{"id":71155,"date":"2025-12-28T11:23:11","date_gmt":"2025-12-28T11:23:11","guid":{"rendered":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/71155\/"},"modified":"2025-12-28T11:23:11","modified_gmt":"2025-12-28T11:23:11","slug":"ar-tikrai-laimes-uz-pinigus-nenupirksi-paaiskino-kuriu-lietuviu-gyvenimas-vis-gereja","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/71155\/","title":{"rendered":"Ar tikrai laim\u0117s u\u017e pinigus nenupirksi? Paai\u0161kino, kuri\u0173 lietuvi\u0173 gyvenimas vis ger\u0117ja"},"content":{"rendered":"

Lietuvi\u0173 gyvenimas nuosekliai ger\u0117ja<\/p>\n

Vertinant objektyvius, ekonominius kriterijus, galima teigti, kad finansine prasme, daugelio gyventoj\u0173 situacija ger\u0117ja. Pavyzd\u017eiui, vidutinis darbo u\u017emokestis Lietuvoje pasiek\u0117 beveik 1500 EUR \u012f rankas ir per pastaruosius 5 metus i\u0161augo 40 proc. \u017dinoma, augo ir kainos, bet gyventoj\u0173 perkamoji galia did\u0117jo bene spar\u010diausiai ne tik tarp Baltijos valstybi\u0173, bet ir visoje ES.<\/p>\n

Tuo tarpu Lietuvos BVP, tenkantis vienam gyventojui toliau art\u0117jo prie ES vidurkio ir jau pasiek\u0117 87 proc. Pagal \u0161\u012f rodikl\u012f lenkiame ne tik kitas Baltijos kaimynes, bet ir tokias \u0161alis kaip Lenkija, Graikija ar Portugalija.<\/p>\n

\u201eSwedbank<\/a>\u201c vyresnioji ekonomist\u0117 Greta Ilekyt\u0117<\/a> sako, jog nepaisant to, k\u0105 rodo \u012fvair\u016bs tyrimai, \u012fskaitant ir Jungtini\u0173 Taut\u0173 (JT) atliekam\u0105 laim\u0117s tyrim\u0105, ne k\u0105 ma\u017eiau svarbiais aspektais, nulemian\u010diais laim\u0117s lyg\u012f, i\u0161lieka gyventoj\u0173 socialin\u0117 parama bei sanglauda, kuri matuojama gyventoj\u0173 pasitik\u0117jimu artimaisiais bei institucijomis: \u201eTaip pat svarbu, kad gyventojams b\u016bt\u0173 suteikiama daug laisvi\u0173 bei galimybi\u0173 priimti asmeninius sprendimus, b\u016bt\u0173 fiksuojama kuo ma\u017eiau diskriminacijos aprai\u0161k\u0173. Sveiko gyvenimo trukm\u0117, dosnumas bei korupcijos suvokimo lygis taip pat yra svarbios sudedamosios dalys m\u016bs\u0173 laimei ir gerovei.\u201c<\/p>\n

\"\u201eSwedbank\u201c <\/p>\n

VU<\/a> Filosofijos fakulteto Organizacin\u0117s psichologijos tyrim\u0173 centro doktorant\u0117 Rita Jak\u0161tien\u0117 pastebi, kad viskas n\u0117ra taip paprasta: \u201eTurb\u016bt apsidair\u0119 rastume pa\u017e\u012fstam\u0173, kuri\u0173 gyvenimai ger\u0117ja, ta\u010diau b\u016bt\u0173 ir kitoki\u0173 pavyzd\u017ei\u0173 bei nuomoni\u0173. Bendrai, ekonomin\u0117 situacija apib\u016bdinama kaip ger\u0117janti, turime daug i\u0161 to kylan\u010di\u0173 galimybi\u0173. \u017dinoma, tai nei\u0161sprend\u017eia vis\u0173 \u017emoni\u0173 gyvenimuose atsirandan\u010di\u0173 klausim\u0173, problem\u0173 ir sunkum\u0173, toki\u0173 kaip ligos, konfliktai darbe, romantini\u0173 santyki\u0173 problemos, artim\u0173j\u0173 netektis ir kit\u0173. \u017dvelgiant \u012f platesn\u012f kontekst\u0105, \u017emon\u0117s b\u016bna laimingesni ir labiau patenkinti savo gyvenimu, kai pasitiki valstybe ir jos institucijomis, jau\u010diasi esantys stiprios ir demokrati\u0161kos bendruomen\u0117s dalimi.\u201c<\/p>\n

