizik\u0105\u201c, \u2013 kalb\u0117jo ji.<\/p>\n

Apklausos rodo, kad vis ma\u017eiau \u017emoni\u0173 tikisi finansin\u0117s paramos i\u0161 vaik\u0173 senatv\u0117je ir vis labiau supranta savo asmenin\u0119 atsakomyb\u0119. Be to, demografija akivaizd\u017eiai rodo, kad tokia sistema neb\u016bt\u0173 tvari. Lietuvoje vidutin\u0117 gyvenimo trukm\u0117 siekia apie 77 metus ir ilg\u0117ja. Sulaukus pensinio am\u017eiaus moterys vidutini\u0161kai gyvena 19 met\u0173, o vyrai \u2013 15 met\u0173. O gimstamumas Lietuvoje jau kelis de\u0161imtme\u010dius ma\u017e\u0117ja. Tai rei\u0161kia, kad b\u016bsimoje darbo rinkoje tiesiog nebus tiek daug dirban\u010di\u0173j\u0173, kurie gal\u0117t\u0173 i\u0161laikyti vis didesn\u012f pensinink\u0173 skai\u010di\u0173.<\/p>\n

Pasak T. Gudai\u010dio, tai tiesiogiai lems ir pakitusi\u0105 pensij\u0173 sistem\u0105 \u2013 kuo ma\u017eiau dirban\u010di\u0173j\u0173, tuo ma\u017eiau pajam\u0173 surenkama, tuo ma\u017eesne dalimi gali b\u016bti finansuojamos bazin\u0117s senatv\u0117s pajamos. Lietuvos banko skai\u010diavimais, jei papildomas kaupimas nevyksta ir \u017emon\u0117s pasikliauja vien valstybine sistema, ateityje pakeitimo norma gali suma\u017e\u0117ti nuo ma\u017edaug 45\u2013-47 \u0161iandien iki 30 procent\u0173 2050-aisiais. Tod\u0117l pa\u010di\u0173 \u017emoni\u0173, taip pat ir darbdavi\u0173 ind\u0117lis \u012f papildom\u0105 kaupim\u0105 tampa kritin\u0117s svarbos siekiant i\u0161laikyti norim\u0105 gyvenimo kokyb\u0119 pensijoje.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"Pensijai atidedamos sumos \u2013 individualios Sumos, kuri\u0105 jau dabar reik\u0117t\u0173 atid\u0117ti b\u016bsimai pensijai, dydis priklauso nuo dirban\u010diojo am\u017eiaus,…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":58282,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[13],"tags":[25,30,31,34,35,24,2884,2048,32,33,37,39,36,38,40,23,22,13654,1506,28,29,14951,26,27],"class_list":{"0":"post-65329","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-lietuva","8":"tag-antrastes","9":"tag-breaking-news","10":"tag-breakingnews","11":"tag-featured-news","12":"tag-featurednews","13":"tag-headlines","14":"tag-ii-pensiju-pakopa","15":"tag-investavimas","16":"tag-latest-news","17":"tag-latestnews","18":"tag-lietuva","19":"tag-lietuviu","20":"tag-lithuania","21":"tag-lithuanian","22":"tag-lt","23":"tag-naujienos","24":"tag-news","25":"tag-olga-kazanaviciene","26":"tag-pensija","27":"tag-populiariausios-naujienos","28":"tag-populiariausiosnaujienos","29":"tag-tadas-gudaitis","30":"tag-top-stories","31":"tag-topstories"},"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/115744577234284375","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/65329","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=65329"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/65329\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/58282"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=65329"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=65329"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=65329"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}