{"id":81264,"date":"2026-01-11T09:13:11","date_gmt":"2026-01-11T09:13:11","guid":{"rendered":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/81264\/"},"modified":"2026-01-11T09:13:11","modified_gmt":"2026-01-11T09:13:11","slug":"ii-pensiju-pakopa-ekonomistas-paaiskino-kam-pasitraukti-apsimoka-o-kam-ne","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/81264\/","title":{"rendered":"II pensij\u0173 pakopa: ekonomistas paai\u0161kino, kam pasitraukti apsimoka, o kam \u2013 ne"},"content":{"rendered":"\n

Ekonomistas Marius Jurgilas<\/a> atkreipia d\u0117mes\u012f, kad sprendimas n\u0117ra toks paprastas, koks gali pasirodyti i\u0161 pirmo \u017evilgsnio, ir ragina \u017emones neskub\u0117ti bei \u012fvertinti reali\u0105 kain\u0105, kuri\u0105 tenka sumok\u0117ti u\u017e finansin\u0119 laisv\u0119.<\/p>\n

Jis paai\u0161kino, kuriems\u00a0gyventojams labiausiai vert\u0117t\u0173 pasilikti sistemoje, ko \u017emon\u0117s da\u017eniausiai nesupranta apie II pensij\u0173 pakop\u0105 bei aptar\u0117 galimus investavimo variantus.<\/p>\n

Pasitraukimas = pinig\u0173 gr\u0105\u017einimas valstybei? <\/p>\n

\u201e\u017dini\u0173 radijo\u201c laidoje dalyvav\u0119s ekonomistas Marius Jurgilas pasteb\u0117jo, kad kokius rezultatus atne\u0161 antros pakopos poky\u010diai parodys tik laikas, ta\u010diau \u017emon\u0117ms nereik\u0117t\u0173 skub\u0117ti priimti sprendim\u0105.<\/p>\n

\u201eTikrai nereik\u0117t\u0173 skub\u0117ti, nes dabar visi\u0161kai neai\u0161ku, kaip viskas bus. Yra ir nusivylusi\u0173 \u017emoni\u0173, kuriems buvo sukelti dideli l\u016bkes\u010diai, kad mokant po 20 eur\u0173 kas m\u0117nes\u012f, jie sukaups labai didel\u0119 pensij\u0105. Nat\u016bralu, kad taip n\u0117ra ir \u017emon\u0117s nusivyl\u0119 sistema, tod\u0117l priima tokius sprendimus\u201c, \u2013 komentavo jis.<\/p>\n

Ekonomistas \u012fvardijo, kad \u017emoni\u0173 noras pasiimti savo pinigus ir juos valdyti patiems yra visi\u0161kai nat\u016bralus rei\u0161kinys. Ta\u010diau jis prid\u0117jo, kad atsiimant pinigus kartu dal\u012f j\u0173 \u017emogus praras.<\/p>\n

\u201eJei yra klausimas, ar norite pasiimti pinigus. Tai nat\u016bralu, kad juos pasiimti norisi. Visgi jei paklausime \u017emogaus kitaip, pavyzd\u017eiui, ar norite valstybei gr\u0105\u017einti pinigus, tada atsakymas tampa nelabai ai\u0161kus\u201c, \u2013 pabr\u0117\u017e\u0117 jis.<\/p>\n

Ta\u010diau atsi\u0117mimas b\u016btent tai ir rei\u0161kia, kad ne visa pinig\u0173 suma gr\u012f\u0161 \u017emogui, nes valstyb\u0117 mok\u0117jo skatinam\u0105sias \u012fmokas ir \u0161i suma bus valstybei gr\u0105\u017einta.\u00a0<\/p>\n

