Antimikrobinis atsparumas vystosi tuomet, kai antibiotikai vartojami netinkamai \u2013 be ai\u0161kios medicinin\u0117s indikacijos, per da\u017enai arba net tada, kai gydymo visai nereikia. Viena da\u017eniausi\u0173 klaid\u0173 vis dar i\u0161lieka savigyda: susirg\u0119 virusine infekcija \u017emon\u0117s mano, kad antibiotikai pad\u0117s grei\u010diau pasveikti. Deja, antibiotikai naikina nat\u016brali\u0105 \u017emogaus mikroflor\u0105 ir sudaro palankias s\u0105lygas atspariems mikroorganizmams plisti.<\/p>\n
Kasmet visoje Europoje daug\u0117ja bakterij\u0173, kurioms nebepaveik\u016bs anks\u010diau veiksmingi vaistai, o Lietuva yra tarp Europos S\u0105jungos (ES) \u0161ali\u0173, kuriose antimikrobinis atsparumas vienas did\u017eiausi\u0173. Tai rei\u0161kia, kad paprastos infekcijos gali virsti komplikuotomis, o \u012fprasti gydymo algoritmai \u2013 nebeveikti. Atsparios bakterijos ne tik blogina gydymo rezultatus, bet ir kelia rizik\u0105, kad infekcij\u0173 gydymas taps vis sud\u0117tingesnis ir pavojingesnis.<\/p>\n
K\u0105 tai rei\u0161kia ligonin\u0117ms ir pacientams?<\/p>\n
Pacientui \u012f gydymo \u012fstaig\u0105 atvykus su infekcija, pirmiausia atliekami tyrimai, siekiant nustatyti, kokia bakterija j\u0105 suk\u0117l\u0117. Visgi tam reikia laiko, o tik gavus atsakymus paai\u0161k\u0117ja, kad da\u017enai bakterija yra atspari vienam ar net keliems antibiotikams. Tokiais atvejais tenka ie\u0161koti alternatyvi\u0173 gydymo b\u016bd\u0173, kurie ne tik brangesni, bet ir ne visada tinkami pacientams, turintiems inkst\u0173 ar kepen\u0173 funkcijos sutrikim\u0173.<\/p>\n
Be to, atspariomis bakterijomis u\u017esikr\u0117tusius pacientus b\u016btina izoliuoti, kad infekcija nei\u0161plist\u0173 \u012f kitus skyrius. Tai rei\u0161kia papildomas apsaugos priemones personalui, da\u017enesn\u012f patalp\u0173 dezinfekavim\u0105, didesn\u012f slaugos komandos kr\u016bv\u012f ir ilg\u0117jan\u010dias gydymo trukmes. Situacij\u0105 dar labiau apsunkina faktas, kad net ir prad\u0117jus gydym\u0105 veiksmingu antibiotiku, bakterijos gali i\u0161vystyti atsparum\u0105 ir jam.<\/p>\n
Visa tai lemia, kad infekcijos, kurias anks\u010diau gydydavome per kelias dienas, \u0161iandien reikalauja savai\u010di\u0173 ir kartais baigiasi sunkiomis komplikacijomis.<\/p>\n
Svarb\u016bs \u017eingsniai link racionalaus antibiotik\u0173 vartojimo<\/p>\n
Neu\u017etenka vien tik gydytoj\u0173 pastang\u0173 parinkti tinkam\u0105 antibiotik\u0105 \u2013 reikalingas visos sveikatos sistemos pokytis. Turi b\u016bti u\u017etikrinta, kad antibiotikai b\u016bt\u0173 skiriami tik tada, kai jie tikrai b\u016btini, kad diagnoz\u0117 b\u016bt\u0173 pagr\u012fsta, o pacientai gaut\u0173 tikslin\u012f gydym\u0105.<\/p>\n
Be tokio nuoseklaus po\u017ei\u016brio rizikuojame prarasti gydymo efektyvum\u0105, tod\u0117l itin d\u017eiugu, kad Lietuvoje prad\u0117ti kompleksiniai veiksmai, siekiant i\u0161 esm\u0117s keisti antibiotik\u0173 vartojimo \u012fpro\u010dius ir sustabdyti j\u0173 atsparumo augim\u0105.<\/p>\n
