{"id":69332,"date":"2025-12-25T00:24:18","date_gmt":"2025-12-25T00:24:18","guid":{"rendered":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/69332\/"},"modified":"2025-12-25T00:24:18","modified_gmt":"2025-12-25T00:24:18","slug":"arkivyskupas-gintaras-grusas-kokios-kaledos-yra-prasmingos","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/69332\/","title":{"rendered":"Arkivyskupas Gintaras Gru\u0161as: kokios Kal\u0117dos yra prasmingos"},"content":{"rendered":"\n

\u2013 Gerbiamas arkivyskupe, m\u016bs\u0173 \u0161ventin\u012f pokalb\u012f nor\u0117\u010diau prad\u0117ti nuo esminio klausimo \u2013 koki\u0105 pagrindin\u0119 \u017eini\u0105 ne\u0161a Kal\u0117dos?<\/p>\n

\u2013 Kal\u0117domis mes \u0161ven\u010diame J\u0117zaus \u012fsik\u016bnijim\u0105, jo at\u0117jim\u0105 apsigyventi tarp m\u016bs\u0173. Tas artumas, kur\u012f jis nori mums duoti, yra esmin\u0117 \u0161ios \u0161vent\u0117s tema. Kad mes sugeb\u0117tume pajusti t\u0105 artum\u0105 ir kad mes gal\u0117tume juo dalintis su kitais.<\/p>\n

Labai da\u017enai, kaip ir min\u0117jote, susifokusuojame \u012f materialinius dalykus: dovanas, daiktus, \u0161ventes, \u0161ventin\u012f stal\u0105, o svarbiausia yra matyti \u017emog\u0173. Pirmiausia pat\u012f J\u0117z\u0173, kuris ateina, ir pajusti jo artum\u0105, bet taip pat ir aplinkinius \u017emones, ir dalintis tuo gerumu.<\/p>\n

\u2013 \u0160iandienis m\u016bs\u0173 gyvenimas kupinas skubos, \u012ftampos, o visa tai dar labiau paa\u0161tr\u0117ja gruod\u012f. Kaip j\u016bs matote \u0161it\u0105 ypa\u010d prie\u0161 \u0161ventes skubant\u012f pasaul\u012f, tai, kad i\u0161 ties\u0173 didel\u012f d\u0117mes\u012f, kaip ir j\u016bs, ir a\u0161 jau pamin\u0117jome, skiriame materialiems dalykams, ir kaip manote, ar tame \u0161urmulyje nepasimeta pati \u0161vent\u0117s esm\u0117, ar visa tai galima suderinti su dvasingumu?<\/p>\n

\u2013 Manau, kad tai yra tikrai suderinama, nes svarbu ne tai, k\u0105 darome, o kur yra m\u016bs\u0173 \u0161irdis. Nereikia pasitraukti i\u0161 pasaulio ir jo s\u016bkurio, kad susitiktum su Dievu, ateinan\u010diu pas mus. Reikia truput\u012f tylos ir paskirti sau \u0161iek tiek laiko, klausyti, k\u0105 mums kalba Dievas, m\u016bs\u0173 \u0161irdis, ir \u012f tai atsiliepti. Ir, jei mes galime nustatyti savo \u0161irdies krypt\u012f teisingai, tai net visuose \u0161ventiniuose ir ne\u0161ventiniuose s\u016bkuriuose mes nepamesime kelio, tos \u0161iaurin\u0117s \u017evaig\u017ed\u0117s, lig kurios esame traukiami.<\/p>\n

\u2013 Gyvename neramiame, karo, nerimo, nesaugumo jausmo kupiname pasaulyje. Atrodyt\u0173, \u017emogui ne taip jau retai reikia vilties, tik\u0117jimo, kad viskas bus gerai. Kaip \u0161iame kontekste tur\u0117tume suprasti Kal\u0117d\u0173 skelbiam\u0105 vilt\u012f? Ar ji gali b\u016bti atrama, galb\u016bt net paskata \u017emogui, o gal rizikuoja skamb\u0117ti kaip gra\u017eus, bet naivus ir nuo realyb\u0117s atitr\u016bk\u0119s idealas?<\/p>\n

