{"id":69373,"date":"2025-12-25T06:14:17","date_gmt":"2025-12-25T06:14:17","guid":{"rendered":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/69373\/"},"modified":"2025-12-25T06:14:17","modified_gmt":"2025-12-25T06:14:17","slug":"gydytojas-perspejo-sios-ligos-mastas-auga-suoliais-pasake-kur-dazniausiai-suklumpa-ir-lietuviai","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/69373\/","title":{"rendered":"Gydytojas persp\u0117jo \u2013 \u0161ios ligos mastas auga \u0161uoliais: pasak\u0117, kur da\u017eniausiai suklumpa ir lietuviai"},"content":{"rendered":"\n

Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, net apie 43 proc. pasaulio gyventoj\u0173 yra nutuk\u0119.\u00a0<\/p>\n

Kauno klinik\u0173 abdominalin\u0117s chirurgijos gydytojo prof. Almanto Malecko<\/a> teigimu, \u0161ie skai\u010diai galb\u016bt truput\u0117l\u012f skiriasi tarp i\u0161sivys\u010diusi\u0173 ir besivystan\u010di\u0173 \u0161ali\u0173, bet labai ry\u0161kios nutukimo augimo tendencijos yra stebimos ir besivystan\u010diose \u0161alyse.<\/p>\n

Nors nutukimas <\/a>dar 2000 m. oficialiai buvo paskelbtas liga, gydytojas konstatavo, kad\u00a0stigma d\u0117l jos visuomen\u0117je vis dar gyva.<\/p>\n

\u201eTai gal ka\u017ekiek neleid\u017eia atviriau kalb\u0117ti ar \u017emon\u0117ms, kurie susiduria su \u0161ia problema, atviriau i\u0161sakyti savo l\u016bkes\u010dius ir norus. Nes visuomen\u0117 da\u017enai galvoja, kad patarimas yra ai\u0161kus: valgyk ma\u017eiau, jud\u0117k daugiau ir netur\u0117si \u0161itos problemos. Bet vis d\u0117lto nutukimas<\/a> yra l\u0117tin\u0117 liga kaip ir bet kuri kita, pavyzd\u017eiui, hipertenzija ar cukrinis diabetas\u201c<\/a>, \u2013 pabr\u0117\u017e\u0117 jis \u201e\u017dini\u0173 radijo\u201c laidoje \u201eSveikatos laikas\u201c.\u00a0<\/p>\n

\"Almantas <\/a> Maistu ir m\u0117gaujasi, ir mal\u0161ina stres\u0105 <\/p>\n

Kod\u0117l problemos mastas toks didelis? Pasak pa\u0161nekovo, vis\u0173 pirma tai susij\u0119 su tuo, kur link juda m\u016bs\u0173 civilizacija.<\/p>\n

\u201eDar prie\u0161 kokius gerus 50\u201370 ar daugiau met\u0173 prekybos centr\u0173 ir tokio maisto prieinamumo kaip dabar nebuvo. Suvartojama labai daug cukraus ir su tuo paraleliai auga nutukimo mastais. Jei pa\u017ei\u016br\u0117sime \u012f kreives, jos bus beveik lygiagre\u010dios.<\/p>\n

Visi mes \u017emon\u0117s ir ne visada galime atsispirti toms pagundoms. Tikrai yra nema\u017eai sakan\u010di\u0173: kas man liko, galb\u016bt tiktai skaniai pavalgyti ar dar kas nors. Kitas dalykas, nema\u017ea dalis \u017emoni\u0173 valgydami mal\u0161ina stres\u0105\u201c, \u2013 realijas komentavo jis.\u00a0<\/p>\n

tv3.lt kolia\u017eas)” class=”articlePhoto”> \"Gydytojas <\/a> <\/p>\n

Gydytojas ypa\u010d atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f \u012f vaik\u0173 elgsen\u0105. \u201ePa\u017ei\u016br\u0117kime, kas su jais darosi, mes seniau\u00a0\u017eaisdavome lauke, o dabar jie \u017eaid\u017eia kambariuose, visi susijungia internetu, s\u0117di prie kompiuterio ir tuo pa\u010diu dar k\u0105 u\u017ekand\u017eiauja.\u00a0Tai \u0161i problema i\u0161 tikr\u0173j\u0173 yra \u012fgavusi did\u017eiul\u012f mast\u0105.<\/p>\n

Galvo\u010diau, k\u0105 mums reikia suvokti, kad tai yra visuomen\u0117s, visuomen\u0117s sveikatos, o\u00a0ne vien\u00a0individo problema ir turime kaip visuomen\u0117 prisiimti u\u017e tai atsakomyb\u0119\u201c, \u2013 konstatavo A. Maleckas. \u00a0<\/p>\n

