![\"\"](\"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-content\/uploads\/2025\/12\/mindaugas.jpg\")
<\/p>\nPuiki skulpt\u016bra, akmens luite \u012fk\u016bnijusi moteri\u0161kum\u0105, kaip ir subtil\u016bs, neprilygstami Dichavi\u010diaus aktai.<\/p>\n
Ta\u010diau gruod\u017eio prad\u017eioje \u0161i skulpt\u016bra buvo subjaurota raudonais da\u017eais. U\u017era\u0161as skelb\u0117: \u201eTo jau gana”. \u0160is apgail\u0117tinas vandalizmo aktas keistai sutapo su Lietuv\u0105 aps\u0117musiais kult\u016brinink\u0173 protestais.<\/p>\n
<\/p>\n
Apskritai skulptorius Mindaugas JANKAUSKAS yra taikus \u017emogus, nuginkluojantis \u0161iltu \u017evilgsniu ir nuo\u0161ird\u017eia \u0161ypsena, kuriantis prasmingus darbus, kai kuriuos – net dovanai, ir, be kita ko, tuo metu, kai socialiniai tinklai sprogin\u0117ja nuo pagie\u017eos, paty\u010di\u0173 ir neapykantos, savo paskyroje jis netik\u0117tai ima ir nuramina: \u201eLaim\u0117, matyt, nene\u0161ioja bat\u0173, gal tai ir lemia, kad mes jos \u017eingsni\u0173 taip da\u017enai negirdime.<\/p>\n
Ji \u012f\u017eengia tyliai, lyg i\u0161 lauko \u012f namus \u012fplaukt\u0173 saldus vasaros kvapas – vos vos, pro pravert\u0105 lang\u0105, kartu su \u0161iltu v\u0117jo g\u016bsiu, kuris atsine\u0161a \u017eol\u0117s dvelksm\u0105 ir tolim\u0105 saul\u0117lyd\u017eio \u017earos aid\u0105… Kartais ji praskrenda tik trumpu pauk\u0161\u010dio \u0161e\u0161\u0117liu ant \u0161ilt\u0173 grind\u0173 – tokiu trumpu, kad vos nusisuk\u0119s jau jo ir nebematytum…”. \u0160i i\u0161trauka susipjovusioje tautoje i\u0161ties labai tinka prie\u0161 Kal\u0117das.<\/p>\n
Jubiliejiniams Ba\u017eny\u010dios metams skulptorius i\u0161kal\u0117 akmens skulpt\u016br\u0105 – koplytstulp\u012f, kuris \u0161\u012f m\u0117nes\u012f buvo atidengtas \u0160ilut\u0117je \u0160v. Kry\u017eiaus parapijos klebonijos kieme. Vasar\u0105 dovanojo du Angelus Kretingos ligoninei.<\/p>\n
\u201eSavo darbais noriu puo\u0161ti, d\u017eiuginti, guosti ir pad\u0117ti \u017emon\u0117ms, esu laimingas, kada tai pavyksta”, – taip Mindaugas prisistato savo interneto puslapyje.<\/p>\n
– Kaip su\u017einojote, kad j\u016bs\u0173 skulpt\u016br\u0105 Nidoje i\u0161tepliojo niekdariai? – \u201eRespublika” paklaus\u0117 Mindaugo Jankausko.<\/p>\n
– Internete. \u0160iais laikais informacija greitai sklinda, ypa\u010d jei ji neigiama. Tik su\u017einoj\u0119s, kit\u0105 dien\u0105 buvau Nidoj, padariau pirmin\u012f valym\u0105, reik\u0117s dar kart\u0105 va\u017eiuoti, pabaigti sutvarkyt. Kai montavome, kai atideng\u0117me, buvo vilties, kad ir ateityje ji niekam neu\u017eklius, nes vie\u0161oji nuomon\u0117 ir nuotaika buvo palanki, skriejo gra\u017e\u016bs atsiliepimai, ir \u0161e tau – ka\u017ekas ka\u017ekok\u012f lozung\u0105 i\u0161ra\u0161\u0117…<\/p>\n
Esu tikras, kad tai ne piemen\u0173 darbas, tai intelektualaus, grei\u010diausiai kult\u016bros bendruomen\u0117s \u017emogaus, parei\u0161kimas. K\u0105 darysi: jei \u0161iandien tokia etika ir estetika jiems priimtina, tai tokia kult\u016bra ir did\u017eiuokim\u0117s…<\/p>\n
