{"id":73535,"date":"2025-12-31T17:22:10","date_gmt":"2025-12-31T17:22:10","guid":{"rendered":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/73535\/"},"modified":"2025-12-31T17:22:10","modified_gmt":"2025-12-31T17:22:10","slug":"energetikos-pamokos-po-2022-uju-kodel-rytu-europa-i-krize-sureagavo-taip-skirtingai","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/73535\/","title":{"rendered":"Energetikos pamokos po 2022-\u0173j\u0173: kod\u0117l Ryt\u0173 Europa \u012f kriz\u0119 sureagavo taip skirtingai"},"content":{"rendered":"

Kriz\u0117 tapo savoti\u0161ku testu, parod\u017eiusiu, kas \u012f energetin\u0119 nepriklausomyb\u0119 investavo i\u0161 anksto, o kam teko skubiai ir brangiai prisitaikyti.<\/p>\n

Trys skirtingi keliai<\/p>\n

Regiono valstyb\u0117s per pastar\u0105j\u012f de\u0161imtmet\u012f pasirinko skirtingas energetikos strategijas.<\/p>\n

Suomija, Latvija ir Lietuva i\u0161siskyr\u0117 nuosekliu planavimu ir integracija \u012f regionines rinkas. Suomija derino atsinaujinan\u010dius i\u0161teklius, branduolin\u0119 energetik\u0105 ir jungtis su \u0160iaur\u0117s \u0161alimis, o Latvija r\u0117m\u0117si hidroenergija, spar\u010diai pl\u0117sdama saul\u0117s elektrines. \u201e\u010cia yra labai paprasta ekonomin\u0117 logika \u2013 projekt\u0173 pajamos i\u0161 esm\u0117s nepasikeit\u0117, ta\u010diau i\u0161laidos pakito. Tai ne kas kita, o technologin\u0117 pa\u017eanga: atpigo saul\u0117s moduliai\u201c, \u2013 sako \u201eNordic Investment Bank\u201c vyresnysis ekonomistas Igoris Kasjanovas.<\/p>\n

Lietuva per itin trump\u0105 laik\u0105 per\u0117jo nuo duj\u0173 prie v\u0117jo ir saul\u0117s energijos, o 2025 metais galutinai atsijung\u0117 nuo sovietinio elektros tinklo. Tai atv\u0117r\u0117 galimybes stabilesniam ilgalaikiam planavimui ir dar gilesnei integracijai \u012f ES energijos vidaus rink\u0105.<\/p>\n

\u010cekija ir Slovakija dekarbonizacij\u0105 grind\u0117 branduoline energetika. Slovakija pasirinko spart\u0173 keli\u0105, o \u010cekija \u2013 atsargesn\u012f, bet pramonei nusp\u0117jamesn\u012f angli\u0173 atsisakym\u0105.<\/p>\n

\"Branduolin\u0117 <\/p>\n

Lenkija ir Bulgarija ilg\u0105 laik\u0105 r\u0117m\u0117si anglimi, prioritet\u0105 teikdamos saugumui ir kain\u0173 stabilumui, o Rumunija i\u0161siskyr\u0117 labiau subalansuota sistema, apiman\u010dia hidro, branduolin\u0119 energij\u0105, dujas ir atsinaujinan\u010dius i\u0161teklius.<\/p>\n

Vengrija liko i\u0161imtimi \u2013 \u0161alis pasirinko stipri\u0105 valstyb\u0117s kontrol\u0119 ir i\u0161laik\u0117 glaud\u017eius ry\u0161ius su Rusija, o energetikos politika labiau orientuota \u012f socialin\u012f stabilum\u0105 nei \u012f rinkos signalus ar dekarbonizacij\u0105.<\/p>\n

Kas buvo pasiruo\u0161\u0119s karui<\/p>\n

2022-ieji parod\u0117, kad energetikos saugumas n\u0117ra teorin\u0117 s\u0105voka.<\/p>\n

Lenkija kriz\u0119 pasitiko geriausiai pasiruo\u0161usi \u2013 investicijos \u012f SGD terminalus, vamzdynus ir naftos import\u0105 leido greitai atsisakyti rusi\u0161k\u0173 i\u0161tekli\u0173. Suomijos pavyzdys kitoks: nors priklausomyb\u0117 nuo Rusijos buvo didel\u0117, \u0161alis sukr\u0117tim\u0105 atlaik\u0117. \u201eIki tol Suomija vykd\u0117 pragmati\u0161ko bendravimo su Rusija politik\u0105, ta\u010diau viskas pasikeit\u0117 Suomijai tapus NATO nare \u2013 \u0161is pokytis pagimd\u0117 nauj\u0105 politikos krypt\u012f\u201c, \u2013 sako Var\u0161uvos universiteto ekspertas Szymonas Karda\u0161as.<\/p>\n

Baltijos valstyb\u0117ms kriz\u0117 veikiau sustiprino, o ne pakeit\u0117 ankstesnes strategijas. Lietuva galutinai nutrauk\u0117 rusi\u0161k\u0173 duj\u0173 import\u0105, o Latvija r\u0117m\u0117si regioniniu bendradarbiavimu ir In\u010dukalnio saugykla.<\/p>\n

