![\"Popie\u017eius](\"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-content\/uploads\/2026\/01\/photo_6039684-scaled.webp.webp\")
\n Popie\u017eius Leonas XIV pirm\u0105 kart\u0105 Vatikane K\u016b\u010di\u0173 vakar\u0105 vadovavo Piemen\u0117li\u0173 Mi\u0161ioms ir ragino siekti taikos pasaulyje, 2025 m. gruod\u017eio 25 d. EPA-ELTA nuotrauka<\/p>\n
\n Popie\u017eius Leonas XIV pirm\u0105 kart\u0105 Vatikane K\u016b\u010di\u0173 vakar\u0105 vadovavo Piemen\u0117li\u0173 Mi\u0161ioms ir ragino siekti taikos pasaulyje, 2025 m. gruod\u017eio 25 d. EPA-ELTA nuotrauka<\/p>\n
\u201eRamyb\u0117 tau!\u201c \u0160is senovinis pasisveikinimas, iki \u0161iol kasdien vartojamas daugelyje kult\u016br\u0173, Velyk\u0173 vakar\u0105 su nauja j\u0117ga nuskamb\u0117jo i\u0161tartas prisik\u0117lusio J\u0117zaus l\u016bpomis. Jo \u017eod\u017eiai \u201eRamyb\u0117 jums\u201c (Jn 20, 19, 21) ne tik i\u0161rei\u0161kia link\u0117jim\u0105, bet ir nulemia esmin\u0119 permain\u0105 t\u0173, kurie J\u012f priima, taip pat ir visoje tikrov\u0117je. Tod\u0117l apa\u0161tal\u0173 \u012fp\u0117diniai kasdien ir visame pasaulyje skelbia pa\u010di\u0105 tyliausi\u0105 i\u0161 vis\u0173 revoliucij\u0173: \u201eRamyb\u0117 jums!\u201c<\/p>\n
Nuo to vakaro, kai buvau i\u0161rinktas Romos vyskupu, nor\u0117jau ir savo sveikinimu \u012fsilieti \u012f \u0161\u012f vienbals\u012f skelbim\u0105. Ir trok\u0161tu v\u0117l pakartoti \u2013 tai yra prisik\u0117lusio Kristaus ramyb\u0117, tai beginkl\u0117 ir nuginkluojanti, nuolanki ir atkakli taika. Ji kyla i\u0161 Dievo, kuris mus visus bes\u0105lygi\u0161kai myli[1]<\/a>.<\/p>\n Prisik\u0117lusio Kristaus taika<\/p>\n Kristus nugal\u0117jo mirt\u012f ir nugriov\u0117 \u017emones skirian\u010dias sienas (plg.\u00a0Ef\u00a02,\u00a014). Jis yra Gerasis Ganytojas, kuris guldo savo gyvyb\u0119 u\u017e avis ir turi daug avi\u0173 ne \u0161ioje avid\u0117je (plg.\u00a0Jn\u00a010,\u00a011. 16): Kristus yra m\u016bs\u0173 taika. Jo buvimas, Jo dovana, Jo pergal\u0117 sklinda per daugelio liudytoj\u0173 i\u0161tverm\u0119 \u2013 d\u0117l j\u0173 atkaklumo Dievo darbas t\u0119siasi pasaulyje, laik\u0173 tamsoje tampa dar labiau juntamas ir spindintis.<\/p>\n Tamsos ir \u0161viesos kontrastas n\u0117ra tik biblinis vaizdinys, apib\u016bdinantis naujo pasaulio gimimo kan\u010dias \u2013 tai patirtis, mus persmelkianti ir sukre\u010dianti per i\u0161bandymus, su kuriais susiduriame, bei istorin\u0119 situacij\u0105, kurioje gyvename. Taigi turime matyti \u0161vies\u0105 ir ja tik\u0117ti, kad nenugrimztume \u012f tams\u0105. Tai reiklus kvietimas, kur\u012f J\u0117zaus mokiniai yra pa\u0161aukti i\u0161gyventi unikaliu b\u016bdu, kaip privilegij\u0105; ta\u010diau jis taip pat daugeliu b\u016bd\u0173 gali rasti keli\u0105 \u012f kiekvieno \u017emogaus \u0161ird\u012f.