\u0161vietimo<\/a> politika yra pakankamai socialiai teisinga, nagrin\u0117ja m\u016bs\u0173 atliktas tyrimas.<\/p>\nSkatiname socialin\u0119 reprodukcij\u0105<\/p>\n
\u201eJei \u017einai \u017emogaus t\u0117v\u0173 socialin\u0119 pad\u0117t\u012f, gali ma\u017edaug pasakyti, koks bus jo i\u0161silavinimas, profesija ir pajamos. Yra nema\u017eai mokslini\u0173 tyrim\u0173, kurie \u012frodo tiesiogin\u012f \u017emogaus socialin\u0117s pad\u0117ties ry\u0161\u012f su tuo, kas buvo jo t\u0117vai, kokioje jis gyveno aplinkoje, kur mok\u0117si. <\/p>\n
Tai vadinama socialine reprodukcija, o dabartin\u0117 Lietuvos \u0161vietimo politika ne tik jos nema\u017eina, kas tur\u0117t\u0173 b\u016bti kiekvienos demokratin\u0117s valstyb\u0117s siekis, bet ir sudaro prielaidas jos augimui\u201c, \u2013 sako socialin\u0117s politikos tyr\u0117ja, Londono auk\u0161tojoje ekonomikos ir politikos mokykloje magistro darb\u0105 apie \u0161vietimo privatizacij\u0105 ir auk\u0161tesn\u0117s vidurin\u0117s klas\u0117s formavim\u0105si Lietuvoje apsigynusi Ugn\u0117 Litvinait\u0117.<\/p>\n
Pasak U. Litvinait\u0117s, \u0161iuo metu Lietuvoje egzistuojanti \u0161vietimo finansavimo sistema visgi n\u0117ra pakankamai socialiai teisinga, nes i\u0161 esm\u0117s ji skatina procesus, kuomet turtingiausi visuomen\u0117s nariai, galintys daugiausiai investuoti \u012f savo vaik\u0173 i\u0161silavinim\u0105, pama\u017eu \u201ei\u0161siveda\u201c juos i\u0161 valstybini\u0173 mokykl\u0173. \u0160i\u0173 \u012fvairi\u0173 sri\u010di\u0173 lyderi\u0173 ir influenceri\u0173 p\u0117domis pradeda sekti viduriniosios klas\u0117s atstovai, kuriems j\u0173 vaik\u0173 mokymasis priva\u010diose ugdymo \u012fstaigose tampa tam tikro statuso ir socialin\u0117s pad\u0117ties pripa\u017einimo \u017eenklu.<\/p>\n
\u201ePagrindin\u0117 mano magistro darbo tez\u0117, kuri\u0105 \u012frod\u017eiau ir pelniau akademin\u012f pagyrim\u0105, buvo, kad Lietuvoje atsirado ekonomi\u0161kai paj\u0117gi klas\u0117 \u017emoni\u0173, kuriai reikia naujo simbolinio atsiskyrimo nuo kit\u0173. Remiantis \u017einomo sociologo Pierre Bourdieu teorija, ekonominei nelygybei legitimuoti turtingieji turi savo privilegijuot\u0105 pozicij\u0105 pateisinti kult\u016bri\u0161kai ir simboli\u0161kai. Tod\u0117l, \u0161iems \u017emon\u0117ms tapo svarbu rasti pozicij\u0105, kuri juos daryt\u0173 vertais \u0161ios auk\u0161tesn\u0117s vietos kit\u0173 visuomen\u0117s nari\u0173 akyse, o kartu ir u\u017etikrint\u0173 jos reproducij\u0105\u201c, \u2013 sako U. Litvinait\u0117.<\/p>\n
Jos teigimu, vienu is nelygyb\u0119 legitimuojan\u010di\u0173 po\u017eymi\u0173 tampa i\u0161silavinimas. \u201eKadangi Lietuvoje pagrindinis i\u0161silavinimas yra visiems prieinamas d\u0117l Konstitucijoje \u012ftvirtintos nuostatos, pats i\u0161silavinimas neb\u0117ra i\u0161skirtinumas, bet juo tampa, jei jis yra ka\u017ekuo kitu ypatingas. Taip susiformavo nuostata, kad ypating\u0173 \u017emoni\u0173 statuso siekiantys ar jau jais esantys \u017emon\u0117s leid\u017eia savo vaikus mokytis \u012f priva\u010dias ar kitas presti\u017eines mokyklas. Tai i\u0161 dalies buvo susij\u0119 su priva\u010di\u0173 mokykl\u0173 steigimosi did\u017eiuosiuose Lietuvos miestuose, ypa\u010d Vilniuje, bumu, nors prielaid\u0173 joms atsirasti buvo prakti\u0161kai beveik nuo Nepriklausomyb\u0117s atk\u016brimo prad\u017eios\u201c, \u2013 kalba socialin\u0117s politikos tyr\u0117ja.<\/p>\n
Nepalanki situacija \u0161vietimo sistemos raidai<\/p>\n