– Ir ma\u017eai \u017emoni\u0173, galin\u010di\u0173, anot j\u016bs\u0173, dovanoti tikr\u0105 meil\u0117s kupin\u0105 \u0161vies\u0105?<\/p>\n
– A\u0161 manau, j\u0173 visada buvo ir yra, bet paprastai laimi garsiau r\u0117kiantys ir tie, kurie valdo pagrindinius informacijos srautus. Be to, nepasakysiu nieko nauja primindamas, kad tamsioji gyvenimo pus\u0117 visuomet sulaukia daugiau d\u0117mesio ir transliacij\u0173. I\u0161 tikr\u0173j\u0173 turim labai daug ir labai \u0161viesi\u0173 asmenybi\u0173, kurios gal\u0117t\u0173 b\u016bti kaip ir kelrod\u0117s, bet ka\u017ekod\u0117l kovotojai u\u017e laisv\u0105 \u017eod\u012f j\u0173 mums neparodo.<\/p>\n
Vie\u0161a paslaptis, kas Lietuvoje valdo pagrindin\u0119 \u017einiasklaid\u0105 ir kokiai grupei nutekinama tam tikra valstyb\u0117s informacija. J\u0173 nuopelnas – ir parodomieji \u012ftakingiausi\u0173 meninink\u0173, politik\u0173, \u017einiasklaidos atstov\u0173 rinkimai; jie ir yra atsakingi u\u017e tai, kokioje atmosferoje dabar gyvenam.<\/p>\n
Jie mielai priima \u012ftakingiausi\u0173 ordinus, jais did\u017eiuojasi, bet niekada negird\u0117jau juos sakant: esame \u012ftakingi ir d\u0117l to dvigubai atsakingi. Ar j\u016bs gird\u0117jote, kad jie prisiimt\u0173 atsakomyb\u0119? Jie turb\u016bt d\u017eiaugiasi einantys viena kryptimi, bet net nesusim\u0105sto, kur link veda toji kryptis.<\/p>\n
– Jei leisite, pacituosiu jus pat\u012f: \u201e prarasti galv\u0105 nesunku, rasti j\u0105 gali b\u016bti didel\u0117 strategin\u0117 klaida. Bent jau kol \u012fsitikinsite, kad \u0161i galva yra tikrai j\u016bs\u0173 ir kad ji tikrai nusipelno gr\u012f\u017eti”… Ar lau\u017e\u0117te kada savo galv\u0105, prie kurios pus\u0117s glaustis n\u016bn vykstan\u010diame kult\u016briniu apsimetan\u010diame ideologiniame kare?<\/p>\n
– Manau, kad viena i\u0161 galvos (proto) vertybi\u0173 – yra abejon\u0117. Juk n\u0117ra t\u0173 \u0161vent\u0173j\u0173 be d\u0117m\u0117s, be nuod\u0117m\u0117s,- visi esam \u017emon\u0117s ir visi turime galimyb\u0119 suabejoti, kelti klausimus, kod\u0117l taip, o ne kitaip, kod\u0117l, pavyzd\u017eiui, keli\u0105 planuoja nutiest b\u016btent \u010dia, kod\u0117l pinig\u0173 suma tokia, o ne kitokia ir pana\u0161iai. Dvejon\u0117 visuomet gimdo klausimus, kai kuriuos pasveri savyje, kai kuriuos gali u\u017eduoti vie\u0161ai.<\/p>\n
Mano aplinkoje diskutuojant su draugais ir kolegomis, kitaip neb\u016bna, gali klausti, ai\u0161kintis, gin\u010dytis, o sostin\u0117je, pasirodo, LRT u\u017eduoti klausim\u0173, juo labiau vie\u0161ai suabejoti jos tyrumu – nevalia, nes nacionalinis transliuotojas teigia esantis \u0161viesa ir tiesa (ar tikrai?) Tokiu atveju pasipila fontanai \u201emeil\u0117s” ir nuostabiausi\u0173 argument\u0173…<\/p>\n
Manau, kad specialiai ie\u0161koma skaud\u017ei\u0173 visuomenei tem\u0173 ir \u012f tas temas kaip \u012f vudu l\u0117l\u0119 imama badyti adat\u0117l\u0117mis. \u010cia skauda, \u010dia smeigia adat\u0105, \u010dia skauda, \u010dia smeigia adat\u0105… Vyksta kova be joki\u0173 klausim\u0173, be argument\u0173 ir be rezultat\u0173.<\/p>\n
