Kauno technologijos universiteto (KTU) Ekonomikos ir verslo fakulteto (EVF) docentas praktikas Evaldas Stankevi\u010dius si\u016blo didinti asmenin\u012f na\u0161um\u0105, tur\u0117ti kelis pajam\u0173 \u0161altinius ir prad\u0117ti nuo paprast\u0173 dalyk\u0173: per\u017ei\u016br\u0117ti, kiek i\u0161leid\u017eiate b\u016btiniausiems kasdieniams pirkiniams ir paslaugoms.<\/p>\n
Nepasitvirtin\u0119 l\u016bkes\u010diai<\/p>\n
Galutiniai 2025 m. metiniai duomenys dar nepaskelbti, bet, remiantis Lietuvos banko (LB) 2025 m. gruod\u017eio makroekonomin\u0117mis prognoz\u0117mis, galima susidaryti gana patikim\u0105 met\u0173 paveiksl\u0105: bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas 2025 m. tur\u0117jo siekti apie 2,5 proc. (2024 m. pabaigoje prognozuota 3,1 proc.), darbo u\u017emokestis augo apie 8,4 proc. (prognozuota 8,7 proc.), o nedarbo lygis siek\u0117 7,0 proc. (i\u0161 esm\u0117s atitinka 2024 m. gruod\u017eio prognoz\u0119). Galima daryti i\u0161vad\u0105, kad i\u0161ankstin\u0117s 2025 m. prognoz\u0117s buvo gana tikslios.<\/p>\n
Ta\u010diau vidutin\u0117 metin\u0117 infliacija pagal suderint\u0105 vartotoj\u0173 kain\u0173 indeks\u0105 (SVKI) 2025 m. siek\u0117 apie 3,5 proc., t. y. apie 1,2 proc. daugiau, nei buvo prognozuota 2024 m. gruod\u012f. Privatus vartojimas augo tik apie 2,0 proc. \u2013 gerokai ma\u017eiau nei 2024 m. gruod\u012f numatytas 3,7 proc. scenarijus. Be to, LB 2025 m. prognoz\u0119 d\u0117l privataus vartojimo v\u0117liau suma\u017eino: rugs\u0117j\u012f buvo vertinta 2,2 proc., o gruod\u012f \u2013 2,0 proc. Pasak E. Stankevi\u010diaus, tai rodo, kad infliacija buvo akivaizd\u017eiai nuvertinta, o vartojimas \u2013 pervertintas, gyventojai elg\u0117si sant\u016briau, nei tik\u0117tasi.<\/p>\n
\u201e2025 m. prognozi\u0173 egzaminas parod\u0117 ai\u0161k\u0173 d\u0117sningum\u0105: ekonomikos augimo krypt\u012f dauguma institucij\u0173 ir bank\u0173 nusp\u0117jo gana neblogai, ta\u010diau kain\u0173 dinamika ir nam\u0173 \u016bki\u0173 elgsena buvo \u012fvertinta pernelyg optimisti\u0161kai. B\u016btent infliacija ir vartojimo reakcija lemia, kaip gyventojai realiai jau\u010dia ger\u0105 ar blog\u0105 ekonomikos b\u016bkl\u0119, net jei BVP pagal statistik\u0105 auga\u201c, \u2013 ai\u0161kina ekonomistas.<\/p>\n
Anot jo, did\u017eiausias nepasitvirtin\u0119s l\u016bkestis buvo greitas ir stabilus infliacijos nusileidimas \u012f vadinam\u0105j\u0105 komforto zon\u0105. \u201e2025 m. spal\u012f metin\u0117 infliacija pagal VKI siek\u0117 4,1 proc., o pagal SVKI \u2013 3,7 proc. SVKI infliacij\u0105 daugiausia k\u0117l\u0117 maisto ir g\u0117rim\u0173 bei paslaug\u0173 brangimas: maistas ir nealkoholiniai g\u0117rimai pabrango 5,2 proc., alkoholiniai g\u0117rimai ir tabakas \u2013 8,2 proc., vie\u0161bu\u010di\u0173, kavini\u0173 ir restoran\u0173 paslaugos \u2013 9,0 proc., sveikatos prie\u017ei\u016bra \u2013 4,8 proc. \u010cia matomas ir akciz\u0173 bei kit\u0173 netiesiogini\u0173 mokes\u010di\u0173 poveikis. Tai rodo, kad 2024 m. pabaigoje vyrav\u0119s naratyvas apie gr\u012f\u017eim\u0105 prie ma\u017edaug 2 proc. infliacijos buvo pernelyg supaprastintas: infliacija pasirod\u0117 \u201elipni\u201c, ypa\u010d paslaug\u0173 ir akcizams jautriuose segmentuose\u201c, \u2013 d\u0117sto E. Stankevi\u010dius.<\/p>\n