Tai rei\u0161kia, kad i\u0161 esm\u0117s pasitraukimas i\u0161 pensij\u0173 kaupimo sistemos\u00a0\u2013 pinig\u0173 valstybei gr\u0105\u017einimas ir tam tikros dalies susigr\u0105\u017einimas sau. Anot ekonomisto,\u00a0kiek j\u0173 reik\u0117s gr\u0105\u017einti valstybei, priklausys nuo kiekvieno gyventojo asmeninio ind\u0117lio \u012f sistem\u0105.<\/p>\n

Kitaip tariant, kuo didesn\u0119 dal\u012f \u012fmok\u0173 \u012fmok\u0117jo pats \u017emogus, tuo daugiau pinig\u0173 atgaus. Tuo metu tiems, kurie \u012fmok\u0117jo ma\u017eiau nei u\u017e juos mok\u0117jo valstyb\u0117, teks labai ma\u017ea dalis pinig\u0173.<\/p>\n

Ekonomistas pa\u017eymi, kad d\u0117l pasitraukimo kiekvienas \u017emogus tur\u0117t\u0173 spr\u0119sti individualiai, pasiremdamas savo situacija.<\/p>\n

\"Pensininkai <\/a> <\/p>\n

\u201ePavyzd\u017eiui, vieni kaupia nuo pa\u010dios prad\u017eios ir turi sukaup\u0119 tikrai nema\u017eai. A\u0161 manau, kad tokie \u017emon\u0117s turi argument\u0173 pasitraukti, ypa\u010d jei perinvestuos ir mok\u0117s valdyti savo pinigus.<\/p>\n

Tarkime, perkels juos \u012f tre\u010di\u0105 pakop\u0105. Ten viskas yra beveik tas pats, i\u0161skyrus tai, kad negausite tos ma\u017eos 30 eur\u0173 valstyb\u0117s \u012fmokos. Tai i\u0161 esm\u0117s yra 30 eur\u0173 klausimas ar noriu b\u016bti apribotas, ar u\u017e juos nusipirkti laisv\u0119\u201c, \u2013 nurod\u0117 jis.<\/p>\n

Visgi yra kit\u0173 \u017emoni\u0173, kurie yra sukaup\u0119 nedaug.<\/p>\n

M. Jurgilas mano, kad tokie \u017emon\u0117s pinigus i\u0161 pakopos atsiims da\u017eniausiai.<\/p>\n

Taip pat yra dar \u017emon\u0117s, kurie naudojasi tik valstyb\u0117s paskata, o patys beveik nieko ne\u012fmok\u0117jo. Ekonomistas pa\u017eymi, kad \u0161ie \u017emon\u0117s bus labiausiai nusivyl\u0119, nes kai nutrauks dalyvavim\u0105 \u012f savo s\u0105skait\u0105 pinig\u0173 negaus, o gaus tik ta\u0161k\u0173\u00a0\u201eSodroje\u201c.<\/p>\n

U\u017evirus diskusijoms apie II pensij\u0173 kaupimo pakop\u0105, neretai buvo galima i\u0161girsti, kad\u00a0am\u017eius yra pagrindinis faktorius nulemiantis, k\u0105 \u017emogus tur\u0117t\u0173 daryti.<\/p>\n

Visgi M. Jurgilas tai paneig\u0117, nes kiekvieno \u017emogaus situacija, net ir esant to paties am\u017eiaus, yra individuali.<\/p>\n

\u201ePavyzd\u017eiui, vienas 60-metis jau\u010diasi, kad yra labai blogos sveikatos. Tarkime jis turi rimt\u0173 finansini\u0173 \u012fsipareigojim\u0173 ir negali tur\u0117ti jokios rizikos. Tai toks \u017emogus tikrai gali\u00a0panaudoti tuos pinigus.<\/p>\n

Tuo metu kitas 60-metis gal pradeda nauj\u0105 versl\u0105 kurti, jis priima rizik\u0105, ta\u010diau finansi\u0161kai yra saugus. Toks \u017emogus tikrai gali pinigus palikti ar net investuoti \u012f rizikingesnius kanalus\u201c, \u2013 paai\u0161kino specialistas.<\/p>\n

