{"id":68919,"date":"2025-12-24T07:08:16","date_gmt":"2025-12-24T07:08:16","guid":{"rendered":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/68919\/"},"modified":"2025-12-24T07:08:16","modified_gmt":"2025-12-24T07:08:16","slug":"profesorius-siksnys-apie-revoliucija-medicinoje-jau-padejo-isgydyti-tai-kam-nebuvo-vaistu","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/68919\/","title":{"rendered":"Profesorius \u0160ik\u0161nys \u2013 apie revoliucij\u0105 medicinoje: jau pad\u0117jo i\u0161gydyti tai, kam nebuvo vaist\u0173"},"content":{"rendered":"\n

Kokias galimybes medicinoje atveria gen\u0173 redagavimas, kokias ligas ateityje bus galima juo i\u0161gydyti ir kaip genetin\u0117 informacija pad\u0117s prognozuoti b\u016bsimas ligas, pla\u010diau papasakojo VU Gyvyb\u0117s moksl\u0173 centro mokslininkas prof. Virginijus \u0160ik\u0161nys<\/a>.<\/p>\n

Pavyko per rekordi\u0161kai trump\u0105 laik\u0105 <\/p>\n

Profesorius primin\u0117, kad apie gen\u0173 <\/a>redagavim\u0105 pla\u010diau kalb\u0117ti prad\u0117ta apie 2012 metus, kada lietuvi\u0173 mokslininkai ir kolegos JAV paskelb\u0117 straipsnius.<\/p>\n

\u201ePaskelbta, kad atsirado nauji gen\u0173 redagavimo \u012frankiai, kurie gen\u0173 redagavimo technologijas padar\u0117 prieinamas daugeliui pasaulio laboratorij\u0173. Ai\u0161ku, tos technologijos i\u0161 prad\u017ei\u0173 veik\u0117 tiktai mokslinink\u0173 laboratorijose.<\/p>\n

Bet kas \u012fvyko prie\u0161 gerus pusantr\u0173 met\u0173, \u0161i technologija buvo pirm\u0105 kart\u0105 pritaikyta klinikoje gydant \u017emones. Saky\u010diau, tai buvo rekordi\u0161kai trumpas laikas, kai technologija nuo laboratorinio stalo \u0161iek tiek per daugiau nei 10 met\u0173 jau taikoma klinikoje. Tai \u2013 i\u0161 tikr\u0173j\u0173 labai didelis greitis\u201c, \u2013 \u201e\u017dini\u0173 radijo\u201c laidoje \u201eMokslas suprantamai\u201c pabr\u0117\u017e\u0117 V. \u0160ik\u0161nys.<\/p>\n

tv3.lt kolia\u017eas)” class=”articlePhoto”> \"Virginijus <\/a> Pirm\u0105 kart\u0105 s\u0117kmingai panaudota gydant \u017emones <\/p>\n

Jo ai\u0161kinimu, gen\u0173 redagavimo technologija paremta tuo, kad j\u0105 panaudojant galima i\u0161taisyti klaidas \u017emogaus l\u0105stel\u0117se, kurios yra atsakingos u\u017e paveldimas genetines ligas.\u00a0<\/p>\n

\u201eTai yra vienas pritaikymas medicinoje. Kas dabar buvo padaryta prie\u0161 pusantr\u0173 met\u0173? \u0160ita technologija buvo pritaikyta kraujo ligai, vadinamai pjautuvine anemija, gydyti.\u00a0<\/p>\n

Jos prie\u017eastis yra ta, kad gene, kuris koduoja hemoglobin\u0105, suri\u0161a deguon\u012f ir perne\u0161a m\u016bs\u0173 k\u016bne, yra mutacija ir d\u0117l jos DNR molekul\u0117je pasikei\u010dia raudon\u0173j\u0173 kraujo k\u016bneli\u0173 forma, jie tampa pana\u0161\u016bs \u012f pjautuv\u0105 \u2013 i\u0161 \u010dia ir kilo ligos pavadinimas.<\/p>\n

\n

Saky\u010diau, tai buvo rekordi\u0161kai trumpas laikas, kai technologija nuo laboratorinio stalo \u0161iek tiek per daugiau nei 10 met\u0173 jau taikoma klinikoje.<\/p>\n<\/blockquote>\n