<\/p>\n Taika egzistuoja, ji nori gyventi mumyse, jai b\u016bdinga romi galia ap\u0161viesti ir prapl\u0117sti prot\u0105, ji prie\u0161inasi smurtui ir j\u012f nugali. Taikoje yra am\u017einyb\u0117s dvelksmas \u2013 prie\u0161indamiesi blogiui \u0161aukiame \u201egana\u201c, o taikai pa\u0161nab\u017edomis sakome \u201evisados\u201c. \u0160\u012f horizont\u0105 mums atv\u0117r\u0117 Prisik\u0117lusysis. Taikdar\u0117s ir taikdariai gyvena \u0161ia nuojauta. Dramati\u0161kame vyksme, kur\u012f popie\u017eius Pranci\u0161kus pavadino dalimis vykstan\u010diu tre\u010diuoju pasauliniu karu, jie tarsi nakties sargybiniai toliau prie\u0161inasi tamsos u\u017ekrato plitimui.<\/p>\n Deja, \u012fmanoma ir prie\u0161ingyb\u0117, t. y. kai \u0161viesa pamir\u0161tama \u2013 tada prarandamas realizmas, pasiduodama dalinei ir i\u0161kreiptai pasaulio vizijai, pa\u017eym\u0117tai tamsa ir baime. \u0160iandien daugyb\u0117 \u017emoni\u0173 vadina realisti\u0161kais tokius pasakojimus, kuriuose n\u0117ra vilties, jie akli kit\u0173 gro\u017eiui, kur pamir\u0161tama apie Dievo malon\u0119, visada veikian\u010di\u0105 \u017emoni\u0173 \u0161irdyse, net jei jos yra su\u017eeistos nuod\u0117m\u0117s. \u0160ventasis Augustinas ragino krik\u0161\u010dionis u\u017emegzti nei\u0161ardom\u0105 draugyst\u0119 su taika, kad, saugodami j\u0105 savo sielos gelm\u0117se, jie gal\u0117t\u0173 spinduliuoti jos \u0161viesi\u0105 \u0161ilum\u0105 aplinkiniams. Kreipdamasis \u012f savo bendruomen\u0119, jis ra\u0161\u0117: \u201eJei norite patraukti kitus \u012f taik\u0105, pirmiausia patys j\u0105 tur\u0117kite ir tvirtai laikykit\u0117s jos. Kad gal\u0117tum\u0117te u\u017edegti kitus, j\u016bs\u0173 viduje turi degti jos \u0161viesa.\u201c[2]<\/a><\/p>\n Brang\u016bs broliai ir seserys, nesvarbu, ar turime tik\u0117jimo dovan\u0105, ar manome, kad jos neturime, atsiverkime taikai! Priimkime j\u0105 ir pripa\u017einkime, nelaikykime jos tolimu ir ne\u012fmanomu dalyku. Taika ne tik tikslas, bet pirmiausia ir buvimas dabartyje bei kelion\u0117. Net jei jai kyla gr\u0117sm\u0117 tiek m\u016bs\u0173 viduje, tiek i\u0161or\u0117je, saugokime taik\u0105 kaip ma\u017e\u0105 liepsnel\u0119, kuriai gresia audra, nepamir\u0161dami j\u0105 liudijusi\u0173 \u017emoni\u0173, j\u0173 vard\u0173 ir istorij\u0173.<\/p>\n Taika yra principas, kuris mus veda ir lemia m\u016bs\u0173 pasirinkimus. Net tose vietose, kur liko vien griuv\u0117siai ir neviltis atrodo nei\u0161vengiama, b\u016btent \u0161iandien randame \u017emoni\u0173, nepamir\u0161usi\u0173 taikos. Kaip Velyk\u0173 vakar\u0105 J\u0117zus \u012f\u0117jo \u012f ten, kur buvo susirink\u0119 i\u0161sigand\u0119 bei nusivyl\u0119 mokiniai, taip ir prisik\u0117lusio Kristaus taika prasiskverbia pro duris, \u012fveikia u\u017etvaras ir nepaliaujamai sklinda per Jo liudytoj\u0173 balsus bei veidus. Tai dovana, kuri leid\u017eia mums nepamir\u0161ti g\u0117rio, pripa\u017einti jo pergaling\u0105 gali\u0105 ir v\u0117l j\u012f drauge pasirinkti.<\/p>\n Beginkl\u0117 taika<\/p>\n Prie\u0161 pat su\u0117mim\u0105 J\u0117zus ypatingo pasitik\u0117jimo akimirk\u0105 buvusiems su Juo drauge pasak\u0117: \u201eA\u0161 jums palieku ramyb\u0119, duodu jums savo ramyb\u0119. Ne taip a\u0161 j\u0105 duodu, kaip duoda pasaulis.