{"id":78306,"date":"2026-01-07T10:43:14","date_gmt":"2026-01-07T10:43:14","guid":{"rendered":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/78306\/"},"modified":"2026-01-07T10:43:14","modified_gmt":"2026-01-07T10:43:14","slug":"nuolatinis-stresas-darbe-specialistes-pataria-kaip-nutildyti-vidini-kritika-ir-nuraminti-kuna","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/78306\/","title":{"rendered":"Nuolatinis stresas darbe: specialist\u0117s pataria, kaip nutildyti vidin\u012f kritik\u0105 ir nuraminti k\u016bn\u0105"},"content":{"rendered":"

Darbe stresas da\u017enai atrodo labai kasdieni\u0161kas. Be dram\u0173, be dideli\u0173 \u017eod\u017ei\u0173. Jis telpa trumpuose susira\u0161in\u0117jimuose, \u201edar penkiose minut\u0117se\u201c, nuolatiniame perjungime tarp u\u017eduo\u010di\u0173 ir vidiniame spaudime susp\u0117ti grei\u010diau, nei leid\u017eia diena. Tik v\u0117liau, kai tempas sul\u0117t\u0117ja, ateina poj\u016btis, kad galvoje per daug triuk\u0161mo, o k\u016bnas i\u0161sek\u0119s.<\/p>\n

Kai stresas kalba m\u016bs\u0173 pa\u010di\u0173 balsu <\/p>\n

Terapinio kou\u010dingo specialist\u0117 Kamila Golod pastebi, kad daugiausia \u012ftampos darbe sukelia ne pa\u010dios situacijos, o tai, kaip mes jas interpretuojame. Da\u017enai net nepastebime, kad gyvename nuolatiniame vidiniame dialoge, kuris retai b\u016bna mums palankus.<\/p>\n

Pavyzd\u017eiui, po susitikimo, kuriame reakcijos buvo sant\u016brios ar be gr\u012f\u017etamojo ry\u0161io, galvoje gali atsirasti mintis: \u201eA\u0161 turb\u016bt pasakiau ka\u017ek\u0105 ne taip.\u201c
Nors fakt\u0173 tam n\u0117ra, k\u016bnas jau reaguoja \u2013 atsiranda nerimas, \u012ftampa, noras pasitaisyti ar \u012frodyti savo vert\u0119.<\/p>\n

\"Asmeninio<\/a> <\/p>\n

Asmeninio arch. nuotr.\/Kamila Golod<\/p>\n

\u201eM\u016bs\u0173 protas nem\u0117gsta ne\u017einomyb\u0117s. Tod\u0117l jis da\u017enai pasirenka pa\u017e\u012fstam\u0105 paai\u0161kinim\u0105 net jei jis mus skaudina\u201c, \u2013 sako Kamila Golod.<\/p>\n

Ypa\u010d daug \u012ftampos kelia ir vidinis reikalavimas neklysti. Po atsakomybe ar perfekcionizmu slypi nuolatinis budrumas, tarsi kiekviena klaida gal\u0117t\u0173 kainuoti labai daug.<\/p>\n

Dar viena da\u017ena patirtis \u2013 lyginimasis \u201eKiti sp\u0117ja daugiau.\u201c \u201eAtrodo, kad jiems lengviau.\u201c Nors nematome viso kito \u017emogaus paveikslo, protas greitai padaro i\u0161vad\u0105 apie save, da\u017eniausiai nepalanki\u0105.<\/p>\n

\u201eAutomatin\u0117s mintys da\u017enai skamba kaip faktai, bet i\u0161 ties\u0173 tai tik bandymas nusp\u0117ti ateit\u012f remiantis praeitimi\u201c, \u2013 pabr\u0117\u017eia Kamila Golod.<\/p>\n

Pasak jos, pirmas \u017eingsnis ma\u017einant \u0161i\u0173 iracionali\u0173 min\u010di\u0173 poveik\u012f ne bandyti jas pakeisti, o jas pasteb\u0117ti. Kai tarp m\u016bs\u0173 ir minties atsiranda pauz\u0117, atsiranda ir pasirinkimas \u2013 ar ja tik\u0117ti, ar remtis dabarties faktu ir savo racionalia mintimi.<\/p>\n

Kai k\u016bnas sureaguoja grei\u010diau nei sp\u0117jame suprasti <\/p>\n

Tai, kas vyksta galvoje, labai greitai persikelia ir \u012f k\u016bn\u0105. Da\u017enai dar anks\u010diau, nei \u017emogus sp\u0117ja sau pasakyti, kad jam sunku.<\/p>\n

\u0160eimos gydytoja ir jogos trener\u0117 \u017daneta Genutien\u0117 pastebi, kad \u017emon\u0117s da\u017enai sako: \u201eA\u0161 net nesupratau, kod\u0117l taip sureagavau.\u201c Ta\u010diau k\u016bnas jau b\u016bna sureagav\u0119s \u2013 \u012fsitemp\u0119s, sulaik\u0119s kv\u0117pavim\u0105, pasiruo\u0161\u0119s \u201esusitvarkyti\u201c ar \u201ei\u0161tverti\u201c.<\/p>\n

\u201eKai vidinis dialogas nuolat palaiko spaudim\u0105, nerv\u0173 sistema gyvena budrumo re\u017eime net jei realaus pavojaus n\u0117ra\u201c, \u2013 sako \u017d. Genutien\u0117.<\/p>\n

