{"id":757,"date":"2025-09-21T20:03:16","date_gmt":"2025-09-21T20:03:16","guid":{"rendered":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/757\/"},"modified":"2025-09-21T20:03:16","modified_gmt":"2025-09-21T20:03:16","slug":"ar-anglu-kalba-vis-dar-laikoma-pranasumu","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/757\/","title":{"rendered":"Ar angl\u0173 kalba vis dar laikoma prana\u0161umu?"},"content":{"rendered":"<p>Angl\u0173 kalba \u2013 \u201eEuropos darbo ir studij\u0173 valiuta\u201c<\/p>\n<p>Europos statistika, sako \u201eAMES Education\u201c vadov\u0117 Egl\u0117 Kesylien\u0117, tik patvirtina jau ne vienus metus praktikoje stebimas tendencijas, kad angl\u0173 kalba i\u0161lieka \u201ebendra Europos darbo ir studij\u0173 valiuta\u201c.<\/p>\n<p>\u201e2023 metais angl\u0173 kalbos mok\u0117si apie 80 proc. ES profesinio mokymo \u012fstaig\u0173 mokini\u0173, 89 proc. \u2013 vyresni\u0173j\u0173 klasi\u0173 mokini\u0173, o bendrojo lavinimo gimnazijose \u0161is skai\u010dius dar didesnis \u2013 angl\u0173 mok\u0117si beveik visi mokiniai. Kitaip tariant, \u0161i kalba fakti\u0161kai tapo universaliu standartu Europos \u0161vietimo sistemoje. Ir taip, \u0161is prana\u0161umas b\u0117gant metams tik stipr\u0117ja \u2013 per pastar\u0105j\u012f de\u0161imtmet\u012f angl\u0173 kalbos populiarumas kai kuriose \u0161alyse padid\u0117jo net dvi\u017eenkliais procentais\u201c, \u2013 sako E. Kesylien\u0117.<\/p>\n<p>Ji priduria, kad Lietuvoje angl\u0173 kalbos mokymasis pastaruoju metu pasiek\u0117 beveik maksimum\u0105: \u201eJau pagrindin\u0117je mokykloje (5\u201310 klas\u0117se) did\u017eioji dauguma \u2013 vir\u0161 90 proc. mokini\u0173 \u2013 mokosi angl\u0173 kalbos. Tai atitinka bendr\u0105 ES tendencij\u0105, kur beveik visose \u0161alyse angl\u0173 kalbos mokosi tiek pat paaugli\u0173.\u201c<\/p>\n<p>    <img decoding=\"async\" src=\"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-content\/uploads\/2025\/09\/fa82c6a4-fe83-4c59-aefd-076ef6ff1d21.jpg\" loading=\"lazy\" alt=\"Moksleiviai\"\/>    <\/p>\n<p>\u201eErudito lic\u0117jaus\u201c atstovas papildo, kad \u0161i kalba n\u0117ra tik tarptautin\u0117s komunikacijos pagrindas. Angl\u0173 kalbos svarba did\u0117ja: \u201eErudito lic\u0117juje\u201c, kur mokome pagal IB ir Cambridge programas, ji yra ne tik dalykas, bet ir mokymosi aplinka.\u201c<\/p>\n<p>Visgi, pana\u0161u, kad lietuviai vienoje srityje atsilieka \u2013 \u017evelgiant \u012f kitas \u0161alis, antr\u0105j\u0105 u\u017esienio kalb\u0105 mokytis renkasi palyginti nedidelis skai\u010dius mokini\u0173.<\/p>\n<p>\u201e\u010cia Lietuva atsilieka nuo lyderi\u0173 Europoje, nes tik apie tre\u010ddalis m\u016bs\u0173 vyresni\u0173j\u0173 klasi\u0173 mokini\u0173 mokosi antrosios u\u017esienio kalbos, kai ES vidurkis gimnazijose siekia apie 60 proc. Pavyzd\u017eiui, Rumunijoje dvi kalbas mokosi net 98 proc. mokini\u0173, Pranc\u016bzijoje \u2013 99 proc., o Lietuvoje tik apie 31 proc. \u2013 tai rei\u0161kia, kad daugelis Lietuvoje apsiriboja vien angl\u0173 kalba\u201c, \u2013 pastebi \u201eAMES Education\u201c vadov\u0117.