\u201eEkonomikos augimo pus\u0117je vaizdas buvo ramesnis, bet ir \u010dia realyb\u0117 labiau primin\u0117 nuosaik\u0173 stabilum\u0105 nei greit\u0105 sprint\u0105, \u2013 t\u0119sia jis. \u2013 2025 m. ekonomika augo, ta\u010diau nevienodai: dal\u012f sektori\u0173 labiau trauk\u0117 statyba ir vie\u0161osios paslaugos, o kitose \u0161akose, pavyzd\u017eiui, pramon\u0117je, dinamika buvo silpnesn\u0117. Tod\u0117l prognoz\u0117s, kurios 2025 m. pie\u0161\u0117 ai\u0161kiai paspart\u0117jant\u012f augim\u0105, realyb\u0117je susid\u016br\u0117 su l\u0117tesnio ciklo, eksporto trapumo ir vidaus paklausos atsargumo kombinacija. Bendras vaizdas toks: augame, bet l\u0117tai ir netolygiai, \u2013 eksporto dinamika trapi, o nam\u0173 \u016bkiai ir verslas vartoja atsargiau.\u201c<\/p>\n
Svarbiausias l\u016b\u017eis<\/p>\n
Darbo rinka pateik\u0117 dvigub\u0105 signal\u0105. Viena vertus, atlyginim\u0173 dinamika i\u0161liko stipri, kita vertus, nedarbo rodikliai liko palyginti auk\u0161ti. \u201eVadinasi, vienu metu egzistuoja ir gana spartus vidutini\u0173 pajam\u0173 augimas, ir nei\u0161spr\u0119stos strukt\u016brin\u0117s problemos \u2013 kvalifikacij\u0173 neatitikimai, regioniniai skirtumai, jaunimo nedarbas. Tokie dalykai da\u017enai i\u0161tirpsta vidurkiuose, tod\u0117l daliai nam\u0173 \u016bki\u0173 nesaugumo jausmas gali i\u0161likti net tada, kai vidutinis atlyginimas kyla\u201c, \u2013 sako ekonomistas.<\/p>\n
\u201eSvarbiausias elgsenos l\u016b\u017eis 2025 m. buvo tai, kad vartojimas neatsigavo taip greitai, kaip b\u016bt\u0173 galima tik\u0117tis vien remiantis paprasta logika: algos kilo, infliacija l\u0117t\u0117jo, tad pirkim\u0173 tur\u0117jo daug\u0117ti. Ta\u010diau gyventojai elg\u0117si atsargiau \u2013 dal\u012f papildom\u0173 pajam\u0173 rinkosi skirti ne \u00a0vartojimui, o finansiniam saugumui. Tai matyti ir i\u0161 finansini\u0173 atsarg\u0173: LB duomenimis, 2025 m. spal\u012f nam\u0173 \u016bki\u0173 ind\u0117liai per m\u0117nes\u012f padid\u0117jo 420,2 mln. eur\u0173 (t. y. 1,6 proc.). Kadangi LB nam\u0173 \u016bki\u0173 apklausos skirtos taupymo ir skolinimosi \u012fpro\u010diams vertinti, jos yra tinkamas pagrindas taupymo elgsenai aptarti\u201c, \u2013 i\u0161skiria jis.<\/p>\n
\nBendras vaizdas toks: augame, bet l\u0117tai ir netolygiai, \u2013 eksporto dinamika trapi, o nam\u0173 \u016bkiai ir verslas vartoja atsargiau.<\/p>\n<\/blockquote>\n
\u0160i\u0173 fakt\u0173 fone ry\u0161k\u0117ja ir prognozuotoj\u0173, ypa\u010d komercini\u0173 bank\u0173 ekonomist\u0173, komunikacin\u0117 problema: vie\u0161ose santraukose da\u017enai pabr\u0117\u017eiami tie rodikliai, kurie prognozuojami lengviau ir atrodo palankiai, pavyzd\u017eiui, BVP, vidutini\u0173 alg\u0173 augimas. Did\u017eiausios paklaidos sritys, kaip infliacija ir vartojimo reakcija, aptariamos trumpiau arba abstrak\u010diau. \u201e2025 m. patirtis rodo, kad puikavimasis vien BVP prognozi\u0173 tikslumu n\u0117ra pakankamas, jei tuo pat metu reik\u0161mingai nuvertinamas kain\u0173 spaudimas ir pervertinamas vartojimo atsigavimas, \u2013 b\u016btent \u0161ie veiksniai labiausiai nulemia gyventoj\u0173 reali\u0105 perkam\u0105j\u0105 gali\u0105 ir politin\u0119 \u012ftamp\u0105\u201c, \u2013 tikina E. Stankevi\u010dius.<\/p>\n
