{"id":6817,"date":"2025-09-29T18:15:19","date_gmt":"2025-09-29T18:15:19","guid":{"rendered":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/6817\/"},"modified":"2025-09-29T18:15:19","modified_gmt":"2025-09-29T18:15:19","slug":"baltijos-juros-dugne-rado-tai-ko-nesitikejo-sie-objektai-anksciau-nese-mirti-o-dabar-saugo-gyvybe","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/6817\/","title":{"rendered":"Baltijos j\u016bros dugne rado tai, ko nesitik\u0117jo: \u0161ie objektai anks\u010diau ne\u0161\u0117 mirt\u012f, o dabar saugo gyvyb\u0119"},"content":{"rendered":"<p>Po Baltijos j\u016bros pavir\u0161iumi slypi u\u017emir\u0161tas karo palikimas. Antrojo pasaulinio karo metu \u012f j\u016bros dugn\u0105 nugrimzd\u0119 sprogmenys, minos ir torpedos de\u0161imtme\u010dius buvo laikomi tik mirtinu pavoju.\u00a0<\/p>\n<p>Ta\u010diau gamta, pasitelkusi savo geb\u0117jim\u0105 prisitaikyti, pavert\u0117 \u0161iuos ginklus gyvyb\u0117s buvein\u0117mis. Tai savoti\u0161ka ironija, nes priemon\u0117s, sukurtos atimti gyvyb\u0119, \u0161iandien j\u0105 saugo. Mokslininkai primena, kad vien Vokietijos vandenyse gali gul\u0117ti apie 1,6 mln. ton\u0173 karo atliek\u0173.\u00a0<\/p>\n<p>Jos pama\u017eu i\u0161skiria toksines med\u017eiagas \u012f aplink\u0105, tod\u0117l ilg\u0105 laik\u0105 buvo laikomos tik ekologine gr\u0117sme. Ta\u010diau nauji tyrimai parod\u0117, kad \u0161iose vietose klesti j\u016br\u0173 gyv\u016bnija.\u00a0<\/p>\n<p><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" style=\"aspect-ratio:632\/356;\" src=\"https:\/\/bilis.lt\/assets\/nuotraukos\/_tekstuose\/968236\/sea-fish-bomb.avif?transformId=425860\" width=\"632\" height=\"356\" alt=\"\"\/><\/p>\n<p>Ant plienini\u0173 bomb\u0173 korpus\u0173, u\u017euot buv\u0119 mirties p\u0117dsakai, prisitvirtino moliuskai, \u017evaig\u017edut\u0117s ar kiti bestuburiai. Nors tar\u0161a teb\u0117ra reali problema, \u0161is rei\u0161kinys atskleid\u017eia nuostabi\u0105 gamtos i\u0161tverm\u0119. Net esant nuodingoms s\u0105lygoms, gyvyb\u0117 randa keli\u0105.\u00a0<\/p>\n<p>Tyrim\u0173 rezultatai<\/p>\n<p>Frankfurto mokslinink\u0173 komanda, vadovaujama Andrejaus Vedenino, i\u0161tyr\u0117 Liubeko \u012flank\u0105. Naudodami nuotoliniu b\u016bdu valdom\u0105 aparat\u0105 jie aptiko de\u0161imtis \u201eV1\u201c bomb\u0173 galvu\u010di\u0173. Kameros u\u017efiksavo \u012fsp\u016bding\u0105 vaizd\u0105, tai ant kiekvieno kvadratinio metro suskai\u010diuota vidutini\u0161kai daugiau kaip 43 t\u016bkst. gyv\u016bn\u0173.<\/p>\n<p>Palyginimui, aplinkin\u0117je mink\u0161toje dugno aplinkoje gyvena tik apie 8 t\u016bkst. organizm\u0173 kvadratiniame metre. \u0160iuose netik\u0117tuose \u201edirbtiniuose rifuose\u201c aptikti a\u0161tuoni\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 gyv\u016bnai, tai penki bestuburiai ir trys \u017euv\u0173 r\u016b\u0161ys. Tai parodo, kad plieniniai pavir\u0161iai gali suteikti tinkam\u0105 pagrind\u0105 gyvybei, kurio paprastai tr\u016bksta sm\u0117lingame Baltijos dugne.<\/p>\n<p>Mokslininkai taip pat i\u0161matavo vandens sud\u0117t\u012f prie sprogmen\u0173. Paai\u0161k\u0117jo, kad \u010dia esan\u010dio trinitrotolueno koncentracija siekia 2,73 mg\/l, tai rib\u0105, pavojing\u0105 daugeliui vandens organizm\u0173. Nepaisant to, gyv\u016bnai \u010dia ne tik i\u0161gyvena, bet ir veisiasi itin gausiai.