Ar darbdavys i\u0161 ties\u0173 gali viena\u0161ali\u0161kai nuspr\u0119sti, kada darbuotojai privalo atostogauti? Pasak teis\u0117s firmos \u201eSorainen\u201c partner\u0117s, advokat\u0117s Jurgitos Karvel\u0117s, atsakymas priklauso nuo konkre\u010di\u0173 aplinkybi\u0173 ir i\u0161 anksto atlikt\u0173 darbdavio veiksm\u0173.<\/p>\n
Lietuvos Respublikos darbo kodeksas numato, kad standarti\u0161kai darbuotojams priklauso ne trumpesn\u0117s kaip 20 darbo dien\u0173 trukm\u0117s kasmetin\u0117s atostogos, skirtos poilsiui ir darbingumui atkurti. \u012estatymas taip pat ai\u0161kiai \u012ftvirtina princip\u0105, jog atostog\u0173 laikas paprastai nustatomas \u0161ali\u0173 susitarimu, atsi\u017evelgiant tiek \u012f darbuotojo interesus, tiek \u012f darbdavio veiklos poreikius.<\/p>\n
\u201eTai rei\u0161kia, kad darbdavys negali viena\u0161ali\u0161kai netik\u0117tai nuspr\u0119sti, jog darbuotojas privalo i\u0161eiti atostog\u0173 vien tod\u0117l, kad \u012fmon\u0117 tam tikru metu nevykdys veiklos\u201c, \u2013 sako J. Karvel\u0117.<\/p>\n
Tod\u0117l vien darbdavio sprendimas sustabdyti veikl\u0105 tam tikru periodu \u00a0neb\u016bt\u0173 laikomas teis\u0117tu pagrindu si\u0173sti darbuotoj\u0105 kasmetini\u0173 atostog\u0173.<\/p>\n
Ta\u010diau Darbo kodeksas taip pat numato, kad: 1) kasmetin\u0117s atostogos turi b\u016bti suteikiamos bent kart\u0105 per metus, o praktikoje yra pripa\u017e\u012fstama, kad darbuotojai kasmetin\u0117mis atostogomis tur\u0117t\u0173 pasinaudoti kiekvienais darbo metais; bei 2) kasmetin\u0117s atostogos suteikiamos pagal kasmetini\u0173 atostog\u0173 suteikimo eil\u0119 darboviet\u0117je. Taigi, ar darbdavys gali pats nustatyti, kada darbuotojui gali ar turi atostogauti?<\/p>\n
Kada darbdavys turi teis\u0119 nustatyti atostog\u0173 laik\u0105?<\/p>\n
Kaip min\u0117ta, pagal Darbo kodeks\u0105 kasmetin\u0117s atostogos suteikiamos pagal darbdavio sudaryt\u0105 eil\u0119 (arba grafik\u0105). Tokios eil\u0117s (grafiko) sudarymo tvarka turi b\u016bti numatyta kolektyvin\u0117 sutartyje, darbdavio susitarime su darbo taryba arba kitame darbdavio vidiniame dokumente. Visgi, labai da\u017enai \u012fmon\u0117s toki\u0173 tvark\u0173 neturi, i\u0161ankstini\u0173 grafik\u0173 nesudarin\u0117ja, o atostogas suteikia pagal darbuotoj\u0173 pra\u0161ymus. Ir tokia praktika yra teis\u0117ta bei teisinga. Ta\u010diau tuo pat metu n\u0117ra draud\u017eiama \u012fvesti ai\u0161kias taisykles, pagal kurias visiems darbuotojams yra suteikiamos atostogos. Tam, kad tokios taisykl\u0117s b\u016bt\u0173 teis\u0117tos, turi b\u016bti laikomasi \u0161i\u0173 princip\u0173:<\/p>\n
Pirma, kolektyvin\u0117je sutartyje, kitokiame susitarime ar darbdavio viena\u0161ali\u0161kai patvirtinate dokumente \u00a0turi b\u016bti numatyta, kad d\u0117l \u012fmon\u0117s veiklos specifikos tam tikru metu turi atostogauti visi \u012fmon\u0117s darbuotojai. Toks \u201eatostog\u0173 lango\u201c periodas turi b\u016bti konkre\u010diai apibr\u0117\u017etas, kad darbuotojams b\u016bt\u0173 ai\u0161ku, kada jie turi planuotis atostogas..<\/p>\n