\u2013 Ba\u017eny\u010dia yra beu\u017ebaigianti Jubiliejinius vilties metus. Visi \u0161iais metais buvome vilties piligrimai. Ir \u017einia, kuri pasikartoja, kai kalb\u0117jome apie Vilties metus, yra, kad viltis ne tik neapgauna, bet kad ji tikrai n\u0117ra iliuzin\u0117. Viltis n\u0117ra ka\u017ekoks galvojimas, kad viskas bus gerai. Viltis yra pasitik\u0117jimas Dievu, kad jis visk\u0105 sutvarkys.<\/p>\n

Viltis ir nugali baim\u0119 tod\u0117l, kad tai nepriklauso nuo m\u016bs\u0173 pastang\u0173, m\u016bs\u0173 paj\u0117g\u0173. Bet priklauso, pirmiausia, nuo to, kad Dievas nugali, ir tas pasitik\u0117jimas, kad jis visk\u0105 sutvarko, leid\u017eia mums daug lengviau pakelti kasdienius sunkumus.<\/p>\n

\"\"\/ <\/p>\n

Labai da\u017enai susifokusuojame \u012f materialinius dalykus: dovanas, daiktus, \u0161ventes, \u0161ventin\u012f stal\u0105, o svarbiausia yra matyti \u017emog\u0173. <\/p>\n

Net ir karas, apie kur\u012f u\u017esimin\u0117te, reikia prisiminti, kad pats J\u0117zus gim\u0117 rom\u0117n\u0173 okupuotoje teritorijoje. Karas vyko tuo metu, vyksta ir \u0161iandien, bet Dievo pergal\u0117 mums jau yra pa\u017ead\u0117ta, garantuota, mes tik turime eiti kartu su juo tiek per visus gyvenimo sunkumus, tiek per visus d\u017eiaugsmus.<\/p>\n

\u2013 O k\u0105 patartum\u0117te \u017emogui, kuriam galb\u016bt tr\u016bksta to tik\u0117jimo, jis neranda vilties? Kur viso to pasisemti?<\/p>\n

\u2013 Kaip ir min\u0117jau, pirmiausia reikia nutilti ir i\u0161girsti, pamatyti Diev\u0105, esant\u012f \u0161alia, reikia pasikviesti, atverti duris. Kaip \u0160ventajame Ra\u0161te sakoma: \u201eStoviu prie dur\u0173 ir beld\u017eiuosi, kas atidarys duris, pas j\u012f a\u0161 ateisiu ir vakarieniausiu.\u201c M\u016bs\u0173 tas lakstymas, apie kur\u012f jau kalb\u0117jome, da\u017enai neleid\u017eia mums jo pasteb\u0117ti, i\u0161girsti jo mums kalban\u010dio, ir, jei sugebame atverti savo ausis, savo \u0161ird\u012f, jis ateis.<\/p>\n

Mes tai ir minime, kad jis jau at\u0117jo, jis yra \u0161alia, jis nori b\u016bti su mumis, mums reikia atsigr\u0119\u017eti \u012f j\u012f ir jis pripildys m\u016bs\u0173 \u0161irdis ramyb\u0117s, d\u017eiaugsmo ir meil\u0117s, kurios visi ilgisi. Jis yra \u012fsik\u016bnij\u0119s Dievo gailestingumas, kuris nori, kad mes patirtume tai, kam buvome sukurti, m\u016bs\u0173 giliausi\u0105 tro\u0161kim\u0105 \u2013 tai yra b\u016bti mylimiems ir i\u0161mokti myl\u0117ti. Tad, jeigu mes tik atsigr\u0119\u017eiame \u012f j\u012f ir pra\u0161ome, kad jis u\u017edegt\u0173 t\u0105 meil\u0119 mumyse, \u2013 jis tai padarys, nes to ir at\u0117jo.<\/p>\n

\u2013 J\u016bs labai gerai sakote, kad mums reikia sustoti. Man atrodo, kad apskritai mums visiems labai tr\u016bksta gyvenime sugeb\u0117ti sustoti, i\u0161girsti save pat\u012f ir kitus dalykus. Gal turite kok\u012f patarim\u0105, kaip tam \u0161iuolaikiniam \u017emogui tai padaryti?<\/p>\n

\u2013 Yra tokia sportba\u010di\u0173 reklama, kuri sako: \u201eJust do it\u201c (liet. \u201eTiesiog tai daryk\u201c) (juokiasi). Tad reikia imti t\u0105 \u017eingsn\u012f, skirti tam laiko ir daryti.<\/p>\n