Pasikeit\u0119 raudonieji kraujo k\u016bneliai sukelia daug labai problem\u0173, nes limpa vienas su kitu ir pradeda u\u017ekim\u0161in\u0117ti kraujagysles \u2013 \u017emogus suserga tikrai pakankamai sunkia liga, kuriai gydyti vaist\u0173 iki \u0161iol nebuvo\u201c, \u2013 pasakojo profesorius.<\/p>\n

Pasak jo, medikai tik gydydavo simptomus, tai leisdavo palengvinti ligos eig\u0105, bet pagyti i\u0161 esm\u0117s galimybi\u0173 nebuvo. \u201eSu \u0161ia technologija pirm\u0105 kart\u0105 atsirado galimyb\u0117 \u0161it\u0105 lig\u0105 i\u0161gydyti. Mokslininkai ir gydytojai tai vadina vienkartine terapija ir \u017emogus prakti\u0161kai tampa sveikas, nes yra i\u0161gydoma ligos prie\u017eastis, o ne pasekm\u0117s\u201c, \u2013 \u0161iuolaikin\u0117mis galimyb\u0117mis d\u017eiaug\u0117si mokslininkas.<\/p>\n

Kaip atrodo gen\u0173 redagavimas? <\/p>\n

Paklaustas, kaip prakti\u0161kai vyksta tas gen\u0173 redagavimas, profesorius pasakojo, kad \u0161iuo atveju gydytojai ne tai kad i\u0161tais\u0117 klaid\u0105, kuri sukelia lig\u0105, bet \u201e\u012fjung\u0117\u201c \u017emogaus organizme esan\u010di\u0105 dar vien\u0105 to geno kopij\u0105.\u00a0<\/p>\n

\u201eKitaip sakant, yra toks fetalinis hemoglobinas, kuris yra veiklus pirmaisiais \u017emogaus gyvenimo metais, jis veikia, kol vaisius dar yra motinos \u012fs\u010diose. Po to tas hemoglobino genas \u201ei\u0161sijungia\u201c<\/a> ir \u201e\u012fsijungia\u201c kitas genas. K\u0105 padar\u0117 mokslininkai \u2013 panaudodami gen\u0173 redagavimo \u012frankius jie v\u0117l \u201e\u012fjung\u0117\u201c t\u0105 hemoglobino gen\u0105, kuriame klaidos n\u0117ra ir tada jis buvo sintetinamas prakti\u0161kai be mutacijos.<\/p>\n

\"Genai <\/a> <\/p>\n

Ai\u0161ku, kelias to link yra labai ilgas: \u0161i terapija paremta tuo, kad raudonuosius kraujo k\u016bnelius sintetina kamienin\u0117s kaul\u0173 \u010diulp\u0173 l\u0105stel\u0117s, taigi tam, kad tuos kraujo raudonuosius kraujo k\u016bnelius padaryti sveikais, reikia i\u0161 \u017emogaus organizmo i\u0161imti tas kamienines kaul\u0173 \u010diulp\u0173 l\u0105steles, laboratorijoje jas pakeisti ir po to sugr\u0105\u017einti atgal \u012f \u017emogaus organizm\u0105\u201c, \u2013 sud\u0117ting\u0105 mechanizm\u0105 nupasakojo V. \u0160ik\u0161nys.\u00a0<\/p>\n

Reik\u0117jo i\u0161mokti gyventi be skausmo <\/p>\n

Mokslininkas pasakojo, kad jam pa\u010diam teko sutikti \u0161\u012f pacient\u0105, kuriam buvo pritaikyta gen\u0173 redagavimo technologija: \u201eNor\u0117damas \u012frodyti, kad yra visi\u0161kai sveikas, po terapijos jis \u012flipo \u012f Kilimand\u017earo vir\u0161\u016bn\u0119, kur tikrai yra deguonies tr\u016bkumas, ir viskas buvo tvarkoje. Tai dabar jis gyvena visai be skausmo, laimingo \u017emogaus gyvenim\u0105.\u201c<\/p>\n

Tiesa, psichologi\u0161kai gr\u012f\u017eti \u012f v\u0117\u017ees \u012fpratus gyventi sukaustytam ligos vyrui nebuvo paprasta. \u201eJis sak\u0117, kad po gydymo kurso, kai pasveiko ir i\u0161gijo, tur\u0117jo apsilankyti pas psicholog\u0105, nes jam buvo labai sunku gyventi be skausmo.\u00a0<\/p>\n

