{"id":69861,"date":"2025-12-26T00:22:26","date_gmt":"2025-12-26T00:22:26","guid":{"rendered":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/69861\/"},"modified":"2025-12-26T00:22:26","modified_gmt":"2025-12-26T00:22:26","slug":"nenorite-pasivazineti-greitosios-automobiliu-kardiologe-ispejo-kas-per-kaledas-apkrauna-sirdi-ir-sukelia-infarkta","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/69861\/","title":{"rendered":"Nenorite pasiva\u017ein\u0117ti greitosios automobiliu? Kardiolog\u0117 \u012fsp\u0117jo, kas per Kal\u0117das apkrauna \u0161ird\u012f ir sukelia infarkt\u0105"},"content":{"rendered":"<p>Anot kardiolog\u0117s, \u0161ventiniu laikotarpiu susidaro ypa\u010d nepalankus veiksni\u0173 derinys: persivalgymas, padid\u0117j\u0119s druskos ir alkoholio vartojimas, miego tr\u016bkumas, emocinis stresas ir nereguliarus vaist\u0173 vartojimas, ra\u0161oma prane\u0161ime \u017einiasklaidai.<\/p>\n<p>\u201ePadid\u0117j\u0119s maisto kiekis, ypa\u010d druskos perteklius, gali lemti kraujosp\u016bd\u017eio padid\u0117jim\u0105, skys\u010di\u0173 susilaikym\u0105 organizme, o pacientams, sergantiems \u0161irdies nepakankamumu, net sukelti dekompensacij\u0105\u201c, \u2013 teigia gydytoja.<\/p>\n<p>Ji pabr\u0117\u017eia, kad alkoholis taip pat yra svarbus rizikos veiksnys, galintis i\u0161provokuoti \u0161irdies ritmo sutrikimus, ypa\u010d prie\u0161ird\u017ei\u0173 virp\u0117jim\u0105. Po \u0161ven\u010di\u0173 da\u017eniau fiksuojami vadinamojo \u0161ventin\u0117s \u0161irdies sindromo atvejai (angl. Holiday heart syndrome), siejami su gausesniu alkoholio vartojimu.<\/p>\n<p>\u201eNe ma\u017eiau reik\u0161mingi ir aplinkos veiksniai. Temperat\u016bros svyravimai bei \u0161altis gali skatinti kraujagysli\u0173 spazmus ir padidinti kr\u016btin\u0117s anginos ar miokardo infarkto rizik\u0105. Miego tr\u016bkumas ir pervargimas taip pat prisideda prie kraujosp\u016bd\u017eio kilimo ir nereguliaraus \u0161irdies plakimo epizod\u0173\u201c, \u2013 priduria J. Jurgaityt\u0117.<\/p>\n<p>Kalb\u0117dama apie psichologin\u012f aspekt\u0105, kardiolog\u0117 atkreipia d\u0117mes\u012f, kad \u0161vent\u0117s ne visiems yra d\u017eiaugsmingas metas: \u201eDalis pacient\u0173 patiria emocin\u012f spaudim\u0105, stres\u0105 d\u0117l \u0161eimini\u0173 santyki\u0173, organizacini\u0173 r\u016bpes\u010di\u0173, o vieni\u0161i \u017emon\u0117s \u2013 li\u016bdes\u012f, kuris gali sustiprinti kr\u016btin\u0117s skausm\u0105 ar net i\u0161provokuoti panikos atakas.\u201c<\/p>\n<p>Pasak jos, stresas ir \u012ftampa da\u017enai siejami su kr\u016btin\u0117s anginos epizodais, dusuliu ar bendru \u0161irdies funkcijos pablog\u0117jimu. \u0160ventiniu laikotarpiu stebimas hospitalizacij\u0173 d\u0117l infarkt\u0173, ritmo sutrikim\u0173 ar \u0161irdies nepakankamumo padid\u0117jimas.<\/p>\n<p>Persivalgymas \u2013 papildoma apkrova \u0161ird\u017eiai <\/p>\n<p>Gydytoja pabr\u0117\u017eia, kad gausus, riebus maistas ypa\u010d pavojingas pacientams, sergantiems \u0161irdies nepakankamumu, arterine hipertenzija, i\u0161emine \u0161irdies liga ar turintiems polink\u012f \u012f ritmo sutrikimus.