\u201c Ir tuoj pat prid\u016br\u0117: \u201eTeneb\u016bg\u0161tauja j\u016bs\u0173 \u0161irdys ir teneli\u016bdi\u201c (Jn 14, 27). \u017dinoma, j\u0173 nerimas ir baim\u0117 gal\u0117jo b\u016bti susij\u0119 su smurtu, kuris netrukus tur\u0117jo i\u0161tikti J\u0117z\u0173. Atid\u017eiau \u017evelgdami pastebime Evangelijose neslepiam\u0105 dalyk\u0105 \u2013 mokinius trikd\u0117 tai, kad J\u0117zaus atsakas nebuvo smurtinis \u2013 tai buvo kelias, kuriam visi, pirmiausia Petras, nepritar\u0117, bet Mokytojas pra\u0161\u0117 j\u0173 sekti Juo iki galo. J\u0117zaus kelias tebekelia nerim\u0105 ir baim\u0119. O Jis tvirtai kartoja tiems, kurie nor\u0117t\u0173 J\u012f ginti: \u201eKi\u0161k savo kalavij\u0105 \u012f mak\u0161t\u012f\u201c (Jn 18, 11; plg. Mt 26, 52).<\/p>\n Prisik\u0117lusio J\u0117zaus taika yra beginkl\u0117, nes tokia buvo Jo kova konkre\u010diomis istorin\u0117mis, politin\u0117mis ir socialin\u0117mis aplinkyb\u0117mis. Krik\u0161\u010dionys turi visi drauge tapti prana\u0161i\u0161kais \u0161ios naujov\u0117s liudytojais, prisimindami tragedijas, kai jie pernelyg da\u017enai b\u016bdavo bendrininkai. Didysis Paskutinio teismo palyginimas skatina visus krik\u0161\u010dionis veikti gailestingai, turint tai omenyje (plg.\u00a0Mt\u00a025,\u00a031\u201346). Tai darydami, jie ras \u0161alia sav\u0119s brolius ir seseris, kurie \u012fvairiais b\u016bdais geb\u0117jo \u012fsiklausyti \u012f kit\u0173 kan\u010dias ir vidujai i\u0161silaisvino i\u0161 smurto apgaul\u0117s.<\/p>\n Nors \u0161iandien daugelio \u017emoni\u0173 \u0161irdys atviros taikai, juos apima stiprus bej\u0117gi\u0161kumo jausmas, susid\u016brus su \u012fvykiais, kurie vis labiau darosi neai\u0161k\u016bs. \u0160ventasis Augustinas jau atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f \u012f \u0161\u012f paradoks\u0105: \u201eN\u0117ra sunku taik\u0105 tur\u0117ti, sunkiau j\u0105 pagerbti gyriumi. Jei norime j\u0105 pagirti, prireikia geb\u0117jim\u0173, kuri\u0173 galb\u016bt stokojame; ie\u0161kome tinkam\u0173 id\u0117j\u0173, sveriame \u017eod\u017eius. Ogi jei norime j\u0105 tur\u0117ti, ji \u010dia pat pasiekiama, ir galime pasiekti j\u0105 be jokio vargo.\u201c[3]<\/a><\/p>\n Kai taik\u0105 laikome tolimu idealu, mums galiausiai nebeatrodo skandalinga, jog ji gali b\u016bti paneigta ar netgi kariaujama, siekiant taikos. Atrodo, kad tr\u016bksta tinkam\u0173 id\u0117j\u0173, gerai apsvarstyt\u0173 \u017eod\u017ei\u0173 ir geb\u0117jimo pasakyti, jog taika yra arti. Jei taika n\u0117ra patiriama kaip saugotina ir puosel\u0117tina tikrov\u0117, m\u016bs\u0173 asmeniniame ir vie\u0161ajame gyvenime plinta agresyvumas. Pilie\u010di\u0173 ir valdan\u010di\u0173j\u0173 santykiuose susidaro situacija, kai imama kaltinti, kad nepakankamai rengiamasi karui, nereaguojama \u012f i\u0161puolius, neatsakoma \u012f smurt\u0105. Vadovavimasis tokia konfrontacine logika politiniu lygmeniu \u2013 smarkiai vir\u0161ijant teis\u0117tos gynybos princip\u0105 \u2013 yra svarbiausias veiksnys, lemiantis pasaulin\u012f nestabilum\u0105, kuris su kiekviena diena tampa vis dramati\u0161kesnis ir nenusp\u0117jamas.