Jei pagalvojame, kaip mes \u0161ven\u010diame Kal\u0117das, kiek laiko ir j\u0117g\u0173 skiriame stalui paruo\u0161ti, dovanoms nupirkti, apva\u017ein\u0117ti \u0161en bei ten ir taip toliau, ir kiek mes laiko praleid\u017eiame savo vidiniam \u017emogui paruo\u0161ti. Daug kas prisimena prieiti i\u0161pa\u017einties, ateiti \u012f mi\u0161ias. Kai kas tai daro i\u0161 \u012fsib\u0117g\u0117jimo, i\u0161 tradicijos. Dievas i\u0161 tikr\u0173j\u0173 beld\u017eiasi \u012f \u0161ird\u012f ir sako: \u201eStok ir i\u0161girsk, kad a\u0161 esu ir a\u0161 esu \u0161alia.\u201c Tas buvimas i\u0161 tikr\u0173j\u0173 yra pasirengimas ir, jei dalel\u0119 to laiko, kur\u012f skiriame i\u0161ori\u0161kiems dalykams, skirtume pasir\u016bpinti savo vidumi, m\u016bs\u0173 Kal\u0117dos b\u016bt\u0173 gerokai d\u017eiaugsmingesn\u0117s.<\/p>\n

\u2013 Kalbant apie Kal\u0117das, kokiomis nuotaikomis j\u016bs pats sutinkate \u0161i\u0173metes \u0161ventes ir ar yra dalyk\u0173, d\u0117l ko viduje skauda?<\/p>\n

\u2013 Pirmiausia, turb\u016bt skauda d\u0117l susiskaldymo visuomen\u0117je, susiskaldymo \u0161eimose ir to susitaikymo poreikio. Ir tas susiskaldymas dabar vyksta visuose lygiuose. I\u0161 tikr\u0173j\u0173 reikia sugeb\u0117ti vieniems kitus i\u0161klausyti ir i\u0161girsti, siekti susitaikyti. Ir tod\u0117l tas i\u0161pa\u017einties, susitaikymo, sakramentas taip pat svarbus, nes jame mes patiriame, kaip Dievas atleid\u017eia mums u\u017e m\u016bs\u0173 tr\u016bkumus, kaltes, nuod\u0117mes, patiriame Dievo gailestingum\u0105. J\u012f patyrus mums atsiveria didesn\u0117s galimyb\u0117s b\u016bti gailestingiems kitiems. Ta patirtis labai svarbi m\u016bs\u0173 gyvenime ir siekiant i\u0161gydyti tas visuomen\u0117s bei asmenines susiskaldymo \u017eaizdas.<\/p>\n

Antras dalykas \u2013 tas pats visuomen\u0117s susiskaldymas, tik pasauliniu mastu, tai karas Ukrainoje, karai \u0160ventojoje \u017dem\u0117je ir kitose vietose. Ten reikia ir maldos. Labai da\u017enai kartoju arkivyskupo Kulboko, kuris yra nuncijus Ukrainoje, \u017eod\u017eius, jis visus kvie\u010dia melstis d\u0117l taikos stebuklo. I\u0161 tikr\u0173j\u0173 Dievas kvie\u010dia ir Marija Fatimoje kvie\u010dia \u012f t\u0105 atsivertim\u0105, \u012f mald\u0105, kad atsirast\u0173 taika. O taikos mums pasaulyje tikrai reikia.<\/p>\n

\"\u0160v. <\/p>\n

\u2013 Kas jums pa\u010diam yra svarbiausia per Kal\u0117das ir gal galite papasakoti, kaip atrodo j\u016bs\u0173 \u0161vent\u0117s?<\/p>\n

\u2013 K\u016b\u010dios prasideda prie K\u016b\u010di\u0173 stalo \u010dia, namuose, dviese su vyskupu Ar\u016bnu. Pavalg\u0119 einame \u012f arkikatedr\u0105 \u012f Piemen\u0117li\u0173 mi\u0161ias. Gr\u012f\u017e\u0119 dar trumpam sus\u0117dame prie stalo. Kal\u0117d\u0173 dien\u0105 antras savo Kal\u0117d\u0173 mi\u0161ias aukoju \u0160v. Ignoto ba\u017eny\u010dioje su kariuomene. Po piet\u0173 lankausi kasmet kur nors kitur \u2013 \u0161iais metais eisiu pas Motinos Teres\u0117s seseris, tur\u0117sime mi\u0161ias ir j\u0173 valgykloje kartu maitinsime vargstan\u010dius. Tai tokios ir Kal\u0117dos \u2013 smagios, darbingos.<\/p>\n