Jaunimas \u2013 laimingiausias, vyresnieji \u2013 ken\u010dia<\/p>\n

Tyrimas parod\u0117, kad Lietuvos jaunimas \u2013 labai laimingas. Ekonomin\u0117 ir finansin\u0117 situacija stabiliai kinta \u012f gera, ta\u010diau gerov\u0117 pasiekia ne visus. Pernai JT<\/a> skelbiamoje ataskaitoje buvo galima matyti ne tik bendr\u0105 laim\u0117s indeks\u0105 \u0161alyje, bet ir jo reik\u0161mes tarp skirting\u0173 am\u017eiaus grupi\u0173 \u2013 jaunimo (gyventoj\u0173 iki 30 met\u0173), vyresnio am\u017eiaus (t\u0173, kuriems jau vir\u0161 60 met\u0173) ir t\u0173, kurie patenka tarp dviej\u0173 \u0161i\u0173 grupi\u0173.<\/p>\n

Nors visose am\u017eiaus grup\u0117se yra pastebimas progresas laim\u0117s link, jaunimas i\u0161siskyr\u0117 ne tik \u0161alies viduje, bet ir visame pasaulyje \u2013 jie buvo laimingiausi. Palyginimui, vyresnio am\u017eiaus gyventojai pagal laim\u0117s lyg\u012f ataskaitoje u\u017e\u0117m\u0117 tik 44-\u0105 viet\u0105.<\/p>\n

\u201eLietuvos jaunimo laimei paai\u0161kinti galima atrasti ne vien\u0105 argument\u0105. Pavyzd\u017eiui, jaunimas m\u016bs\u0173 \u0161alyje turi pla\u010dias galimybes siekti nemokamo auk\u0161tojo i\u0161silavinimo, neprisiimant dideli\u0173 finansini\u0173 \u012fsipareigojim\u0173. Negana to, norint gauti nemokam\u0105 i\u0161silavinim\u0105, konkurencija yra gerokai ma\u017eesn\u0117 nei daugelyje kit\u0173 pasaulio valstybi\u0173\u201c, \u2013 sak\u0117 G. Ilekyt\u0117.<\/p>\n

Jauni Lietuvos gyventojai turi ir geresnes galimybes \u012fsigyti b\u016bst\u0105 nei Skandinavijos ar Vakar\u0173 Europos jaunimas. Ma\u017edaug 36 proc. jaun\u0173 gyventoj\u0173 atlyginimai Lietuvoje yra didesni u\u017e vidutin\u012f \u0161alies atlyginim\u0105. Palyginimui, 40\u201359 met\u0173 grup\u0117je toki\u0173 \u017emoni\u0173 yra 35 proc. Taigi, jaun\u0173 \u017emoni\u0173 u\u017edirbamas atlygis yra beveik toks pat, kaip ir 20 met\u0173 darbo rinkoje praleidusi\u0173 darbuotoj\u0173.<\/p>\n

\"Jaunimas\"\/ <\/p>\n

Vyresni gyventojai yra da\u017eniau nusivyl\u0119 ne tik d\u0117l pajam\u0173 stokos, bet ir d\u0117l vis dar pakankamai trumpos sveiko gyvenimo trukm\u0117s. Vyr\u0173 sveiko gyvenimo trukm\u0117 Lietuvoje siekia ma\u017edaug 55 metus, moter\u0173 \u2013 beveik 60 met\u0173. Palyginimui, \u0160vedijoje tiek moter\u0173, tiek vyr\u0173 sveiko gyvenimo trukm\u0117 siekia beveik 70 met\u0173. Prie ma\u017eesn\u0117s laim\u0117s prisideda ir pakankamai ma\u017eos pensijos.<\/p>\n

R. Jak\u0161tien\u0117 pabr\u0117\u017e\u0117, kad skirtingi visuomen\u0117s pj\u016bviai parodys skirting\u0105 rezultat\u0105, taip pat skirtingai galime matuoti ir savijaut\u0105. Pavyzd\u017eiui, tam tikrose apklausose ir tyrimuose vyresnio am\u017eiaus Lietuvos gyventojai, deja, yra ma\u017eiau laiming\u0173 gretose. Pasirinkus kit\u0105 pj\u016bv\u012f, pavyzd\u017eiui, miesto lygmens apklausas, galime rasti, kad Vilniuje ar Kaune gyvenantys \u017emon\u0117s savo kasdien\u0117s aplinkos kokyb\u0119 vertina gana teigiamai, net jei \u0161ie miestai neb\u016btinai patenka \u012f auk\u0161\u010diausius tarptautinius laimingiausi\u0173 miest\u0173 reitingus.<\/p>\n

