{"id":72088,"date":"2025-12-29T19:27:11","date_gmt":"2025-12-29T19:27:11","guid":{"rendered":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/72088\/"},"modified":"2025-12-29T19:27:11","modified_gmt":"2025-12-29T19:27:11","slug":"kaip-lietuva-mato-kiti-posovietine-salimi-niekas-jau-nevadina","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/72088\/","title":{"rendered":"Kaip Lietuv\u0105 mato kiti: posovietine \u0161alimi niekas jau nevadina"},"content":{"rendered":"

\u0160ali\u0173 \u0161velni\u0105j\u0105 gali\u0105 nusako keli skirtingi indeksai. \u017dinomiausias i\u0161 j\u0173 \u2013 kasmet nepriklausomos preki\u0173 \u017eenkl\u0173 vertinimo ir strategijos konsultacij\u0173 bendrov\u0117s \u201eBrand Finance\u201c sudaromas pasaulinis \u0161velniosios galios indeksas. \u0160is indeksas apima 193 valstybes, kurios \u012fvertinamos, remiantis daugiau nei 170 t\u016bkst. respondent\u0173 i\u0161 daugiau nei 100 skirting\u0173 rink\u0173 atsakymais \u012f apklausas.<\/p>\n

Lietuvos \u0161velnioji galia auga<\/p>\n

Pasaulinis \u0161velniosios galios indeksas apskai\u010diuojamas, vertinant tris pagrindinius veiklos rodiklius \u2013 \u0161alies \u017einomum\u0105, reputacij\u0105 bei \u012ftak\u0105 \u2013 ir 8 \u0161velniosios galios stulpus. \u012e apklausas atsakantys respondentai turi \u012fvertinti \u0161alies ekonomikos b\u016bkl\u0119 ir patrauklum\u0105 verslui, diplomatij\u0105, \u0161vietimo ir mokslo sektori\u0173, kult\u016br\u0105 ir paveld\u0105, \u017einiasklaidos nepriklausomum\u0105, valdym\u0105. Taip pat indekso sudarytojai skiria d\u0117mesio klausimams apie \u0161alies tvarumo politik\u0105 ir gyventoj\u0173 nusiteikim\u0105 bei vertybes \u2013 ar vietiniai yra draugi\u0161ki, dosn\u016bs ir toleranti\u0161ki.<\/p>\n

Lietuvos vardas indekse pirm\u0105 kart\u0105 pamin\u0117tas 2021 m. I\u0161 100 \u012fvertint\u0173 valstybi\u0173 Lietuva<\/a> atsid\u016br\u0117 79-oje vietoje. Ta\u010diau 2023 m., kai indekse jau buvo vertinama 121 valstyb\u0117s turima \u0161velnioji galia, Lietuvai pavyko pasiekti prover\u017e\u012f ir \u0161oktelti \u012f 60-\u0105 viet\u0105. Auk\u0161tesn\u0117se pozicijose \u0161alis i\u0161buvo iki \u0161i\u0173 met\u0173. \u0160iemet paskelbtame indekse Lietuva \u2013 70-a.<\/p>\n

Vyriausyb\u0117s komunikacijos departamento direktoriaus Mariaus Gursko teigimu, Lietuvos s\u0117km\u0119 \u0161iame indekse l\u0117m\u0117 aktyvi ir vertyb\u0117mis gr\u012fsta u\u017esienio politika. Tai jam patvirtino ir indekso sudarytojai. \u201eB\u016btent ir tos \u017einut\u0117s, k\u0105 Lietuva dar\u0117 tuo metu, siekiant pad\u0117ti Ukrainai atsilaikyti prie\u0161 agresori\u0173, b\u016btent ir suformulavo, na, tam tikr\u0105, \u0161velniosios galios, galb\u016bt, indekso pager\u0117jim\u0105. Ir kitose srityse, ne vien tiktai tarptautin\u0117s politikos, buvo tie \u0161uoliai. Tai buvo ir tokioje srityje kaip vertyb\u0117s, m\u016bs\u0173 kaip Lietuvos \u017emoni\u0173 vertyb\u0117s. Buvo irgi matomas gan didelis \u0161uolis,\u201c \u2013 pasteb\u0117jo M. Gurskas.<\/p>\n