Menama \u0161viesuomen\u0117 \u017eada stov\u0117ti, eiti, gul\u0117ti iki galo… Jie turb\u016bt \u017eino, iki kokio, ir tai yra j\u0173 teis\u0117… Nelaim\u0119 i\u0161gyven\u0119s \u017emogus \u012fgyja tam tikros patirties, \u0161iuo atveju – vargu, nes \u0161ie karai, konstruojami pagal komunistinio vadov\u0117lio taisykles, niekur neveda.<\/p>\n
– Jums sunku patik\u0117ti, kad liaudis b\u016bt\u0173 taip sunerimusi d\u0117l \u017eod\u017eio laisv\u0117s?<\/p>\n
– Skelbta, kad vos ne 40 milijon\u0173 susirinko (Juokiasi.) \u010ciagi n\u0117ra apie k\u0105 kalb\u0117ti, \u010dia yra triukai, cirkas, ir mes visi u\u017e j\u012f mokame labai brangiai, – vis d\u0117lto i\u0161laikome ir LRT i\u0161 valstybinio biud\u017eeto, ir Seim\u0105, o jie rodo mums cirk\u0105, ir pat\u012f pigiausi\u0105.<\/p>\n
– U\u017etat neradote geresnio b\u016bdo, kaip apie tai kalb\u0117ti alegorija, kuri man asocijuojasi su Orvelu: LRT vaizduojate kaip vi\u0161tid\u0119 su aukso obuoliais, \u012f kuri\u0105 ver\u017eiasi visi, turintys bent por\u0105 plunksn\u0173 ant uodegos?..<\/p>\n
– Juk Orvelas – klasika. Jis yra para\u0161\u0119s ir ger\u0173 analitini\u0173 straipsni\u0173, atsiverti juos, skaitai, ir \u0161iurpsta oda, nes jie yra apie \u0161iandien\u0105, apie \u017eod\u017eio devalvacij\u0105. Skaitai, kad \u017eod\u017eio laisv\u0117 ribojama d\u0117l m\u016bs\u0173 pa\u010di\u0173 laisv\u0117s ir matai, kaip sukei\u010diamos s\u0105vok\u0173 prasm\u0117s, kaip sukeliama \u012ftampa, kad vald\u017eia b\u016bt\u0173 priversta imtis grie\u017etesni\u0173 priemoni\u0173.<\/p>\n
Supranti, kad vis\u0105 t\u0105 ko\u0161\u0119 mai\u0161o i\u0161prus\u0119 \u017emon\u0117s ir jie tai daro kryptingai, juo labiau, kad minia lengvai pasiduoda j\u0173 \u012ftakai ir yra lengvai valdoma. Many\u010diau, kad toji kova \u201eu\u017e laisv\u0119” prasid\u0117jo dar pandemijos laikais, kai buvo populiarinamas \u201epetys u\u017e laisv\u0119”. Sako, vedlys i\u0161 prad\u017ei\u0173 u\u017e dyk\u0105 var\u0117 \u0161it\u0105 reikal\u0105, paskui nenoromis pa\u0117m\u0117 pinigus u\u017e t\u0105 akcij\u0105. Visi\u0161kai banalu ir labai gaila, kad ir \u0161itie protestai u\u017e laisv\u0119 v\u0117l susieina \u012f pinigus.<\/p>\n
– O kaip \u012f j\u016bs\u0173 k\u016bryb\u0105 at\u0117jo dvasiniai autoritetai – Mikalojus Konstantinas \u010ciurlionis, Rimas Tuminas, Rimantas Dichavi\u010dius…?<\/p>\n
– Per kav\u0105…Geri kav\u0105 su draugais, kolegomis, menininkais, aktoriais, kalbiesi ir kyla \u012fvairi\u0173 id\u0117j\u0173; kai kurios i\u0161sivynioja iki didesni\u0173 projekt\u0173. Kartais netik\u0117t\u0173. Jeigu gera kava, gera kompanija… galima daug k\u0105 nuveikti. Kai vien\u0105 vakar\u0105 paskambino Rimantas Dichavi\u010dius, vos telefonas man i\u0161 rank\u0173 nei\u0161krito, maloniai, gal valand\u0105 prakalb\u0117jome, klaus\u0117, ar galiu pad\u0117ti, ar dary\u010diau. \u010cia bet kurio svajon\u0117 artimiau pa\u017einti tok\u012f \u017emog\u0173, kurti kartu, pasimokyti, tarytum Dievo ir likimo dovana…<\/p>\n
