![\"Protarpinis](\"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-content\/uploads\/2025\/12\/fa54c330-74ac-4a60-820f-cccd4685350e.jpg\")
<\/p>\n\u2013 Art\u0117ja \u0161vent\u0117s, daugelis persivalgome. Gal turite argument\u0173, kurie atbaidyt\u0173 \u017emones nuo persivalgymo?<\/p>\n
\u2013 Jei kalbame apie Advent\u0105, tai persivalgymas yra nuod\u0117m\u0117. Bet jei pa\u017ei\u016br\u0117sime pla\u010diau, persivalgymas lemia svorio augim\u0105, o padid\u0117j\u0119s svoris organizme sukelia u\u017edegim\u0105. Ten, kur yra u\u017edegimas, atsiranda l\u0117tin\u0117s neinfekcin\u0117s ligos: \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 ligos, II tipo diabetas, Alzheimerio, Parkinsono ligos ir daug kit\u0173. Jei nuolat esame persivalgymo b\u016bsenoje, stumiame save \u012f nuolatin\u012f u\u017edegim\u0105.<\/p>\n
\u2013 Kada \u017emon\u0117s imasi badavimo?<\/p>\n
\u2013 Da\u017eniausiai \u017emon\u0117s nori pagra\u017einti savo k\u016bno linijas, bet labai d\u017eiaugiuosi, kad vis daugiau j\u0173 nori sveikatintis, nes jau\u010diasi prastai, nors kraujo tyrimai nieko nerodo. Da\u017eniausiai b\u016btent d\u0117l to \u017emon\u0117s ir kreipiasi bei ry\u017etasi badauti.<\/p>\n
\u2013 Ar i\u0161 ties\u0173 tai padailina k\u016bno linijas? O gal svoris po to gr\u012f\u017eta dvigubai?<\/p>\n
\u2013 Visada sakau, kad jei \u017emogus nors kart\u0105 band\u0117 badauti, jis nebebus toks, koks buvo. Turiu omenyje tiek k\u016bno linijas, tiek psichologin\u0119 b\u016bsen\u0105.<\/p>\n
\u2013 Tai kas yra ilgalaikis badavimas?<\/p>\n
\u2013 Ilgalaikis badavimas yra toks badavimas, kuris trunka daugiau nei dvi paras. Labai svarbu tai, kad jo metu organizme vyksta daug proces\u0173. Vienas j\u0173 \u2013 ma\u017e\u0117ja auk\u0161tas insulino lygis, o b\u016btent jis yra susij\u0119s su l\u0117tini\u0173 lig\u0173 rizika ir svorio augimu. Psichologi\u0161kai po badavimo \u017emon\u0117s jau\u010diasi ka\u017ek\u0105 \u012fveik\u0119, ka\u017ek\u0105 svarbaus padar\u0119. Atsiranda energijos, motyvacijos, noras nuveikti daugiau. Po badavimo \u017emon\u0117s pastebi, kad pager\u0117ja nuotaika \u2013 t\u0105 jie patys pasako.<\/p>\n
\u2013 Kaip j\u016bs tai gal\u0117tum\u0117te paai\u0161kinti logi\u0161kai?<\/p>\n
\u2013 Energijos mes turime pakankamai \u2013 ji sukaupta riebaliniame audinyje. Ta\u010diau j\u0105 \u201eu\u017erakina\u201c auk\u0161tas insulino lygis, kuris neleid\u017eia degti riebalams. Badaujant negauname maisto, ma\u017e\u0117ja gliukoz\u0117s kiekis, insulino lygis krenta ir pradeda degti riebalai. Degant riebalams i\u0161siskiria energija, kuri yra sveikesn\u0117 \u2013 susidaro ketoniniai k\u016bnai. Jie pakei\u010dia gliukoz\u0119, suteikia energijos, ma\u017eina u\u017edegim\u0105 ir atitolina l\u0117tines ligas.<\/p>\n
<\/p>\n
\u2013 Ar ilgalaikis badavimas tinka kiekvienam \u017emogui?<\/p>\n
\u2013 Tai labai svarbus klausimas. Kam badavimas netinka: \u017emon\u0117ms, kuri\u0173 svoris per ma\u017eas (KMI ma\u017eesnis nei 18), turintiems valgymo sutrikim\u0173, \u0161irdies ritmo sutrikim\u0173, kepen\u0173 ar inkst\u0173 nepakankamum\u0105, tul\u017eies akmenlig\u0119, taip pat n\u0117\u0161\u010dioms ir maitinan\u010dioms moterims. Vis d\u0117lto kiekvien\u0105 atvej\u012f reikia vertinti individualiai.<\/p>\n
\u2013 Ar galima badauti savaranki\u0161kai?<\/p>\n