\"Asmeninio<\/a> <\/p>\n

Asmeninio arch. nuotr.\/\u017daneta Genutien\u0117<\/p>\n

Tod\u0117l vien suprasti, kas vyksta, da\u017enai nepakanka. K\u016bnui reikia patyrimo, kuris parodyt\u0173, kad galima sustoti.<\/p>\n

Viena papras\u010diausi\u0173 praktik\u0173, gr\u012f\u017eimas \u012f atram\u0105. S\u0117dint prie darbo stalo kelias akimirkas s\u0105moningai pajusti p\u0117das ant grind\u0173 ar nugar\u0105, kuri atsiremia \u012f k\u0117d\u0119. Tai padeda k\u016bnui \u201epersijungti\u201c i\u0161 nuolatinio budrumo re\u017eimo.<\/p>\n

Kita \u2013 kv\u0117pavimo sul\u0117tinimas, ypa\u010d pailginant i\u0161kv\u0117pim\u0105. Net kelios tokios minut\u0117s siun\u010dia nerv\u0173 sistemai signal\u0105, kad \u0161iuo metu saugu.<\/p>\n

\u201eK\u016bnui nereikia sud\u0117ting\u0173 instrukcij\u0173. Jam svarbu patirti, kad \u201ea\u0161 esu saugus\u201c, \u201ea\u0161 esu pakankamas\u201c, \u201ea\u0161 galiu pasirinkti\u201c \u2013 pabr\u0117\u017eia \u017d. Genutien\u0117.<\/p>\n

Ma\u017eos pauz\u0117s, kurios kei\u010dia dienos krypt\u012f <\/p>\n

Pasak Kamilos Golod, vienas papras\u010diausi\u0173 b\u016bd\u0173 suma\u017einti vidin\u012f spaudim\u0105 \u2013 \u012fvardyti mint\u012f. Kai ji tampa pastebima, tarp m\u016bs\u0173 ir jos atsiranda erdv\u0117, kurioje nebereikia skub\u0117ti tik\u0117ti tuo, k\u0105 ji sako. Toje erdv\u0117je galime trumpam sustoti, atsikv\u0117pti ir pasirinkti \u2013 reaguoti i\u0161 \u012fpro\u010dio ar i\u0161 s\u0105moningumo. Pavyzd\u017eiui, ne kiekviena u\u017eduotis, kuri atrodo neatid\u0117liotina, i\u0161 ties\u0173 yra tokia, kartais ji kyla i\u0161 vidinio skub\u0117jimo, o ne realaus poreikio. O kai pagauname save sp\u0117liojant, k\u0105 apie mus galvoja kiti, galime rinktis ne kurti istorijas, o pasitikrinti su realybe \u2013 paklausti, i\u0161girsti, b\u016bti ry\u0161yje.<\/p>\n

Tuo metu \u017daneta Genutien\u0117 si\u016blo \u0161i\u0105 vidin\u0119 pauz\u0119 sustiprinti k\u016bni\u0161kai \u2013 keliomis s\u0105moningo kv\u0117pavimo minut\u0117mis, trumpu judesiu. Tokios mikro-pauz\u0117s padeda paprastai gr\u012f\u017eti \u012f kontakt\u0105 su savimi ir i\u0161girsti savo poreik\u012f.<\/p>\n

\u201eRamyb\u0117s pauz\u0117\u201c kortel\u0117se \u0161is principas atsispindi labai paprastai \u2013 jos kvie\u010dia trumpam sustoti ir u\u017eduoti sau klausim\u0105, kuris padeda atpa\u017einti kas kelia stres\u0105 ir pasirinkti veiksming\u0105 ir lengvai atliekam\u0105 pratim\u0105 tam stresui suma\u017einti.<\/p>\n

Ramyb\u0117s pauz\u0117 \u2013 ne prabanga, o kasdienis pasirinkimas. Ramyb\u0117 darbe nerei\u0161kia, kad viskas turi sul\u0117t\u0117ti ar i\u0161sispr\u0119sti. Kartais pakanka keli\u0173 s\u0105moning\u0173 minu\u010di\u0173, kad i\u0161 automatinio veikimo re\u017eimo gr\u012f\u017etume \u012f ry\u0161\u012f su savimi. Ir da\u017enai b\u016btent nuo tokios pauz\u0117s prasideda tvaresnis santykis su darbu ir su savimi.<\/p>\n

Autor\u0117s: Kamila Golod, \u017daneta Genutien\u0117<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"Darbe stresas da\u017enai atrodo labai kasdieni\u0161kas. Be dram\u0173, be dideli\u0173 \u017eod\u017ei\u0173. Jis telpa trumpuose susira\u0161in\u0117jimuose, \u201edar penkiose minut\u0117se\u201c,…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":78307,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[21],"tags":[113,37,39,36,38,40,114],"class_list":{"0":"post-78306","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-pramogos","8":"tag-entertainment","9":"tag-lietuva","10":"tag-lietuviu","11":"tag-lithuania","12":"tag-lithuanian","13":"tag-lt","14":"tag-pramogos"},"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/115853407244523606","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/78306","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=78306"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/78306\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/78307"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=78306"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=78306"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=78306"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}