Nerimo \u017eidinys<\/p>\n
Maisto kainos ir j\u0173 \u012fperkamumas Lietuvoje kelia reik\u0161ming\u0173 socialini\u0173 ir ekonomini\u0173 i\u0161\u0161\u016bki\u0173. Nors nominalios maisto kainos Lietuvoje neretai artimos Vokietijos lygiui, \u012fperkamumas i\u0161lieka prastesnis, nes maistui Lietuvoje tenka apie 19\u201320 proc. nam\u0173 \u016bki\u0173 vartojimo i\u0161laid\u0173, o Vokietijoje \u2013 apie 11\u201312 proc. Tai turi regresyv\u0173 poveik\u012f: did\u017eiausi\u0105 na\u0161t\u0105 patiria ma\u017eas ir vidutines pajamas gaunantys nam\u0173 \u016bkiai, teigia E. Stankevi\u010dius.<\/p>\n
\u201eES \u0161alys taiko skirtingas priemones \u0161iai rizikai valdyti: Pranc\u016bzijoje \u201eEGalim\u201c didina kainodaros skaidrum\u0105 ir stiprina tiek\u0117j\u0173 derybin\u0119 pozicij\u0105; Ispanijoje buvo taikytas 0 proc. prid\u0117tin\u0117s vert\u0117s mokestis (PVM) b\u016btiniausiems produktams ir skatintas bazinis krep\u0161elis; Italijoje naudotos koordinuotos laikinos iniciatyvos ir veikia oficial\u016bs kain\u0173 steb\u0117senos \u012frankiai. Tai rodo, kad klausimas Lietuvai yra ne vien apie kain\u0173 lyg\u012f, bet ir apie institucines priemones, kurios didina skaidrum\u0105 ir ma\u017eina \u012fperkamumo rizik\u0105\u201c, \u2013 ai\u0161kina ekonomistas.<\/p>\n
\u201eLietuvos prioritetai gal\u0117t\u0173 b\u016bti bazinio maisto krep\u0161elio kaip vie\u0161ai stebimo \u012fperkamumo rodiklio \u012ftvirtinimas; tikslin\u0117s ir ai\u0161kiai su kainos perdavimu vartotojui susietos PVM lengvatos b\u016btiniausiems produktams; nuosekli kain\u0173 ir mar\u017e\u0173 steb\u0117sena visoje tiekimo grandin\u0117je; konkurencijos stiprinimas ir socialini\u0173 i\u0161mok\u0173 \u2013 ypa\u010d pensij\u0173 ir minimalios m\u0117nesin\u0117s algos gav\u0117jams \u2013 indeksavimas pagal maisto kain\u0173 dinamik\u0105. \u0160i\u0173 kryp\u010di\u0173 koordinavimas ir pasi\u016blym\u0173 suformulavimas tur\u0117t\u0173 b\u016bti laikomas ir esamos Maisto tarybos atsakomyb\u0117s lauku \u2013 kaip platformos, kuri sujungia duomen\u0173 steb\u0117sen\u0105, rinkos analiz\u0119 ir politikos rekomendacijas\u201c, \u2013 t\u0119sia jis.<\/p>\n
Be to, vartotojams brangsta ne tik maistas, bet ir kasdien\u0117s paslaugos nuo kirpykl\u0173 iki automobili\u0173 remonto, nes atlyginimai nuosekliai kyla, o kartu did\u0117ja ir paslaug\u0173 teik\u0117j\u0173 s\u0105naudos. \u201eRezultatas paprastas: gyventojai daugiau u\u017edirba, bet ir daugiau i\u0161leid\u017eia, \u2013 sako ekonomistas. \u2013 Problema, kad tuo pat metu silpn\u0117ja pramon\u0117s rezultatai. Tai susij\u0119 su tuo, kad atlyginimai kyla spar\u010diau nei darbo na\u0161umas. Kai kurie sektoriai dar gali mok\u0117ti didesnius atlyginimus, ta\u010diau ne visi turi toki\u0173 galimybi\u0173. Ilgainiui susidaro situacija, kai tampame vis brangesni, bet ne proporcingai turtingesni: pajamos auga, ta\u010diau jas \u201esuvalgo\u201c didesn\u0117s i\u0161laidos, o santaupos reik\u0161mingai nedid\u0117ja. Tai rodo, kad, be na\u0161umo augimo, vien atlyginim\u0173 kilimas neu\u017etikrina tvarios gerov\u0117s.\u201c<\/p>\n
