Ginkluotosios paj\u0117gos vald\u0117 Mianmar\u0105 did\u017ei\u0105j\u0105 dal\u012f pokolonijinio laikotarpio ir 2021 m., po de\u0161imtmet\u012f trukusio demokratinio at\u0161ilimo, perversmo keliu per\u0117m\u0117 vald\u017ei\u0105, anuliavo ankstesnius rinkimus, sulaik\u0117 Suu Kyi ir \u012fst\u016bm\u0117 \u0161al\u012f \u012f pilietin\u012f kar\u0105.<\/p>\n
Nust\u016bmus \u012f \u0161al\u012f Suu Kyi ir i\u0161formavus jos itin populiari\u0105 partij\u0105, demokratijos gyn\u0117jai teigia, kad rinkimai suklastoti, nes buvo susidorota su opozicija, o rinkim\u0173 biuleteniuose \u2013 daug kari\u0161ki\u0173 s\u0105junginink\u0173 pavard\u017ei\u0173.<\/p>\n
Rinkimai prasid\u0117jo sekmadienio ryt\u0105 de\u0161imtyse rinkim\u0173 apygard\u0173, \u012fskaitant buvusi\u0105 Suu Kyi apygard\u0105 Kawhmu, esan\u010di\u0105 \u012f pietus nuo komercinio centro Jangono.<\/p>\n
\u016akinink\u0117 Than Than Sint pripa\u017eino, kad Mianmare yra \u201edaug problem\u0173\u201c, ta\u010diau AFP sak\u0117, kad balsavo u\u017e taik\u0105.<\/p>\n
\u201eMes \u017einome, kad ji ateis ne i\u0161 karto. Ta\u010diau turime eiti \u017eingsnis po \u017eingsnio d\u0117l m\u016bs\u0173 ateities kart\u0173\u201c, \u2013 sak\u0117 54 met\u0173 moteris po balsavimo.<\/p>\n
Chunta pa\u017ead\u0117jo, kad sausio 25 d. pasibaigus visiems trims rinkim\u0173 etapams vald\u017eia bus gr\u0105\u017einta \u017emon\u0117ms.<\/p>\n
S\u0105jungos solidarumo ir pl\u0117tros partija (USDP), daugelio analitik\u0173 vadinama pagrindine kariuomen\u0117s parankine, pra\u0117jusio m\u0117nesio pabaigoje vykusiame pirmajame rinkim\u0173 etape laim\u0117jo beveik 90 proc. viet\u0173 \u017eemuosiuose parlamento r\u016bmuose.<\/p>\n
\u201eManau, kad rezultatai bus kari\u0161ki\u0173 rankose\u201c, \u2013 AFP sak\u0117 50-metis Jangono miesto, kur taip pat vyko balsavimas, gyventojas.<\/p>\n
\u201e\u0160ie rinkimai neturi visi\u0161kai nieko bendro su vis\u0173 \u0161i\u0173 kan\u010di\u0173 pabaiga\u201c, \u2013 sak\u0117 gyventojas, saugumo sumetimais kalb\u0117j\u0119s anonimi\u0161kai.<\/p>\n
\u201eSure\u017eisuoti\u201c rinkimai<\/p>\n
Pirmajame etape rink\u0117j\u0173 aktyvumas siek\u0117 apie 50 proc., t. y. buvo gerokai ma\u017eesnis, palyginti su ma\u017edaug 70 proc. per 2020 m. rinkimus, kai dauguma rink\u0117j\u0173 palaik\u0117 Suu Kyi partij\u0105.<\/p>\n
Palei pagrindin\u012f keli\u0105 Kawhmu mieste i\u0161 sunkve\u017eimyje \u012fmontuot\u0173 garsiakalbi\u0173 buvo skelbiami raginimai rink\u0117jams ateiti \u012f rinkimus.<\/p>\n
72 met\u0173 \u016bkininkas Kyaw Than sak\u0117, kad geriau balsuoti. \u201eB\u016bt\u0173 keista s\u0117d\u0117ti ir nieko nedaryti\u201c, \u2013 sak\u0117 jis.<\/p>\n
Dideliuose anklavuose, u\u017ekariautuose sukil\u0117li\u0173 grupuo\u010di\u0173, balsavimas nevyksta, nes kari\u0161kiai jas apkaltino per pirm\u0105j\u012f balsavimo etap\u0105 surengus dron\u0173, raket\u0173 ir bomb\u0173 atakas, per kurias \u017euvo penki \u017emon\u0117s.<\/p>\n
Analitikai teigia, kad chunta bando i\u0161plauti savo \u012fvaizd\u012f, nes nori pagerinti diplomatinius ry\u0161ius, padidinti u\u017esienio investicijas ir suma\u017einti sukil\u0117li\u0173 aktyvum\u0105.<\/p>\n
\u201eChunta sure\u017eisavo rinkimus, kad u\u017etikrint\u0173 pergal\u0119 savo statytiniams, \u012ftvirtint\u0173 karin\u012f dominavim\u0105 Mianmare ir sukurt\u0173 legitimumo fasad\u0105, nors smurtas ir represijos nesiliauja\u201c, \u2013 ketvirtadien\u012f parei\u0161kime teig\u0117 JT \u017emogaus teisi\u0173 ekspertas Tomas Andrewsas.<\/p>\n