<\/p>\n<p>Pasak jos, tai galima sieti su mokini\u0173 studij\u0173 planais \u2013 vyresni mokiniai d\u0117mes\u012f telkia \u012f brandos egzaminus ir pasilieka mokytis tik angl\u0173 kalb\u0105. Taip pat su tuo, \u201ekad istori\u0161kai antroji kalba m\u016bs\u0173 \u0161alyje da\u017enai b\u016bdavo rus\u0173 \u2013 \u0161i\u0105 tradicij\u0105 dar matome vyresn\u0117se kartose.\u201c <\/p>\n<p>Vis d\u0117lto, abu pa\u0161nekovai pa\u017eymi, kad pama\u017eu kit\u0173 kalb\u0173 reik\u0161m\u0117 did\u0117ja. Pasak E. Kesylien\u0117s, mokyklose populiar\u0117ja vokie\u010di\u0173, pranc\u016bz\u0173 ir ypa\u010d ispan\u0173 kalba, o \u201eErudito lic\u0117jaus\u201c patirtis tai taip pat patvirtina: \u201eVis d\u0117lto daug d\u0117mesio skiriame ir kitoms kalboms \u2013 vokie\u010di\u0173, pranc\u016bz\u0173, ispan\u0173 \u2013 jos tampa papildomu konkurenciniu prana\u0161umu. Ypa\u010d jau\u010diame susidom\u0117jim\u0105 ispan\u0173 kalba.\u201c<\/p>\n<p>\u0160i tendencija stebima ne tik Lietuvoje, bet ir kitose \u0161alyse.<\/p>\n<p>\u201eTokia pat tendencija matoma ir Europoje, kur ispan\u0173 kalbos poreikis d\u0117l jos paplitimo visame pasaulyje per pastar\u0105j\u012f de\u0161imtmet\u012f augo spar\u010diausiai, ta\u010diau savo pozicij\u0173, d\u0117l strategi\u0161kai svarbi\u0173 ES ekonomini\u0173 centr\u0173 \u012ftakos, neu\u017eleid\u017eia ir vokie\u010di\u0173 bei pranc\u016bz\u0173 kalbos\u201c, \u2013 ai\u0161kina E. Kesylien\u0117.<\/p>\n<p>    <img decoding=\"async\" src=\"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-content\/uploads\/2025\/09\/8f5e48fa-896d-4fbd-ba63-ce60089c3e93.jpg\" loading=\"lazy\" alt=\"\u201eAMES Education\u201c vadov\u0117 Egl\u0117 Kesylien\u0117\"\/>    <\/p>\n<p>Pa\u0161nekov\u0117 pabr\u0117\u017eia, kad angl\u0173 kalbos dominavimas artimiausiu metu nesikeis, ta\u010diau neder\u0117t\u0173 pamir\u0161ti ir kit\u0173 kalb\u0173 mokymosi. Tai gali atverti platesnes galimybes ateities kartoms.<\/p>\n<p>\u201ePapildom\u0173 kalb\u0173 pasirinkimas taps dar svarbesnis, nes b\u016btent jos ilgainiui suteiks jaunimui konkurencin\u012f prana\u0161um\u0105 tarptautin\u0117je darbo rinkoje. Kitaip tariant, mokiniai ir j\u0173 t\u0117vai jau dabar tur\u0117t\u0173 prad\u0117ti galvoti ne tik \u201ear moku angl\u0173?\u201c, bet, ir \u201ekoki\u0105 antr\u0105 kalb\u0105 rinktis, kad ji duot\u0173 vert\u0119 ateityje?\u201c \u2013 pastebi ekspert\u0117.