Pramon\u0117s ir verslo atstovai jau seniai atkreipia d\u0117mes\u012f \u012f darbo na\u0161umo problemas, o pastaraisiais metais greta j\u0173 vis da\u017eniau minima ir investicij\u0173 kritimo rizika. E. Stankevi\u010dius pabr\u0117\u017eia, kad l\u0117t\u0117jant kapitalo investicij\u0173 srautams tvariausia i\u0161eitis yra inovacijomis ir technologijomis kelti na\u0161um\u0105, nes vien amat\u0173 pl\u0117tra produktyvumo \u0161uolio neu\u017etikrins. Jo teigimu, Lietuva jau turi s\u0117km\u0117s pavyzd\u017ei\u0173, rodan\u010di\u0173 auk\u0161tos prid\u0117tin\u0117s vert\u0117s krypt\u012f. \u201eVinted Group\u201c, \u201eTeltonika\u201c, \u201eNord Security\u201c, \u201eOxylabs\u201c, \u201eHostinger\u201c, \u201eSurfshark\u201c, \u201eTesonet\u201c \u2013 verslai, kuri\u0173 augimas ir eksportas atspindi ekonomikos modern\u0117jim\u0105.<\/p>\n
Ekonomistas akcentuoja, kad nors demografin\u0117s diskusijos apie \u017eem\u0105 gimstamum\u0105 ir pensij\u0173 ateit\u012f yra svarbios, lemiamas veiksnys bus ne vien \u017emoni\u0173 skai\u010dius, o tai, kokios vert\u0117s darbus \u017emon\u0117s dirbs ir kok\u012f na\u0161um\u0105 sukurs. B\u016btent tai nulems valstyb\u0117s paj\u0117gum\u0105 finansuoti vie\u0161\u0105sias paslaugas ir pensijas.<\/p>\n
\u201eVertinant, kas per 5\u201310 met\u0173 realiausiai gal\u0117t\u0173 tapti did\u017eiausiu auk\u0161tos prid\u0117tin\u0117s vert\u0117s varikliu Lietuvoje, labiausiai tik\u0117tinos kryptys yra skaitmenin\u0117s paslaugos su stipriomis kibernetinio saugumo ir fintech \u0161akomis, nes Lietuva jau sistemingai \u012fsitvirtina tarptautin\u0117je rinkoje, o kibernetinis saugumas nat\u016braliai papildo fintech ir \u012fmoni\u0173 IT ekosistem\u0105, \u2013 atkreipia d\u0117mes\u012f jis. \u2013 Taip pat gyvyb\u0117s mokslai \u2013 biotechnologijos, medicinos technologijos ir personalizuota medicina; pa\u017eangi in\u017einerija ir pramon\u0117s technologijos.\u201c<\/p>\n
Nauj\u0173j\u0173 rezoliucijos<\/p>\n
Nauji metai \u2013 naujas \u0161ansas prad\u0117ti nuo sav\u0119s ir didinti asmenin\u012f na\u0161um\u0105. E. Stankevi\u010diaus teigimu, asmeninis na\u0161umas nerei\u0161kia dirbti daugiau \u2013 tai rei\u0161kia dirbti protingiau, kad pajamos b\u016bt\u0173 stabilesn\u0117s, o i\u0161laidos \u2013 pagr\u012fstos.<\/p>\n
\u201eKai \u017emogus gyvena pagal savo pajamas, investuoja \u012f \u012fg\u016bd\u017eius ir technologijas bei dal\u012f u\u017edirbt\u0173 pinig\u0173 atideda atei\u010diai, jis tampa finansi\u0161kai atsparesnis ir produktyvesnis. Svarbiausia \u2013 i\u0161leisti ma\u017eiau nereikalingiems dalykams, tur\u0117ti kuo stabilesnes pajamas\u201c, \u2013 pabr\u0117\u017eia jis.<\/p>\n