<\/p>\n Neatsitiktinai daugelis vyriausybi\u0173 pakartotinius raginimus didinti karines i\u0161laidas ir d\u0117l to priimtus sprendimus pristato teisindamos tai kit\u0173 \u0161ali\u0173 keliama gr\u0117sme. Atgrasomoji karin\u0117 galia, ypa\u010d branduolinis atgrasymas, i\u0161rei\u0161kia santyki\u0173 tarp taut\u0173 iracionalum\u0105, kai tie santykiai grind\u017eiami ne teise, teisingumu ir pasitik\u0117jimu, o baime ir j\u0117gos dominavimu. Savo laiku \u0161ventasis Jonas XXIII ra\u0161\u0117: \u201eTai ver\u010dia tautas gyventi nuolatiniame nerime, tarsi prie\u0161 uragan\u0105, kuris bet kuriuo momentu gali prasiver\u017eti su siaubinga j\u0117ga. Ir tai n\u0117ra be pagrindo, nes ginkl\u0173 netr\u016bksta. Sunku patik\u0117ti, jog esama \u017emoni\u0173, kurie dr\u012fst\u0173 prisiimti atsakomyb\u0119 u\u017e niokojim\u0105 ir neapsakomas kan\u010dias, kurias sukelt\u0173 karas, ta\u010diau negalima paneigti, kad koks nors nenumatytas ar atsitiktinis veiksnys gali \u012f\u017eiebti karo liepsn\u0105[4]<\/a>.<\/p>\n Prie\u0161 \u0161e\u0161iasde\u0161imt met\u0173 pasibaigusio II\u00a0Vatikano susirinkimo i\u0161vada buvo suvokimas, kad neatid\u0117liotinai b\u016btina megzti dialog\u0105 tarp Ba\u017eny\u010dios ir \u0161iuolaikinio pasaulio.<\/p>\n<\/blockquote>\n 2024 m. pasauliniu mastu karin\u0117s i\u0161laidos, palyginti su pra\u0117jusiais metais, padid\u0117jo 9,4\u00a0proc. (tai patvirtino tolygi\u0105 de\u0161imties met\u0173 j\u0173 augimo tendencij\u0105) ir pasiek\u0117 2,718\u00a0trilijono JAV\u00a0doleri\u0173, arba 2,5\u00a0proc. pasaulio BVP[5]<\/a>. Be to, \u0161iandien atrodo, kad \u012f naujus i\u0161\u0161\u016bkius norima atsakyti ne tik skiriant did\u017eiules ekonomines investicijas ginklavimuisi, bet ir per \u0161vietimo politikos poky\u010dius \u2013 vietoj atminties kult\u016bros, kuria siekiama i\u0161saugoti XX\u00a0a. \u012fgyt\u0105 s\u0105moningum\u0105 ir nepamir\u0161ti milijon\u0173 auk\u0173, mokyklose, universitetuose bei medijose skatinamos komunikacijos kampanijos ir \u0161vietimo programos, kuriomis skleid\u017eiama gr\u0117sm\u0117s jausena ir perteikiama grynai ginklavimusi pagr\u012fsta gynybos ir saugumo samprata.<\/p>\n Ta\u010diau \u201etikras taikos myl\u0117tojas myli ir taikos prie\u0161us\u201c[6]<\/a>. \u0160ventasis Augustinas patar\u0117 negriauti tilt\u0173 ir nekartoti vien tik priekai\u0161t\u0173, rinktis klausymosi keli\u0105 ir, kiek \u012fmanoma, siekti suprasti kit\u0173 argumentus. Prie\u0161 \u0161e\u0161iasde\u0161imt met\u0173 pasibaigusio II Vatikano susirinkimo i\u0161vada buvo suvokimas, kad neatid\u0117liotinai b\u016btina megzti dialog\u0105 tarp Ba\u017eny\u010dios ir \u0161iuolaikinio pasaulio. Konstitucijoje \u201eGaudium et spes\u201c ypa\u010d atkreiptas d\u0117mesys \u012f karo praktikos raid\u0105: \u201eDabartinis karas itin pavojingas d\u0117l to, kad turintiesiems moderni\u0173 mokslo sukurt\u0173 ginkl\u0173 tarsi teikia prog\u0105 \u012fvykdyti tokius nusikaltimus ir tam tikru nebeat\u0161aukiamu \u012fvyki\u0173 susiklostymu gali pakreipti \u017emoni\u0173 vali\u0105 \u012f \u017eiauriausius sprendimus. Kad tai niekuomet ne\u012fvykt\u0173 ateityje, susirink\u0119 draug\u0117n viso pasaulio vyskupai maldauja visus, ypa\u010d valstybi\u0173 vadovus ir tuos, kuriems pavesti karo reikalai, nuolatos atminti savo did\u017eiul\u0119 atsakomyb\u0119 Dievui ir visai \u017emonijai.