Antra, turi b\u016bti objektyviai pagrind\u017eiama b\u016btinyb\u0117 atostogauti b\u016btent darbdavio nustatytu laikotarpiu. Tai gali b\u016bti darbdavio veiklos sezoni\u0161kumas ar kitos svarbios prie\u017eastys.<\/p>\n
Tre\u010dia, turi b\u016bti i\u0161vengiama bet kokios diskriminacijos ir taisykl\u0117s turi b\u016bti taikomos visiems darbuotojams vienodai. Visais atvejais svarbu, kad grafikai neb\u016bt\u0173 sudaryti formaliai ar vien tik paisant darbdavio interes\u0173 \u2013 jie turi atitikti protingumo, s\u0105\u017einingumo ir darbuotoj\u0173 interes\u0173 apsaugos principus\u201c, \u2013 atkreipia d\u0117mes\u012f J. Karvel\u0117.<\/p>\n
Ketvirta, nustatant atostog\u0173 grafikus konkretiems metams turi b\u016bti laikomasi Darbo kodekse \u012ftvirtintos pirmumo teis\u0117s pasirinkti atostog\u0173 dat\u0105 konkre\u010di\u0173 darbuotojo kategorijoms ( pavyzd\u017eiui, n\u0117\u0161\u010dioms darbuotojoms, ma\u017eus vaikus auginantiems darbuotojams ir pan.).<\/p>\n
Penkta, taisykl\u0117s negali \u012fsigalioti i\u0161 karto \u2013 apie jas i\u0161 anksto b\u016btina informuoti darbuotojus. Darbo kodeksas nenumato prie\u0161 kok\u012f termin\u0105 tai b\u016btina padaryti, tad taikomas bendras \u201eprotingo termino\u201c kriterijus.<\/p>\n
Jeigu auk\u0161\u010diau nurodyt\u0173 taisykli\u0173 n\u0117ra laikomasi, darbdavys negali reikalauti, kad darbuotojai i\u0161eit\u0173 atostog\u0173 vien d\u0117l to, jog \u012fmon\u0117 tuo metu neplanuoja vykdyti veiklos.<\/p>\n
Visgi, yra galima dar viena situacija, kuomet darbdavys gali \u012fpareigoti darbuotoj\u0105 atostogauti darbdavio nurodytu laiku. Kaip min\u0117ta, Darbo kodekse nurodyta, kad kasmetin\u0117s atostogos turi b\u016bti suteikiamos bent kart\u0105 per darbo metus. Tai rei\u0161kia, kad darbuotojas turi teis\u0119 reikalauti, kad darbdavys j\u012f bent kart\u0105 per metus i\u0161leist\u0173 atostogauti, o darbdavys turi teis\u0119 reikalauti, kad darbuotojas bent kart\u0105 per metus atostogaut\u0173. Taigi, jei darbuotojas pastaruosius metus neatostogavo, o darbdaviui pasi\u016blius atostog\u0173 pastarasis neina, darbdavys turi teis\u0119 priimti \u012fsakym\u0105 d\u0117l atostog\u0173 suteikimo viena\u0161ali\u0161kai ir nurodyti darbuotojui eiti kasmetini\u0173 atostog\u0173.<\/p>\n
\u201e\u012emon\u0117 nedirbs\u201c \u2013 nepakankamas teisinis pagrindas<\/p>\n
Teisinink\u0117 pabr\u0117\u017eia, kad laikinas darbo nebuvimas d\u0117l organizacini\u0173, ekonomini\u0173 ar sezoni\u0161kumo prie\u017eas\u010di\u0173 savaime nesuteikia darbdaviui teis\u0117s \u201esi\u0173sti\u201c darbuotojus kasmetini\u0173 atostog\u0173.<\/p>\n
\u201eJeigu darbdavys laikinai neturi galimyb\u0117s suteikti darbo, Darbo kodeksas numato kit\u0105 teis\u0117t\u0105 sprendim\u0105 \u2013 prastov\u0105. Ji negali b\u016bti pakeista priverstiniu darbuotoj\u0173 i\u0161leidimu atostog\u0173\u201c, \u2013 sako J. Karvel\u0117.<\/p>\n