Siekiant stabdyti spart\u0173 antimikrobinio atsparumo did\u0117jim\u0105, Sveikatos apsaugos ministerija kartu su Higienos institutu inicijavo nacionalin\u012f projekt\u0105 \u201eAntimikrobinio atsparumo valdymo pl\u0117tojimas\u201c. Tai pilotinis, visoje \u0161alyje diegiamas modelis, kurio tikslas \u2013 suma\u017einti neracional\u0173 antibiotik\u0173 vartojim\u0105 ir u\u017etikrinti, kad kiekvienas skiriamas vaistas b\u016bt\u0173 pagr\u012fstas ai\u0161kiais medicininiais kriterijais.<\/p>\n
Diegiant vien\u0105 i\u0161 \u0161io projekto dali\u0173 \u2013 antimikrobini\u0173 vaist\u0173 vartojimo valdymo model\u012f stacionarin\u0117se gydymo \u012fstaigose, aktyviai dalyvauja ir tokios gydymo \u012fstaigos kaip Vilniaus miesto klinikin\u0117 ligonin\u0117 (VMKL).<\/p>\n
\u012evertinus tai, kad modelis apima siek\u012f suma\u017einti antimikrobini\u0173 vaist\u0173, ypa\u010d plataus veikimo spektro antibiotik\u0173, vartojim\u0105, tam b\u016btina tikslesn\u0117 diagnostika. B\u016btent tod\u0117l projekto metu diegiami tyrim\u0173 metodai, leid\u017eiantys grei\u010diau atskirti virusines ir bakterines infekcijas ir taip suma\u017einti nereikaling\u0173 antibiotik\u0173 skyrimo rizik\u0105.<\/p>\n
Kitas svarbus projekto metu diegiamo modelio elementas \u2013 antibiotik\u0173 koncentracijos monitoravimas. \u0160is metodas leid\u017eia \u012fvertinti, ar skiriama doz\u0117 yra pakankama ir saugi, ar jos nereikia koreguoti, kad b\u016bt\u0173 pasiektas geriausias galimas gydymo rezultatas. Visa \u0161i informacija leis \u012fvertinti reali\u0105 situacij\u0105 ligonin\u0117je, nustatyti silpn\u0105sias vietas ir pateikti rekomendacijas, kurios taps pagrindu poky\u010diams visoje sveikatos sistemoje.<\/p>\n
Norisi tik\u0117ti, kad \u0161io projekto s\u0117km\u0117 gali tapti l\u016b\u017eio ta\u0161ku kovoje su antimikrobiniu atsparumu Lietuvoje. Nuoseklus antibiotik\u0173 vartojimo vertinimas ir grie\u017etesni pagr\u012fstumo kriterijai suma\u017eins nereikaling\u0173 vaist\u0173 skyrim\u0105 ir pad\u0117s i\u0161saugoti j\u0173 veiksmingum\u0105. Pacientai gaus tikslines, j\u0173 b\u016bklei pritaikytas terapijas, o gydymas taps trumpesnis, efektyvesnis ir saugesnis.<\/p>\n
Svarbu ir tai, kad projekto metu surinkti duomenys pad\u0117s kurti nacionalines rekomendacijas, kurios bus taikomos ne tik stacionaruose, bet ir pirmin\u0117je sveikatos prie\u017ei\u016bros grandyje. Taip bus u\u017etikrintas vientisas, mokslo \u012frodymais gr\u012fstas antibiotik\u0173 skyrimo modelis visoje \u0161alyje.<\/p>\n
K\u0105 turi \u017einoti kiekvienas pacientas?<\/p>\n
S\u0105moningas po\u017ei\u016bris \u012f antibiotikus yra b\u016btinas ne tik gydytojams, bet ir pacientams. Tik bendromis pastangomis galime sul\u0117tinti atsparumo augim\u0105 ir u\u017etikrinti, kad \u0161ie gyvybi\u0161kai svarb\u016bs vaistai i\u0161likt\u0173 veiksmingi ateities kartoms.<\/p>\n