<\/p>\n<p>\u201eDidelis maisto kiekis padidina cirkuliuojan\u010dio kraujo t\u016br\u012f ir apkrauna \u0161ird\u012f. Net ir pacientams po infarkto ar sergantiems pa\u017eengusiomis kraujagysli\u0173 ligomis tai gali sukelti kr\u016btin\u0117s spaudim\u0105, spazmus ir ligos pa\u016bm\u0117jim\u0105\u201c, \u2013 teigia ji.<\/p>\n<p>Pasak J. Jurgaityt\u0117s, svarbiausias principas \u2013 saikas. Ji rekomenduoja rinktis ma\u017eesnes porcijas, valgyti l\u0117tai, daryti pertraukas ir vengti persivalgyti.<\/p>\n<p>\u201eReik\u0117t\u0173 rinktis ma\u017eiau druskingus patiekalus, gerti pakankamai skys\u010di\u0173 ir riboti alkohol\u012f. Rekomenduojama vengti riebi\u0173 ar r\u016bkyt\u0173 gamini\u0173, riebios kiaulienos, \u012fvairi\u0173 de\u0161r\u0173, vyniotini\u0173, s\u016bri\u0173 u\u017ekand\u017ei\u0173, riebi\u0173 pada\u017e\u0173, toki\u0173 kaip majonezas ar grietin\u0117 dideliais kiekiais, tam tikr\u0173 marinuot\u0173 patiekal\u0173, daug cukraus turin\u010di\u0173 desert\u0173 ir gausiai nerafinuotame aliejuje kepto maisto.<\/p>\n<p>Tinkamesni pasirinkimai \u2013 orkait\u0117je kepta arba virta \u017euvis, liesa pauk\u0161tiena, tro\u0161kintos dar\u017eov\u0117s, salotos su kokybi\u0161ku alyvuogi\u0173 aliejumi, vaisiai, viso gr\u016bdo produktai, ank\u0161tin\u0117s pupel\u0117s ir nerieb\u016bs pieno produktai. Taip pat po itin sotaus maisto nerekomenduojama gerti kavos, nes tai gali pa\u016bminti ritmo sutrikimus, sukelti \u0161irdies plakimo jausm\u0105 ar net spazmus kr\u016btin\u0117je\u201c, \u2013 sako kardiolog\u0117.<\/p>\n<p>Naudingos ir lengvos fizin\u0117s veiklos \u2013 pasivaik\u0161\u010diojimai tarp vai\u0161i\u0173, jud\u0117jimas, k\u016bno pad\u0117ties keitimas. Tai padeda vir\u0161kinimui, suma\u017eina refliukso ir r\u016bg\u0161\u010di\u0173 padid\u0117jimo tikimyb\u0119, taip pat nemaloni\u0173 poj\u016b\u010di\u0173 rizik\u0105. Anot J. Jurgaityt\u0117s, apie padid\u0117jusi\u0105 \u0161irdies apkrov\u0105 gali signalizuoti dusulys, nereguliarus pulsas, \u0161irdies plakimas, spaudimo ar skausmo jausmas kr\u016btin\u0117je, \u0161altas prakaitas, koj\u0173 tinimas ar staigus svorio padid\u0117jimas per kelias dienas.<\/p>\n<p>\u201eSvarbu i\u0161vengti epizodo. Jei atsiranda pirminiai silpnumo po\u017eymiai ar lengvas diskomfortas, reik\u0117t\u0173 pails\u0117ti, sustabdyti valgym\u0105, o kartais naudinga trumpam prigulti, pasivaik\u0161\u010dioti ar pakeisti k\u016bno pad\u0117t\u012f. Jei atsiranda stiprus kr\u016btin\u0117s skausmas, ry\u0161kus silpnumas, progresuojantys simptomai ar netenkama s\u0105mon\u0117s, b\u016btina kviesti greit\u0105j\u0105 pagalb\u0105. Tokiose situacijose svarbu nedelsti, nes gali tik pablog\u0117ti\u201c, \u2013 ai\u0161kina J. Jurgaityt\u0117.<\/p>\n<p>Vaistai ir \u0161vent\u0117s \u2013 joki\u0173 i\u0161im\u010di\u0173<\/p>\n<p>Gydytoja akcentuoja, kad viena did\u017eiausi\u0173 klaid\u0173 \u2013 vaist\u0173 praleidimas \u0161ven\u010di\u0173 metu.