Prastova taikoma tuomet, kai darbuotojas negali dirbti ne d\u0117l savo kalt\u0117s, o darbdavys tokiu atveju privalo mok\u0117ti \u012fstatyme numatyt\u0105 darbo u\u017emokest\u012f. Tai esminis skirtumas, lyginant su kasmetin\u0117mis atostogomis, kurios yra darbuotojo poilsio laikas ir \u201enaudojamos\u201c i\u0161 jo sukaupto atostog\u0173 balanso.<\/p>\n
Taip pat darbdavys neturi teis\u0117s reikalauti, kad darbuotojai eit\u0173 nemokam\u0173 atostog\u0173, jei pats darbuotojas to neinicijuoja.<\/p>\n
K\u0105 daryti darbuotojams?<\/p>\n
Pasak J. Karvel\u0117s, darbuotojams, susid\u016brusiems su reikalavimu priverstinai i\u0161eiti atostog\u0173, pirmiausia verta pasitikrinti, ar \u012fmon\u0117je yra patvirtintas atostog\u0173 grafikas ir ar jis sudarytas laikantis teis\u0117s akt\u0173.<\/p>\n
\u201eJeigu tokio grafiko n\u0117ra arba jame nenumatytas konkretus poilsio laikotarpis, darbuotojas turi teis\u0119 nesutikti su viena\u0161ali\u0161ku darbdavio sprendimu\u201c, \u2013 pa\u017eymi ji.<\/p>\n
Kilusi\u0173 nesutarim\u0173 atveju tikslinga kreiptis \u012f personalo skyri\u0173 ar darbuotoj\u0173 atstovus, o nepavykus rasti sprendimo \u012fmon\u0117s viduje \u2013 \u012f Valstybin\u0119 darbo inspekcij\u0105 ar darbo gin\u010d\u0173 komisij\u0105.<\/p>\n
\u201eNors darbdaviai turi teis\u0119 planuoti savo veikl\u0105 ir numatyti laikotarpius, kai darbas nevykdomas, tai nesuteikia jiems teis\u0117s viena\u0161ali\u0161kai spr\u0119sti d\u0117l darbuotoj\u0173 kasmetini\u0173 atostog\u0173. Atostogos pirmiausiai yra darbuotojo teis\u0117, tod\u0117l j\u0173 suteikimas negali prie\u0161tarauti darbuotojo interesams\u201c, \u2013 apibendrina J. Karvel\u0117.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"Ar darbdavys i\u0161 ties\u0173 gali viena\u0161ali\u0161kai nuspr\u0119sti, kada darbuotojai privalo atostogauti? Pasak teis\u0117s firmos \u201eSorainen\u201c partner\u0117s, advokat\u0117s Jurgitos…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":66707,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[17],"tags":[15228,81,9915,3703,15223,37,39,36,38,40,15224,15226,15225,3482,15227,46],"class_list":{"0":"post-66706","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-verslas","8":"tag-atostogu","9":"tag-business","10":"tag-darbuotojus","11":"tag-imone","12":"tag-laikotarpiu","13":"tag-lietuva","14":"tag-lietuviu","15":"tag-lithuania","16":"tag-lithuanian","17":"tag-lt","18":"tag-nedirbs","19":"tag-pagrindas","20":"tag-pakankamas","21":"tag-siusti","22":"tag-sventiniu","23":"tag-verslas"},"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/115756078417909569","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/66706","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=66706"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/66706\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/66707"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=66706"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=66706"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=66706"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}