\"Jonas <\/p>\n

Komunikacijos ekspertas atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f ir \u012f dar vien\u0105 detal\u0119, kuri gal\u0117jo tur\u0117ti \u012ftakos Lietuvos pozicijai \u0161velniosios galios indekse. Prasid\u0117jus karui Ukrainoje, 2023 ir 2024 metais, indekso sudarytojai liov\u0117si daryti vie\u0161as Rusijos gyventoj\u0173 apklausas, o \u0161iemet jos v\u0117l buvo atnaujintos. Tai sutampa ir su nuomoni\u0173 apie Lietuv\u0105 svyravimais. 2023 ir 2024 metais Lietuvai pavyko pasiekti auk\u0161\u010diausi\u0105 ta\u0161k\u0105 indekse, o \u0161iemet \u0161alis v\u0117l nukrito devyniomis pozicijomis \u017eemiau.<\/p>\n

\u201eTai nat\u016bralu ir kit\u0173 \u0161ali\u0173 duomenys rodo vertinimus b\u016btent 25 metais, toki\u0173 kaip Estija, Latvija ir Moldova ir kit\u0173, kad irgi yra pakritimas. Tai indekso sudarytoj\u0173 irgi buvo labai ai\u0161kus atsakymas, kadangi, kad viena \u0161alis, kurios nebuvo, buvo v\u0117l \u012ftraukta \u012f t\u0105 indeks\u0105 ir vertinimas, tai b\u016btent daugiausia to tokio neigiamesnio vertinimo ir at\u0117jo i\u0161 tos vienos \u0161alies, kas l\u0117m\u0117 ir tam tikr\u0105 pakritim\u0105, bet, i\u0161 tikr\u0173j\u0173, tie jud\u0117jimai, kaip sakau, tarp ten 10 pozicij\u0173 yra gana nat\u016bral\u016bs ir tokie organi\u0161ki, nes nat\u016bralu, kad ir kitos \u0161alys, kaip sakyt, stiprina savo pozicijas, tai tie jud\u0117jimai tarp reitingo pozicij\u0173 yra gan saky\u010diau nat\u016bralus dalykas,\u201c \u2013 pakitusi\u0105 Lietuvos pozicij\u0105 komentavo M. Gurskas.<\/p>\n

Vienoje srityje ypa\u010d i\u0161siskiriame<\/p>\n

Vis d\u0117lto, Pasaulinis \u0161velniosios galios indeksas n\u0117ra vienintelis b\u016bdas \u0161alims \u012fsivertinti savo turim\u0105 \u0161velni\u0105j\u0105 gali\u0105. Pana\u0161ius \u0161ali\u0173 atributus kasmet vertina ir Geros \u0161alies indeksas. Jame i\u0161 174 valstybi\u0173 Lietuva \u0161iemet atsid\u016br\u0117 net 21-oje vietoje \u2013 auk\u0161\u010diausioje nuo skai\u010diavim\u0173 prad\u017eios. Lyginant su ankstesni\u0173 met\u0173 duomenimis, matyti, kad Lietuva labiausiai pasistieb\u0117 pasaulio taikos ir saugumo kategorijoje, taip pat smarkiai i\u0161augo \u0161alies gerov\u0117s ir lygyb\u0117s rodiklis.<\/p>\n

\u201e Good country index, kurio po\u017ei\u016bris yra labai paprastas, tai yra matuoti, kiek realiai valstyb\u0117 savo tam tikrais veiksmais prisideda spr\u0119sdama globalias problemas ir kiek to g\u0117rio \u012fne\u0161a tarptautiniu mastu, tarkim, u\u017etikrinant saugum\u0105 pasaulyje arba kovojant su klimato kaita,\u201c \u2013 indekso sudarymo niuansus ai\u0161kina M. Gurskas. Paanalizavus kiekvien\u0105 kategorij\u0105, kurioje \u012fvertinamos \u0161alys, atid\u017eiau galima pamatyti, kokie konkret\u016bs rodikliai labiausiai domina indekso sudarytojus.<\/p>\n

Pavyzd\u017eiui, \u0161ali\u0173 ind\u0117lis \u012f moksl\u0105 ir technologijas vertinamas pagal tai, kiek jos, atsi\u017evelgiant \u012f ekonomik\u0105, pritraukia studijuoti student\u0173 i\u0161 u\u017esienio, kiek \u0161alies mokslininkai tarptautiniu mastu publikuoja mokslini\u0173 straipsni\u0173 ar \u012fregistruoja patent\u0173. Taip pat atsi\u017evelgiama \u012f tai, ar \u0161alyje yra Nobelio premijos laureat\u0173.<\/p>\n

