Pateikiame 5 medicinos prover\u017eius, kurie \u0161iemet suteik\u0117 vilties, kad pacient\u0173 laukia \u0161viesi ateitis.<\/p>\n
1. Redaguota k\u016bdikio DNR <\/p>\n
Vasario m\u0117nes\u012f k\u016bdikiui, sergan\u010diam retu, da\u017enai mirtinu genetiniu sutrikimu, buvo atlikta pirmoji pasaulyje personalizuota CRISPR gen\u0173 redagavimo terapija, kurios metu mokslininkai modifikavo vaiko kepen\u0173 genus.<\/p>\n
Nors medikams reik\u0117s steb\u0117ti pacient\u0105 vis\u0105 likus\u012f jo gyvenim\u0105, gydymas suma\u017eino vaist\u0173 poreik\u012f ir \u017eenkliai pagerino vaiko gyvenimo kokyb\u0119. Lapkrit\u012f k\u016bdikio mama prane\u0161\u0117, kad jis pradeda vaik\u0161\u010dioti ir skland\u017eiai vystosi.<\/p>\n
Tyr\u0117jai teig\u0117, kad proced\u016bros s\u0117km\u0117 yra did\u017eiulis prover\u017eis CRISPR taikyme, rodantis, kad ateityje \u0161i technologija gali b\u016bti naudinga \u012fvairiems pacientams, turintiems genetini\u0173 sutrikim\u0173.<\/p>\n
2. iRNR vakcin\u0173 pa\u017eanga<\/p>\n
Vakcinos, kuriose naudojama informacin\u0117s RNR (iRNR) technologija, i\u0161gars\u0117jo COVID-19 pandemijos metu, bet artimiausiu metu j\u0173 pritaikymas gali \u017eenkliai i\u0161sipl\u0117sti. Vyksta klinikiniai tyrimai, iRNR pagrindu gali atsirasti skiepai nuo gripo, \u017dIV, genetini\u0173 lig\u0173 ir net v\u0117\u017eio.<\/p>\n
Vasar\u0105 atlikti du tyrimai parod\u0117, kad iRNR vakcinos nuo \u017dIV gali sukelti neutralizuojan\u010dius antik\u016bnus \u2013 pagrindin\u0119 imuninio atsako dal\u012f, padedan\u010di\u0105 ginti l\u0105steles nuo virusini\u0173 infekcij\u0173.<\/p>\n
Tai rodo, kad iRNR technologija gal\u0117t\u0173 b\u016bti veiksminga priemon\u0117 nuo daugelio lig\u0173, nors \u0161i\u0173 skiep\u0173 galimyb\u0117ms \u012fvertinti dar reik\u0117s atlikti didesn\u0117s apimties klinikinius tyrimus.<\/p>\n
3. Kiauli\u0173 organ\u0173 transplantacija \u017emon\u0117ms<\/p>\n
Ksenotransplantacijos srityje \u0161iais metais \u012fvyko keli svarb\u016bs laim\u0117jimai, vienas j\u0173 \u2013 pirmoji geneti\u0161kai modifikuot\u0173 kiaul\u0117s kepen\u0173 transplantacija gyvam \u017emogui.<\/p>\n
Pacientas buvo 71 met\u0173 vyras, sergantis hepatitu B ir kepen\u0173 v\u0117\u017eiu, kuriam negal\u0117jo b\u016bti persodintos \u017emogaus kepenys ar atlikta tradicin\u0117 operacija. Jis i\u0161gyveno 171 dien\u0105 su kiaul\u0117s kepenimis, o tai rodo, kad organas gali atlikti esmines funkcijas \u017emogaus organizme.<\/p>\n
Mokslininkai mano, kad modifikuot\u0173 kiauli\u0173 organ\u0173 persodinimas \u017emon\u0117ms vien\u0105 dien\u0105 gali pad\u0117ti suma\u017einti donorini\u0173 organ\u0173 tr\u016bkum\u0105. Pastaraisiais metais keliems gyviems pacientams taip pat buvo persodinti kiauli\u0173 inkstai, plau\u010diai ir \u0161irdys, kai kurie i\u0161 j\u0173 i\u0161gyveno kelias savaites.<\/p>\n
4. Mokslininkai naudoja gyv\u0105 \u017emogaus smegen\u0173 audin\u012f demencijos modeliui sudaryti<\/p>\n
Jungtin\u0117s Karalyst\u0117s mokslininkai pirm\u0105 kart\u0105 pasaulyje panaudojo gyv\u0105 \u017emogaus smegen\u0173 audin\u012f ankstyvosioms demencijos stadijoms steb\u0117ti.<\/p>\n