Prad\u0117ti skai\u010diuoti savo finansus verta nuo papras\u010diausiai valdom\u0173 dalyk\u0173: per\u017ei\u016br\u0117ti b\u016btinas i\u0161laidas, stiprinti pajam\u0173 stabilum\u0105 ir ie\u0161koti b\u016bd\u0173 didinti asmenin\u012f na\u0161um\u0105. \u201eSvarbu gyventi pagal turimas pajamas ir neleisti, kad aplinkos spaudimas kurt\u0173 nepagr\u012fst\u0173 l\u016bkes\u010di\u0173. Vert\u0117t\u0173 rinktis sprendimus, kurie kasdienyb\u0117je finansi\u0161kai neu\u017espaud\u017eia \u2013 kad b\u016bstas, automobilis ar kiti \u012fsipareigojimai neimt\u0173 kelti nuolatin\u0117s \u012ftampos. Paprastas orientyras gali b\u016bti 50 \/ 30 \/ 20 taisykl\u0117: apie 50 proc. pajam\u0173 skirti b\u016btinosioms i\u0161laidoms, 30 proc. \u2013 norams, o 20 proc. \u2013 taupymui ar skoloms ma\u017einti. Tai padeda i\u0161laikyti finansin\u012f balans\u0105\u201c, \u2013 d\u0117sto ekonomistas.<\/p>\n
Vis\u0173 rodikli\u0173 kontekste jis pastebi, kad lietuvi\u0173 asmenini\u0173 finans\u0173 valdymas po truput\u012f ger\u0117ja: \u201eNors pagal finansinio ra\u0161tingumo test\u0173 rezultatus Lietuva n\u0117ra tarp lyderi\u0173 \u2013 kartais gal sud\u0117tingiau suprasti, pavyzd\u017eiui, sud\u0117tini\u0173 pal\u016bkan\u0173 veikim\u0105, vis d\u0117lto taupyti mes tikrai mokame. Kita vertus, gaila, kad santaupas ne visada paver\u010diame didesne prid\u0117tine verte: gal\u0117tume da\u017eniau rinktis ir investicinius sprendimus: akcijas, obligacijas, investicin\u012f auks\u0105.\u201c<\/p>\n
\u201eLB duomenimis, reik\u0161minga gyventoj\u0173 santaup\u0173 dalis laikoma einamosiose s\u0105skaitose \u2013 apie 19 mlrd. eur\u0173, o bendras ind\u0117li\u0173 portfelis siekia ma\u017edaug 27 mlrd. eur\u0173. Taupome juodai dienai, tik neai\u0161ku, kada ji ateis. Mano manymu, verta tur\u0117ti ma\u017edaug trij\u0173 m\u0117nesi\u0173 finansin\u0119 pagalv\u0119, o likusi\u0105 dal\u012f \u2013 pagal rizikos tolerancij\u0105 ir tikslus \u2013 \u012fdarbinti\u201c, \u2013 sako ekonomistas.<\/p>\n
\u201eBe to, manau, kad ateina laikas, kai galime tur\u0117ti ne vien\u0105 pajam\u0173 \u0161altin\u012f ir neb\u016btinai jie turi b\u016bti susij\u0119 su darbo santykiais, o jei dar gauni pajam\u0173 i\u0161 kapitalo prieaugio ar investicij\u0173 \u2013 toks biud\u017eetas i\u0161 keli\u0173 atskir\u0173 \u012fplauk\u0173 padeda sukurti didesn\u012f finansin\u012f stabilum\u0105\u201c, \u2013 pabr\u0117\u017eia E. Stankevi\u010dius.<\/p>\n
\n2025 m. vartojimas neatsigavo taip greitai, kaip b\u016bt\u0173 galima tik\u0117tis vien i\u0161 paprastos logikos: algos kilo, infliacija l\u0117t\u0117jo, tad pirkim\u0173 tur\u0117jo daug\u0117ti. Ta\u010diau gyventojai elg\u0117si sant\u016briai.<\/p>\n<\/blockquote>\n
Baigiantis metams ir sutinkant naujus, smagu i\u0161sikelti nauj\u0173 tiksl\u0173, ta\u010diau naujamet\u0117s rezoliucijos retai virsta k\u016bnu \u2013 saus\u012f prad\u0117j\u0119s lankytis sporto klube da\u017enas ilgai neu\u017esib\u016bna, o perskaityti knyg\u0173 tiek, kiek u\u017esibr\u0117\u017e\u0117me, taip pat ne visada pavyksta. Ekonomistas sako, kad taip nutinka tod\u0117l, kad da\u017enai pervertiname vali\u0105 ir nuvertiname sistem\u0105.<\/p>\n