\"Du <\/p>\n

Lietuva i\u0161 kit\u0173 \u0161ali\u0173 i\u0161siskiria auk\u0161tu ind\u0117lio \u012f kult\u016br\u0105 balu. Stipryb\u0117 kult\u016bros srityje pagal \u0161\u012f indeks\u0105 matuojama, atsi\u017evelgiant \u012f tai, kiek \u0161alis tarptautin\u0117je arenoje pristato kult\u016bros produkt\u0173 ar paslaug\u0173, kaip u\u017etikrinama \u017einiasklaidos laisv\u0117, ar daug \u0161alyje rengiama tarptautini\u0173 rengini\u0173 ir pan.<\/p>\n

\u201eKult\u016bros dimensija, kalbant apie Lietuvos \u0161velni\u0105 gali\u0105, labai ry\u0161ki ir labai matoma. T\u0105 galiu net patvirtinti ir i\u0161 m\u016bs\u0173 daryt\u0173 toki\u0173 ap\u017evalg\u0173 ir tyrim\u0173. Nuo 2019 met\u0173 iki 2021 met\u0173 vyko steb\u0117sena m\u016bs\u0173 kertin\u0117se \u0161alyse, kaip gi Lietuva yra matoma ir kiekvien\u0105 ketvirt\u012f buvo daromos ap\u017evalgos ir mes matytume i\u0161 duomen\u0173, kad jeigu yra ka\u017ekokios informacijos apie Lietuv\u0105, kuri yra susijusi su kult\u016bra<\/a>, tai ta informacija b\u016bdavo i\u0161skirtinai teigiama,\u201c \u2013 akcentavo komunikacijos ekspertas.<\/p>\n

\"Vilniaus <\/p>\n

M. Gursko teigimu, palankus Lietuvos kult\u016bros vertinimas tarptautiniu mastu, pozityvios publikacijos pasaulin\u0117je spaudoje gal\u0117t\u0173 paskatinti valstyb\u0119 daugiau d\u0117mesio skirti \u0161alies k\u016br\u0117jams, atkreipti d\u0117mes\u012f \u012f j\u0173 pasiekimus.<\/p>\n

Ikoniniu kult\u016bros srities s\u0117km\u0117s pavyzd\u017eiu Vyriausyb\u0117s komunikacijos departamento vadovas vadina lietuvi\u0173 menininki\u0173 Rugil\u0117s Barzd\u017eiukait\u0117s, Vaivos Grainyt\u0117s bei Linos Lapelyt\u0117s kurt\u0105 oper\u0105-performans\u0105 \u201eSaul\u0117 ir j\u016bra (Marina)\u201c. Pirm\u0105 kart\u0105 2019 m. pristatyta Venecijos bienal\u0117je, \u0161iemet \u201eSaul\u0117 ir j\u016bra (Marina)\u201c \u012ftakingos \u0161iuolaikinio meno platformos \u201eFrieze\u201c buvo \u012fvardytas kaip vienas reik\u0161mingiausi\u0173 pastarojo am\u017eiaus k\u016brini\u0173.<\/p>\n

\"Opera-performansas <\/p>\n

M. Gurskas pastebi, kad \u0161i opera-performansas atskleid\u017eia labai svarbi\u0105 Lietuvos meninink\u0173 savyb\u0119, kuri gali pad\u0117ti konstruoti pozityv\u0173 visos \u0161alies \u012fvaizd\u012f. \u201eToks kaip netradicinis pasi\u017ei\u016br\u0117jimas per men\u0105 \u012f klimato kait\u0105, \u012f tuos padarinius, kuriuos atne\u0161a klimato kaita, ir tas pasi\u017ei\u016br\u0117jimas jisai rezonavo visam pasaulyje, ane? Tai tas menas ir ka\u017ekokia aktuali problematika. Tai i\u0161skirtinumas Lietuvos turb\u016bt irgi yra, kad m\u016bs\u0173 k\u016br\u0117jai sugeba pasi\u017ei\u016br\u0117ti tam tikru kitu kampu \u012f tas globalias problemas, jas aktualizuoti ir tai i\u0161\u0161aukia tam tikr\u0105 susidom\u0117jim\u0105. Ir tas projektas yra ir \u0161iandien aktualus, ir jisai ne\u0161a labai ai\u0161ki\u0105 \u017einut\u0119 ir apie pa\u010di\u0105 valstyb\u0119 ir m\u016bs\u0173 vertybes,\u201c \u2013 komentavo ekspertas.<\/p>\n