Nutukimas \u2013 ir vartojimo kult\u016bros pasekm\u0117 <\/p>\n

Pasak gydytojo, nutukimo paplitimas \u2013 jau epideminio lygio problema.\u00a0\u201e\u012edomu tai, kad, stebint skai\u010dius ir vertinant laikotarp\u012f nuo 1975 iki 2015 met\u0173, kada tie skai\u010diai buvo prad\u0117ti skelbti, nutukimo paplitimas i\u0161augo beveik trimis kartais. Ir, galvo\u010diau, tai irgi yra susij\u0119 su tam tikru vartojimu, tam tikros kult\u016bros atsiradimu b\u016btent nuo 70-\u0173j\u0173, 80-\u0173j\u0173\u201c, \u2013 pasteb\u0117jo chirurgas.\u00a0<\/p>\n

Ta\u010diau kartu jis atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f \u012f \u012fdom\u0173 fakt\u0105 \u2013 dar apie 1980 m. atliktas tyrimas atskleid\u0117, kad to metu kauniet\u0117s buvo vienos labiausiai nutukusi\u0173 tarp Europos valstybi\u0173.<\/p>\n

\"Nutukimas <\/a> <\/p>\n

\u201eIr gyvenant Soviet\u0173 S\u0105jungoje negalime pasakyti, kad, pavyzd\u017eiui, Lietuvoje<\/a> buvo kitokia vartojimo kult\u016bra. Buvo toks projektas apie 1980 metus, kur vertinant kardiovaskulini\u0173 lig\u0173 rizik\u0105 vertintas ir nutukimo paplitimas. Tarp \u012fvairi\u0173 miest\u0173 dalyvavo ir Kaunas, tai \u010dia tarp moter\u0173 nutukimo paplitimas prakti\u0161kai buvo did\u017eiausias Europoje\u201c<\/a>, \u2013 \u012fdomiu faktu pasidalino gydytojas.\u00a0<\/p>\n

A. Maleckas juokdamasis sutiko, kad turb\u016bt tada tikrai gerai valg\u0117me, kita vertus, su maistu gaunam\u0105 energij\u0105 i\u0161eikvodavome daug intensyviau:<\/p>\n

\u201eM\u016bs\u0173 virtuv\u0117 yra tokia \u0161iaurieti\u0161ka, galima pasakyti, \u017emogus pavalgo ir eina dirbti laukus. Tai seniau, sakykime, jeigu \u017emogus ten dirbdavo 12\u201314 val., \u0161ien\u0105 pjaudavo lankoje, jis i\u0161eikvodavo 12 t\u016bkst. kilokalorij\u0173. Dabar net ne\u012fsivaizduoju, kokia veikla reikia u\u017esiimti, kad i\u0161naudotum tiek kilokalorij\u0173. Tod\u0117l ir pavalgyti reik\u0117jo, kad tiek energijos gal\u0117tum i\u0161eikvoti.<\/p>\n

Tai tas gyvenimo pasikeitimas, kuris \u017eenkliai s\u0117slesnis, vis\u0173 toki\u0173 pramog\u0173, tos pa\u010dios televizijos, atsiradimas kai vakare s\u0117di, \u017ei\u016bri, u\u017ekand\u017eiauji, \u012fsigal\u0117jusi vartojimo kult\u016bra smarkiai prie to prisid\u0117jo\u201c, \u2013 pasakojo A. Maleckas.<\/p>\n

Tiesa, jis prid\u016br\u0117, kad labiausiai tunkama ne nuo riebal\u0173, o cukraus, tai yra angliavandeni\u0173 gausaus, perdirbto maisto: \u201eAi\u0161ku, \u010dia dar sud\u0117tingesnis klausimas, nes m\u016bs\u0173 smegenys gyvena cukrumi. Bet kartu tai yra atpildo sistema m\u016bs\u0173 smegenyse, kuri gyvena cukrumi.\u201c<\/p>\n

Vaistai liekn\u0117jimui n\u0117ra visai nekalti <\/p>\n

Pa\u0161nekovo ai\u0161kinimu, nema\u017eai antsvorio ir nutukimo problem\u0173 yra susij\u0119 su genetiniu polinkiu. Ta\u010diau kaip tie genai rei\u0161kiasi, pasak gydytojo, jau yra kitas klausimas. Vienas i\u0161 b\u016bd\u0173 yra per \u017earnyno hormonus.\u00a0<\/p>\n

\u201eNe veltui \u0161iuo metu \u017einomi labai populiar\u016bs vaistai, naudojami liekn\u0117jimui, kuri\u0173 pagrindas yra hormonai arba med\u017eiagos, kurios stimuliuoja t\u0173 hormon\u0173 receptorius\u201c, \u2013 sak\u0117 gydytojas.\u00a0<\/p>\n