Pernai metais suk\u016briau paminkl\u0105 Rimo Tumino gimtoje sodyboje Pel\u0117dkoj\u0173 kaime Kelm\u0117s rajone, Ma\u017eajame teatre po legendinio varpo kompozicija – akmens pakop\u0173 kompozicij\u0105 su re\u017eisieriaus prasmingomis citatomis: \u201eMano po\u017ei\u016bris-neie\u0161koti kalt\u0173j\u0173, nes j\u0173 n\u0117ra, ir neie\u0161koti teisi\u0173j\u0173, nes j\u0173 irgi n\u0117ra, o ie\u0161koti darnos-kaip gyventi, kad sulauktum Vie\u0161paties \u0161ypsenos”.<\/p>\n
Jo k\u016bryba mane lyd\u0117jo nuo vaikyst\u0117s, nors augau, mokiausi provincijoje, Taurag\u0117je: kai kuriuos spektaklius buvau gyvai mat\u0119s, kai k\u0105 \u017ei\u016br\u0117jau per televizori\u0173. Man dar\u0117 \u012fsp\u016bd\u012f ir jo spektakli\u0173 muzika, imponavo scenografija ir re\u017eis\u016bra, trumpai tariant visuma, kuri lyg snaig\u0117 nenori leistis ant \u017eem\u0117s, bijodama i\u0161tirpti tarp banalyb\u0117s dulki\u0173. \u201eTeatro negalima surasti, negalima jo pasisavinti, negalima prie jo prisiri\u0161ti… Ir kai tik j\u012f pasikvieti, randi, i\u0161valai jam viet\u0105 \u017eem\u0117je, jis nusileid\u017eia, gyvena ir \u010dia pat mir\u0161ta”, – sak\u0117 R.Tuminas.<\/p>\n
Deja, asmeni\u0161kai teatro stebuklo k\u016br\u0117jo nebuvau sutik\u0119s. Pats jis, kad ir kur nuklyd\u0119s, \u012f Vilni\u0173, \u012f Rom\u0105 ar dar toliau, – vis tiek liko \u017eemaitis. Kaip akmuo i\u0161 gimt\u0173 lauk\u0173, kaip tas pats \u0105\u017euolas, kuris po \u0161imto met\u0173 dar ir dabar stovi jo sodyboje. Man labai patiko, kad jis da\u017enai kartojo es\u0105s \u017eemaitis. Sak\u0117, jeigu neb\u016bt\u0173 buv\u0119s re\u017eisieriumi, b\u016bt\u0173 buv\u0119s skulptoriumi.<\/p>\n
Labai sujaudino ir dar labiau nuvyl\u0117 kult\u016brinink\u0173 laikysena, kai re\u017eisierius, nepelnytai u\u017epultas karo Ukrainoje prad\u017eioje, tyl\u0117jo \u017eemaiti\u0161kai, kietai, giliai ir su tyliu \u0161ypsniu, kurio, matyt, niekas taip ir nepaj\u0117g\u0117 suprasti. Galvoji, kiekgi m\u016bs\u0173 tautoje genij\u0173, kad taip \u017eiauriai buvo pasielgta su vienu i\u0161 j\u0173. Ministrai, vald\u017eios keisis, j\u0173 vardai nuplauks \u012f praeities u\u017eribius, o jo darbai, jo vardas, net neabejoju, liks, kol lietuviai bus gyvi.<\/p>\n
– O \u010ciurlionis?<\/p>\n
– Mikalojus Konstantinas \u010ciurlionis – genijus, vienas i\u0161 pagrindini\u0173 mano gyvenimo fig\u016br\u0173, tarsi likimo \u017eenklas. Galima sakyti, su jo paveiksl\u0173 reprodukcijomis, atvirukais augau, klausydamas pasakojim\u0173 apie j\u012f per radij\u0105, televizij\u0105, ypa\u010d muzikologo Viktoro Gerulai\u010dio, mok\u0117jusio spalvingai nu\u0161viesti asmenybes.<\/p>\n