<\/p>\n<p>Turim\u0173 \u017eini\u0173 nepakanka<\/p>\n<p>Gr\u012f\u017etant prie angl\u0173 kalbos, kuri, kaip sako ekspertai, savo populiarumo ir aktualumo kur\u012f laik\u0105 dar tikrai neapleis, svarbu pasteb\u0117ti, kad pagal \u201eEF English Proficiency Index 2024\u201c Lietuva u\u017eima 23 viet\u0105 pasaulyje ir yra priskiriama prie \u201evidutini\u0161kai auk\u0161to\u201c lygio. Nors \u0161is indeksas, sako E. Kesylien\u0117, matuoja vis\u0173 am\u017eiaus grupi\u0173 angl\u0173 kalbos \u017einias, ji daro prielaid\u0105, kad did\u017eiausias ind\u0117lis \u010dia tenka jaunosios kartos \u012fg\u016bd\u017eiams \u2013 jie \u0161i\u0105 kalb\u0105 naudoja da\u017eniau. Ta\u010diau k\u0105 toks lygis rei\u0161kia j\u0105 mokantiems?<\/p>\n<p>\u201eTai yra tvirtas B2 lygis pagal Europos kalb\u0173 mok\u0117jimo sistem\u0105, kuris parodo, kad vidutinis lietuvis gali gana laisvai susikalb\u0117ti angli\u0161kai, supranta akademinius ir profesinius tekstus bei geba bendradarbiauti tarptautin\u0117se komandose\u201c, \u2013 komentuoja E. Kesylien\u0117.<\/p>\n<p>       <img decoding=\"async\" src=\"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-content\/uploads\/2025\/09\/18fb6c4f-d3c9-4344-920f-922d3cb87f08.jpg\" loading=\"lazy\" alt=\"Moksleivis\"\/>    <\/p>\n<p>Visgi, lic\u0117jaus atstovas ai\u0161kina, kad nors tai yra solidus pasiekimas, visgi, tai yra labiau paskata nei pasitenkinimas: \u201eKeliame sau tiksl\u0105, kad m\u016bs\u0173 mokiniai pasiekt\u0173 bent C1 lyg\u012f iki baigimo \u2013 nes tik taip galime b\u016bti tikri, jog jie pasiruo\u0161\u0119 tarptautinei akademinei ir profesinei aplinkai.\u201c<\/p>\n<p>Tai, kad reikia pasitempti, pabr\u0117\u017eia ir E. Kesylien\u0117. Jos teigimu, Lietuva per pastaruosius kelerius metus min\u0117tame reitinge netgi smuktel\u0117jo per keturias pozicijas.<\/p>\n<p>\u201e2022 m. buvome 19-ti. Tai rei\u0161kia, kad, nors m\u016bs\u0173 lygis i\u0161lieka auk\u0161tas, regionin\u0117 konkurencija auga \u2013 Skandinavijos \u0161alys, Nyderlandai, Kroatija ar Portugalija jau art\u0117ja prie C1 kartel\u0117s ir, darant karjer\u0105 tarptautin\u0117se \u012fmon\u0117se, tik B1\u2013B2 nebepakanka. Be to, d\u017eiaugiantis rezultatu, svarbu \u012fvertinti ir kit\u0105 niuans\u0105. EF indeksas daugiausiai matuoja, kaip \u017emon\u0117s supranta angl\u0173 kalb\u0105 \u2013 ar gali \u0161ia kalba perskaityti tekst\u0105 ir suprasti, k\u0105 girdi, ta\u010diau jis nelabai atskleid\u017eia, ar \u017emogus moka skland\u017eiai argumentuoti savo mintis, diskutuoti ar para\u0161yti rimtesn\u012f tekst\u0105. <\/p>\n<p>I\u0161 mano ilgamet\u0117s praktikos \u2013 b\u016btent \u0161ie \u012fg\u016bd\u017eiai da\u017eniausiai yra sunkiausiai i\u0161mokstama dalis, tod\u0117l labai gerai vertinu t\u0105 fakt\u0105, kad \u0161iemet \u012f PISA tyrim\u0105 buvo \u012ftrauktas ir specialus angl\u0173 kalbos vertinimo modulis (Foreign Language Assessment) \u2013 bus tikrinami penkiolikme\u010di\u0173 klausymo, skaitymo ir kalb\u0117jimo \u012fg\u016bd\u017eiai. Tiesa, tai nebuvo privaloma visoms PISA tyrime dalyvaujan\u010dioms \u0161alims, mat pasimatuoti angl\u0173 kalbos \u017eini\u0173 lyg\u012f kiekviena gal\u0117jo savanori\u0161kai \u2013 \u0161iemet tai padar\u0117 16 \u0161ali\u0173, ta\u010diau Lietuvos \u0161iame s\u0105ra\u0161e nebuvo\u201c, \u2013 nuog\u0105stauja pa\u0161nekov\u0117.