Pasak jo, \u0161i\u0173 medikament\u0173 poreikis did\u017eiulis ir \u0161iuo metu vyksta tikra revoliucija \u0161i\u0173 vaist\u0173 gamyboje. Vis d\u0117l chirurgas \u012fsp\u0117jo, kad tai n\u0117ra visi\u0161kai nekalti vaistai, j\u0173 ilgalaikio vartojimo pasekm\u0117s dar ne\u017einomos.<\/p>\n

\"Svarstykl\u0117s, <\/a> <\/p>\n

\u201eBet k\u0105 \u017einome apie trumpalaik\u012f vartojim\u0105, tai vienas dalykas, kad yra labai svarbu d\u0117mes\u012f atkreipti \u012f kasos ligas. Tai b\u016btent pankreatitai, kasos u\u017edegimai, nes vaistas stimuliuoja kasos l\u0105steles.\u00a0Antras momentas yra skydliauk\u0117s ligos, ypa\u010d onkologin\u0117s ligos. Tad jeigu \u0161eimoje yra buv\u0119 atvej\u0173 arba \u017emogus turi tam tikrus sindromus, \u012f kuriuos \u012feina ir \u0161itos onkologin\u0117s ligos, \u0161ie vaistai yra absoliu\u010diai nerekomenduojami\u201c, \u2013 sak\u0117 A. Maleckas ir prid\u016br\u0117, kad bet kuriuo atveju prie\u0161 vartojant tokius vaistu b\u016btina pasikonsultuoti su gydytoju.<\/p>\n

Pasak jo, gerai tai, kad Lietuvoje yra didelis gydytoj\u0173 ratas, kurie gali skirti \u0161\u012f vaist\u0105, tod\u0117l prieinamumas konsultacijoms yra didelis. Be to, u\u017e vaistus kol kas reikia mok\u0117ti, kai ka\u017ekiek riboja vartojan\u010di\u0173j\u0173 kiek\u012f.<\/p>\n

Vis d\u0117lto, jo teigimu, viskas i\u0161 esm\u0117s prasid\u0117jo nuo nutukimo chirurgijos \u2013 prad\u0117jus jas atlikti pasteb\u0117ta, kad ji veikia, nat\u016braliai suma\u017e\u0117ja alkio ir padid\u0117ja sotumo hormono kiekis.<\/p>\n

Naujien\u0173 portalas tv3.lt primena ra\u0161\u0119s, kad nepadedant konservatyviems nutukimo gydymo b\u016bdams galima pasitelkti chirurgij\u0105. Gydytojas d\u017eiaug\u0117si, kad nuo \u0161iuo metu skrand\u017eio ma\u017einimo operacijos<\/a> ligoni\u0173 kas\u0173 tapo visi\u0161kai kompensuojamos. Tiesa, sprendim\u0105 d\u0117l operacijos turi priimti gydytoj\u0173 konsiliumas, pacientas turi atitikti tam tikrus kriterijus.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, net apie 43 proc. pasaulio gyventoj\u0173 yra nutuk\u0119.\u00a0 Kauno klinik\u0173 abdominalin\u0117s chirurgijos gydytojo…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":69374,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[13],"tags":[15619,25,30,31,57,43,34,35,55,48,24,54,51,49,50,32,33,37,39,36,38,40,45,23,22,44,28,29,53,42,56,47,26,27,41,46,58,52],"class_list":{"0":"post-69373","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-lietuva","8":"tag-2025-12-25-050000","9":"tag-antrastes","10":"tag-breaking-news","11":"tag-breakingnews","12":"tag-daiktai","13":"tag-dienos-kronika","14":"tag-featured-news","15":"tag-featurednews","16":"tag-gatves-tekstai","17":"tag-gyvenimas","18":"tag-headlines","19":"tag-interneto-pievos","20":"tag-keliones","21":"tag-kultura","22":"tag-laisvalaikis","23":"tag-latest-news","24":"tag-latestnews","25":"tag-lietuva","26":"tag-lietuviu","27":"tag-lithuania","28":"tag-lithuanian","29":"tag-lt","30":"tag-mokslas-ir-it","31":"tag-naujienos","32":"tag-news","33":"tag-pasaulis","34":"tag-populiariausios-naujienos","35":"tag-populiariausiosnaujienos","36":"tag-projektai","37":"tag-rinktiniai-tekstai","38":"tag-simtmecio-portalas","39":"tag-sportas","40":"tag-top-stories","41":"tag-topstories","42":"tag-tv3-lt","43":"tag-verslas","44":"tag-video","45":"tag-zaidimai"},"share_on_mastodon":{"url":"","error":"Validation failed: Text character limit of 500 exceeded"},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/69373","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=69373"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/69373\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/69374"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=69373"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=69373"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=69373"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}