\u201eSaus\u012f motyvacija b\u016bna auk\u0161\u010diausia, ta\u010diau b\u016btent tada daug \u017emoni\u0173 susikuria planus, kurie reikalauja heroizmo, o ne rutinos. Ne veltui sporto klubuose da\u017enai minima, kad sausis yra piko m\u0117nuo pagal naujas registracijas. Mitas, kad \u012fprotis susiformuoja per 21 dien\u0105 \u2013 University College London mokslinink\u0117s Phillip Lally ir bendraautori\u0173 2009 m. tyrimas rodo, kad suformuoti nauj\u0105 \u012fprot\u012f vidutini\u0161kai trunka apie 66 dienas, o kai kuriais atvejais \u2013 nuo 18 iki 254 dien\u0173. Kitaip tariant, dauguma tiksl\u0173 \u017elunga ne tod\u0117l, kad tikslas blogas, o tod\u0117l, kad \u017emogus pasiduoda per anksti \u2013 dar nepasiek\u0119s faz\u0117s, kai veiksmas tampa \u012fprastas\u201c, \u2013 d\u0117sto E. Stankevi\u010dius.<\/p>\n
\u201eEkonomi\u0161kai ir psichologi\u0161kai protingiausias tikslas 2026 m. \u2013 ne daryti daugiau, o paversti ger\u0105 pasirinkim\u0105 lengviausiu, \u2013 pabr\u0117\u017eia jis. \u2013 Remkit\u0117s asmens finans\u0173 valdymo ABC: kiekvien\u0105 algos gavimo dien\u0105 dal\u012f pajam\u0173 automati\u0161kai perveskite \u012f atskiras s\u0105skaitas \u2013 ekonomistai da\u017eniausiai rekomenduoja atid\u0117ti apie 15\u201325 proc. pajam\u0173, nes tai prakti\u0161kas intervalas, leid\u017eiantis kaupti atei\u010diai neperkraunant kasdienio biud\u017eeto. Vienoje s\u0105skaitoje kaupkite finansinei pagalvei, antroje \u2013 tikslams, tre\u010dioje \u2013 investicijoms, o likusi\u0105 dal\u012f palikite laisvam vartojimui.\u201c<\/p>\n
\u201eKart\u0105 per savait\u0119 verta skirti 30 minu\u010di\u0173 trumpai savaitinei finans\u0173 per\u017ei\u016brai \u2013 vadinamajam finans\u0173 sekmadieniui. Elgsenos ekonomikos logika rodo, kad labiau veikia ne dideli planai, o ma\u017ei, reguliar\u016bs ritualai: jie padeda ma\u017einti sprendim\u0173 atid\u0117liojim\u0105 ir i\u0161laikyti kontrol\u0119. Per \u0161i\u0105 per\u017ei\u016br\u0105 pakanka pasitikrinti s\u0105skait\u0173 liku\u010dius, nusistatyti savait\u0117s laisv\u0173 i\u0161laid\u0173 limit\u0105 ir priimti vien\u0105 konkret\u0173 sprendim\u0105, pavyzd\u017eiui, at\u0161aukti nereikaling\u0105 prenumerat\u0105 ar suma\u017einti valgymo mieste skai\u010di\u0173\u201c, \u2013 rekomenduoja ekonomistas.<\/p>\n
Ko tik\u0117tis 2026 m.?<\/p>\n
2026 m. prognoz\u0117s rodo tvirtesn\u012f sutarim\u0105 d\u0117l ekonomikos augimo nei d\u0117l infliacijos, sako E. Stankevi\u010dius: \u201eTrumpai: Lietuva auga, bet klausimas, ar augame protingai. Gerov\u0117 be na\u0161umo yra kaip atlyginimo pak\u0117limas be produktyvumo \u2013 ka\u017ekas kada nors u\u017e tai vis tiek sumok\u0117s.\u201c<\/p>\n
\u201eTrading Economics\u201c modeliai signalizuoja scenarij\u0173, kuriame 2026 m. BVP augimas art\u0117ja prie 3,3 proc., infliacija \u2013 prie 1,8 proc., ta\u010diau nedarbas i\u0161lieka auk\u0161tas \u2013 apie 8,9 proc. Toks derinys Lietuvos kontekste kelia metodologini\u0173 abejoni\u0173.<\/p>\n
