{"id":69201,"date":"2025-12-24T16:58:07","date_gmt":"2025-12-24T16:58:07","guid":{"rendered":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/69201\/"},"modified":"2025-12-24T16:58:07","modified_gmt":"2025-12-24T16:58:07","slug":"nuo-mazinimo-prie-didinimo-ecb-retorika-vercia-skolininkus-perziureti-savo-planus","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/69201\/","title":{"rendered":"Nuo ma\u017einimo prie didinimo? ECB retorika ver\u010dia skolininkus per\u017ei\u016br\u0117ti savo planus"},"content":{"rendered":"

Dar visai neseniai atrod\u0117, kad pal\u016bkan\u0173 norm\u0173 tema Europoje bent kuriam laikui bus u\u017edaryta. Ekonomistai pavasar\u012f kalb\u0117jo apie tolesn\u012f pal\u016bkan\u0173 ma\u017einim\u0105, o skolininkai tik\u0117josi dar lengvesni\u0173 m\u0117nesini\u0173 \u012fmok\u0173. Ta\u010diau gruod\u017eiui \u012fpus\u0117jus nuotaikos pasikeit\u0117, o rinkose v\u0117l atsirado nerimo \u017eenkl\u0173.<\/p>\n

Europos Centrinis Bankas, 2024 met\u0173 viduryje prad\u0117j\u0119s ma\u017einti bazines pal\u016bkan\u0173 normas po ilgos kovos su rekordine infliacija, iki 2025 met\u0173 bir\u017eelio jas nuleido iki 2 procent\u0173. Tuo metu buvo manoma, kad tai dar ne pabaiga ir pal\u016bkanos gal\u0117t\u0173 kristi net iki 1,5 ar 1,75 procento. Vis d\u0117lto pastar\u0173j\u0173 savai\u010di\u0173 pasisakymai i\u0161 ECB stovyklos pakeit\u0117 rinkos l\u016bkes\u010dius.<\/p>\n

\u0160iandien vis da\u017eniau kalbama ne apie ma\u017einim\u0105, o apie galim\u0105 gr\u012f\u017eim\u0105 prie pal\u016bkan\u0173 didinimo. Tai kelia klausim\u0105, kaip tokie sprendimai paveikt\u0173 jus, jeigu turite b\u016bsto ar kit\u0105 ilgalaik\u0119 paskol\u0105.<\/p>\n

Kod\u0117l ECB retorika pasikeit\u0117<\/p>\n

\"\"\/<\/p>\n

Vienas i\u0161 signal\u0173, sujudinusi\u0173 rinkas, buvo Europos Centrinio Banko vykdomosios valdybos nar\u0117s Isabel Schnabel pasisakymai. Ji u\u017esimin\u0117, kad ateityje pal\u016bkan\u0173 didinimas n\u0117ra atmestinas, ypa\u010d d\u0117l augan\u010di\u0173 valstybi\u0173 i\u0161laid\u0173 ir fiskalinio spaudimo.<\/p>\n

Nors ai\u0161ki\u0173 \u017eenkl\u0173, kad infliacija euro zonoje v\u0117l smarkiai \u012fsib\u0117g\u0117ja, kol kas n\u0117ra, rinkos sureagavo i\u0161 karto. Tai matyti ir i\u0161 EURIBOR poky\u010di\u0173. Spalio prad\u017eioje \u0161e\u0161i\u0173 m\u0117nesi\u0173 EURIBOR siek\u0117 apie 2,08 procento, o po \u0161i\u0173 parei\u0161kim\u0173 pakilo iki 2,17 procento. Tai rodo, kad net kalbos apie galimus poky\u010dius jau dabar daro \u012ftak\u0105 skolinimosi kainai.<\/p>\n

Ekonomist\u0173 apklausos taip pat atskleid\u017eia pasikeitusias nuotaikas. Jei dar ruden\u012f tik tre\u010ddalis apklaust\u0173j\u0173 man\u0117, kad kitas ECB \u017eingsnis bus pal\u016bkan\u0173 didinimas, dabar taip galvoja jau apie 60 procent\u0173 ekspert\u0173. Visgi dauguma j\u0173 pabr\u0117\u017eia, kad jei didinimas ir \u012fvykt\u0173, jis b\u016bt\u0173 l\u0117tas ir tik\u0117tinas ne anks\u010diau nei po poros met\u0173.<\/p>\n