U. Litvinait\u0117s teigimu, tokia situacija, kai vis daugiau turtingiausi\u0173 Lietuvos t\u0117v\u0173, kurie ir taip gali daugiau l\u0117\u0161\u0173, laiko ir kit\u0173 resurs\u0173 skirti savo vaik\u0173 ugdymui, palyginus su ma\u017eiau pasiturin\u010diais \u0161alies gyventojais, pasirenka privat\u0173 sektori\u0173, n\u0117ra palanki tvariai \u0161vietimo sistemos raidai, nes b\u016btent \u0161ie t\u0117vai tipi\u0161kai yra ta j\u0117ga, kuri savo kriti\u0161kumu, reiklumu, \u017einiomis ir kompetencijomis labiausiai spaud\u017eia valstybini\u0173 mokykl\u0173 vadovyb\u0119, mokytojus, reikalaudami auk\u0161tesn\u0117s ugdymo paslaug\u0173 kokyb\u0117s, tinkamesn\u0117s ugdymo aplinkos ar emocinio gerb\u016bvio savo, o drauge ir kit\u0173 t\u0117v\u0173 vaikams.<\/p>\n
\u201eYra atlikta labai daug tyrim\u0173, \u012frodan\u010di\u0173, kad vidurin\u0117s klas\u0117s t\u0117vai yra patys aktyviausi mokyklose, nes jie labiausiai supranta, jiems labiausiai r\u016bpi, jie turi daugiausiai resurs\u0173 tuo r\u016bpintis. Pilnu etatu ar net per kelis darbus sunkiai valytoja ar pardav\u0117ja dirbanti mama grei\u010diausiai neis ir nesia\u0161kins, kokiomis s\u0105lygomis ir kaip mokosi jos vaikas. Ji papras\u010diausiai netur\u0117s tam laiko, \u017eini\u0173, tinkamo \u017eodyno, net dr\u0105sos, o gal net nebus i\u0161girsta t\u0173 pa\u010di\u0173 mokytoj\u0173, jei net pabandyt\u0173\u201c, \u2013 sako U. Litvinait\u0117.<\/p>\n
Tyr\u0117ja pabr\u0117\u017eia, kad jos nuomon\u0117 nebus labai populiari ir priimtina, nes daliai visuomen\u0117s laisvas pasirinkimas, paslaug\u0173 \u012fvairov\u0117 yra didesn\u0117 vertyb\u0117, nei socialinis teisingumas. \u201eTa\u010diau valstybiniu po\u017ei\u016briu privataus verslo finansavimas vie\u0161aisiais pinigais tur\u0117t\u0173 b\u016bti gerokai atid\u017eiau vertinamas ir nuolat svarstomi visi \u201eu\u017e\u201c ir \u201eprie\u0161\u201c argumentai, vykdoma analiz\u0117 ir poveikis visuomen\u0117s gerovei\u201c, \u2013 sako ji.<\/p>\n
\u201eSkirdami finansavim\u0105 priva\u010diam \u0161vietimo verslui, pabr\u0117\u017eiu, b\u016btent verslui, t.y. pelno siekian\u010dioms \u012fstaigoms, mes laisvanori\u0161kai biud\u017eeto l\u0117\u0161omis finansuojame sraut\u0105 \u017emoni\u0173, kurie gali kiekvien\u0105 m\u0117nes\u012f mok\u0117ti 600 ir daugiau eur\u0173, da\u017enai jie turi net ne vien\u0105 vaik\u0105, tad jie i\u0161gali mok\u0117ti tikrai dideles sumas, o valstyb\u0117 dar ir papildomai jiems sumoka ir realiai prisideda prie finansi\u0161kai paj\u0117giausi\u0173, socioekonomi\u0161kai labiausiai privilegijuotu \u0161eim\u0173 i\u0161\u0117jimo i\u0161 valstybin\u0117s \u0161vietimo sistemos. Galiausiai paskui juos, pana\u0161iai kaip ir medicinoje, \u012f privat\u0173 sektori\u0173 pajuda geriausi \u0161vietimo darbuotojai, \u012f kuriuos valstyb\u0117 jau taip pat yra nema\u017eai investavusi\u201c, \u2013 sako U. Litvinait\u0117.<\/p>\n
Nori valstyb\u0117s paramos vaik\u0173 mokslams<\/p>\n
Kalbinta trij\u0173 vaik\u0173 mama sutiko, kad i\u0161 visuomen\u0117s intereso po\u017ei\u016brio ta\u0161ko, galb\u016bt ugdymo proceso finansavimo s\u0105lygos priva\u010diose ir valstybin\u0117se \u012fstaigose gal\u0117t\u0173 kelti diskusij\u0173. \u201eTa\u010diau i\u0161 privataus asmens perspektyvos \u0161i nuostata yra pakankamai \u012fsitvirtinusi ir sunkiai kei\u010diama. Juk lygiai tokia pati nuostata galioja ir renkantis, kok\u012f lankyti dar\u017eel\u012f, valstybin\u012f ar nevalstybin\u012f, kokioje \u012fstaigoje gydytis, valstybin\u0117je ar nevalstybin\u0117je, ir pana\u0161iai\u201c, \u2013 sako ji. I\u0161 trij\u0173 moters at\u017eal\u0173 dvi mokosi priva\u010dioje Vilniaus Valdorfo mokykloje.<\/p>\n