\u201e\u0160is kontrastas leid\u017eia daryti svarbi\u0105 i\u0161vad\u0105: global\u016bs ekonometrijos modeliai gali b\u016bti naudingi kaip tarptautinio fono indikatorius, ta\u010diau nacionalin\u0117s kain\u0173 ir darbo rinkos ypatyb\u0117s reikalauja prognozes ai\u0161kinti per prielaid\u0173 prizm\u0119: mokes\u010dius, maisto ir paslaug\u0173 kainas, pramon\u0117s cikl\u0105\u201c, \u2013 pabr\u0117\u017eia E. Stankevi\u010dius.<\/p>\n
Anot jo, 2025 m. pamoka ai\u0161ki: \u012f augimo krypt\u012f pataikyti lengviau nei \u012f infliacijos strukt\u016br\u0105 ir nam\u0173 \u016bki\u0173 elgsen\u0105: \u201eB\u016btent kain\u0173 sud\u0117tis ir atsargumo-taupymo kanalas 2026 m. lems, ar statistin\u0117 pa\u017eanga virs pla\u010diai juntama gerove.\u201c<\/p>\n
\u201eLietuva \u2013 tarsi ant aukso am\u017eiaus slenks\u010dio, bet tai kelia nauj\u0105 rizik\u0105. Eurostato i\u0161ankstiniais \u012fver\u010diais, 2024 m. Lietuvos BVP vienam gyventojui pagal perkamosios galios standart\u0105 siek\u0117 apie 87 proc. ES vidurkio. Kuo labiau pasivejame ES gyvenimo lyg\u012f, tuo didesn\u0117 rizika manyti, kad gerov\u0117 augs savaime, nors i\u0161 tikr\u0173j\u0173 vis daugiau lems na\u0161umas, investicijos ir inovacijos, o ne vien inercija\u201c, \u2013 atkreipia d\u0117mes\u012f ekonomistas.<\/p>\n
B\u016btent \u010dia i\u0161ry\u0161k\u0117ja per didelio pasikliovimo rizika: kai komfortas tampa norma, visuomen\u0117je gali \u012fsitvirtinti po\u017ei\u016bris, kad gerov\u0117 ir toliau augs automati\u0161kai, o na\u0161umo didinimas bus nustumtas \u012f antr\u0105 plan\u0105, nerimauja E. Stankevi\u010dius.<\/p>\n
Pasak ekonomisto, 2025 m. keli rodikliai rodo, kad \u0161i rizika n\u0117ra vien teorin\u0117. Investicij\u0173 srityje matomas ai\u0161kus neigiamas signalas: 2025 m. pirm\u0105 pusmet\u012f agent\u016bra \u201eInvestuok Lietuvoje\u201c susitar\u0117 d\u0117l 15 mln. eur\u0173 nauj\u0173 tiesiogini\u0173 u\u017esienio investicij\u0173 \u2013 tai \u0161e\u0161iolika kart\u0173 ma\u017eiau nei 2024 m. pirm\u0105 pusmet\u012f (239 mln. eur\u0173). Ma\u017e\u0117jo ir aktyvumas: trylika projekt\u0173 (2024 m. \u2013 22) ir apie 660 planuojam\u0173 darbo viet\u0173 (2024 m. \u2013 apie 1,2 t\u016bkst.).<\/p>\n
Produktyvumo ir konkurencingumo po\u017ei\u016briu vienas informatyviausi\u0173 streso test\u0173 yra vienetini\u0173 darbo s\u0105naud\u0173 (ULC) dinamika, sako E. Stankevi\u010dius. \u201eKai darbo u\u017emokestis auga grei\u010diau nei darbo na\u0161umas, blog\u0117ja s\u0105naudinis konkurencingumas \u2013 vienam produkcijos vienetui tenkan\u010dios darbo s\u0105naudos did\u0117ja. Europos Komisijos vertinimu, Lietuvoje d\u0117l neigiam\u0173 na\u0161umo poky\u010di\u0173 2022\u20132023 m. ir tuo pat metu fiksuoto dvi\u017eenklio darbo u\u017emokes\u010dio augimo ULC padid\u0117jo apie 15 proc. 2022 m. ir apie 12 proc. \u2013 2023 m. Tai padeda paai\u0161kinti, kod\u0117l \u201enor\u0117tume daugiau\u201c ne visada virsta \u201egalime daugiau\u201c: kai darbo s\u0105naudos vienam produkcijos vienetui auga dvi\u017eenkliu tempu, ilgainiui prisitaikymas tampa nei\u0161vengiamas \u2013 per auk\u0161tesnes kainas, ma\u017eesn\u012f pelningum\u0105 ir atsargesnius investicinius sprendimus\u201c, \u2013 ai\u0161kina jis.<\/p>\n