Svarbiausia taisykl\u0117 pacientams \u2013 neu\u017esiimti savigyda. Antibiotikai n\u0117ra universali priemon\u0117 nuo vis\u0173 lig\u0173, o ypa\u010d nuo virusini\u0173 infekcij\u0173, kuriomis sergame da\u017eniausiai, pavyzd\u017eiui, toki\u0173 kaip sloga. Netinkamai vartojami antibiotikai ne tik nepadeda, bet ir sudaro s\u0105lygas atspariems mikroorganizmams plisti m\u016bs\u0173 organizme.<\/p>\n
Jei atsiranda ligos simptom\u0173, pirmiausia reikia kreiptis \u012f gydytoj\u0105, kuris \u012fvertins b\u016bkl\u0119 ir nuspr\u0119s, ar tikrai reikalingas antibakterinis gydymas. Net ir tuomet, kai diagnozuojama bakterin\u0117 infekcija, svarbu laikytis racionalaus skyrimo princip\u0173: pirmiausia rinktis siauro spektro antibiotikus, kurie taikosi \u012f konkret\u0173 suk\u0117l\u0117j\u0105 ir ma\u017eiau skatina atsparumo vystym\u0105si.<\/p>\n
Antimikrobinis atsparumas \u2013 tai i\u0161\u0161\u016bkis, kurio negalime ignoruoti. Jis neatsirado per dien\u0105, tod\u0117l ir sprendim\u0173 negalime tik\u0117tis akimirksniu. Visgi kryptingai ir nuosekliai dirbdami galime sustabdyti pavojing\u0105 tendencij\u0105. Nacionaliniu mastu vykstantys projektai, skirti stabdyti spart\u0173 antimikrobinio atsparumo augim\u0105, \u2013 tai galimyb\u0117 ne tik pakeisti situacij\u0105 konkre\u010dioje gydymo \u012fstaigoje, bet ir prisid\u0117ti prie poky\u010di\u0173 visoje \u0161alyje. Tai \u2013 investicija \u012f pacient\u0173 saugum\u0105 ir \u012f ateit\u012f, kurioje antibiotikai i\u0161liks veiksmingi tada, kai j\u0173 labiausiai reik\u0117s.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"Antimikrobinis atsparumas vystosi tuomet, kai antibiotikai vartojami netinkamai \u2013 be ai\u0161kios medicinin\u0117s indikacijos, per da\u017enai arba net tada,…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":71445,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[13],"tags":[15966,25,30,31,34,35,24,32,33,37,39,36,38,40,23,22,28,29,26,27],"class_list":{"0":"post-71444","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-lietuva","8":"tag-antimikrobinis-atsparumas","9":"tag-antrastes","10":"tag-breaking-news","11":"tag-breakingnews","12":"tag-featured-news","13":"tag-featurednews","14":"tag-headlines","15":"tag-latest-news","16":"tag-latestnews","17":"tag-lietuva","18":"tag-lietuviu","19":"tag-lithuania","20":"tag-lithuanian","21":"tag-lt","22":"tag-naujienos","23":"tag-news","24":"tag-populiariausios-naujienos","25":"tag-populiariausiosnaujienos","26":"tag-top-stories","27":"tag-topstories"},"share_on_mastodon":{"url":"","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/71444","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=71444"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/71444\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/71445"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=71444"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=71444"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=71444"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}