Nuo pandemijos laikotarpio prad\u017eios, kuris suk\u0117l\u0117 beprecedent\u012f politin\u012f ir informacin\u012f spaudim\u0105 vie\u0161ajame diskurse mus \u012f galvas buvo prad\u0117ta diegti keista taisykl\u0117: jei \u017emogus radikalus, turi kritin\u012f m\u0105stym\u0105, netiki visuotinai skelbiamomis dogmomis, rei\u0161kia jis yra nei\u0161silavin\u0119s, netiki mokslu.<\/p>\n
Trumpai tariant, jis yra kvailas. Tuo tarpu jei jis nuosaikus, visada pu\u010dia \u012f teising\u0105 d\u016bd\u0105 – rei\u0161kia jis pa\u017eangus ir protingas.<\/p>\n
Tai tapo tokia patikima kli\u0161e, kad da\u017eniausiai ja tikima be joki\u0173 \u012frodym\u0173.<\/p>\n
Ji tinka visur: tiek socialini\u0173 tinkl\u0173 diskusijoms, tiek parlamentar\u0173 refleksijoms apie visuomen\u0119, komentuojant visuomen\u0117s apklausas, nekalbant jau apie \u017einiasklaida save \u012fvardinan\u010di\u0173 propagandos p\u016bt\u0117j\u0173 opusus.<\/p>\n
B\u016btent \u0161io kli\u0161\u0117s naudojimas ka\u017ekada subrandino mint\u012f, kad galb\u016bt egzistuoja tiesioginis ry\u0161ys tarp intelekto, kritinio m\u0105stymo ir politinio radikalumo, koks da\u017enai deklaruojamas vie\u0161ose diskusijose.<\/p>\n
\u0160i\u0105 savait\u0119 tas pats klausimas man kilo besiklausant vienos tinklalaid\u0117s, kurioje eilin\u012f kart\u0105 buvo kalbama apie suprie\u0161int\u0105 visuomen\u0119 ir taip aktuali\u0105 \u0161iomis dienomis kov\u0105 u\u017e \u201elaisv\u0105 \u017eod\u012f”, ka\u017ekod\u0117l \u012fsik\u016bnijus\u012f \u012f nepakei\u010diam\u0105 i\u0161 tre\u010dio karto po \u012fvairi\u0173 manipuliacij\u0173 i\u0161rinkt\u0105 LRT vadov\u0119.<\/p>\n
Tur\u0117damas laiko paie\u0161kojau \u0161altini\u0173, kurie atsakyt\u0173, ar egzistuoja ry\u0161ys tarp intelekto ir radikalizmo?<\/p>\n
Skaitant vie\u0161ai apra\u0161ytus mokslinius tyrimus, paai\u0161k\u0117ja, kad \u0161i vienai visuomenei grupei patogi kli\u0161\u0117 yra klaidinga. Ry\u0161ys tarp intelekto ir radikalumo tikrai egzistuoja, tik jis yra sud\u0117tingas ir daugiasluoksnis.<\/p>\n
Ir, kaip da\u017enai nutinka, pagrindin\u0117 i\u0161vada, kuri\u0105 daro tyr\u0117jai yra labai netik\u0117ta: kvailumas tikrai gali skatinti tam tikr\u0105 radikalumo r\u016b\u0161\u012f, bet auk\u0161tas intelektas taip pat gali tapti katalizatoriumi kitai, \u017eymiai subtilesnei ir pavojingesnei radikalizmo formai.<\/p>\n
O visk\u0105 galiausiai lemia ne intelektas, o m\u0105stymo lankstumas.<\/p>\n
Tyrimai rodo, kad \u017eemesni kognityviniai geb\u0117jimai yra susij\u0119 su paprastesn\u0117mis pasaulio suvokimo schemomis, stipresne priklausomybe nuo autoritarini\u0173 nuostat\u0173 ir labiau juoda-balta m\u0105stymo strukt\u016bra.<\/p>\n
\u0160tai kanadie\u010di\u0173 socialin\u0117s psichologijos tyr\u0117j\u0173 Hodson ir Busseri 2012 met\u0173 tyrimas, tap\u0119s beveik kanoniniu, teigia: \u201e\u017demesni kognityviniai geb\u0117jimai prognozuoja stipresn\u012f i\u0161ankstin\u012f nusistatym\u0105, ir tai vyksta per de\u0161iniojo sparno ideologines nuostatas bei ma\u017e\u0105 kontakt\u0105 su kitomis grup\u0117mis.”<\/p>\n
Kitaip sakant, ribotesn\u0117 kognityvin\u0117 strukt\u016bra skatina rinktis paprastas istorijas apie pasaul\u012f – tokias, kuriose viskas ai\u0161ku, nieko nereikia analizuoti, visos problemos kyla \u201ei\u0161 i\u0161or\u0117s”, o sprendimai telpa \u012f vien\u0105 sakin\u012f: \u201ereikia grie\u017etos rankos”.<\/p>\n
Tai radikalumas, kuris n\u0117ra ideologinis – tai psichologin\u0117 \u017emogaus reakcija \u012f sud\u0117ting\u0105 \u0161i\u0173 dien\u0173 realyb\u0119, sutrumpinta iki patogiausios ir primityviausios propagandin\u0117s versijos.<\/p>\n