\u2013 Savaranki\u0161kai to daryti nepatariu, nes yra kritini\u0173 dien\u0173, kai \u017emogus gali ne\u017einoti, kaip elgtis. Geriau badauti su specialisto pagalba. Tre\u010dia diena da\u017eniausiai b\u016bna kritin\u0117: staigiai nukrinta gliukoz\u0117s kiekis, riebal\u0173 deginimas dar neb\u016bna pilnai \u012fsijung\u0119s, keton\u0173 kiekis nedidelis. \u017dmogus netenka energijos, pradeda dreb\u0117ti rankos, jau\u010diasi blogai, atsiranda pykinimas ir atrodo, kad \u201eviskas blogai\u201c. \u0160i b\u016bsena greitai praeina, o po to badavimas tampa lengvesnis. Antr\u0105\u2013tre\u010di\u0105 dien\u0105 da\u017enai i\u0161nyksta alkio jausmas.<\/p>\n
\u2013 Kaip jis i\u0161nyksta?<\/p>\n
\u2013 Alkio centras yra smegenyse, o j\u012f dirgina skrandyje gaminamas hormonas grelinas. Kai nevalgome, skrandis jo nebesekretuoja, tod\u0117l niekas nebesukelia alkio jausmo.<\/p>\n
\u2013 Sakote, kad ilgalaikis badavimas prasideda nuo dviej\u0173 dien\u0173. Tai nuo ko reik\u0117t\u0173 prad\u0117ti?<\/p>\n
\u2013 Reik\u0117t\u0173 prad\u0117ti nuo ma\u017e\u0173 \u017eingsni\u0173, nes pasiruo\u0161imas yra b\u016btinas. I\u0161 prad\u017ei\u0173 pabandyti nevalgyti 14\u201316 valand\u0173 per dien\u0105, steb\u0117ti savijaut\u0105 ir nuotaik\u0105. V\u0117liau pabandyti 18 valand\u0173, po to \u2013 24 valandas, geriausia tada, kai esate labiau u\u017esi\u0117m\u0119. Kai \u017emogus pamato, kad gali pab\u016bti be maisto, tuomet skirti savait\u0119 pasiruo\u0161imui: atsisakyti m\u0117sos, valgyti daugiau dar\u017eovi\u0173, ma\u017einti maisto kiek\u012f. Tik tada pereiti prie ilgalaikio badavimo.<\/p>\n
\u2013 Sakote, kad badauti reik\u0117t\u0173 tada, kai esame u\u017esi\u0117m\u0119. Bet i\u0161 kur tuomet bus j\u0117g\u0173 darbams?<\/p>\n
\u2013 \u010cia yra dvi pus\u0117s. Kai \u017emogus u\u017eimtas, jis ma\u017eiau galvoja apie alk\u012f, o pirm\u0105 dien\u0105 alkis b\u016bna stipresnis. Be to, mitas, kad netur\u0117sime energijos. Pavalg\u0119 ma\u017edaug 10 valand\u0173 turime gliukoz\u0117s atsarg\u0173, sukaupt\u0173 raumenyse ir kepenyse, kurias organizmas gali paversti energija. Tai mitas, kad negalime pab\u016bti be maisto.<\/p>\n
![\"protarpinis,](\"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-content\/uploads\/2025\/12\/f2cba0e9-6de5-4028-94ee-432fcb1da17c.jpg\")
<\/p>\n
\u2013 Kaip apsispr\u0119sti, kiek dien\u0173 badauti?<\/p>\n
\u2013 Tai labai individualu. Jei \u017emogus yra sveikas ir neturi problem\u0173, si\u016bly\u010diau badauti 3\u20135 dienas. Trys dienos yra sunkiausios, nes tada \u012fvyksta l\u016b\u017eis. Ketvirt\u0105 dien\u0105 nemalon\u016bs poj\u016b\u010diai da\u017eniausiai i\u0161nyksta. Tuomet jau reikia steb\u0117ti save, nes \u017emon\u0117s jau\u010diasi gerai: turi energijos, mintys tampa ai\u0161kios, n\u0117ra alkio.<\/p>\n
\u2013 Ar tai reik\u0117t\u0173 daryti i\u0161vykus i\u0161 nam\u0173, ar galima badauti namuose?<\/p>\n
\u2013 Mes kalb\u0117jom\u0117s su \u017emon\u0117mis, kurie badauja savaranki\u0161kai, ir su tais, kurie badauja grup\u0117se. Daugelis sako, kad namuose badauti gerokai sunkiau d\u0117l daugyb\u0117s pagund\u0173. Be to, badavimo metu reik\u0117t\u0173 vengti intensyvaus darbo ir didelio streso.<\/p>\n
\u2013 Ar 10\u201312 dien\u0173 yra maksimalus badavimo laikas?<\/p>\n