\"Elektros <\/p>\n

Tuo metu Vengrija ir i\u0161 dalies Slovakija pasirinko i\u0161laikyti ry\u0161ius su Rusija. \u201eSlovakijos priklausomyb\u0119 nuo Rusijos lemia ne tik geografiniai veiksniai, bet ir l\u0117tas diversifikavimo tempas bei politiniai sprendimai, ypa\u010d duj\u0173 ir branduolin\u0117s energetikos sektoriuose\u201c, \u2013 pabr\u0117\u017eia portalo \u201eEnergetyka24.com\u201c vyriausiasis redaktorius Jakubas Wiechas.<\/p>\n

Kainos, politika ir konkurencingumas<\/p>\n

Po kriz\u0117s visos \u0161alys susid\u016br\u0117 su ta pa\u010dia dilema: kaip suderinti kain\u0173 kontrol\u0119, tiekimo stabilum\u0105 ir pramon\u0117s konkurencingum\u0105.<\/p>\n

Valstyb\u0117s, kurios \u012f diversifikacij\u0105 investavo i\u0161 anksto, kain\u0173 svyravimus suvald\u0117 lengviau. \u201e2022 met\u0173 energetikos kriz\u0117 labai ai\u0161kiai parod\u0117 ilgalaiki\u0173 ankstesni\u0173 politini\u0173 sprendim\u0173 rezultatus\u201c, \u2013 sako S. Karda\u0161as. Pasak jo, \u0161alys, kurios investavo \u012f infrastrukt\u016br\u0105 ir regionin\u012f bendradarbiavim\u0105, sukr\u0117tim\u0105 absorbavo gerokai skland\u017eiau nei tos, kurios buvo priverstos reaguoti skubiai.<\/p>\n

Vengrijos modelis, pagr\u012fstas ilgalaike administracine kain\u0173 kontrole, pad\u0117jo i\u0161vengti socialini\u0173 neramum\u0173, ta\u010diau ilgainiui silpnino rinkos signalus ir investicines paskatas. \u201eVengrijos ir i\u0161 dalies Slovakijos pavyzd\u017eiai rodo, kad, formuojant energetin\u0119 priklausomyb\u0119, politiniai sprendimai yra ne ma\u017eiau svarb\u016bs nei geografija\u201c, \u2013 pa\u017eymi S. Karda\u0161as.<\/p>\n

\"Ar <\/p>\n

Regioninis bendradarbiavimas: b\u016btinas, bet trapus<\/p>\n

Kriz\u0117 parod\u0117, kad be regioninio bendradarbiavimo energetinis saugumas ne\u012fmanomas. Baltijos \u0161ali\u0173 integracija ir ES remiami infrastrukt\u016bros projektai tapo s\u0117km\u0117s pavyzd\u017eiais, ta\u010diau platesni formatai susiduria su politiniais skirtumais.<\/p>\n

\u201eRegioninis bendradarbiavimas gali atrodyti savaime suprantamas dalykas, ta\u010diau i\u0161 tikr\u0173j\u0173 j\u012f u\u017emegzti labai sunku\u201c, \u2013 sako S. Karda\u0161as, pabr\u0117\u017edamas, kad interes\u0173 skirtumai da\u017enai trukdo ilgalaikei vienybei.<\/p>\n

Jam antrina ir J. Wiechas: \u201eVi\u0161egrado formatas iliustruoja pagrindin\u0119 regioninio bendradarbiavimo problem\u0105 \u2013 lyderyst\u0117s ir bendros strategin\u0117s vizijos stok\u0105.\u201c<\/p>\n

Persp\u0117jimas visai Europai<\/p>\n

2022 met\u0173 energetikos kriz\u0117 tapo persp\u0117jimo skambu\u010diu ne tik rytiniam ES flangui, bet ir visai Europai. Ryt\u0173 Europos patirtis rodo, kad energetinis saugumas, konkurencingumas ir klimato tikslai gali b\u016bti suderinami, ta\u010diau tik tuo atveju, jei politiniai sprendimai priimami ne kriz\u0117s akivaizdoje, o gerokai anks\u010diau.<\/p>\n

Kaip rodo regiono patirtis, energetin\u0117 nepriklausomyb\u0117 \u0161iandien yra ne tik ekonomikos, bet ir nacionalinio saugumo klausimas.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"Kriz\u0117 tapo savoti\u0161ku testu, parod\u017eiusiu, kas \u012f energetin\u0119 nepriklausomyb\u0119 investavo i\u0161 anksto, o kam teko skubiai ir brangiai…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":73536,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":"","_share_on_mastodon":"0"},"categories":[15],"tags":[25,30,31,1787,34,35,24,32,33,37,39,36,38,40,16262,141,23,22,44,28,29,3170,26,27,74,75,76],"class_list":["post-73535","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","category-pasaulis","tag-antrastes","tag-breaking-news","tag-breakingnews","tag-dujos","tag-featured-news","tag-featurednews","tag-headlines","tag-latest-news","tag-latestnews","tag-lietuva","tag-lietuviu","tag-lithuania","tag-lithuanian","tag-lt","tag-naryste-nato","tag-nato","tag-naujienos","tag-news","tag-pasaulis","tag-populiariausios-naujienos","tag-populiariausiosnaujienos","tag-sgd","tag-top-stories","tag-topstories","tag-world","tag-world-news","tag-worldnews"],"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/115815340034853381","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/73535","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=73535"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/73535\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/73536"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=73535"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=73535"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=73535"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}