Beje, turiu priminti, kad yra Kal\u0117d\u0173 oktava (a\u0161tuonios dienos po Kal\u0117d\u0173 \u2013 aut. past.) ir Kal\u0117d\u0173 laikas yra ilgesnis \u2013 \u0161ven\u010diama vis\u0105 savait\u0119: vyksta mi\u0161ios, \u201eBetanijos\u201c valgykloje, kitose vietose, kad daugelis patirt\u0173 t\u0105 kal\u0117din\u012f d\u017eiaugsm\u0105, su nepasiturin\u010diais pasidaliname tuo, k\u0105 turime ir k\u0105 \u017emon\u0117s aukoja.<\/p>\n

\u2013 Gal turite, kok\u012f \u0161ird\u017eiai artim\u0105 prisiminim\u0105 i\u0161 savo vaikyst\u0117s Kal\u0117d\u0173, kuriuo sutiktum\u0117te pasidalinti?<\/p>\n

\u2013 Turb\u016bt buvo labai pana\u0161ios \u012f vis\u0173 kit\u0173 Kal\u0117das, i\u0161skyrus, kad a\u0161 augau Amerikoje. Eglut\u0119 puo\u0161davome prie\u0161 pat K\u016b\u010dias, ne advento prad\u017eioje. B\u016bdavo tradicinis lietuvi\u0161kas K\u016b\u010di\u0173 stalas. Po K\u016b\u010di\u0173 va\u017eiuodavome \u012f Berneli\u0173 mi\u0161ias. Bet neb\u016bdavo taip, kad tik gatv\u0119 reikia pereiti \u2013 lietuvi\u0173 parapija kartais b\u016bdavo u\u017e 20 km, kartais \u2013 u\u017e 50 km nuo vietos, kur gyvenome. Tad b\u016bdavo ilga kelion\u0117. O sugr\u012f\u017e\u0119s d\u017eiaugdavausi, nes jau Kal\u0117d\u0173 Senelis b\u016bdavo aplank\u0119s ir daug dovan\u0173 palik\u0119s.<\/p>\n

\u2013 Kalbant apie mi\u0161ias, yra \u017emoni\u0173, kurie nelaiko sav\u0119s tikin\u010diais, o ir kai kurie t\u0173, kurie yra tikintys, \u012f ba\u017eny\u010di\u0105 retai teu\u017esuka. K\u0105 pasakytum\u0117te ir vieniems, ir kitiems \u2013 kod\u0117l svarbu b\u016bt\u0173 ateiti \u012f ba\u017eny\u010di\u0105 Kal\u0117d\u0173 i\u0161vakar\u0117se ar per pa\u010dias Kal\u0117das?<\/p>\n

\u2013 Svarbu, kaip ir sakiau, pirmiausia susitikti su Dievu. Tas susitikimas, \u0161ios \u0161vent\u0117s prasm\u0117s prisiminimas yra tai, kas duoda mums vilt\u012f. Labai ragin\u010diau \u017emones ateiti \u012f Berneli\u0173 mi\u0161ias, ateiti \u012f mi\u0161ias per Kal\u0117das, patirti t\u0105 susitaikym\u0105 ir d\u017eiaugsm\u0105, bet tuo pa\u010diu kvies\u010diau tai daryti labai s\u0105moningai \u2013 ne i\u0161 inercijos, ne i\u0161 tradicijos, kad reikia. O perm\u0105styti, kad i\u0161 tikr\u0173j\u0173 Dievas beld\u017eiasi, kvie\u010dia ir nori to artumo su \u017emogumi.<\/p>\n

\"\u0160v. <\/p>\n

Kai vyksta karai, jau\u010diama \u012ftampa, labai da\u017enai \u017emon\u0117ms reikia tvirtumo ir tada jie pradeda ie\u0161koti. Kur kas geriau, kai tam pradedame ruo\u0161tis i\u0161 anksto, tiek kalbant apie fizin\u0119, tiek apie dvasin\u0119 sveikat\u0105. Reikia ruo\u0161tis i\u0161 anksto, tur\u0117ti t\u0105 patirt\u012f, kad, kai u\u017eklups sunkumai, tur\u0117tume t\u0105 ramst\u012f, pamat\u0105 po kojomis.<\/p>\n