<\/p>\n<p>Gyvyb\u0117s ir gr\u0117sm\u0117s pusiausvyra<\/p>\n<p><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" style=\"aspect-ratio:632\/474;\" src=\"https:\/\/bilis.lt\/assets\/nuotraukos\/_tekstuose\/968237\/header-uncropped-robots-and-war-munitions.avif?transformId=425861\" width=\"632\" height=\"474\" alt=\"\"\/><\/p>\n<p>\u0160is atradimas paai\u0161kina, kod\u0117l, nepaisant chemini\u0173 nuod\u0173, gamta rado b\u016bd\u0105 i\u0161naudoti karo palikim\u0105. Gyv\u016bnams svarbiausia ne sterilios s\u0105lygos, o tvirtas pavir\u0161ius, prie kurio galima prisitvirtinti. Koroduojantys metaliniai korpusai tapo savoti\u0161ku pamatu, pakeitusiu akmenis ar uolas, kuri\u0173 tr\u016bksta \u0161iame regione.<\/p>\n<p>Ta\u010diau \u0161is ekosistemos stebuklas yra ir gr\u0117sm\u0117s \u0161altinis. Kiekvienais metais sprogmenys vis labiau skleid\u017eia toksinus, kurie per vanden\u012f ir nuos\u0117das patenka \u012f maisto grandin\u0119. Nors gamta demonstruoja nuostab\u0173 prisitaikym\u0105, ji negali neutralizuoti \u0161io pavojaus.<\/p>\n<p>Ekspertai pabr\u0117\u017eia, kad tik \u017emogus gali prisiimti atsakomyb\u0119 u\u017e \u0161io paveld\u0117to u\u017eter\u0161tumo likvidavim\u0105. Kitaip gyvyb\u0117s oaz\u0117s, kurios \u0161iandien \u017eavi tyr\u0117jus, ateityje gali tapti nuodingais sp\u0105stais visai Baltijos ekosistemai.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"Po Baltijos j\u016bros pavir\u0161iumi slypi u\u017emir\u0161tas karo palikimas. Antrojo pasaulinio karo metu \u012f j\u016bros dugn\u0105 nugrimzd\u0119 sprogmenys, minos&hellip;\n","protected":false},"author":2,"featured_media":6818,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[6],"tags":[2926,25,449,30,31,98,2922,34,35,1493,24,2929,32,33,37,39,36,38,40,2928,23,2927,2924,22,2925,28,29,2923,2930,2103,26,27],"class_list":{"0":"post-6817","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-antrastes","8":"tag-anksciau","9":"tag-antrastes","10":"tag-baltijos","11":"tag-breaking-news","12":"tag-breakingnews","13":"tag-dabar","14":"tag-dugne","15":"tag-featured-news","16":"tag-featurednews","17":"tag-gyvybe","18":"tag-headlines","19":"tag-juros","20":"tag-latest-news","21":"tag-latestnews","22":"tag-lietuva","23":"tag-lietuviu","24":"tag-lithuania","25":"tag-lithuanian","26":"tag-lt","27":"tag-mirti","28":"tag-naujienos","29":"tag-nese","30":"tag-nesitikejo","31":"tag-news","32":"tag-objektai","33":"tag-populiariausios-naujienos","34":"tag-populiariausiosnaujienos","35":"tag-rado","36":"tag-saugo","37":"tag-sie","38":"tag-top-stories","39":"tag-topstories"},"share_on_mastodon":{"url":"","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6817","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=6817"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6817\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/6818"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=6817"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=6817"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=6817"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}