Jis kiekvien\u0105 dien\u0105 jausdavo skausm\u0105 d\u0117l ligos, nuskausminamieji buvo jo gyvenimo dalis. Kai tas skausmas i\u0161nyko, jam reik\u0117jo ka\u017ekaip susitvarkyti psichologi\u0161kai, kad to skausmo neb\u0117ra\u201c, \u2013 prid\u016br\u0117 mokslininkas.\u00a0<\/p>\n

Kada gen\u0173 redagavimas gali b\u016bti pritaikytas pla\u010diau? <\/p>\n

Paklaustas, kada b\u016bt\u0173 galima tik\u0117tis, kad gen\u0173 redagavimas tapt\u0173 masi\u0161kesne technologija ir j\u012f pasitelkus gal\u0117t\u0173 b\u016bti gydomos \u012fvairios ligos, profesorius konstatavo, kad technologi\u0161kai tai vis tik sud\u0117tingas dalykas.\u00a0<\/p>\n

\u201eKaip pasakojo \u0161ia terapija i\u0161gydytas pacientas, jis b\u016bdavo intensyvios terapijos skyriuje, i\u0161 jo nuolat imdavo tas kaul\u0173 \u010diulp\u0173 l\u0105steles. O u\u017e dur\u0173 jau stov\u0117davo kurjeris su sauso ledo d\u0117\u017ee, kad transportuot\u0173 l\u0105steles iki laboratorijos.\u00a0<\/p>\n

Svarbu, kad b\u016bt\u0173 i\u0161laikyta nepertraukiama \u0161al\u010dio grandin\u0117, nes tos l\u0105stel\u0117s niekada negali at\u0161ilti \u2013 iki laboratorijos nukeliauti laikomos neigiamoje temperat\u016broje, ten modifikuotos ir laikantis toki\u0173 pa\u010di\u0173 s\u0105lyg\u0173 sugr\u0105\u017eintos. Tai yra ir logistiniai, technologiniai i\u0161\u0161\u016bkiai. Tai labai i\u0161didina gydymo kain\u0105\u201c, \u2013 kalb\u0117jo V. \u0160ik\u0161nys.\u00a0<\/p>\n

\"Tyrimai <\/a> <\/p>\n

Jis pasakojo, dabar mokslininkai ir gydytojai bando surasti tokius b\u016bdus, kaip b\u016bt\u0173 galima redaguoti genus nei\u0161imant l\u0105steli\u0173:<\/p>\n

\u201ePrie\u0161 kok\u012f ger\u0105 pusmet\u012f nuskamb\u0117jo kita istorija, kada panaudojant \u0161itas geno redagavimo technologijos buvo i\u0161gydytas k\u016bdikis, kuris sirgo tokia liga, kuri yra susijusi su vieno fermento, kuris kepenyse atsakingas u\u017e azoto apykait\u0105, sutrikimu. (…)\u00a0<\/p>\n

Tada azotas pradeda kauptis organizme ir sukelia daug visoki\u0173 labai neigiam\u0173 pasekmi\u0173 \u2013 neurologinius sutrikimus ir t.t. Tai gimus tam k\u016bdikiui gydytojai greitai indentifikavo \u0161i\u0105 lig\u0105 ir tada nustat\u0117, kad yra mutacija fermente, kuris yra atsakingas u\u017e azoto apykait\u0105. Per pus\u0119 met\u0173 buvo sukonstruoti gen\u0173 redagavimo \u012frankiai, kurie t\u0105 klaid\u0105 i\u0161tais\u0117.<\/p>\n

\u0160iuo atveju gydymas buvo paremtas tuo, kad tie \u012frankiai pasitelkiant gen\u0173 redagavim\u0105 buvo nune\u0161ti tiesiai \u012f to k\u016bdikio kepen\u0173 l\u0105steles, nereik\u0117jo nieko i\u0161\u0117min\u0117ti ir k\u016bdikis pasveiko. Taigi technologijos vystosi.\u201c<\/p>\n

Viena potenciali\u0173 sri\u010di\u0173 \u2013 kepen\u0173 ligos <\/p>\n

Pasak jo, viena sri\u010di\u0173, kur gal\u0117t\u0173 b\u016bti pritaikomas gen\u0173 redagavimas ir yra tokios ligos, kurios gali b\u016bti susijusios su poky\u010diais kepenyse d\u0117l koki\u0173 nors ferment\u0173 arba baltym\u0173 mutacij\u0173 kepenyse.<\/p>\n