K\u0105 apie tai mano Lietuvos finans\u0173 ekspertai<\/p>\n

Lietuvos centrin\u0117s kredito unijos I\u017edo departamento direktorius R\u016btenis \u0160ukevi\u010dius teigia, kad kalbos apie galim\u0105 pal\u016bkan\u0173 didinim\u0105 netur\u0117t\u0173 stebinti. Pasak jo, infliacija euro zonoje i\u0161lieka nevienoda, o did\u017eiosiose valstyb\u0117se, tokiose kaip Vokietija ar Ispanija, ji vis dar vir\u0161ija 2 procentus.<\/p>\n

Jo vertinimu, ECB jau kit\u0173 met\u0173 pabaigoje gal\u0117t\u0173 simboli\u0161kai padidinti pal\u016bkanas 0,25 procentinio punkto. Toks \u017eingsnis neb\u016bt\u0173 drasti\u0161kas, ta\u010diau si\u0173st\u0173 ai\u0161k\u0173 signal\u0105, kad centrinis bankas rimtai \u017ei\u016bri \u012f infliacijos kontrol\u0119 ir nenori gr\u012f\u017eti prie situacijos, kai kain\u0173 augimas tampa sunkiai suvaldomas.<\/p>\n

Ekspertas pabr\u0117\u017eia, kad toks padid\u0117jimas tur\u0117t\u0173 ap\u010diuopiam\u0105, bet ne katastrofi\u0161k\u0105 poveik\u012f skolininkams. Pavyzd\u017eiui, turint 100 t\u016bkstan\u010di\u0173 eur\u0173 b\u016bsto paskol\u0105 30 met\u0173 laikotarpiui, m\u0117nesin\u0117 \u012fmoka gal\u0117t\u0173 padid\u0117ti ma\u017edaug 13 eur\u0173. Turint didesn\u0119, 150 t\u016bkstan\u010di\u0173 eur\u0173 paskol\u0105, \u012fmoka augt\u0173 apie 20 eur\u0173 per m\u0117nes\u012f.<\/p>\n

Ilgesn\u0117s perspektyvos pal\u016bkan\u0173 vaizdas<\/p>\n

\"\"\/<\/p>\n

Vertinant ilgesn\u012f laikotarp\u012f, R\u016btenis \u0160ukevi\u010dius nemano, kad pal\u016bkanos gal\u0117t\u0173 reik\u0161mingai nukristi \u017eemiau 2 procent\u0173 ribos. Rinkos prognoz\u0117s rodo, kad 2030 metais \u0161e\u0161i\u0173 m\u0117nesi\u0173 EURIBOR gal\u0117t\u0173 siekti apie 3 procentus.<\/p>\n

Anot jo, daug kas priklausys nuo Europos gynybos finansavimo plan\u0173 ir valstybini\u0173 skol\u0173 augimo. Jei \u0161alims teks spar\u010diai didinti karines i\u0161laidas, spaudimas biud\u017eetams gali lemti ir auk\u0161tesnes pal\u016bkanas. Visgi jis mano, kad net ir tokiu atveju vir\u0161utin\u0117 riba grei\u010diausiai siekt\u0173 apie 3,25\u20133,5 procento.<\/p>\n

Ar skolininkams tai b\u016bt\u0173 rimta problema<\/p>\n

Vertindamas lietuvi\u0173 galimybes susidoroti su didesn\u0117mis \u012fmokomis, R\u016btenis \u0160ukevi\u010dius pa\u017eymi, kad net ir pal\u016bkanoms pasiekus 4 procentus, masini\u0173 \u012fmok\u0173 v\u0117lavim\u0173 nebuvo fiksuota. Jo teigimu, problemos gal\u0117t\u0173 kilti tik tuo atveju, jei auk\u0161tos pal\u016bkanos i\u0161silaikyt\u0173 labai ilg\u0105 laik\u0105, pavyzd\u017eiui, trejus ar penkerius metus.<\/p>\n