Tyr\u0117j\u0173 komanda sveikas l\u0105steles, surinktas nesusijusi\u0173 operacij\u0173 metu, paveik\u0117 toksi\u0161ku beta amiloido baltymu, kuris susij\u0119s su Alzheimerio liga. Mokslininkai realiu laiku parod\u0117, kaip jis gali sunaikinti ry\u0161ius tarp smegen\u0173 l\u0105steli\u0173.<\/p>\n
Galimyb\u0117 tirti, kaip demencija progresuoja \u017emogaus smegenyse, gal\u0117t\u0173 palengvinti gydymo b\u016bd\u0173 paie\u0161k\u0105, nes \u0161iuo metu n\u0117ra veiksming\u0173 vaist\u0173, kurie keist\u0173 \u0161ios ligos eig\u0105.<\/p>\n
5. Nutukimo vaist\u0173 perspektyva gydyti kitas ligas<\/p>\n
Tyrimai parod\u0117, kad populiar\u016bs vaistai, vartojami nutukimui ir diabetui gydyti, taip pat gali pad\u0117ti esant daugeliui kit\u0173 lig\u0173, \u012fskaitant priklausomyb\u0119 ir psichozinius sutrikimus, tokius kaip \u0161izofrenija.<\/p>\n
Nauda vis dar tiriama, ta\u010diau mokslininkai mano, kad ji dvejopa: vaistai ma\u017eina nutukim\u0105, kuris yra daugelio kit\u0173 sveikatos problem\u0173 rizikos veiksnys, ir gerina kraujotak\u0105 bei ma\u017eina u\u017edegim\u0105, o tai gali paveikti smegen\u0173 atlygio signalus ir impuls\u0173 kontrol\u0119.<\/p>\n
Ta\u010diau \u0161ie vaistai n\u0117ra panac\u0117ja. Lapkrit\u012f Danijos farmacijos mil\u017ein\u0117 \u201eNovo Nordisk\u201c parei\u0161k\u0117, kad jos tyrimai parod\u0117, jog semaglutidas \u2013 \u201eOzempic\u201c ir \u201eWegovy\u201c veiklioji med\u017eiaga \u2013 netur\u0117jo jokio poveikio \u017emoni\u0173, sergan\u010di\u0173 demencija ar lengvu kognityviniu sutrikimu, pa\u017eintinei funkcijai.<\/p>\n
Parengta pagal \u201eEuronews\u201c inf.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"Pateikiame 5 medicinos prover\u017eius, kurie \u0161iemet suteik\u0117 vilties, kad pacient\u0173 laukia \u0161viesi ateitis. 1. Redaguota k\u016bdikio DNR Vasario…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":74085,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[15],"tags":[25,30,31,34,35,24,32,33,37,39,36,38,40,23,22,44,28,29,26,27,74,75,76],"class_list":{"0":"post-74084","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-pasaulis","8":"tag-antrastes","9":"tag-breaking-news","10":"tag-breakingnews","11":"tag-featured-news","12":"tag-featurednews","13":"tag-headlines","14":"tag-latest-news","15":"tag-latestnews","16":"tag-lietuva","17":"tag-lietuviu","18":"tag-lithuania","19":"tag-lithuanian","20":"tag-lt","21":"tag-naujienos","22":"tag-news","23":"tag-pasaulis","24":"tag-populiariausios-naujienos","25":"tag-populiariausiosnaujienos","26":"tag-top-stories","27":"tag-topstories","28":"tag-world","29":"tag-world-news","30":"tag-worldnews"},"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/115820243442463369","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/74084","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=74084"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/74084\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/74085"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=74084"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=74084"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=74084"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}