Anot jo, palankiausia sistemoje yra pasilikti u\u017eimtiems, dideles pajamas turintiems \u017emon\u0117ms, kurie nenori patys valdyti savo investicij\u0173 arba neturi tam \u017eini\u0173.\u00a0<\/p>\n

Blog\u0173 investicij\u0173 n\u0117ra? <\/p>\n

Pri\u0117mus II pensij\u0173 kaupimo pakopos pataisas neretai buvo aptariamos ir kitos investavimo alternatyvos.<\/p>\n

Kitaip tariant, \u012fvair\u016bs specialistai aptarin\u0117jo, kur \u017emon\u0117s gal\u0117t\u0173 perkelti savo pinigus.<\/p>\n

Nema\u017eai diskusij\u0173 suk\u0117l\u0117 klausimas ar pinig\u0173 panaudojimas nekilnojamam turtui, naujam automobiliui ir dant\u0173 tvarkymui tokiu atveju yra tinkama investicija.<\/p>\n

Kol vieni specialistai \u012fsitikin\u0119, kad i\u0161leisti \u0161i\u0173 pinig\u0173 tokioms reikm\u0117ms nevert\u0117t\u0173, kiti pabr\u0117\u017eia, kad kai kuriais atvejais \u0161i\u0173 pinig\u0173 panaudojimas gali pad\u0117ti i\u0161spr\u0119sti dideles problemas.\u00a0<\/p>\n

Taip mano ir M. Jurgilas.<\/p>\n

\u201eOponentai sako, kad n\u0117ra nieko blogo, jei \u017emogui \u0161iuo metu yra ka\u017ekoks poreikis, kur\u012f reikia patenkinti. Pavyzd\u017eiui, \u017emogus susiduria su egzistencine problema. \u017dinoma, sudeg\u0119s \u0161aldytuvas, n\u0117ra tokia problema. Bet pavyzd\u017eiui, gyvenimas be dant\u0173, tikrai gali b\u016bti egzistencin\u0117 problema. Ir kod\u0117l tur\u0117t\u0173 b\u016bti blogai, jei \u017emogus i\u0161spr\u0119s \u0161i\u0105 problem\u0105 atsiimdamas pinigus i\u0161 pakopos?\u201c \u2013 k\u0117l\u0117 klausim\u0105 ekonomistas.<\/p>\n

\"Gyventojai <\/a> <\/p>\n

Visgi jis pa\u017eym\u0117jo, kad egzistuoja ir kita medalio pus\u0117. Kuo daugiau \u017emoni\u0173 atsiims \u0161ias l\u0117\u0161as savo kasdienin\u0117ms problemoms spr\u0119sti, tuo labiau sistema praras prasm\u0119.<\/p>\n

\u201eTai yra problemos sprendimas, ta\u010diau kartu jis griauna draudimin\u012f aspekt\u0105, kad mes vienas kit\u0105 draud\u017eiame. Jei vienas atsiims d\u0117l dant\u0173, kitam irgi gali kilti kokia problema ir jis taip pat atsiims pinigus.<\/p>\n

O tokiu atveju sistema pradeda nebeveikti. Sistema, kurioje mes draud\u017eiame vienas kit\u0105, nuo to esminio rizikos faktoriaus, kuris i\u0161 m\u016bs\u0173 ilgiau gyvens\u201c, \u2013 pasteb\u0117jo ekonomistas.<\/p>\n

Nema\u017eai \u017emoni\u0173 sistemos nesupranta <\/p>\n

Ekonomistas pa\u017eymi, kad vis dar yra \u017emoni\u0173, kurie iki galo nesuvokia, kaip Lietuvoje veikia pensij\u0173 sistema.<\/p>\n

Jis paai\u0161kino, kad dabartiniai dirbantieji moka \u0161iuo dabartiniams pensininkams ir taip \u0161i sistema juda \u012f priek\u012f.<\/p>\n