\"Marius <\/p>\n

Kaip kovoti su prie\u0161i\u0161ka propaganda?<\/p>\n

Vis d\u0117lto, ne visos apie Lietuv\u0105 konstruojamos \u017einut\u0117s \u2013 vien pozityvios. Jau kelis de\u0161imtme\u010dius kaimynin\u0117s nedraugi\u0161kos \u0161alys \u2013 Rusija<\/a> ir Baltarusija \u2013 siekia Lietuv\u0105 ir kitas Baltijos valstybes vaizduoti kaip nepasisekusias, \u017elungan\u010dias. Pasak propagandini\u0173 naratyv\u0173, lietuviai \u2013 nykstanti, skurd\u017eiai gyvenanti tauta, kurioje \u0161eimininkauja tradicines vertybes pamyn\u0119 Vakarai, o \u0161alies aukso am\u017eius, es\u0105, buvo sovietmetis.<\/p>\n

M. Gurskas sako, kad nuo \u012ftik\u0117jimo \u017ealingais naratyvais gali apsaugoti gilesnis dom\u0117jimasis Lietuvos pasiekimais, k\u016br\u0117jais, s\u0117kmingu startuoli\u0173 sektoriumi. \u201eLietuva tikrai yra s\u0117km\u0117s istorija ir turim labai daug pasiekim\u0173. Tai tiesiog dom\u0117tis tais pasiekimais, Lietuvos k\u016br\u0117j\u0173 pasiekimais, m\u016bs\u0173 kaip valstyb\u0117s pasiekimais ir k\u0105 Lietuva daro, na, kaip sakyt, jau pad\u0117dama kitoms \u0161alims, nes mes galim sakyti, kad Lietuva tikrai dabar jau n\u0117ra ta, kuri gaunanti param\u0105, bet kuri jau duoda t\u0105 param\u0105 kitoms \u0161alimms, nes mes jau, kaip sakyt, per\u0117jom t\u0105 etap\u0105 ir tikrai m\u016bs\u0173 dabartin\u0117s \u0161alies pad\u0117tis leid\u017eia prisid\u0117ti prie pagalbos kitiems.<\/p>\n

Tiek kalbant apie t\u0105 demokratini\u0173 princip\u0173 u\u017esakojim\u0105, arba tos tarptautin\u0117s tvarkos palaikym\u0105, tai tikrai, saky\u010diau, jeigu kuo daugiau dom\u0117sis valstyb\u0117s gyvenimu \u017emon\u0117s, kriti\u0161kai vertins ateinan\u010di\u0105 informacij\u0105 ir pasitikrins oficialiuose \u0161altiniuose, tai ma\u017eiau bus paveik\u016bs tai dezinformacijai,\u201c \u2013 patar\u0117 ekspertas.<\/p>\n

Jo teigimu, kiekvienas Lietuvos gyventojas pats taip pat gali prisid\u0117ti prie geresnio \u0161alies \u012fvaizd\u017eio k\u016brimo, reikia tik i\u0161dr\u012fsti da\u017eniau kalb\u0117ti apie savo \u0161al\u012f. \u201eSu Vyriausyb\u0117s komunikacijos departamento kolegom buvo sukurta visa ta ekosistema \u0161alies pristatymui ir yra tie \u012frankiai, kurie padeda kalb\u0117ti vieningai apie Lietuv\u0105, tai lietuva.lt puslapis yra ir ten yra sud\u0117tos visos galimos reikalingos priemon\u0117s, kuri\u0173 gali prireikti, na, ar tai b\u016bt\u0173 studentas arba va\u017eiuot ka\u017ekaip investicij\u0173 ie\u0161kot arba tiesiog kiekvienas, kuris nori papasakoti apie Lietuv\u0105 ka\u017ek\u0105, gali ten surasti paruo\u0161tas jau pristatymo formas, nuotraukas, \u017einutes \u2013 tiesiog reikia pasiimti ir naudoti ir pasakoti.<\/p>\n

Tai a\u0161 saky\u010diau, kad \u010dia yra geriausias b\u016bdas pristatyti \u0161al\u012f, nes kiekvienas i\u0161 m\u016bs\u0173 esame geriausi \u0161alies ambasadoriai, ane, nes v\u0117lgi i\u0161 ko formuojasi tas \u0161alies \u017einomumas arba ta \u0161velnioji galia, tai per asmenines daugiau patirtis, tas emocijas. Mes gi keliaujame, susitinkam su \u012fvairiais \u017emon\u0117m, dalyvaujame \u012fvairiuose renginiuose ir kalbam apie Lietuv\u0105,\u201c \u2013 patarimais dalinosi M. Gurskas.<\/p>\n

