{"id":6642,"date":"2025-09-29T14:24:17","date_gmt":"2025-09-29T14:24:17","guid":{"rendered":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/6642\/"},"modified":"2025-09-29T14:24:17","modified_gmt":"2025-09-29T14:24:17","slug":"tai-gali-kardinaliai-pakeisti-zmonijos-istorija-sis-nasa-tyrimas-atskleide-didziule-visatos-paslapti","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/6642\/","title":{"rendered":"Tai gali kardinaliai pakeisti \u017emonijos istorij\u0105, \u0161is NASA tyrimas atskleid\u0117 did\u017eiul\u0119 Visatos paslapt\u012f"},"content":{"rendered":"

Toli nuo \u017dem\u0117s, prie did\u017eiausios m\u016bs\u0173 Saul\u0117s sistemos planetos Jupiterio, skrieja ledinis m\u0117nulis pavadinimu Europa. Jo pavir\u0161ius padengtas storu ledu, o po juo, kaip mano mokslininkai, slepiasi mil\u017eini\u0161kas vandenynas. Neseniai mokslininkai pasteb\u0117jo keist\u0105 rei\u0161kin\u012f, kuris gali b\u016bti labai svarbus norint suprasti, ar ten \u012fmanoma gyvyb\u0117.<\/p>\n

JAV mokslininkai pasteb\u0117jo, kad tam tikrose \u0161iltesn\u0117se Europos vietose yra daug vandenilio peroksido, tai chemin\u0117 med\u017eiaga, kuri \u017dem\u0117je naudojama kaip dezinfekcin\u0117 priemon\u0117.\u00a0<\/p>\n

\u0160is atradimas nustebino, nes anks\u010diau buvo manoma, kad tokia med\u017eiaga tur\u0117t\u0173 b\u016bti tik \u0161altesn\u0117se m\u0117nulio vietose. Kad i\u0161siai\u0161kint\u0173, kod\u0117l taip nutiko, tyr\u0117jai atliko eksperimentus, kurie leido atkurti s\u0105lygas, labai pana\u0161ias \u012f tas, kurios yra Europos pavir\u0161iuje.<\/p>\n

\"\"<\/p>\n

Eksperimentus atliko jaunas tyr\u0117jas Bereket Mamo, kuris dirba su NASA. Jis sumai\u0161\u0117 led\u0105 su anglies dioksidu, tai ta pati duja, kuri\u0105 mes i\u0161kvepiame ir \u0161\u012f mi\u0161in\u012f veikia stipria spinduliuote, kokia b\u016bna kosmose.\u00a0<\/p>\n

Paai\u0161k\u0117jo, kad net ir nedidelis anglies dioksido kiekis gali sukelti daugiau vandenilio peroksido susidarymo ledo pavir\u0161iuje. Ir b\u016btent tose vietose, kur jo daugiausia, taip pat aptikta ir anglies dioksido.<\/p>\n

Mokslininkai mano, kad \u0161ios dujos gali kilti i\u0161 skysto vandenyno po ledu. Jei tai tiesa, tai reik\u0161t\u0173, kad med\u017eiagos i\u0161 m\u0117nulio vidaus keliauja \u012f pavir\u0161i\u0173, kur jos veikiamos spinduliuot\u0117s virsta chemin\u0117mis med\u017eiagomis, kurios kaupia energij\u0105. Ir jei tokios med\u017eiagos v\u0117liau v\u0117l gr\u012f\u017eta atgal \u012f vandenyn\u0105, jos ten gali reaguoti su kitomis med\u017eiagomis ir sukurti s\u0105lygas, reikalingas gyvybei.<\/p>\n

Pasak tyrimo vadovo dr. Ujjwal Raut, tokie cheminiai procesai gali b\u016bti labai svarb\u016bs. \u017dem\u0117je pana\u0161\u016bs procesai padeda gyvybei egzistuoti net giliuose vandenynuose, kur niekada nepatenka saul\u0117s \u0161viesa. Taigi, jei tokios s\u0105lygos yra ir Europoje, visai \u012fmanoma, kad ten irgi gali egzistuoti kokia nors gyvyb\u0117.<\/p>\n