\u2013 Sakote, kad labai svarbu yra sustoti, i\u0161girsti ir pajusti. Bet ar b\u016btinai tam reikia ba\u017eny\u010dios, gal \u017emogus Diev\u0105, dievi\u0161kum\u0105 gali pajusti ir b\u016bdamas namie ar savo artim\u0173 \u017emoni\u0173 aplinkoje?<\/p>\n

\u2013 Be abejo, Dievas yra visur ir jis tikrai bando prisibelsti iki m\u016bs\u0173 \u012fvairiais b\u016bdais: per kit\u0173 \u017emoni\u0173 gerum\u0105, kit\u0173 \u017emoni\u0173 \u017eod\u017eius, per m\u016bs\u0173 artimuosius. Bet pa\u010dios mi\u0161ios, ir ne tik Kal\u0117d\u0173, yra pad\u0117ka Dievui u\u017e tai, k\u0105 jis mums duoda. Ir taip yra, kad, kai mes norime kam nors pad\u0117koti, mes d\u0117kojame taip, kaip tas \u017emogus nori gauti. Yra sena istorija, kaip vyras ir \u017emona apsikei\u010dia dovanomis ir padovanoja vienas kitam jiems brangiausi\u0173 dalyk\u0173: moteris vyrui \u2013 parfumo, o vyras \u017emonai \u2013 bonk\u0105 viskio. \u017dmon\u0117s tai supranta, bet ir Dievas nori, kad mes jam pad\u0117kotume taip, kaip jis nori.<\/p>\n

Labai da\u017enai mes pamir\u0161tame d\u0117koti. Ir, kai mes ned\u0117kojame, mes nebematome, kiek Dievas mums yra dovanoj\u0119s, kiek yra mums dav\u0119s. Ir mes einame \u012f ba\u017eny\u010di\u0105 ne tod\u0117l, kad yra \u012fstatymas, kuris sako \u0161vent\u0105 dien\u0105 \u0161v\u0119sti, bet ir i\u0161 d\u0117kingumo, kad matome, k\u0105 Dievas mums yra dav\u0119s, pradedant m\u016bs\u0173 gyvybe, \u0161eima. Ir kuo daugiau mes u\u017e tai d\u0117kojame, tuo daugiau matome, kiek esame apdovanoti. Kuo daugiau tai matome, tuo daugiau mes d\u017eiaugiam\u0117s.<\/p>\n

\u2013 U\u017esimin\u0117te apie bendryst\u0119, artum\u0105, apskritai Kal\u0117das vadiname \u0161eimos \u0161vente, ta\u010diau ne visi turi artim\u0173j\u0173, kai kuriems tai \u2013 ir vienatv\u0117s, ir netekties laikas. K\u0105 pasakytum\u0117te tiems, kurie \u0161iandien jau\u010diasi vieni\u0161i, kuri\u0173 \u0161irdyje daugiau skausmo nei \u0161vent\u0117s jausmo?<\/p>\n

\u2013 Dievas ateina pas juos ten, kur jie yra. Net ir tame li\u016bdesy, vienatv\u0117je, jis ateina b\u016bti su jais. Ir, jeigu jie sugeb\u0117s atpa\u017einti, kad jis yra \u0161alia, kad jis ateina jiems duoti savo meil\u0119, ta vienatv\u0117 taps lengvesn\u0117.<\/p>\n

\"Arkivyskupas <\/p>\n

Jeigu jie pamatys, kad gali pad\u0117ti kitiems net toje vienatv\u0117je, pasidalinti meile, kuri\u0105 jie gauna, jeigu supras, kad gali pad\u0117ti savo maldomis, o maldos gali padaryti labai daug \u2013 komandoje su J\u0117zumi jie gali kalnus nugriauti, gali i\u0161melsti taik\u0105 visuomenei ir pasauliui, tai tur\u0117s ir misij\u0105. Nes, jei esame gyvi, m\u016bs\u0173 misija dar neu\u017ebaigta. Tik reikia pamatyti, atpa\u017einti, kad Dievas su j\u0173 maldomis gali tikrai dideli\u0173 dalyk\u0173 padaryti.<\/p>\n

\u2013 Apibendrinant m\u016bs\u0173 pokalb\u012f, kaip tur\u0117tume \u0161v\u0119sti Kal\u0117das, kam skirti laiko ir d\u0117mesio, kad jos i\u0161ties b\u016bt\u0173 prasmingos?<\/p>\n