2026 m. poveikis nam\u0173 \u016bkiams, tik\u0117tina, bus nevienodas. Ma\u017eesni\u0173 pajam\u0173 grup\u0117ms kryptis da\u017eniau palanki d\u0117l pajam\u0173 grind\u0173: nuo 2026 m. minimali m\u0117nesio alga did\u0117ja iki 1 153 eur\u0173 (nuo 1 038 eur\u0173), t. y. 11,1 proc. Tai reali pagalv\u0117 ma\u017eesn\u0117ms pajamoms, tik E. Stankevi\u010dius turi vien\u0105 pastab\u0105: jei brangsta maistas ir paslaugos, ta pagalv\u0117 labai greitai suplon\u0117ja.<\/p>\n
\u201eVidutini\u0173 pajam\u0173 nam\u0173 \u016bkiams rezultatas da\u017eniausiai bus mi\u0161rus: jei nominali\u0173 pajam\u0173 augimas po mokes\u010di\u0173 aplenks kain\u0173 augim\u0105, gerov\u0117 bus labiau juntama; jei infliacija u\u017esilaikys auk\u0161\u010diau arba mokes\u010di\u0173 pakeitimai konkre\u010diai j\u0173 pajam\u0173 strukt\u016brai bus nepalank\u016bs, vartojimas i\u0161liks atsargus. Auk\u0161tesni\u0173 ir mi\u0161ri\u0173 pajam\u0173 grup\u0117ms (premijos, individuali veikla, kapitalo pajamos) poveikis po mokes\u010di\u0173 da\u017eniau bus neapibr\u0117\u017etas arba neigiamas, net jei makrofonas ger\u0117ja\u201c, \u2013 prognozuoja ekonomistas.<\/p>\n
Lietuvos banko 2025 m. gruod\u017eio prognozi\u0173 scenarijuje nurodoma, kad prekybos politikos neapibr\u0117\u017etumas ir jau \u012fvesti muitai 2025\u20132028 m. Lietuvos realiojo BVP augim\u0105 i\u0161 viso gal\u0117t\u0173 suma\u017einti apie 0,4 proc. punkto, o pagrindinis neigiamas poveikis b\u016bt\u0173 perduodamas per did\u017ei\u0173j\u0173 ES ekonomik\u0173 l\u0117tesn\u0119 raid\u0105, o ne per tiesiogin\u012f Lietuvos eksport\u0105 \u012f JAV, kuris sudaro tik apie 5 proc. viso eksporto, pa\u017eymi E. Stankevi\u010dius.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"Kauno technologijos universiteto (KTU) Ekonomikos ir verslo fakulteto (EVF) docentas praktikas Evaldas Stankevi\u010dius si\u016blo didinti asmenin\u012f na\u0161um\u0105, tur\u0117ti…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":81377,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[17],"tags":[81,37,39,36,38,40,46],"class_list":{"0":"post-81376","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-verslas","8":"tag-business","9":"tag-lietuva","10":"tag-lietuviu","11":"tag-lithuania","12":"tag-lithuanian","13":"tag-lt","14":"tag-verslas"},"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/115876257065147966","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/81376","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=81376"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/81376\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/81377"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=81376"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=81376"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=81376"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}