Kai 2002 metais baigin\u0117jau Dail\u0117s akademijos Tel\u0161i\u0173 filiale skulpt\u016bros studijas, Plung\u0117s Mykolo Oginskio meno mokykla panoro skulpt\u016bros M.K. \u010ciurlioniui atminti, ir ji tapo mano diplominio darbo tema. Atrodo, gana gra\u017eiai \u012fsiliejo \u012f aplink\u0105,- \u010ciurlionio provaikaitis Rokas Zubovas, atvyk\u0119s \u012f skulpt\u016bros atidarym\u0105, prisipa\u017eino buv\u0119s maloniai nustebintas.<\/p>\n
– Kai permeti akimis j\u016bs\u0173 \u201elikimo \u017eenklus”, matai, kad diduma j\u0173 susij\u0119 su praeities herojais ir datomis, k\u0105 \u017emon\u0117s labai da\u017enai link\u0119 pamir\u0161ti gyvendami \u201e\u010dia ir dabar”.<\/p>\n
– Kult\u016bros misija (net bloga tarti \u0161it\u0105 devalvuot\u0105 \u017eod\u012f) ir tur\u0117t\u0173 b\u016bti: \u012fkalti \u012f Lietuvos istorij\u0105 kaip \u012f akmen\u012f i\u0161kilius \u012fvykius ir vardus, kaip vilt\u012f, kad ka\u017ekas ir po daugel met\u0173 juos suras ir perskaitys. Siekiamyb\u0117 tur\u0117t\u0173 b\u016bti nepamesti perspektyvos, bet tuo pat metu ir neu\u017emir\u0161ti, ir kitiems priminti, kas jau padaryta. Laikas dyla, politikos v\u0117jai kei\u010diasi, o granite u\u017erakinta atmintis i\u0161lieka.<\/p>\n
Akmuo, kaip \u017emogaus stuburas, atsispiria lietui, sniegui, audroms ir, svarbiausia, – i\u0161laiko \u017eod\u012f. Akmuo apie tai byloja tyliai – kaip senas \u017emogus, kuris mat\u0117 daug, bet kalba ma\u017eai, kuris primena, kad istorija – tai ne tik pergal\u0117s ir pralaim\u0117jimai, tai sprendimai, kuriuos padaro tokie patys \u017emon\u0117s, kaip ir mes.<\/p>\n
\u0160tai lietuvi\u0173 legenda – disidentas, Kovo 11 Akto signataras Balys Gajauskas. Bet ar daug kas prisimena, kokios galyb\u0117s jo dvasios b\u016bta, jei jos nepaveik\u0117 keli de\u0161imtme\u010diai sovietiniuose lageriuose, kas \u0161iandien kalba apie jo gimimo \u0161imtmet\u012f kit\u0173 met\u0173 vasar\u012f, – mes ir toliau tebediskutuojame apie t\u0105 pat\u012f vamzd\u012f prie Neries, niekaip nerasdami jame prasm\u0117s, arba vaivoryk\u0161t\u0117s spalvom da\u017eom, naikinam, v\u0117l u\u017eda\u017eom per\u0117j\u0105… Kokia viso to i\u0161liekamoji vert\u0117?<\/p>\n
Mes galvojam vienadien\u0117mis kategorijomis ir riboto laiko intervale. Kaip toli m\u016bs\u0173 \u017evilgsniai nukreipti \u012f ateit\u012f? Vienam, dviem de\u0161imtme\u010diams? Da\u017eniausiai ketveriems metams – vienai Seimo kadencijai. Bet kai pagalvoji, kas bus po \u0161imto, po penki\u0173 \u0161imt\u0173, po t\u016bkstan\u010dio met\u0173, prieini minties, kad gal po tiekos met\u0173 m\u016bs\u0173 \u017eem\u0117je jau karaliaus kiti, ir ka\u017ekas ras tiktai akmen\u012f su jame i\u0161kaltu lietuvi\u0161ku \u017eod\u017eiu… Nes ta skaitmena, kuri atrodo \u0161iandien civilizacijos vir\u0161\u016bn\u0117, t\u0117ra debesis akmens fone: dings internetas, ir jos n\u0117ra.<\/p>\n
– Sakot, m\u0117gstate guosti \u017emones. Gal tai padarytum\u0117t ir \u0161\u012f kart\u0105?<\/p>\n