Pasak jo, garsinant Lietuvos vard\u0105 nuveikta daug darb\u0173. I\u0161 palyginti ma\u017eai kam \u017einomos \u0161alies Lietuva kai kuriose srityse tapo lydere ir susik\u016br\u0117 savo identitet\u0105, s\u0117kmingai nusimesdama okupacijos primestas kli\u0161es. \u201eDabar jau daugiau negu 30 met\u0173 po Nepriklausomyb\u0117s atk\u016brimo, tai yra v\u0117lgi pasi\u017ei\u016brint tarptautini\u0173 naujien\u0173 agent\u016br\u0173 prane\u0161imus ir kitur, jau tokie dalykai, kaip buvusi Soviet\u0173 S\u0105jungos \u0161alis ar Ryt\u0173 Europos \u0161alis, jie jau i\u0161nyksta, pasitraukia, nes v\u0117lgi d\u0117l tam tikr\u0173 m\u016bs\u0173 sprendim\u0173 priimt\u0173 ir taip, kaip vystosi Lietuvos ekonomika, koki\u0173 pasiekim\u0173 mes turime, formuojasi jau kiti naratyvai, ir, tarkim, tikrai tenka da\u017enai pamatyti, ypa\u010d tarptautin\u0117je \u017einiasklaidoje, toki\u0173 \u012fvardyjim\u0173, kaip Lietuva kaip \u0160iaur\u0117s \u0161alis arba New Nordic, netgi toks yra irgi i\u0161sirei\u0161kimas,\u201c \u2013 sak\u0117 Vyriausyb\u0117s komunikacijos departamento vadovas.<\/p>\n

Ekspertas pabr\u0117\u017e\u0117, kad esminis Lietuvos \u0161velniosios galios augimo faktorius buvo ir yra real\u016bs nuveikti darbai ir pasiekimai, o ne tik gera komunikacijos strategija, o paklaustas, kok\u012f Lietuvos \u012fvaizd\u012f nor\u0117t\u0173 matyti ateityje buvo kuklus. Pasak jo, pakanka kad kit\u0173 \u0161ali\u0173 gyventojai Lietuv\u0105 prisimint\u012f ir pasid\u017eiaugt\u0173, kad tokia \u0161alis yra. \u201eKryptis yra ta, kad Lietuva atvira kartu su pasauliu kurti globalius sprendimus, bet a\u0161 pasaky\u010diau taip, kad jeigu ka\u017ekurioj pasaulio \u0161aly ka\u017ekas tai ryte atsikelia ir sako: \u201eKaip gerai, a\u010di\u016b Dievui, kad egzistuoja Lietuva.\u201c Tai va \u010dia, man atrodo, ir b\u016bt\u0173 tas toksai pasiekimas, kad, na, \u017einojimas, vertinimas Lietuvos d\u0117l vienoki\u0173 ar kitoki\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173,\u201c \u2013 apibendrino M. Gurskas.<\/p>\n

Projekt\u0105 i\u0161 dalies remia Medij\u0173 r\u0117mimo fondas.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"\u0160ali\u0173 \u0161velni\u0105j\u0105 gali\u0105 nusako keli skirtingi indeksai. \u017dinomiausias i\u0161 j\u0173 \u2013 kasmet nepriklausomos preki\u0173 \u017eenkl\u0173 vertinimo ir strategijos…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":72089,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[15],"tags":[25,30,31,34,35,24,8571,49,32,33,37,39,16066,36,38,40,23,22,44,28,29,11102,119,26,27,74,75,76],"class_list":{"0":"post-72088","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-pasaulis","8":"tag-antrastes","9":"tag-breaking-news","10":"tag-breakingnews","11":"tag-featured-news","12":"tag-featurednews","13":"tag-headlines","14":"tag-komunikacija","15":"tag-kultura","16":"tag-latest-news","17":"tag-latestnews","18":"tag-lietuva","19":"tag-lietuviu","20":"tag-lietuvos-ivaizdis","21":"tag-lithuania","22":"tag-lithuanian","23":"tag-lt","24":"tag-naujienos","25":"tag-news","26":"tag-pasaulis","27":"tag-populiariausios-naujienos","28":"tag-populiariausiosnaujienos","29":"tag-reputacija","30":"tag-rusija","31":"tag-top-stories","32":"tag-topstories","33":"tag-world","34":"tag-world-news","35":"tag-worldnews"},"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/115804506887970660","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/72088","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=72088"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/72088\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/72089"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=72088"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=72088"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=72088"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}