<\/p>\n<p>Kas i\u0161 ties\u0173 slypi u\u017e s\u0105vokos \u201eauk\u0161tas\u201c lygis?<\/p>\n<p>\u201eKai kalbame apie \u201eauk\u0161t\u0105\u201c angl\u0173 kalbos lyg\u012f, turime omenyje ne vien \u017eodyn\u0105 ar geb\u0117jim\u0105 suprasti film\u0105 angl\u0173 kalba. Pagal Europos bendr\u0105j\u0105 kalb\u0173 mok\u0117jimo sistem\u0105 (CEFR), tai atitinka ma\u017edaug B2\u2013C1 rib\u0105, \u2013 sako E. Kesylien\u0117, i\u0161skirdama septynis kriterijus \u2013 nuo klausymo ir ra\u0161ymo iki skaitmenin\u0117s s\u0105veikos. \u2013 Kitaip tariant, \u201eauk\u0161tas\u201c lygis rei\u0161kia, kad angl\u0173 kalba jos besimokan\u010diam tampa ne tik u\u017esienio kalba, bet ir darbo \u012frankiu bei bendravimo priemone.\u201c<\/p>\n<p>E. Kesylien\u0117 pabr\u0117\u017eia, kad t\u0117vams \u201eauk\u0161tas\u201c lygis tur\u0117t\u0173 reik\u0161ti daugiau nei pa\u017eym\u012f \u2013 tai, ar vaikas moka kalb\u0105 taikyti kasdienyb\u0117je: nuo film\u0173 \u017ei\u016br\u0117jimo be titr\u0173 iki savaranki\u0161k\u0173 sprendim\u0173 kelion\u0117se. Pana\u0161iai svarsto ir lic\u0117jaus atstovas: \u201eT\u0117vams svarbu \u017einoti, kad \u201eauk\u0161tas\u201c lygis \u2013 ne vien geri pa\u017eymiai. Jei vaikas geba savaranki\u0161kai mokytis, ra\u0161yti darbus ar diskutuoti angl\u0173 kalba, jis pasiruo\u0161\u0119s u\u017esienio studijoms.\u201c<\/p>\n<p>    <img decoding=\"async\" src=\"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-content\/uploads\/2025\/09\/140e5c28-6172-42f5-8d62-a2ab72f404dc.jpg\" loading=\"lazy\" alt=\"Moksleiviai\"\/>    <\/p>\n<p>\u201eAMES Education\u201c vadov\u0117 pabr\u0117\u017eia, kad labai svarbu, jog vaikas mok\u0117t\u0173 tinkamai i\u0161naudoti savo angl\u0173 kalbos \u017einias ir realiose gyvenimi\u0161kose situacijose. To vien mokykloje i\u0161lavinti nepavyks.<\/p>\n<p>\u201e\u010cia labai svarb\u0173 vaidmen\u012f atlieka praktin\u0117s patirtys u\u017e klas\u0117s rib\u0173, nes vien testai ar mokyklos programa tokio  visapusi\u0161ko pasirengimo nesuteikia. \u0160tai tam ir organizuojame i\u0161vykas \u012f \u012fvairias tarptautines stovyklas \u2013 JAV, Kanadoje, \u0160veicarijoje ar Anglijoje, kuri\u0173 metu vaikai ne tik dalyvauja paskaitose ir nuolat bendrauja angli\u0161kai, bet ir sprend\u017eia \u012fvairias gyvenimi\u0161kas situacijas. Jei ten vaikas s\u0117kmingai komunikuoja, pristato savo id\u0117jas ir susiranda draug\u0173, tai yra neabejotinas signalas, kad jo angl\u0173 kalba jau yra pakankamai auk\u0161to lygio\u201c, \u2013 ai\u0161kina ji.