\u2013 Pirmiausia skirti laiko pasiruo\u0161ti. Susitaikyti su Dievu, vieniems su kitais ir neb\u016btinai laukti K\u016b\u010di\u0173 vakaro tam padaryti. Tada \u0161v\u0119sti. Bet ne vienam, kartu su J\u0117zumi \u2013 jo gimtadienis, kartu su artimaisiais, toje bendryst\u0117je. Ir sugeb\u0117ti dalintis tuo, k\u0105 pasteb\u0117jome, kad esame gav\u0119.<\/p>\n

Ir tuomet neapsiriboti tik Kal\u0117d\u0173 diena, naktimi, Kal\u0117d\u0173 oktava, bet siekti, kad tas \u012fsib\u0117g\u0117jimas \u012f tok\u012f pasidalinim\u0105 puo\u0161t\u0173 visus metus.<\/p>\n

Ateinan\u010diais metais mes \u010dia, Vilniuje, tur\u0117sime Pasaulin\u012f apa\u0161talin\u012f gailestingumo kongres\u0105, advento prad\u017eioje i\u0161leidau lai\u0161k\u0105 tikintiesiems tuo pa\u010diu pavadinimu kaip kongreso tema \u2013 \u201eStatome gailestingumo miest\u0105\u201c. Raginu, ir man atrodo, kad tai b\u016bt\u0173 tikrai puikiausias b\u016bdas \u0161v\u0119sti Kal\u0117das, vykdyti, dalintis gailestingumo darbais: ar tai b\u016bt\u0173 darbai, ar \u017eod\u017eiai, ar malda, ir atstatyti tuos tarpusavio santykius su Dievu, bet taip pat ir vieniems su kitais.<\/p>\n

T\u0173 santyki\u0173 atstatymas, dalinimas kitiems to, k\u0105 turime, netur\u0117t\u0173 apsiriboti kal\u0117diniu laikotarpiu, tuomet tai tikrai pad\u0117t\u0173 mums keisti m\u016bs\u0173 visuomen\u0119 ir, manau, b\u016bt\u0173 tobulas ir pasirengimas, ir Kal\u0117d\u0173 \u0161ventimas visus metus.<\/p>\n

\u2013 Labai a\u010di\u016b jums u\u017e skirt\u0105 laik\u0105 ir u\u017e \u0161\u012f pokalb\u012f.<\/p>\n

Grie\u017etai draud\u017eiama Delfi<\/a> paskelbt\u0105 informacij\u0105 panaudoti kitose interneto svetain\u0117se, \u017einiasklaidos priemon\u0117se ar kitur arba platinti m\u016bs\u0173 med\u017eiag\u0105 kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, b\u016btina nurodyti Delfi<\/a> kaip \u0161altin\u012f. Daugiau informacijos Taisykl\u0117se<\/a> ir info@delfi.lt<\/a> \"Delfi\"<\/a> \u201eDelfi\u201c \u2013 tarptautin\u0117s \u017durnalistikos patikimumo iniciatyvos programos sertifikuota \u017einiasklaidos priemon\u0117. \"jti\" <\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"\u2013 Gerbiamas arkivyskupe, m\u016bs\u0173 \u0161ventin\u012f pokalb\u012f nor\u0117\u010diau prad\u0117ti nuo esminio klausimo \u2013 koki\u0105 pagrindin\u0119 \u017eini\u0105 ne\u0161a Kal\u0117dos? \u2013…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":69333,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[13],"tags":[25,30,31,34,35,7084,24,7988,32,33,37,39,36,38,40,23,22,28,29,9217,26,27],"class_list":{"0":"post-69332","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-lietuva","8":"tag-antrastes","9":"tag-breaking-news","10":"tag-breakingnews","11":"tag-featured-news","12":"tag-featurednews","13":"tag-gintaras-grusas","14":"tag-headlines","15":"tag-kaledos","16":"tag-latest-news","17":"tag-latestnews","18":"tag-lietuva","19":"tag-lietuviu","20":"tag-lithuania","21":"tag-lithuanian","22":"tag-lt","23":"tag-naujienos","24":"tag-news","25":"tag-populiariausios-naujienos","26":"tag-populiariausiosnaujienos","27":"tag-tikejimas","28":"tag-top-stories","29":"tag-topstories"},"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/115777364167142924","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/69332","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=69332"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/69332\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/69333"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=69332"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=69332"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=69332"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}