![\"nuotr.\"](\"https:\/\/www.respublika.lt\/lt\/naujienos\/sveikata\/sveikata\/pirtis---ne-tik-malonumas-kada-sveikatinimosi-ritualas-gali-baigtis-ligonineje\/images\/ico_camera_white.gif\")
1 nuotr.<\/p>\n 1 nuotr.<\/p>\n
Asociatyvi socialinio tinklo nuotr.<\/p>\n
Tad kyla klausimas – kaip u\u017etikrinti, kad poilsis pirtyje b\u016bt\u0173 saugus?<\/p>\n
\u201ePrastai besijau\u010diantiems ar tam tikromis ligomis sergantiems \u017emon\u0117ms pirtis gali b\u016bti netinkama, tad geriausia jos atsisakyti. Norint, kad pirties ritualai ne pakenkt\u0173, o pagerint\u0173 savijaut\u0105, b\u016btina \u012fvertinti individuali\u0105 organizmo b\u016bkl\u0119 ir nepamir\u0161ti laikytis saiko”, – \u012fsp\u0117ja \u201eGintarin\u0117s vaistin\u0117s” vaistinink\u0117 Evelina \u0160EIBOKAIT\u0116.<\/p>\n
![\"\"](\"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-content\/uploads\/2026\/01\/gintarins_vaistins_vaistinink_evelina_eibokait_2.jpg\")
<\/p>\n
Tam tikri vaistai didina rizik\u0105<\/p>\n
Anot vaistinink\u0117s, pirties reik\u0117t\u0173 vengti vartojantiems kraujosp\u016bd\u012f ma\u017einan\u010dius ar diuretin\u012f poveik\u012f turin\u010dius vaistus – jie gali sukelti didel\u012f skys\u010di\u0173 netekim\u0105, galvos svaigim\u0105 ar net alpim\u0105.<\/p>\n
\u201eAtsargiai \u012f pirt\u012f reik\u0117t\u0173 eiti ir tiems, kurie vartoja \u0161irdies ritm\u0105 veikian\u010dius vaistus, tokius kaip beta adrenoblokatoriai ar antiaritminiai preparatai, nes \u0161iluma gali pakeisti j\u0173 veikim\u0105. Taip pat rekomenduojama vengti pirties vartojant kai kuriuos psichotropinius vaistus, pavyzd\u017eiui, antidepresantus ar raminamuosius, nes jie gali paveikti organizmo geb\u0117jim\u0105 reguliuoti k\u016bno temperat\u016br\u0105”, – nurodo ji.<\/p>\n
Tuo metu antibiotikai ar prie\u0161grybeliniai preparatai, gali padidinti odos jautrum\u0105 kar\u0161\u010diui. Jei vartojami tam tikri medikamentai, prie\u0161 lankantis pirtyje vert\u0117t\u0173 pasitarti su gydytoju arba vaistininku.<\/p>\n
Apkrova \u0161ird\u017eiai – didel\u0117<\/p>\n
Pasak vaistinink\u0117s, kar\u0161tis i\u0161ple\u010dia kraujagysles ir priver\u010dia grei\u010diau plakti \u0161ird\u012f, tad pirtis gali b\u016bti netinkama \u017emon\u0117ms, sergantiems kr\u016btin\u0117s angina, \u0161irdies nepakankamumu, patyrusiems miokardo infarkt\u0105, turintiems \u0161irdies ritmo sutrikim\u0173 ar kraujosp\u016bd\u017eio svyravim\u0173.<\/p>\n
Ji priduria, kad \u0161irdies ligos – ne vienintelis faktorius, didinantis \u0161alutinio kar\u0161\u010dio poveikio susidarymo rizik\u0105 – sergantieji cukriniu diabetu ir inkst\u0173 ligomis taip pat tur\u0117t\u0173 b\u016bti atsargesni.<\/p>\n
\u201eNerekomenduojama lankytis pirtyje ir po operacij\u0173, esant odos pa\u017eeidimams ar u\u017edegimams. Ji netinka po intensyvaus fizinio kr\u016bvio ar pavartojus alkoholio, nes tai gali sukelti stipr\u0173 kraujosp\u016bd\u017eio kritim\u0105, \u0161irdies ritmo sutrikimus ar net s\u0105mon\u0117s netekim\u0105”, – teigia E. \u0160eibokait\u0117.<\/p>\n
Sauna ar garin\u0117 pirtis?<\/p>\n
Vaistinink\u0117 pa\u017eymi, jog saunos ir garin\u0117s pirtys skiriasi tiek temperat\u016bra, tiek oro dr\u0117gme, tod\u0117l j\u0173 poveikis organizmui taip pat yra kitoks.<\/p>\n
\u201eSaunoje oras labai kar\u0161tas (iki 90-100 \u00b0C), bet sausas – k\u016bnas greitai \u012fkaista, stipriau plaka \u0161irdis, gausiai prakaituojama, tod\u0117l ger\u0117ja kraujotaka ir \u0161alinami toksinai. Vis d\u0117lto toks kar\u0161tis netinkamas sergantiems \u0161irdies ligomis, turintiems auk\u0161t\u0105 kraujosp\u016bd\u012f ar kv\u0117pavimo sutrikim\u0173. Garin\u0117je pirtyje temperat\u016bra \u017eemesn\u0117 (apie 40-50 \u00b0C), ta\u010diau dr\u0117gm\u0117 didel\u0117, tad ji labiau tinka \u017emon\u0117ms, turintiems kv\u0117pavimo tak\u0173 problem\u0173 ar jautrum\u0105 kar\u0161\u010diui”, – dalijasi E. \u0160eibokait\u0117.<\/p>\n