<\/p>\n<p>Nuo studij\u0173 iki darbo rinkos<\/p>\n<p>Auk\u0161tas angl\u0173 kalbos lygis, anot E. Kesylien\u0117s, \u0161iandien yra b\u016btinyb\u0117. Vis\u0173 pirma, jis atveria akademines galimybes: \u201eJaunuolis geba skaityti \u0161altinius originalo kalba, supranta paskait\u0173 turin\u012f, gali dalyvauti diskusijose ir ra\u0161yti analitinius tekstus, tod\u0117l yra pasireng\u0119s studijuoti u\u017esienyje ar dalyvauti main\u0173 programose, nes n\u0117ra apribotas savo \u0161alies auk\u0161tojo mokslo pasi\u016blos.\u201c<\/p>\n<p>    <img decoding=\"async\" src=\"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-content\/uploads\/2025\/09\/2bf4160e-870d-4676-a6b1-c63d696a3c56.jpg\" loading=\"lazy\" alt=\"Studentai\"\/>    <\/p>\n<p>Ta\u010diau tuo neapsiribojama \u2013 po studij\u0173 jaunas \u017emogus gali rinktis ir profesin\u012f keli\u0105, gr\u012fst\u0105 angl\u0173 kalbos mok\u0117jimu.<\/p>\n<p>\u201eEurobarometro\u201c tyrimai rodo, kad daugiau nei pus\u0117 europie\u010di\u0173 kalb\u0173 mok\u0117jim\u0105 laiko raktu \u012f geresnes darbo galimybes, nes \u0161iuolaikiniai darbdaviai jau nebeklausia \u201ear mokate angl\u0173 kalb\u0105\u201c, kadangi tai laikoma savaime suprantama kompetencija. Jie tikisi, kad darbuotojas gal\u0117s angl\u0173 kalba vesti derybas, pristatyti projekt\u0105, para\u0161yti analitin\u0119 ataskait\u0105 ar efektyviai bendrauti tarptautin\u0117je komandoje. Kiti tyrimai patvirtina, kad auk\u0161tas angl\u0173 kalbos lygis koreliuoja su didesn\u0117mis pajamomis ir greitesne karjera. Kitaip tariant, angl\u0173 kalba \u0161iandien yra nebe privalumas, o b\u016btinyb\u0117, o auk\u0161tas jos mok\u0117jimo lygis tampa prana\u0161umu studij\u0173 ir darbo rinkoje\u201c, \u2013 ai\u0161kina pa\u0161nekov\u0117.<\/p>\n<p>Ir galiausiai \u2013 auk\u0161tas angl\u0173 kalbos mok\u0117jimas praple\u010dia ir kasdienes galimybes.<\/p>\n<p>\u201eJis praple\u010dia jauno \u017emogaus pasaul\u012f kasdienyb\u0117je \u2013 suteikia galimyb\u0119 laisvai keliauti, naudotis pasauline \u017einiasklaida, sekti naujienas be vertimo, \u017ei\u016br\u0117ti filmus ar serialus originalo kalba, bendrauti su bendraam\u017eiais i\u0161 kit\u0173 \u0161ali\u0173. Be to, psicholingvistiniai tyrimai rodo, kad auk\u0161tesnis kalbos mok\u0117jimas lavina m\u0105stymo lankstum\u0105, stiprina atmint\u012f ir k\u016brybi\u0161kum\u0105, o tai rei\u0161kia, kad kalbos \u012fg\u016bd\u017eiai vaikui padeda ne tik gauti geresn\u012f darb\u0105, bet ir prapl\u0117sti akirat\u012f ir tapti labiau savimi pasitikin\u010diu \u017emogumi\u201c, \u2013 teigia ekspert\u0117.<\/p>\n<p>Mokyklos vaidmuo \u2013 nepakankamas?