Kita ekspert\u0173 pus\u0117 mato kit\u0105 scenarij\u0173<\/p>\n

\"\"\/<\/p>\n

\u201eSwedbank\u201c investavimo strategas Vytenis \u0160imkus laikosi atsargesn\u0117s pozicijos. Jo vertinimu, realiausias artimiausi\u0173 met\u0173 scenarijus yra stabilios arba net \u0161iek tiek ma\u017eesn\u0117s pal\u016bkanos. Jis neatmeta galimyb\u0117s, kad ECB dar gal\u0117t\u0173 pal\u016bkanas suma\u017einti vien\u0105 ar du kartus, jei Europos ekonomikos augimas i\u0161liks silpnas.<\/p>\n

Vis d\u0117lto jis sutinka, kad pal\u016bkan\u0173 didinimo scenarijus galimas, ta\u010diau grei\u010diausiai ne anks\u010diau nei 2027 metais. Pasak jo, dabartiniai parei\u0161kimai gal\u0117jo b\u016bti per ankstyvi ir patys savaime jau sugrie\u017etino skolinimosi s\u0105lygas rinkoje.<\/p>\n

Kod\u0117l Lietuvai svarbios \u017eemesn\u0117s pal\u016bkanos<\/p>\n

\u201eArtea\u201c banko vyriausioji ekonomist\u0117 Indr\u0117 Genyt\u0117-Pik\u010dien\u0117 pabr\u0117\u017eia, kad Lietuvai artimiausiais metais palankesn\u0117s b\u016bt\u0173 \u017eemesn\u0117s pal\u016bkanos, nes valstyb\u0117 planuoja nema\u017eai skolintis. Valstyb\u0117s skolos aptarnavimo i\u0161laidos kasmet auga ir jau netrukus gali vir\u0161yti vien\u0105 milijard\u0105 eur\u0173 per metus.<\/p>\n

Anot ekonomist\u0117s, nors infliacija Lietuvoje i\u0161lieka gana auk\u0161ta, bendras gyventoj\u0173 ir verslo \u012fsiskolinimo lygis \u0161alyje yra vienas ma\u017eiausi\u0173 tarp i\u0161sivys\u010diusi\u0173 valstybi\u0173. Tai rei\u0161kia, kad pal\u016bkan\u0173 norm\u0173 svyravimai Lietuv\u0105 veikia silpniau nei daugel\u012f kit\u0173 Europos \u0161ali\u0173.<\/p>\n

Jos prognoz\u0117 artimiausiems metams gana rami. Tik\u0117tina, kad 2026 metais pal\u016bkan\u0173 normos i\u0161liks stabilios, o reik\u0161ming\u0173 poky\u010di\u0173 nei gyventojai, nei \u012fmon\u0117s nepajus. Tai suteikia tam tikro ai\u0161kumo planuojant finansus, net jei diskusijos apie pal\u016bkan\u0173 ateit\u012f ir toliau netils.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"Dar visai neseniai atrod\u0117, kad pal\u016bkan\u0173 norm\u0173 tema Europoje bent kuriam laikui bus u\u017edaryta. Ekonomistai pavasar\u012f kalb\u0117jo apie…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":69202,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[17],"tags":[81,15593,37,39,36,38,40,15592,15591,6448,1425,4349,288,15590,1515,46],"class_list":{"0":"post-69201","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-verslas","8":"tag-business","9":"tag-didinimo","10":"tag-lietuva","11":"tag-lietuviu","12":"tag-lithuania","13":"tag-lithuanian","14":"tag-lt","15":"tag-mazinimo","16":"tag-perziureti","17":"tag-planus","18":"tag-prie","19":"tag-retorika","20":"tag-savo","21":"tag-skolininkus","22":"tag-vercia","23":"tag-verslas"},"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/115775609848706211","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/69201","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=69201"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/69201\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/69202"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=69201"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=69201"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=69201"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}