– Nereikia li\u016bd\u0117ti. Kol kult\u016brininkai spiegia, i\u0161 tikr\u0173j\u0173 daroma daug ger\u0173 darb\u0173, ger\u0173 parod\u0173, ger\u0173 knyg\u0173. Viskas yra tvarkoje, ta migla praeis. Tai t\u0117ra d\u016bmai, paki\u0161ta tema, kad galvos b\u016bt\u0173 u\u017eimtos. Neretai didelis, dirbtinai sukeltas triuk\u0161mas d\u0117l banali\u0173 dalyk\u0173 rei\u0161kia, kad \u0161iuo metu labai smarkiai vagiama. Nei jiems m\u016bs\u0173 saugumas r\u016bpi, nei jiems m\u016bs\u0173 tauta r\u016bpi, nei kult\u016bra, nei \u017eod\u017eio laisv\u0117. Jie u\u017esi\u0117m\u0119 kitais reikalais.<\/p>\n
Lietuvi\u0173 tauta patyr\u0117 ir carin\u0119, v\u0117liau tarybin\u0119 okupacij\u0105, priespaud\u0105 ir genocid\u0105, dabar gyvename paveld\u0117tos nomenklat\u016brin\u0117s priespaudos laikais. Tarybin\u0117s nomenklat\u016bros vaikai, nomenklat\u016bros an\u016bkai perima t\u0117v\u0173 ir seneli\u0173 estafet\u0119. Lietuvoje vadinamosios \u201eprivatizacijos” prakti\u0161kai nebuvo – turtas ir \u012ftaka buvo gra\u017einta \u012f tas pa\u010dias tarybin\u0117s nomenklat\u016bros rankas.<\/p>\n
Nieko nauja, nes ir toliau valdo ta pati nomenklat\u016bra, valdo tie patys, dabar bandantys mus paspausti, bet noriu nuraminti jus ir visus kitus: i\u0161gyvenome an\u0105, i\u0161gyvensim ir \u0161i\u0105 keist\u0105 priespaud\u0105.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"\u00a0 Puiki skulpt\u016bra, akmens luite \u012fk\u016bnijusi moteri\u0161kum\u0105, kaip ir subtil\u016bs, neprilygstami Dichavi\u010diaus aktai. Ta\u010diau gruod\u017eio prad\u017eioje \u0161i skulpt\u016bra…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":66786,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[13],"tags":[15241,25,30,31,15242,34,35,24,5691,15239,3511,32,33,37,39,36,38,519,40,23,22,175,28,29,9242,26,27,15240],"class_list":{"0":"post-66785","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-lietuva","8":"tag-angelas","9":"tag-antrastes","10":"tag-breaking-news","11":"tag-breakingnews","12":"tag-dichavicius","13":"tag-featured-news","14":"tag-featurednews","15":"tag-headlines","16":"tag-jankauskas","17":"tag-kristapavicius","18":"tag-kulturininkai","19":"tag-latest-news","20":"tag-latestnews","21":"tag-lietuva","22":"tag-lietuviu","23":"tag-lithuania","24":"tag-lithuanian","25":"tag-lrt","26":"tag-lt","27":"tag-naujienos","28":"tag-news","29":"tag-nida","30":"tag-populiariausios-naujienos","31":"tag-populiariausiosnaujienos","32":"tag-skulptura","33":"tag-top-stories","34":"tag-topstories","35":"tag-virbauskas"},"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/115756558333537990","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/66785","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=66785"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/66785\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/66786"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=66785"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=66785"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=66785"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}