\u201eYra genomo redagavimo \u012frankiai, kuriuos galima lengvai nune\u0161ti \u012f kepenis, \u012f kitas l\u0105steles t\u0105 padaryti yra sunkiau. Mokslininkai genomo redagavimo \u012frankius \u201esupakuoja\u201c \u012f tok\u012f pusiau riebalin\u012f apvalkal\u0117l\u012f ir tada jis nukeliauja \u012f kepenis, pataiko \u012f tas l\u0105steles ir kepenyse i\u0161taiso tas l\u0105stel\u0117s klaidas.\u00a0<\/p>\n

\n

Nors \u0161iandien daugelis siekia kuo ilgesnio sveiko gyvenimo, vis tik tokio pob\u016bd\u017eio ki\u0161imasis \u012f \u017emogaus sveikat\u0105 ir gen\u0173 \u201etaisymas\u201c daliai \u017emoni\u0173 kelia ir etini\u0173 klausim\u0173.<\/p>\n<\/blockquote>\n

Tada kyla klausimas, kaip nune\u0161ti tuos \u012frankius \u012f kitas l\u0105steles \u2013 raumenis, smegenis ir pan. Ir jeigu \u0161i technologija pasidarys tokia, kad j\u0105 bus galima taikyti nei\u0161imant l\u0105steli\u0173 i\u0161 \u017emogaus k\u016bno, ji tur\u0117t\u0173 ir atpigti, ir pla\u010diau pritaikoma\u201c, \u2013 kalb\u0117jo V. \u0160ik\u0161nys.\u00a0<\/p>\n

Jis teig\u0117, kad mokslininkai kaip tik dirba ir ie\u0161ko b\u016bd\u0173, kaip atpiginti tokias technologijas ir padaryti jas labiau prieinamas. Jis svarst\u0117, kad tai gal\u0117t\u0173 u\u017etrukti kokius 5\u201315 met\u0173.\u00a0<\/p>\n

\u201eKuo daugiau mokslinink\u0173 atsiranda ir kuo daugiau farmacijos kompanij\u0173 \u012f tai investuoja, paprastai technologija pradeda pigti, nes atsiranda didesnis panaudojimo mastas.<\/p>\n

Tos ligos, kurios dabar gali b\u016bti gydomos \u0161ia technologija, da\u017enai yra retos ligos ir, ai\u0161ku, jos mutacija da\u017enai b\u016bdinga konkre\u010diam individui. Tada kiekvienas gydymo \u012frankis turi b\u016bti personalizuotas, pritaikytas konkre\u010diam \u017emogui ir tai yra i\u0161 tikr\u0173j\u0173 pats ry\u0161kiausias personalizuotos medicinos pavyzdys. Ir d\u017eiugu, kad personalizuota medicina pradeda ateiti ir \u012f Lietuv\u0105\u201c, \u2013 komentavo mokslininkas.\u00a0<\/p>\n

\"la\u0161elin\u0117, <\/a> Kelia ir etini\u0173 klausim\u0173 <\/p>\n

Nors \u0161iandien daugelis siekia kuo ilgesnio sveiko gyvenimo, vis tik tokio pob\u016bd\u017eio ki\u0161imasis \u012f \u017emogaus sveikat\u0105 ir gen\u0173 \u201etaisymas\u201c daliai \u017emoni\u0173 kelia ir etini\u0173 klausim\u0173. Pa\u0161nekovas sutiko, kad tokiems svarstymams vietos yra.\u00a0<\/p>\n

\u201eVisada galvoju, kad galb\u016bt \u017emon\u0117s t\u0105 gen\u0173 redagavim\u0105 priima \u017eymiai lengviau, jeigu mes kalbame apie tai, kad i\u0161gydysime ka\u017ekoki\u0105 lig\u0105. T\u0105 \u017emon\u0117s gal lengviau supranta, pagalvoja, kad jei jiems taip b\u016bt\u0173, galb\u016bt irgi pasirinkt\u0173 tok\u012f gydymo metod\u0105 sau ar vaikui.<\/p>\n

Kita medalio pus\u0117 \u2013 k\u0105 daryti \u017emon\u0117s, kurie nori prad\u0117ti ka\u017ekaip pagerinti ka\u017ekokius savo genus, patobulinti ir pana\u0161iai. Neseniai vienoje konferencijoje klausiausi labai \u012fdomaus prane\u0161imo, kuris i\u0161k\u0117l\u0117 tuos etinius klausimus, \u012f kuriuos, manau, toki\u0173 ai\u0161ki\u0173 atsakym\u0173 dar neturime.\u00a0<\/p>\n