\u201eKadangi savo am\u017eiaus pasirinkti negalime, o keisti gyvenam\u0105j\u0105 viet\u0105 taip pat n\u0117ra paprasta, galb\u016bt svarbu pa\u017evelgti, o kas gi individualiu lygmeniu mus gali padaryti laimingesnius? Remiantis i\u0161samiais daugiame\u010diais tyrimais, laim\u0117s jausmas ir pasitenkinimas gyvenimu stipriai siejasi su kokybi\u0161kais artimais santykiais, psichine ir fizine sveikata, m\u0117gstamu ir s\u0117kmingu darbu. Tai rodo, kad, pavyzd\u017eiui, skirdami laiko artimiesiems, galime s\u0117kmingai investuoti \u012f savo laim\u0119, nepriklausomai nuo am\u017eiaus, gyvenamosios vietos ar kit\u0173 dalyk\u0173\u201c, \u2013 sak\u0117 doktorant\u0117.<\/p>\n

Laim\u0117 ir pinigai \u2013 artimai susij\u0119<\/p>\n

Vidutinis atlyginimas Lietuvoje siekia beveik 1500 eur\u0173 \u012f rankas, regionuose jis yra ma\u017eesnis. B\u016btent finansinis stabilumas labai glaud\u017eiai siejamas su bendru gyvenimo ger\u0117jimu. G. Ilekyt\u0117 pastebi, jog vienam dirban\u010diam \u017emogui su vidutine alga da\u017enai pavyksta padengti b\u016btiniausias i\u0161laidas. Ta\u010diau nenumatytiems ar papildomiems poreikiams pajam\u0173 gali ne visada u\u017etekti. Su didesniais i\u0161\u0161\u016bkiais susiduria vieni\u0161i t\u0117vai, ar \u0161eimos, kuriose yra tik vienas dirbantis asmuo.<\/p>\n

Ji paai\u0161kino, kad finansinis saugumas paprastai susideda ne tik i\u0161 gaunam\u0173 pajam\u0173, bet ir turimos finansin\u0117s pagalv\u0117s (santaup\u0173). Negana to, tur\u0117t\u0173 b\u016bti kontroliuojami ir finansiniai \u012fsipareigojimai \u2013 turimos skolos nevir\u0161ija asmens galimybi\u0173 jas gr\u0105\u017einti ir netampa nuolatinio streso \u0161altiniu. Galiausiai, socialinis ir institucin\u0117s apsaugos aspektas taip pat yra svarbus \u2013 socialin\u0117s garantijos, draudimas, valstyb\u0117s teikiama parama ar artim\u0173j\u0173 tinklas, kuris gali pad\u0117ti sud\u0117tingu laikotarpiu.<\/p>\n

\"Pinigai\"\/ <\/p>\n

\u201eVisi \u0161ie elementai kartu kuria jausm\u0105, kad galime ne tik i\u0161gyventi \u0161iandien, bet ir ramiai planuoti rytoj\u0173, nebijodami netik\u0117t\u0173 sukr\u0117tim\u0173. Laim\u0117s jausmas yra individualus kiekvienam asmeniui ir finansinio saugumo \u012ftaka jam gali skirtis\u201c, \u2013 kalb\u0117jo ekonomist\u0117.<\/p>\n

Finansinis saugumas prisideda ir prie ma\u017eesnio nerimo lygio. Pavyzd\u017eiui, u\u017eklupus nenumatytoms i\u0161laidoms, ligai ar kitiems i\u0161\u0161\u016bkiams, jau\u010diam\u0117s saugesni tur\u0117dami finansin\u0119 pagalv\u0119 ar socialines garantijas. Jis leid\u017eia \u017emon\u0117ms daugiau d\u0117mesio skirti ne tik b\u016btiniausiems poreikiams u\u017etikrinti, bet ir savirealizacijai \u2013 sveikatai, tobul\u0117jimui ar prasmingai veiklai. Kai baziniai poreikiai yra u\u017etikrinti, pinigai tampa ne streso \u0161altiniu, o priemone siekti asmenini\u0173 tiksl\u0173.<\/p>\n