\"\"<\/p>\n

Dar vienas tyr\u0117jas, dr. Ben Teolis, paai\u0161kino, kad chemin\u0117 energija, kuri susidaro tokiu b\u016bdu, gali b\u016bti labai svarbi vietose, kur n\u0117ra saul\u0117s \u0161viesos. O Europa b\u016btent tokia, \u0161alta, tamsi, bet su pasl\u0117ptu vandenynu.\u00a0<\/p>\n

\u0160iuo metu \u012f Europ\u0105 jau keliauja NASA zondas, pavadintas \u201eEuropa Clipper\u201c. Jo tikslas yra i\u0161 arti i\u0161tirti \u0161\u012f \u012fdom\u0173 m\u0117nul\u012f ir pa\u017ei\u016br\u0117ti, ar ten i\u0161 tikr\u0173j\u0173 gali b\u016bti s\u0105lygos gyvybei. Europos kosmoso agent\u016bra taip pat ruo\u0161ia savo misij\u0105 su zond\u0173 \u201eJUICE\u201c, kuris taip pat tyrin\u0117s Jupiterio palydovus.<\/p>\n

Beje, pana\u0161i\u0173 chemini\u0173 jungini\u0173 kaip vandenilio peroksidas rasta ir kituose tolimuose Saul\u0117s sistemos k\u016bnuose, pavyzd\u017eiui, Ganimede ir Plutono palydove Charone. Tai rei\u0161kia, kad tokie rei\u0161kiniai gali b\u016bti daug da\u017enesni nei man\u0117me, ir jie gali b\u016bti vienas i\u0161 rakt\u0173, pad\u0117sian\u010di\u0173 mums suprasti, kur dar gal\u0117t\u0173 egzistuoti gyvyb\u0117 u\u017e \u017dem\u0117s rib\u0173.\u00a0<\/p>\n

Trumpai tariant, tai, kas vyksta Europos pavir\u0161iuje ir po juo, gali b\u016bti svarbus \u017eenklas, kad net ir tolimiausiuose m\u016bs\u0173 Saul\u0117s sistemos kampeliuose gyvyb\u0117 yra \u012fmanoma. O mokslininkai \u017eingsnis po \u017eingsnio art\u0117ja prie atsakymo \u012f vien\u0105 svarbiausi\u0173 klausim\u0173 ar esame vieni Visatoje?<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"Toli nuo \u017dem\u0117s, prie did\u017eiausios m\u016bs\u0173 Saul\u0117s sistemos planetos Jupiterio, skrieja ledinis m\u0117nulis pavadinimu Europa. Jo pavir\u0161ius padengtas…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":6643,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[15],"tags":[25,1524,30,31,2856,34,35,441,24,189,2857,32,33,37,39,36,38,40,2260,23,22,2854,44,2859,28,29,1357,26,27,2171,2858,74,75,76,2855],"class_list":{"0":"post-6642","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-pasaulis","8":"tag-antrastes","9":"tag-atskleide","10":"tag-breaking-news","11":"tag-breakingnews","12":"tag-didziule","13":"tag-featured-news","14":"tag-featurednews","15":"tag-gali","16":"tag-headlines","17":"tag-istorija","18":"tag-kardinaliai","19":"tag-latest-news","20":"tag-latestnews","21":"tag-lietuva","22":"tag-lietuviu","23":"tag-lithuania","24":"tag-lithuanian","25":"tag-lt","26":"tag-nasa","27":"tag-naujienos","28":"tag-news","29":"tag-pakeisti","30":"tag-pasaulis","31":"tag-paslapti","32":"tag-populiariausios-naujienos","33":"tag-populiariausiosnaujienos","34":"tag-sis","35":"tag-top-stories","36":"tag-topstories","37":"tag-tyrimas","38":"tag-visatos","39":"tag-world","40":"tag-world-news","41":"tag-worldnews","42":"tag-zmonijos"},"share_on_mastodon":{"url":"","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6642","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=6642"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6642\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/6643"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=6642"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=6642"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=6642"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}