<\/p>\n<p>Pasiteiravus ekspert\u0173, ar Lietuvos mokyklin\u0117 programa u\u017etikrina ger\u0105 pagrind\u0105 angl\u0173 kalbos \u017einioms, jie pastebi, kad pagrind\u0105 suteikia, ta\u010diau tik B1\u2013B2 lygiams: \u010dia mokiniai \u012fgyja skaitymo, klausymo \u012fg\u016bd\u017ei\u0173 ir gramatikos \u017eini\u0173. Tai, sako E. Kesylien\u0117, padeda laikyti egzaminus, ta\u010diau ne visada paruo\u0161ia gyvenimui. Tod\u0117l norint pasiekti C1 ar C2 lygius, vien pamok\u0173 nepakanka.<\/p>\n<p>\u201eKaip ir min\u0117jau anks\u010diau, norint per\u017eengti B2 rib\u0105, b\u016btina gauti daugiau praktikos realiose situacijose. Tai gali b\u016bti specializuoti kursai, orientuoti \u012f kalb\u0117jim\u0105 ir ra\u0161ym\u0105, bet dar svarbesn\u0117s yra tarptautin\u0117s patirtys, kur kalba tampa kasdieniu \u012frankiu \u2013 stovyklos, main\u0173 programos, studij\u0173 \u0161e\u0161\u0117liavimas u\u017esienio universitetuose, bendri projektai su u\u017esienie\u010diais ir pan. <\/p>\n<p>M\u016bs\u0173 patirtis rodo, kad vaikai, kuriuos siun\u010diame \u012f tarptautines stovyklas ar karjeros, \u0161e\u0161\u0117liavimo programas universitetuose, labai greitai pakyla \u012f auk\u0161tesn\u012f lyg\u012f, nes tokioje aplinkoje mokiniai ne tik \u012fsisavina \u017eodyn\u0105, bet ir i\u0161moksta m\u0105styti angl\u0173 kalba bei panaikina visus psichologinius baim\u0117s kalb\u0117ti angli\u0161kai barjerus\u201c, \u2013 pastebi ji.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"Angl\u0173 kalba \u2013 \u201eEuropos darbo ir studij\u0173 valiuta\u201c Europos statistika, sako \u201eAMES Education\u201c vadov\u0117 Egl\u0117 Kesylien\u0117, tik patvirtina&hellip;\n","protected":false},"author":2,"featured_media":758,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[15],"tags":[474,25,30,31,34,35,24,32,33,37,39,36,38,40,473,23,22,475,44,28,29,26,27,74,75,76],"class_list":{"0":"post-757","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-pasaulis","8":"tag-anglu-kalba","9":"tag-antrastes","10":"tag-breaking-news","11":"tag-breakingnews","12":"tag-featured-news","13":"tag-featurednews","14":"tag-headlines","15":"tag-latest-news","16":"tag-latestnews","17":"tag-lietuva","18":"tag-lietuviu","19":"tag-lithuania","20":"tag-lithuanian","21":"tag-lt","22":"tag-mokykla","23":"tag-naujienos","24":"tag-news","25":"tag-noriu-i-mokykla","26":"tag-pasaulis","27":"tag-populiariausios-naujienos","28":"tag-populiariausiosnaujienos","29":"tag-top-stories","30":"tag-topstories","31":"tag-world","32":"tag-world-news","33":"tag-worldnews"},"share_on_mastodon":{"url":"","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/757","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=757"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/757\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/758"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=757"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=757"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=757"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}