\u201c[7]<\/a><\/p>\n Pakartodami II Vatikano susirinkimo t\u0117v\u0173 raginim\u0105 ir laikydami dialog\u0105 veiksmingiausia priemone visais lygmenimis, turime pripa\u017einti, kad tolesn\u0117 technologij\u0173 pa\u017eanga ir dirbtinio intelekto naudojimas karin\u0117je srityje radikaliai paa\u0161trino ginkluot\u0173 konflikt\u0173 tragik\u0105. Ry\u0161k\u0117ja netgi procesas, kai sprendimai d\u0117l \u017emoni\u0173 gyvyb\u0117s ir mirties vis da\u017eniau deleguojami ma\u0161inoms, o politiniai ir kariniai vadovai atsikrato atsakomyb\u0117s. Beprecedente destruktyvia spirale naikinamas teisinis ir filosofinis humanizmas, kuriuo grind\u017eiama ir saugoma visa civilizacija. Reikia pasmerkti did\u017eiul\u0119 priva\u010di\u0173 ekonomini\u0173 bei finansini\u0173 interes\u0173 koncentracij\u0105, kuri veda valstybes \u0161ia kryptimi, ta\u010diau to nepakanka, \u2013 tuo pa\u010diu metu reikia \u017eadinti \u017emoni\u0173 s\u0105\u017ein\u0119 ir kritin\u012f m\u0105stym\u0105.<\/p>\n Enciklikoje \u201eFratelli tutti\u201c\u00a0\u0161ventasis Pranci\u0161kus Asy\u017eietis pateikiamas kaip tokio pa\u017eadinto s\u0105moningumo pavyzdys: \u201ePasaulio, pilno sargybos bok\u0161t\u0173 ir gynybini\u0173 sien\u0173, miestuose vyko kruvini \u012ftaking\u0173 \u0161eim\u0173 tarpusavio karai, o tuo pat metu atstumt\u0173j\u0173 priemies\u010diuose plito skurdas. Ten Pranci\u0161kus \u012fgijo tikr\u0105 vidin\u0119 ramyb\u0119, i\u0161silaisvino i\u0161 tro\u0161kimo valdyti kitus, pasidar\u0117 vienas i\u0161 ma\u017eiausi\u0173j\u0173 ir steng\u0117si gyventi darnoje su visais.\u201c[8]<\/a>\u00a0Tai istorija, kuri turi t\u0119stis mumyse ir reikalauja, kad suvienytume j\u0117gas ir prisid\u0117tume prie nuginkluojan\u010dios taikos, kylan\u010dios i\u0161 atvirumo ir evangelinio nuolankumo.<\/p>\n Nuginkluojanti taika<\/p>\n Gerumas nuginkluoja. Galb\u016bt tod\u0117l Dievas tapo vaiku. \u012esik\u016bnijimo sl\u0117pinys prasideda jaunos motinos \u012fs\u010diose ir pasirodo Betliejaus \u0117d\u017eiose, o kra\u0161tutiniu nusi\u017eeminimu pasirei\u0161kia per nu\u017eengim\u0105 \u012f pragarus. \u201eRamyb\u0117 \u017eem\u0117je\u201c, \u2013 gieda angelai, skelbdami beginklio Dievo akivaizd\u0105 \u2013 \u017emonija gali susivokti, jog yra mylima tik tada, kai r\u016bpinasi Juo (plg. Lk 2, 13\u201314). Niekas neturi tokios galios mus pakeisti kaip vaikas. Gal b\u016btent mintys apie m\u016bs\u0173 s\u016bn\u016bs ir dukras, apie vaikus ir tuos, kurie yra tokie pat pa\u017eeid\u017eiami kaip jie, perveria m\u016bs\u0173 \u0161irdis (plg. Apd 2,37). Apie tai mano garbingasis pirmtakas ra\u0161\u0117: \u201e\u017dmogaus trapumas turi gali\u0105 pad\u0117ti mums skaidriau suvokti, kas yra am\u017eina, o kas praeina, kas duoda gyvyb\u0119, o kas j\u0105 naikina. Galb\u016bt tod\u0117l mes taip da\u017enai neigiame savo ribotum\u0105 ir vengiame trapi\u0173 bei su\u017eeist\u0173 \u017emoni\u0173, nes jie turi gali\u0105 sukelti mums abejoni\u0173 d\u0117l kelio krypties, kuri\u0105 pasirinkome, tiek individualiai, tiek kaip bendruomen\u0117.