Belgijos socialin\u0117s psicholog\u0117s Eline Onraet ir koleg\u0173 analiz\u0117s patvirtina t\u0105 pat\u012f: prastesni kritinio m\u0105stymo geb\u0117jimai siejasi su dogmatizmu, autoritarizmu ir didesniu polinkiu \u012f i\u0161ankstin\u0119 neapykant\u0105.<\/p>\n
\u017dmon\u0117s, link\u0119 \u012f autoritarines ir grie\u017etai konservatyvias politines pa\u017ei\u016bras, statisti\u0161kai da\u017eniau taip m\u0105sto ne tod\u0117l, kad geriau supranta politik\u0105, o tod\u0117l, kad jie psichologi\u0161kai stipriau reaguoja \u012f gr\u0117sm\u0119, netikrum\u0105 ir chaos\u0105.<\/p>\n
Tai radikalumas, kuris kyla ne i\u0161 id\u0117jini\u0173 \u012fsitikinim\u0173, o i\u0161 baim\u0117s. Gal b\u016bt tai ir paai\u0161kina t\u0105 nenumaldom\u0105 vienos politin\u0117s j\u0117gos tro\u0161kim\u0105 \u0161audyti ir kitaip susidoroti su kitamin\u010diais.<\/p>\n
Moksliniai tyrimai rodo, kad auk\u0161tesnis intelektas da\u017enai ne slopina radikalum\u0105, o kaip tik padeda jam \u012fsitvirtinti. Ne emocin\u012f, ne primityv\u0173 gatvin\u012f radikalum\u0105, o intelektualiai rafinuot\u0105 kra\u0161tutinumo form\u0105.<\/p>\n
JAV dirban\u010dio socialinio psichologo Markus Kemmelmeier 2008 metais atliktas tyrimas elitiniame JAV universitete leid\u017eia kelti hipotez\u0119, kad \u201etiek kairiojo, tiek de\u0161iniojo sparno politiniai ekstremistai tur\u0117jo auk\u0161tesn\u012f \u017eodin\u012f intelekt\u0105 nei centristai.”<\/p>\n
\u0160is rezultatas sugriauna mums brukam\u0105 iliuzij\u0105, kad politinis radikalumas yra tik \u017eemesnio intelekto visuomen\u0117s privilegija.<\/p>\n
I\u0161 ties\u0173 neretai b\u016btent labiau i\u0161silavin\u0119, analiti\u0161kai paj\u0117g\u016bs \u017emon\u0117s kuria labiausiai sukonstruotas, logi\u0161kai i\u0161baigtas, bet nuo realyb\u0117s atitr\u016bkusias ideologines sistemas.<\/p>\n
Tai tylus radikalumas, kuris nem\u0117gsta r\u0117ksming\u0173 \u0161\u016bksni\u0173 – jis ra\u0161o manifestus, analizuoja strukt\u016bras, cituoja klasik\u0105 ir taip \u012ftakoja visuomen\u0119.<\/p>\n
Pastarojo de\u0161imtme\u010dio tyrimai rodo, kad ne IQ yra svarbiausias radikalumo veiksnys. Kur kas esmingesn\u0117 yra m\u0105stymo strukt\u016bra – b\u016btent tai, kiek \u017emogus yra lankstus, kiek jis gali priimti dviprasmyb\u0119, kiek jis pasireng\u0119s pripa\u017einti, kad gali klysti ir i\u0161girsti argumentus.<\/p>\n
Juk da\u017enai vartojami epitetai \u201evatnikas” ar \u201eKremliaus trolis” n\u0117ra argumentai.<\/p>\n
Neuromokslinink\u0117 Leor\u0117 Zmigrod savo tyrimuose atskleid\u0117, kad \u201ekognityvinis nelankstumas prognozuoja ideologin\u012f ekstremizm\u0105 ir prie\u0161i\u0161kum\u0105 kitoms grup\u0117ms \u012fvairiuose kontekstuose.”<\/p>\n
Tai yra radikalumo \u0161erdis. \u017dmogus tampa radikalus ne tod\u0117l, kad daug ar ma\u017eai supranta, o tod\u0117l, kad nebegali keisti savo m\u0105stymo krypties. Jis priima vien\u0105 pasaulio model\u012f ir lieka jame \u012fstrig\u0119s, kad ir kokie faktai j\u012f paneigt\u0173.<\/p>\n
Visuomen\u0117s grupi\u0173 nelankstumas yra demokratini\u0173 visuomeni\u0173 ko\u0161maras, nes jis gali persismelkti per visas intelekto pakopas: nuo ma\u017eiausiai i\u0161silavinusi\u0173 visuomen\u0117s grupi\u0173 iki universitet\u0173 d\u0117stytoj\u0173, tyr\u0117j\u0173 ir ideologijos architekt\u0173.<\/p>\n
Tai savyb\u0117, kuri daro \u017emog\u0173 radikaliu ne d\u0117l to, kad jis nesupranta pasaulio, o d\u0117l to, kad atsisako j\u012f suprasti kitaip, nei \u012fsivaizdavo i\u0161 anksto. Ir joks diplomas nuo to neapsaugo.<\/p>\n
Galiausiai mokslas sako dar vien\u0105 svarb\u0173 dalyk\u0105: radikalumas n\u0117ra vien individuali savyb\u0117. Tai socialinis rei\u0161kinys, kuris klesti grup\u0117se, burbuluose, tapatyb\u0117s kolektyvuose.<\/p>\n