\u201eDaugiau kaip penkiolika met\u0173 dirbau samdom\u0105 darb\u0105 finans\u0173 srityje, kasmet mok\u0117jau valstybei mokes\u010dius, dabar auginu tre\u010di\u0105j\u0105 at\u017eal\u0105 ir man atrodo normalu, kad noriu, jog valstyb\u0117 prisid\u0117t\u0173 prie mano vaik\u0173 i\u0161silavinimo, taip pat, kaip prisideda prie vaik\u0173 i\u0161silavinimo, kurie lanko valstybines mokyklas. Tai, kad valstyb\u0117 neriboja mano galimybi\u0173 ir leid\u017eia man rinktis, kokioje mokykloje noriu panaudoti vaik\u0173 udymui skirtas l\u0117\u0161as, man atrodo teisinga\u201c, \u2013 sako Vilniuje gyvenanti moteris.<\/p>\n
\u201eTai kad t\u0117vai tikisi, jog pasirinkus vaikus leisti \u012f nevalstybin\u0119 mokykl\u0105, valstyb\u0117 leis panaudoti ir jiems skiriamas l\u0117\u0161as, man atrodo labai normalu. Tam tikrais veiksmais ir tam tikra kryptimi valstyb\u0117 jau yra suk\u016brusi teis\u0117tus l\u016bkes\u010dius ne tik pilie\u010diams, bet ir nevalstybini\u0173 mokykl\u0173 steig\u0117jams. Kaip teis\u0117tus l\u016bkes\u010dius tai \u012fvardint\u0173 ir verslas. I\u0161 esm\u0117s, kei\u010diant tokias nuostatas, manau, kad gal\u0117t\u0173 kilti pavojus, jog verslas sieks ginti savo l\u016bkes\u010dius teisin\u0117mis priemon\u0117mis. Juk steigiant mokykl\u0105 yra atliekami skai\u010diavimai, planuojamos investijos, j\u0173 gr\u0105\u017ea, panaikinus valstyb\u0117s finansavim\u0105, daugeliui nevalstybini\u0173 mokykl\u0173 kilt\u0173 rimt\u0173 sunkum\u0173, o daliai gal net tekt\u0173 u\u017esidaryti\u201c, \u2013 sako anonimi\u0161kai sutikusi i\u0161sakyti savo pozicij\u0105 moteris.<\/p>\n
Si\u016blo sugrie\u017etinti kontrol\u0119 ir atsakomyb\u0119<\/p>\n
\u017durnalo \u201eReitingai\u201c vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas si\u016blo diskusij\u0105 apie valstyb\u0117s finansavimo principo poky\u010dius prad\u0117ti nuo to, kad Lietuvoje yra trij\u0173 tip\u0173 mokyklos – valstybin\u0117s, ne pelno siekian\u010dios vie\u0161osios \u012fstaigos bei verslo modelio principu veikian\u010dios mokyklos, kurios savo strukt\u016bromis, vadyba, aktyviomis pardavim\u0173 ir rinkodaros priemon\u0117mis siekia u\u017edirbti peln\u0105.<\/p>\n
\u201eDalis priva\u010di\u0173 mokykl\u0173 i\u0161ties yra gana savitos, orientuotos \u012f ka\u017ekuo kitok\u012f, nei \u012fprasta, ugdymo proces\u0105, pavyzd\u017eiui, mokytis lauke, i\u0161pa\u017einti katalikyb\u0119 ar pana\u0161iai. Jose dirbantys pedagogai bando ka\u017ekaip kitaip, labai individualizuotai mokyti vaikus. Paprastai tokios mokyklos nesiekia pelno, o jose taikomi papildomi mokes\u010diai yra skirti labiau save i\u0161laikyti nei i\u0161 to realiai ka\u017ek\u0105 u\u017edirbti\u201c, \u2013 sako \u0161vietimo srities ekspertas.<\/p>\n
Pasak G. Sarafino, Lietuvoje yra vos kelios de\u0161imtys \u201eUAB\u2019\u0173\u201c, kurie gal\u0117t\u0173 b\u016bti aptariami, kaip i\u0161 \u0161vietimo veiklos siekiantys u\u017edirbti peln\u0105 ir visi jie veikia Vilniuje, Kaune, i\u0161 dalies – Klaip\u0117doje. \u201eNemanau, kad tai yra labai rimta kritin\u0117 mas\u0117 ir man atrodo gerokai svarbiau kitas aspektas – tai priva\u010di\u0173 mokykl\u0173 patikra. Mes neturime suk\u016br\u0119 rimtesn\u0117s patikros sistemos nei norintiems \u012fsteigti mokykl\u0105, nei jau vykdantiems ugdymo proces\u0105. Manau, \u012f tai tur\u0117t\u0173 b\u016bti kreipiamas gerokai didesnis d\u0117mesys\u201c, \u2013 sako pa\u0161nekovas.<\/p>\n