Prane\u0161\u0117ja buvo mokslinink\u0117, kurios mama susirgo labai agresyvia demencijos forma ir mat\u0117, kaip jos ji per metus u\u017egeso ir kaip ta liga vyst\u0117si. Ir po to ji nustat\u0117, d\u0117l ko atsirado ta liga \u2013 gene buvo mutacija\u201c, \u2013 pasakojo profesorius.\u00a0<\/p>\n

Tada mokslinink\u0117 nustat\u0117 savo DNR sek\u0105 ir pamat\u0117, kad ir ji turi t\u0105 pa\u010di\u0105 mutacij\u0105. \u201eJi parod\u0117 savo i\u0161gyvenimo kreiv\u0119 ir parod\u0117, kurioje vietoje yra, bet sak\u0117, po 10 met\u0173 jos nebus, nes mato, kaip ta kreiv\u0117 kei\u010diasi. Ir ji prad\u0117jo laboratorijoje kurti vaistus, kurie gal\u0117t\u0173 t\u0105 mutacij\u0105 i\u0161taisyti.\u00a0<\/p>\n

Bet kai ji kreip\u0117si \u012f agent\u016br\u0105, kuri tvirtina \u0161iuos gydymo metodus, sulauk\u0117 atsakymo, kad dabar ji yra sveika, o nori ka\u017ek\u0105 keisti sveikame \u017emoguje. (…)Tai \u0161tai \u010dia yra klausimas, k\u0105 daryti tokiais atvejais, nes tai yra prevencija, kuri brangiai kainuoja, bet gali i\u0161gelb\u0117ti gyvybes\u201c, \u2013 kalb\u0117jo V. \u0160ik\u0161nys.\u00a0<\/p>\n

Be to, jis prid\u016br\u0117, kad siekdama i\u0161vengti geno mutacijos perdavimo savo vaikams, ji pasinaudojo pagalbiniu apvaisinimu. \u201eJi pasirinko emoci\u0161kai ir eti\u0161kai sunk\u0173 keli\u0105 \u2013 nusprend\u0117 susilaukti vaik\u0173. Bet tam, kad jiems neperduot\u0173 \u0161ios mutacijos, ji pasinaudojo pagalbinio apvaisinimo technologijomis ir tai leido atrinkti tokius variantus, kur mutacijos nebuvo. Dabar ji turi 2 mergait\u0117s ir jas augina \u017einodama, kad jos bus sveikos. Tai kiek \u010dia \u017emogui atsiranda moralini\u0173 ir etini\u0173 klausim\u0173\u201c, \u2013 konstatavo mokslininkas.\u00a0<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"Kokias galimybes medicinoje atveria gen\u0173 redagavimas, kokias ligas ateityje bus galima juo i\u0161gydyti ir kaip genetin\u0117 informacija pad\u0117s…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":68920,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[13],"tags":[15546,25,30,31,57,43,34,35,55,48,24,54,51,49,50,32,33,37,39,36,38,40,45,23,22,44,28,29,53,42,56,47,26,27,41,46,58,52],"class_list":{"0":"post-68919","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-lietuva","8":"tag-2025-12-24-050000","9":"tag-antrastes","10":"tag-breaking-news","11":"tag-breakingnews","12":"tag-daiktai","13":"tag-dienos-kronika","14":"tag-featured-news","15":"tag-featurednews","16":"tag-gatves-tekstai","17":"tag-gyvenimas","18":"tag-headlines","19":"tag-interneto-pievos","20":"tag-keliones","21":"tag-kultura","22":"tag-laisvalaikis","23":"tag-latest-news","24":"tag-latestnews","25":"tag-lietuva","26":"tag-lietuviu","27":"tag-lithuania","28":"tag-lithuanian","29":"tag-lt","30":"tag-mokslas-ir-it","31":"tag-naujienos","32":"tag-news","33":"tag-pasaulis","34":"tag-populiariausios-naujienos","35":"tag-populiariausiosnaujienos","36":"tag-projektai","37":"tag-rinktiniai-tekstai","38":"tag-simtmecio-portalas","39":"tag-sportas","40":"tag-top-stories","41":"tag-topstories","42":"tag-tv3-lt","43":"tag-verslas","44":"tag-video","45":"tag-zaidimai"},"share_on_mastodon":{"url":"","error":"Validation failed: Text character limit of 500 exceeded"},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/68919","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=68919"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/68919\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/68920"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=68919"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=68919"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=68919"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}