<\/p>\n<p>\u201e\u0160vent\u0117s n\u0117ra prie\u017eastis nutraukti gydym\u0105. Reguliariai vartoti vaistus yra b\u016btina siekiant i\u0161vengti komplikacij\u0173. Esant padid\u0117jusiam cholesterolio kiekiui ir praleisdami jam ma\u017einti paskirt\u0173 vaist\u0173 \u2013 statin\u0173 \u2013 doz\u0119, atsisakome apsaugos ir padidiname miokardo infarkto ar insulto tikimyb\u0119\u201c, \u2013 \u012fsp\u0117ja ji.<\/p>\n<p>J. Jurgaityt\u0117 pabr\u0117\u017eia, kad paties vartojimo keisti nereik\u0117t\u0173. Svarbu suprasti, kad maisto, alkoholio ir vaist\u0173 derinys gali apsunkinti kepen\u0173 darb\u0105, nes jos ir taip atsakingos u\u017e detoksikacij\u0105 organizme, o per didelis alkoholio kiekis gali padidinti kepen\u0173 ferment\u0173 koncentracij\u0105 ir \u0161alutinio poveikio rizik\u0105.<\/p>\n<p>Kardiolog\u0117s teigimu, \u0161ventinis laikotarpis, ar tai b\u016bt\u0173 \u0161vent\u0117, gimtadienis ar kokia kita proga, visada yra tam tikras i\u0161\u0161\u016bkis ypa\u010d \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 ligomis sergantiems pacientams. Net sveiki \u017emon\u0117s, kurie dar ne\u012ftaria galim\u0173 \u0161irdies problem\u0173, netur\u0117t\u0173 visi\u0161kai atsipalaiduoti.<\/p>\n<p>\u201eSvarbiausia \u2013 klausytis organizmo siun\u010diam\u0173 signal\u0173, jausti saik\u0105 ir t\u0119sti medikamentin\u012f gydym\u0105, vengti persivalgyti, rinktis sveikesnius patiekalus ir nepamir\u0161ti r\u016bpintis emocine sveikata. D\u0117mesys savo k\u016bnui ir reguliarumas \u2013 pagrindiniai principai, padedantys saugiai praleisti \u0161ventin\u012f laikotarp\u012f. To \u0161iemet visiems linkiu \u2013 ramyb\u0117s ir saiko\u201c, \u2013 sako J. Jurgaityt\u0117.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"Anot kardiolog\u0117s, \u0161ventiniu laikotarpiu susidaro ypa\u010d nepalankus veiksni\u0173 derinys: persivalgymas, padid\u0117j\u0119s druskos ir alkoholio vartojimas, miego tr\u016bkumas, emocinis&hellip;\n","protected":false},"author":2,"featured_media":69862,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[6],"tags":[25,30,31,34,35,24,32,33,37,39,36,38,40,23,22,28,29,26,27],"class_list":{"0":"post-69861","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-antrastes","8":"tag-antrastes","9":"tag-breaking-news","10":"tag-breakingnews","11":"tag-featured-news","12":"tag-featurednews","13":"tag-headlines","14":"tag-latest-news","15":"tag-latestnews","16":"tag-lietuva","17":"tag-lietuviu","18":"tag-lithuania","19":"tag-lithuanian","20":"tag-lt","21":"tag-naujienos","22":"tag-news","23":"tag-populiariausios-naujienos","24":"tag-populiariausiosnaujienos","25":"tag-top-stories","26":"tag-topstories"},"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/115783017582074650","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/69861","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=69861"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/69861\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/69862"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=69861"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=69861"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=69861"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}