Labiau socialiai teisinga politika<\/p>\n
Rinkim\u0173 \u012f 2024 \u2013 2028 m. LR Seim\u0105 metu Lietuvos socialdemokrat\u0173 partija savo programoje skiltyje apie \u0161vietimo politik\u0105 \u017ead\u0117jo: \u201eU\u017etikrinsime lygiateis\u012f ugdym\u0105. Sukursime universali\u0105, visiems s\u0105\u017eining\u0105 nemokamo \u0161vietimo sistem\u0105, suteikian\u010di\u0105 lygias galimybes augti ir tobul\u0117ti visiems Lietuvos vaikams nepriklausomai nuo j\u0173 gyvenamosios vietos bei t\u0117v\u0173 finansin\u0117s pad\u0117ties. \/\u2026\/ Remdamiesi gerosiomis Skandinavijos ir kit\u0173 Vakar\u0173 \u0161ali\u0173 praktikomis, priva\u010dias \u0161vietimo \u012fstaigas finansuosime taip pat kaip valstybines (savivaldybi\u0173) \u012fstaigas, taikydami tokius pa\u010dius kokyb\u0117s ir kiekyb\u0117s reikalavimus\u201c.<\/p>\n
I\u0161 viso \u0161iemet veikia 893 bendrojo ugdymo mokyklos. I\u0161 j\u0173 104 yra priva\u010dios, 24 \u2013 valstybin\u0117s bendrojo ugdymo mokyklos, kuri\u0173 steig\u0117ja yra \u0160vietimo, mokslo ir sporto ministerija, likusios 765 \u2013 savivaldybi\u0173 mokyklos.<\/p>\n
I\u0161 viso bendrojo ugdymo mokyklose mokosi daugiau negu 347 t\u016bkst. mokini\u0173. I\u0161 j\u0173 priva\u010diose mokyklose \u2013 27 t\u016bkst. mokini\u0173. Tai sudaro apie 7,8 proc. vis\u0173 mokini\u0173.<\/p>\n
Bendrojo ugdymo mokyklose dirba 30 t\u016bkst. mokytoj\u0173. I\u0161 j\u0173 priva\u010diose mokyklose \u2013 2 755.<\/p>\n
Publikacij\u0173 cikl\u0105 \u201eVie\u0161ieji pinigai medicinos ir \u0161vietimo verslui: kur riba?\u201c i\u0161 dalies remia Medij\u0173 r\u0117mimo fondas.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"\u012erodyta, kad kuo valstyb\u0117je yra daugiau socialinio teisingumo visose gyvenimo srityse, tuo jos visuomen\u0117 yra darnesn\u0117 ir laimingesn\u0117.…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":73202,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[13],"tags":[25,30,31,34,35,24,32,33,37,39,36,38,40,23,22,28,29,6181,129,26,27],"class_list":{"0":"post-73201","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-lietuva","8":"tag-antrastes","9":"tag-breaking-news","10":"tag-breakingnews","11":"tag-featured-news","12":"tag-featurednews","13":"tag-headlines","14":"tag-latest-news","15":"tag-latestnews","16":"tag-lietuva","17":"tag-lietuviu","18":"tag-lithuania","19":"tag-lithuanian","20":"tag-lt","21":"tag-naujienos","22":"tag-news","23":"tag-populiariausios-naujienos","24":"tag-populiariausiosnaujienos","25":"tag-socialdemokratu-partija","26":"tag-svietimas","27":"tag-top-stories","28":"tag-topstories"},"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/115813570649486983","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/73201","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=73201"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/73201\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/73202"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=73201"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=73201"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=73201"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}