\u201eKiekvienais metais nuo santykio, kiek yra dirban\u010di\u0173j\u0173 bei pensinink\u0173 ir kokie yra vidutiniai atlyginimai priklauso, kokios bus pensijos<\/a>. Ta\u010diau skai\u010diavimai rodo, kad mes turime demografin\u0119 problem\u0105\u201c, \u2013 pabr\u0117\u017e\u0117 ekonomistas.<\/p>\n

Tai rei\u0161kia, kad ateityje pensinink\u0173 bus daugiau nei dirban\u010di\u0173j\u0173 ir pensijos itin suma\u017e\u0117s.\u00a0<\/p>\n

Taip pat jis pa\u017eym\u0117jo, kad I pensij\u0173 pakopa yra pagr\u012fsta tik \u0161alies ekonominiu augimu. Tai rei\u0161kia, kad jei valstyb\u0117 nustoja augti arba patiria kriz\u0119, tai tiesiogiai atsispindi ir pensijose.\u00a0<\/p>\n

B\u016btent tod\u0117l, anot M. Jurgilo, nereik\u0117t\u0173 vengti investavimo \u012f u\u017esienio<\/a> bendroves, nes tik taip galima valdyti investicij\u0173 rizik\u0105. B\u016btent \u0161iuo klausimu \u017emon\u0117ms ir gali pad\u0117ti pensij\u0173 kaupimo pakopos.<\/p>\n

\u201eKai mes taupome ir investuojame ne tik \u012f Lietuvos, bet ir viso pasaulio \u012fmones, mes ma\u017einame rizik\u0105 ir pasiimam augim\u0105.<\/p>\n

Taigi reik\u0117t\u0173 pagalvoti, ar tikrai yra blogai, jei mes u\u017edirbsime kaupdami ir investuodami \u012f AI \u012fmones JAV, kuri\u0173 Lietuvoje mes neturime\u201c, \u2013 pasteb\u0117jo jis.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"Ekonomistas Marius Jurgilas atkreipia d\u0117mes\u012f, kad sprendimas n\u0117ra toks paprastas, koks gali pasirodyti i\u0161 pirmo \u017evilgsnio, ir ragina…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":81265,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[13],"tags":[17473,25,30,31,57,43,34,35,55,48,24,54,51,49,50,32,33,37,39,36,38,40,45,23,22,44,28,29,53,42,56,47,26,27,41,46,58,52],"class_list":{"0":"post-81264","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-lietuva","8":"tag-2026-01-11-075300","9":"tag-antrastes","10":"tag-breaking-news","11":"tag-breakingnews","12":"tag-daiktai","13":"tag-dienos-kronika","14":"tag-featured-news","15":"tag-featurednews","16":"tag-gatves-tekstai","17":"tag-gyvenimas","18":"tag-headlines","19":"tag-interneto-pievos","20":"tag-keliones","21":"tag-kultura","22":"tag-laisvalaikis","23":"tag-latest-news","24":"tag-latestnews","25":"tag-lietuva","26":"tag-lietuviu","27":"tag-lithuania","28":"tag-lithuanian","29":"tag-lt","30":"tag-mokslas-ir-it","31":"tag-naujienos","32":"tag-news","33":"tag-pasaulis","34":"tag-populiariausios-naujienos","35":"tag-populiariausiosnaujienos","36":"tag-projektai","37":"tag-rinktiniai-tekstai","38":"tag-simtmecio-portalas","39":"tag-sportas","40":"tag-top-stories","41":"tag-topstories","42":"tag-tv3-lt","43":"tag-verslas","44":"tag-video","45":"tag-zaidimai"},"share_on_mastodon":{"url":"","error":"Validation failed: Text character limit of 500 exceeded"},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/81264","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=81264"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/81264\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/81265"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=81264"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=81264"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=81264"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}