\u201c[9]<\/a><\/p>\n Jonas XXIII pirmasis pristat\u0117 visi\u0161ko nusiginklavimo perspektyv\u0105, kuri\u0105 galima pasiekti tik atnaujinus \u0161ird\u012f ir prot\u0105. Savo enciklikoje \u201ePacem in terris\u201c jis ra\u0161\u0117: \u201eReikia pripa\u017einti, kad ne\u012fmanoma \u2013 beveik ne\u012fmanoma \u2013 sustabdyti karin\u0117s galios didinimo, veiksmingai suma\u017einti ginkluot\u0119 ir, svarbiausia \u2013 galiausiai j\u0105 visi\u0161kai panaikinti, jei tuo pa\u010diu metu nevyks visi\u0161kas nusiginklavimas, paveikiantis taip pat \u017emoni\u0173 sielas; reikia vieningai ir nuo\u0161ird\u017eiai stengtis pa\u0161alinti i\u0161 \u0161ird\u017ei\u0173 nerimasting\u0105 karo psichoz\u0119. Tai savo ruo\u017etu rei\u0161kia, kad ginkl\u0173 pusiausvyra grind\u017eiamos taikos principas turi b\u016bti pakeistas supratimu, kad tikra taika gali b\u016bti sukurta tik abipusiu pasitik\u0117jimu. Esame \u012fsitikin\u0119, jog \u0161\u012f tiksl\u0105 galima pasiekti \u2013 to ne tik reikalauja sveikas protas, bet taika yra ir labiausiai pageidaujamas bei naudingiausias dalykas.\u201c[10]<\/a><\/p>\n Tai pagrindin\u0117 tarnyst\u0117, kuria religijos turi pad\u0117ti ken\u010dian\u010diai \u017emonijai, o drauge budriai steb\u0117ti stipr\u0117jan\u010dius bandymus net mintis ir \u017eod\u017eius paversti ginklais. Did\u017eiosios dvasin\u0117s tradicijos, taip pat teisingas naudojimasis protu moko mus pranokti kraujo ar etnini\u0173 ry\u0161i\u0173 ribas, neapsiriboti tokiu broliavimusi, kai pripa\u017e\u012fstami tik pana\u0161\u016bs, o atstumiami skirtingi. \u0160iandien matome, jog tai n\u0117ra savaime suprantama.<\/p>\n Deja, \u0161iandien vis da\u017eniau tik\u0117jimo \u017eod\u017eiai \u012ftraukiami \u012f politines kovas, laiminamas nacionalizmas, o smurtas ir ginkluota kova pateisinami religiniu pagrindu. Tikintieji turi aktyviai, pirmiausia savo gyvenimu, paneigti \u0161ias \u0161ventvagyst\u0117s aprai\u0161kas, temdan\u010dias \u0160vent\u0105j\u012f Dievo Vard\u0105. Tod\u0117l labiau nei bet kada anks\u010diau reikia ne tik veikti, bet ir drauge puosel\u0117ti mald\u0105, dvasingum\u0105, ekumenin\u012f ir tarpreligin\u012f dialog\u0105 kaip taikos kelius ir tradicij\u0173 bei kult\u016br\u0173 susitikimo kalb\u0105. Visame pasaulyje pageidautina, kad \u201ekiekviena bendruomen\u0117 tapt\u0173 taikos namais, kuriuose dialogu mokomasi nukenksminti prie\u0161i\u0161kum\u0105, kur praktikuojamas teisingumas ir puosel\u0117jamas atleidimas\u201c[11]<\/a>. \u0160iandien labiau nei bet kada, pasitelkiant atid\u0173 ir vaising\u0105 pastoracin\u012f k\u016brybi\u0161kum\u0105, reikia parodyti, kad taika n\u0117ra utopija.<\/p>\n Kita vertus, tai neturi nureik\u0161minti politinio aspekto svarbos. Tie, kurie yra pa\u0161aukti imtis vie\u0161osios atsakomyb\u0117s auk\u0161\u010diausiuose postuose ir did\u017eiausios kvalifikacijos instancijose, \u201etur\u0117t\u0173 nuodugniai apsvarstyti, kaip visame pasaulyje b\u016bt\u0173 galima kuo humani\u0161kiau subalansuoti valstybi\u0173 tarpusavio santykius. \u0160is suderinimas turi b\u016bti grind\u017eiamas abipusiu pasitik\u0117jimu, deryb\u0173 nuo\u0161irdumu, \u012fsipareigojim\u0173 laikymusi. Reikia i\u0161nagrin\u0117ti visus problemos aspektus, kad galiausiai b\u016bt\u0173 galima rasti pagrind\u0105 sudaryti draugi\u0161kus, tvarius ir naudingus susitarimus.