Radikalizacija geriausiai suprantama kaip grupinis procesas: \u017emon\u0117s retai tampa ekstremistais vieni. Kitaip tariant, \u017emog\u0173 radikalizuoja ne tiek jo intelektas, kiek aplinka, kurioje jis gyvena, \u017emon\u0117s, kuriuos jis laiko \u201esavais” ir pasakojimai, kuriuos jis girdi nuolat.<\/p>\n
Dabar suprantate, kod\u0117l tokie nuo\u017em\u016bs m\u016b\u0161iai vyksta d\u0117l LRT, kuri jau eil\u0119 met\u0173 atstovauja tik vien\u0105 nuomon\u0119?<\/p>\n
Tod\u0117l teiginys \u201eradikalai yra kvaili” yra klaidingas. Kai kurie radikalai i\u0161 ties\u0173 gali b\u016bti riboto m\u0105stymo, ta\u010diau nema\u017ea dalis j\u0173 yra itin protingi, tik j\u0173 m\u0105stymo strukt\u016bra n\u0117ra lanksti ir pasiruo\u0161usi i\u0161girsti kitos pus\u0117s argumentus.<\/p>\n
Jie nesugeba priimti pasaulio kompleksi\u0161kumo, jie nori tam tikros ideologin\u0117s geometrijos, kurioje viskas susid\u0117lioja \u012f tvarkingus ir jiems \u012fprastus kampus. J\u0173 radikalumas yra ne \u017eini\u0173, o lankstumo stoka.<\/p>\n
Jei norime suprasti radikalum\u0105, turime atsisakyti mums per\u0161am\u0173 kli\u0161i\u0173 ir priimti daug sud\u0117tingesn\u0119 n\u016bdienos realyb\u0119: protingas \u017emogus gali b\u016bti toks pat radikalus, kaip ir kvailas; kvailas gali b\u016bti toks pat pavojingas, kaip ir labai i\u0161silavin\u0119s.<\/p>\n
Radikalum\u0105 gimdo ne \u017eini\u0173 kiekis, o tai, kaip protas sugeba jud\u0117ti, abejoti ir priimti alternatyvas. Ir jei kur nors verta ie\u0161koti radikalumo prie\u0161nuod\u017eio, tai tikrai ne intelekto testuose, o geb\u0117jime keistis.<\/p>\n
\u0160iam tekstui labai tinka vieno \u012ftakingiausi\u0173 XX a. politini\u0173 filosof\u0173 Bertrando Russello dar 1933 metais suformuluota mintis, kuri tiksliai pataiko \u012f m\u0105stymo nelankstumo tem\u0105 ir sako mums, kad did\u017eiausi istorijos \u017eiaurumai da\u017eniausiai kilo ne i\u0161 kvailumo, o i\u0161 absoliutaus tikrumo savo teisumu.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"\u00a0 Nuo pandemijos laikotarpio prad\u017eios, kuris suk\u0117l\u0117 beprecedent\u012f politin\u012f ir informacin\u012f spaudim\u0105 vie\u0161ajame diskurse mus \u012f galvas buvo…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":65355,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":"","_share_on_mastodon":"0"},"categories":[15],"tags":[25,30,31,34,35,1981,24,2873,32,33,37,39,36,38,519,40,15025,23,22,44,28,29,2560,15024,26,27,74,75,76],"class_list":["post-65354","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","category-pasaulis","tag-antrastes","tag-breaking-news","tag-breakingnews","tag-featured-news","tag-featurednews","tag-furmanavicius","tag-headlines","tag-kritinis","tag-latest-news","tag-latestnews","tag-lietuva","tag-lietuviu","tag-lithuania","tag-lithuanian","tag-lrt","tag-lt","tag-mastymas","tag-naujienos","tag-news","tag-pasaulis","tag-populiariausios-naujienos","tag-populiariausiosnaujienos","tag-propaganda","tag-radikalai","tag-top-stories","tag-topstories","tag-world","tag-world-news","tag-worldnews"],"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/115744749827469802","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/65354","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=65354"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/65354\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/65355"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=65354"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=65354"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=65354"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}