Ji prid\u016br\u0117, jog galimyb\u0117 tur\u0117ti santaup\u0173 ar net \u012fsigyti i\u0161gyvenimo kuprin\u0119 \u0161iandien daugeliui rei\u0161kia ne perteklin\u012f vartojim\u0105, bet ramyb\u0119 ir kontrol\u0117s jausm\u0105 neapibr\u0117\u017etumo s\u0105lygomis. Tai kei\u010dia ir paties \u201egero gyvenimo\u201c samprat\u0105 \u2013 ji vis da\u017eniau siejama ne su auk\u0161tu vartojimo lygiu ar prabanga, o su stabilumu, saugumu ir geb\u0117jimu pasiruo\u0161ti netik\u0117tumams.<\/p>\n

VU atstov\u0117 atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f, kad vienam asmeniui b\u016btinieji poreikiai galb\u016bt yra maistas, apranga, sveikata ir b\u016bstas, kitam s\u0105ra\u0161as pasipildyt\u0173 kelion\u0117mis ar kult\u016bros renginiais, dar kitam \u2013 galimybe laisvai u\u017esiimti m\u0117gstamais hobiais. Mus neigiamai veikia, jei jau\u010diame nelygyb\u0119. Bendrai, jausmas, kad m\u016bs\u0173 poreikiai patenkinti, labai susij\u0119s su tuo, k\u0105 matome aplink, kaip tuos pa\u010dius poreikius gali patenkinti kaimynai, bendradarbiai, gimin\u0117s ar soc. medijose matomi \u017emon\u0117s.<\/p>\n

\u201eRemiantis tyrimais, iki tam tikros ribos, kol pasiekiamas stabilumas ir saugumas, laim\u0117 ir gyvenimo vertinimas stipriai siejasi su finansiniu saugumu ir pajamomis. Pasiekus \u0161i\u0105 subjektyvi\u0105 rib\u0105, ry\u0161ys tarp laim\u0117s ir pinig\u0173 silpn\u0117ja. Finansinis stygius ir su finansais susij\u0119s patiriamas stresas netgi ma\u017eina m\u016bs\u0173 d\u0117mes\u012f, emocij\u0173 reguliacij\u0105 ir savikontrol\u0119. Akivaizdu, kad pinigai gali pad\u0117ti suma\u017einti \u012fvairi\u0173 i\u0161\u0161\u016bki\u0173 keliam\u0105 nerim\u0105, \u012ftamp\u0105 ir stres\u0105, visgi nuo tam tikro lygmens emocin\u0117 gerov\u0117 nebeauga \u2013 tam reikia psichologini\u0173 poreiki\u0173 patenkinimo, pavyzd\u017eiui, bendryst\u0117s su kitais, autonomijos darbe, prasm\u0117s veiklose\u201c, \u2013 ai\u0161kino R. Jak\u0161tien\u0117.<\/p>\n

Ji apibendrino sakydama, jog pasirengimas ekstremalioms situacijoms turi ne tik praktin\u012f aspekt\u0105 \u2013 tai ir svarbi psichologin\u0117 atrama, kuri suteikia kontrol\u0117s, stabilumo, saugumo jausm\u0105. Toks jausmas yra svarbi geros savijautos dalis. Jei asmuo jau\u010dia nerim\u0105, netgi papildom\u0173 finans\u0173 nereikalaujantis pasirengimas gali padidinti kontrol\u0117s jausm\u0105 ir ma\u017einti \u012ftamp\u0105.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"Lietuvi\u0173 gyvenimas nuosekliai ger\u0117ja Vertinant objektyvius, ekonominius kriterijus, galima teigti, kad finansine prasme, daugelio gyventoj\u0173 situacija ger\u0117ja. Pavyzd\u017eiui,…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":71156,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[13],"tags":[3380,25,30,31,34,35,13215,24,9645,32,33,37,39,36,38,40,23,22,28,29,26,27,15927],"class_list":{"0":"post-71155","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-lietuva","8":"tag-swedbank","9":"tag-antrastes","10":"tag-breaking-news","11":"tag-breakingnews","12":"tag-featured-news","13":"tag-featurednews","14":"tag-greta-ilekyte","15":"tag-headlines","16":"tag-jt-saugumo-taryba","17":"tag-latest-news","18":"tag-latestnews","19":"tag-lietuva","20":"tag-lietuviu","21":"tag-lithuania","22":"tag-lithuanian","23":"tag-lt","24":"tag-naujienos","25":"tag-news","26":"tag-populiariausios-naujienos","27":"tag-populiariausiosnaujienos","28":"tag-top-stories","29":"tag-topstories","30":"tag-vilniaus-universitetas"},"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/115796941685777615","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/71155","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=71155"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/71155\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/71156"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=71155"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=71155"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=71155"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}