Kariuomen\u0117 teisino savo perversm\u0105 teigdama, kad Suu Kyi Nacionalin\u0117 demokratijos lyga (NLD) 2020 m. nugal\u0117jo kariuomenei palankias partijas masi\u0161kai klastodama rinkim\u0173 rezultatus.<\/p>\n
Rinkim\u0173 steb\u0117tojai teigia, kad \u0161ie teiginiai buvo nepagr\u012fsti. Azijos laisv\u0173 rinkim\u0173 tinklo duomenimis, partijos, kurios 2020 m. laim\u0117jo 90 proc. viet\u0173 \u2013 \u012fskaitant NLD \u2013 buvo i\u0161formuotos.<\/p>\n
Nepriklausomai nuo balsavimo rezultat\u0173, pagal konstitucij\u0105, parengt\u0105 ankstesnio karinio valdymo laikotarpiu, ketvirtadalis viet\u0173 parlamente bus rezervuota ginkluotosioms paj\u0117goms.<\/p>\n
Ribotas elektoratas<\/p>\n
\u0160alyje daugiau kaip 330 \u017emoni\u0173 yra persekiojami pagal chuntos priimtus \u012fstatymus, \u012fskaitant straipsnius, pagal kuriuos u\u017e protest\u0105 ar rinkim\u0173 kritik\u0105 gresia iki 10 met\u0173 kal\u0117jimo.<\/p>\n
Chuntos kal\u0117jimuose yra daugiau kaip 22 t\u016bkst. politini\u0173 kalini\u0173, teigia Politini\u0173 kalini\u0173 r\u0117mimo asociacija.<\/p>\n
Po perversmo saugumo paj\u0117gos numal\u0161ino demokratinius protestus, ta\u010diau aktyvistai suformavo partizan\u0173 b\u016brius, da\u017enai kovojan\u010dius kartu su etnini\u0173 ma\u017eum\u0173 kariuomen\u0117mis, kurios ilg\u0105 laik\u0105 prie\u0161inosi centrinei vald\u017eiai.<\/p>\n
Rinkimai buvo at\u0161aukti de\u0161imtyse rinkim\u0173 apygard\u0173, kuri\u0173 dauguma yra m\u016b\u0161i\u0173 zonose arba regionuose, kur sukil\u0117liai vadovauja paralelin\u0117ms administracijoms, nepakl\u016bstan\u010dioms chuntos kontrolei.<\/p>\n
Kari\u0161kiai sureng\u0117 puolim\u0105, kurio metu, pasak liudinink\u0173, buvo vykdomi oro sm\u016bgiai prie\u0161 civilinius objektus, taip bandydami susigr\u0105\u017einti teritorijas prie\u0161 rinkimus.<\/p>\n
Oficialios Mianmaro pilietinio karo auk\u0173 statistikos n\u0117ra, ta\u010diau steb\u0117senos grup\u0117 ACLED, kuri renka \u017einiasklaidos prane\u0161imus apie smurt\u0105, apskai\u010diavo, kad visose pus\u0117se \u017euvo 90 t\u016bkst. \u017emoni\u0173.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"Ginkluotosios paj\u0117gos vald\u0117 Mianmar\u0105 did\u017ei\u0105j\u0105 dal\u012f pokolonijinio laikotarpio ir 2021 m., po de\u0161imtmet\u012f trukusio demokratinio at\u0161ilimo, perversmo keliu…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":81432,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[15],"tags":[25,30,31,34,35,24,32,33,37,39,36,38,40,14056,23,22,44,28,29,26,27,74,75,76],"class_list":{"0":"post-81431","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-pasaulis","8":"tag-antrastes","9":"tag-breaking-news","10":"tag-breakingnews","11":"tag-featured-news","12":"tag-featurednews","13":"tag-headlines","14":"tag-latest-news","15":"tag-latestnews","16":"tag-lietuva","17":"tag-lietuviu","18":"tag-lithuania","19":"tag-lithuanian","20":"tag-lt","21":"tag-mianmaras","22":"tag-naujienos","23":"tag-news","24":"tag-pasaulis","25":"tag-populiariausios-naujienos","26":"tag-populiariausiosnaujienos","27":"tag-top-stories","28":"tag-topstories","29":"tag-world","30":"tag-world-news","31":"tag-worldnews"},"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/115876654107771188","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/81431","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=81431"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/81431\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/81432"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=81431"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=81431"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=81431"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}