\u201c[12]<\/a>\u00a0Tai yra nuginkluojantis diplomatijos, tarpininkavimo, tarptautin\u0117s teis\u0117s kelias, kuriam, deja, prie\u0161tarauja vis da\u017enesni sunkiai pasiekt\u0173 susitarim\u0173 pa\u017eeidimai, esant aplinkyb\u0117ms, kai reikia stiprinti vir\u0161valstybines institucijas, o ne jas delegitimizuoti.<\/p>\n Reikia motyvuoti ir remti visas dvasines, kult\u016brines ir politines iniciatyvas, kurios gaivina vilt\u012f ir prie\u0161inasi plintan\u010dioms fatalistin\u0117ms nuostatoms.<\/p>\n<\/blockquote>\n \u0160iandien teisingumas ir \u017emogaus orumas pa\u017eeid\u017eiami labiau nei bet kada d\u0117l j\u0117g\u0173 disbalanso tarp galingiausi\u0173j\u0173. Kaip gyventi destabilizacijos bei konflikt\u0173 laikais ir i\u0161sivaduoti i\u0161 blogio? Reikia motyvuoti ir remti visas dvasines, kult\u016brines ir politines iniciatyvas, kurios gaivina vilt\u012f ir prie\u0161inasi plintan\u010dioms fatalistin\u0117ms nuostatoms, \u201etarsi vyraujanti dinamika b\u016bt\u0173 sukurta beasmeni\u0173 anonimini\u0173 j\u0117g\u0173 ir nuo \u017emogaus valios nepriklausom\u0173 strukt\u016br\u0173\u201c[13]<\/a>. Jei \u201egeriausias b\u016bdas vie\u0161patauti ir nesustabdomam \u017eengti \u012f priek\u012f yra s\u0117ti bevilti\u0161kumo s\u0117kl\u0105 ir kelti nuolatin\u012f nepasitik\u0117jim\u0105, nors ir maskuojam\u0105 tikr\u0173 vertybi\u0173 gynimu\u201c[14]<\/a>, tokiai strategijai b\u016btina prie\u0161intis, vystant s\u0105moningas pilietines visuomenes, atsaking\u0173 samb\u016bri\u0173 formas, nesmurtinio dalyvavimo patirtis, ma\u017eo ir didelio masto atkuriamojo teisingumo praktikas. Leonas XIII tai ai\u0161kiai pabr\u0117\u017e\u0117 enciklikoje \u201eRerum novarum\u201c: \u201eSavo silpnumo suvokimas skatina \u017emog\u0173 ie\u0161koti paramos bendradarbiaujant su kitais. \u0160ventajame Ra\u0161te sakoma: \u201eDviem yra geriau negu vienam, nes jie gauna didesn\u012f atlyg\u012f u\u017e savo tri\u016bs\u0105. Jei vienas i\u0161 j\u0173 suklumpa, kitas padeda bi\u010diuliui atsikelti. Vargas vieni\u0161am \u017emogui! Juk kai suklumpa, n\u0117ra kas j\u012f pakelt\u0173\u201c (Koh 4, 9\u201310). Ir kitur: \u201eBrolis brolio \u0161elpiamas lyg stiprus miestas\u201c (Pat 18, 19 [Vulg.])[15]<\/a>.<\/p>\n Tegul tai tampa vaisiumi, subrandintu Vilties jubiliejaus, kuris paskatino milijonus \u017emoni\u0173 i\u0161 naujo suvokti save kaip piligrimus ir prad\u0117ti savo \u0161irdies, proto ir gyvenimo nusiginklavim\u0105, \u012f kur\u012f Dievas netrukus atsakys, i\u0161pildydamas savo pa\u017eadus: \u201eJis i\u0161spr\u0119s gin\u010dus tarp taut\u0173, nuspr\u0119s daugelio \u017emoni\u0173 bylas; jie perkals savo kalavijus \u012f arklus, o ietis \u2013 \u012f genekl\u012f med\u017eiams gen\u0117ti. Viena tauta nebekels kalavijo prie\u0161 kit\u0105, nebebus mokomasi kariauti. O Jok\u016bbo namai! Ateikite, gyvenkime Vie\u0161paties \u0161viesoje\u201c (Iz\u00a02,\u00a04\u20135).