\u2013 A\u0161 pats esu badav\u0119s 10 par\u0173 \u2013 tai buvo labai \u012fdomi patirtis. Tre\u010di\u0105\u2013ketvirt\u0105 dien\u0105 atsirado gerumo jausmas, noras d\u0117koti, apkabinti, ir t\u0105 pat\u012f da\u017enai pasako ir kiti. Svarbiausia, kad tai jau\u010diama labai stipriai. Badavimas kei\u010dia ir vid\u0173 \u2013 atveria \u0161ird\u012f. Kai skrandis tyli, atsiveria \u0161irdis.<\/p>\n
\u2013 Ar po tokio badavimo \u017emon\u0117s da\u017enai pakei\u010dia santyk\u012f su maistu?<\/p>\n
\u2013 Labai da\u017enai. \u017dmon\u0117s intuityviai supranta, kad po penki\u0173 dien\u0173 badavimo nebenori gr\u012f\u017eti \u012f ankstesn\u0119 b\u016bsen\u0105. Jei anks\u010diau maitinosi nesveikai, jie kei\u010dia savo mityb\u0105.<\/p>\n
\u2013 Kokios da\u017eniausios klaidos daromos badaujant?<\/p>\n
\u2013 Did\u017eiausia klaida \u2013 netinkamas i\u0161\u0117jimas i\u0161 badavimo. Reik\u0117t\u0173 prad\u0117ti nuo sultinio, antr\u0105 dien\u0105 pereiti prie nekaloringos sriubos, o tik tre\u010di\u0105 dien\u0105 galima valgyti kiet\u0105 maist\u0105. Ketvirt\u0105\u2013penkt\u0105 dien\u0105 pereinama prie sveikos, subalansuotos mitybos.<\/p>\n
\u2013 Kaip da\u017enai galima imtis ilgalaikio badavimo?<\/p>\n
\u2013 Mes su \u017emona badaujame du kartus per metus po penkias dienas \u2013 da\u017eniausiai per Advent\u0105 ir Gav\u0117ni\u0105. Rekomenduo\u010diau taip pat badauti du kartus per metus po penkias dienas. Galima ir da\u017eniau, bet b\u016btina pasitarti su specialistais.<\/p>\n
\u2013 I\u0161 j\u016bs\u0173 patirties \u2013 ar turite s\u0117km\u0117s istorij\u0173, kokias ligas pavyko \u012fveikti badavimu?<\/p>\n
\u2013 Normalizuojasi kraujosp\u016bdis, nebereikia vaist\u0173, dingsta knarkimas. Ma\u017e\u0117ja cholesterolio, gliukoz\u0117s kiekis, u\u017edegimo rodikliai, silpn\u0117ja simpatinis tonusas. Matome daug rodikli\u0173, kurie kei\u010diasi.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"\u2013 Art\u0117ja \u0161vent\u0117s, daugelis persivalgome. Gal turite argument\u0173, kurie atbaidyt\u0173 \u017emones nuo persivalgymo? \u2013 Jei kalbame apie Advent\u0105,…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":71148,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[13],"tags":[25,15924,30,31,34,35,24,32,33,37,39,36,38,40,23,22,28,29,26,27,15925],"class_list":{"0":"post-71147","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-lietuva","8":"tag-antrastes","9":"tag-badavimas","10":"tag-breaking-news","11":"tag-breakingnews","12":"tag-featured-news","13":"tag-featurednews","14":"tag-headlines","15":"tag-latest-news","16":"tag-latestnews","17":"tag-lietuva","18":"tag-lietuviu","19":"tag-lithuania","20":"tag-lithuanian","21":"tag-lt","22":"tag-naujienos","23":"tag-news","24":"tag-populiariausios-naujienos","25":"tag-populiariausiosnaujienos","26":"tag-top-stories","27":"tag-topstories","28":"tag-voldemaras-giedrimas"},"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/115796894486166910","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/71147","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=71147"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/71147\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/71148"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=71147"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=71147"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=71147"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}