Pirmieji pavojaus signalai<\/p>\n
Vaistinink\u0117 atkreipia d\u0117mes\u012f, kad apie perkaitim\u0105 pirtyje \u012fsp\u0117ja galvos svaigimas, pykinimas, silpnumas, \u0161irdies plakimo pada\u017en\u0117jimas ar ritmo sutrikimai. Taip pat reik\u0117t\u0173 sunerimti pajutus kr\u016btin\u0117s spaudim\u0105 ar dusul\u012f – tai gali b\u016bti \u0161irdies perkrovos ir deguonies tr\u016bkumo po\u017eymiai.<\/p>\n
\u201ePavojingi simptomai yra ir regos sutrikimai, aus\u0173 spengimas, raumen\u0173 drebulys, odos bly\u0161kumas, \u0161altas prakaitas ar staigus kraujosp\u016bd\u017eio kritimas, kai \u017emogus ima jausti, kad tuoj nualps”, – ai\u0161kina ji.<\/p>\n
Pirmosios pagalbos \u017eingsniai<\/p>\n
\u201eGintarin\u0117s vaistin\u0117s” vaistinink\u0117 dalijasi, jog pirtyje sunegalavus\u012f \u017emog\u0173 pirmiausia reikia i\u0161vesti \u012f v\u0117sesn\u0119 viet\u0105, paguldyti ant nugaros ir \u0161iek tiek pakelti kojas.<\/p>\n
Jei \u017emogus s\u0105moningas, jam reikia duoti atsigerti v\u0117saus, bet ne ledinio vandens ma\u017eais gurk\u0161niais. Galima lengvai sudr\u0117kinti veid\u0105, ta\u010diau vengti staigaus at\u0161aldymo. Jei asmuo praranda s\u0105mon\u0119, bet kv\u0117puoja – j\u012f paguldyti ant \u0161ono ir steb\u0117ti kv\u0117pavim\u0105 bei puls\u0105.<\/p>\n
\u201eJei kv\u0117pavimas ar \u0161irdies darbas sustoja, b\u016btina nedelsiant prad\u0117ti gaivinim\u0105 ir kuo skubiau kviesti greit\u0105j\u0105 medicinos pagalb\u0105, nes perkaitimas, \u0161irdies sutrikimai ar s\u0105mon\u0117s netekimas pirtyje gali b\u016bti pavojingi gyvybei”, – apibendrina E. \u0160eibokait\u0117.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"1 nuotr. Asociatyvi socialinio tinklo nuotr. \u00a0 Tad kyla klausimas – kaip u\u017etikrinti, kad poilsis pirtyje b\u016bt\u0173 saugus?…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":76114,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[13],"tags":[25,30,31,34,35,24,9017,3743,16710,32,33,37,39,36,38,40,23,22,16711,12070,28,29,16709,1953,16708,4505,26,27],"class_list":{"0":"post-76113","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-lietuva","8":"tag-antrastes","9":"tag-breaking-news","10":"tag-breakingnews","11":"tag-featured-news","12":"tag-featurednews","13":"tag-headlines","14":"tag-imunitetas","15":"tag-karstis","16":"tag-kraujotaka","17":"tag-latest-news","18":"tag-latestnews","19":"tag-lietuva","20":"tag-lietuviu","21":"tag-lithuania","22":"tag-lithuanian","23":"tag-lt","24":"tag-naujienos","25":"tag-news","26":"tag-pavojai","27":"tag-pirtis","28":"tag-populiariausios-naujienos","29":"tag-populiariausiosnaujienos","30":"tag-prakaitavimas","31":"tag-sauna","32":"tag-seibokaite","33":"tag-sirdis","34":"tag-top-stories","35":"tag-topstories"},"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/115837100946415364","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/76113","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=76113"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/76113\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/76114"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=76113"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=76113"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=76113"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}