<\/p>\n I\u0161 Vatikano, 2025 m. gruod\u017eio 8 d.<\/p>\n Leonas XIV<\/p>\n [1]<\/a> Plg. Sveikinimas ir pirmasis \u201eUrbi et orbi\u201c palaiminimas i\u0161 \u0160v. Petro bazilikos centrin\u0117s lod\u017eijos (2025 m. gegu\u017e\u0117s 8 d.).<\/p>\n [2]<\/a> \u0160v. Augustinas. Serm. 357, 3.<\/p>\n [3]<\/a> Ten pat, 1.<\/p>\n [4]<\/a> \u0160v. Jonas XXIII. Enciklika \u201ePacem in terris\u201c (1963 m. baland\u017eio 11 d.), 111.<\/p>\n [5]<\/a> Plg. SIPRI Yearbook: Armaments, Disarmament and International Security (2025).<\/p>\n [6]<\/a> \u0160v. Augustinas. Serm. 357, 1.<\/p>\n [7]<\/a> II Vatikano susirinkimas. Pastoracin\u0117 konstitucija \u201eGaudium et spes\u201c, 80.<\/p>\n [8]<\/a> Pranci\u0161kus. Enciklika \u201eFratelli tutti\u201c (2020 m. spalio 3 d.), 4.<\/p>\n [9]<\/a> Pranci\u0161kus. Lai\u0161kas \u201eCorriere della Sera\u201c redaktoriui (2025 m. kovo 14 d.).<\/p>\n [10]<\/a> \u0160v. Jonas XXIII. Enciklika \u201ePacem in terris\u201c (1963 m. baland\u017eio 11 d.), 113.<\/p>\n [11]<\/a> Kalba Italijos vyskup\u0173 konferencijos vyskupams (2025 m. bir\u017eelio 17 d.).<\/p>\n [12]<\/a> \u0160v. Jonas XXIII. Enciklika \u201ePacem in terris\u201c (1963 m. baland\u017eio 11 d.), 118.<\/p>\n [13]<\/a> Benediktas XVI. Enciklika \u201eCaritas in veritate\u201c (2009 m. bir\u017eelio 29 d.), 42.<\/p>\n [14]<\/a> Pranci\u0161kus. Enciklika \u201eFratelli tutti\u201c (2020 m. spalio 3 d.), 15.<\/p>\n![\"Kristaus](\"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-content\/uploads\/2026\/01\/sanjaytirkey-1650829337493-cathopic-1-scaled.webp.webp\")
Scena \u201eKristaus Prisik\u0117limas\u201c i\u0161 gobelen\u0173 serijos \u201eKristaus gyvenimas\u201c (1524\u20131531), eksponuojamos Vatikano muziejuje. Wikimedia.org nuotrauka <\/p>\n![\"Kristus](\"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-content\/uploads\/2026\/01\/Jesus-Christ-from-Hagia-Sophia.webp.webp\")
Kristus Karalius, Visatos Valdovas (Pantokratorius). Deesis ikonin\u0117 mozaika \u0160ventosios Sofijos katedroje Stambule (Konstantinopolyje), Turkijoje. Wikimedia.org nuotrauka <\/p>\n\n
![\"K\u016bdik\u0117lis](\"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-content\/uploads\/2026\/01\/photo_6039683-scaled.webp.webp\")
K\u016bdik\u0117lis J\u0117zus ir Evangelij\u0173 knyga K\u016b\u010di\u0173 vakar\u0105 \u0160v. Petro bazilikoje Vatikane per Piemen\u0117li\u0173 \u0161v. Mi\u0161ias, kurioms pirm\u0105 kart\u0105 vadovavo popie\u017eius Leonas XIV ir ragino siekti taikos pasaulyje, 2025 m. gruod\u017eio 25 d. EPA-ELTA nuotrauka <\/p>\n\n
![\"Popie\u017eius](\"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-content\/uploads\/2026\/01\/photo_6039982-scaled.webp.webp\")
Popie\u017eius Leonas XIV vadovauja Kal\u0117d\u0173 \u0161v. Mi\u0161ioms. Homilijoje paragino Rusij\u0105 ir Ukrain\u0105 u\u017emegzti tiesiogin\u012f dialog\u0105 siekiant taikos, 2025 m. gruod\u017eio 25 d. EPA-ELTA nuotrauka <\/p>\n