{"id":81894,"date":"2026-01-12T07:08:09","date_gmt":"2026-01-12T07:08:09","guid":{"rendered":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/81894\/"},"modified":"2026-01-12T07:08:09","modified_gmt":"2026-01-12T07:08:09","slug":"infarktas-taikosi-i-jaunima-kardiologe-ivardijo-kaip-atpazinti-simptomus","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/81894\/","title":{"rendered":"Infarktas taikosi \u012f jaunim\u0105: kardiolog\u0117 \u012fvardijo, kaip atpa\u017einti simptomus"},"content":{"rendered":"

Kas didina rizik\u0105<\/p>\n

\u201eReikia pabr\u0117\u017eti, kad ir jaunesni\u0173 \u017emoni\u0173 patiriamus infarktus da\u017eniausiai sukelia tradiciniai rizikos veiksniai, kurie yra \u017einomi jau daugel\u012f met\u0173 ir i\u0161lieka tie patys\u201c, \u2013 sako VUL Santaros klinik\u0173 Prevencin\u0117s kardiologijos skyriaus ved\u0117ja Jolita Badarien\u0117.<\/p>\n

Pagrindiniai \u2013 r\u016bkymas (bet koks tabako ir jo produkt\u0173 vartojimas), auk\u0161tas kraujosp\u016bdis<\/a>, padid\u0117jusi cholesterolio ir gliukoz\u0117s koncentracija, cukrinis diabetas, nutukimas, riebi gausi mityba ir fizinio aktyvumo tr\u016bkumas.<\/p>\n

Kita vertus, jauniems \u017emon\u0117ms b\u016bdingi ir netradiciniai veiksniai. \u201eKalbant apie jaunus \u017emones, reikia pasakyti, kad jie da\u017eniau gali tur\u0117ti ir netradicini\u0173 rizikos veiksni\u0173, kurie re\u010diau pasitaiko vyresnio am\u017eiaus asmenims. Tai gali b\u016bti narkotini\u0173 med\u017eiag\u0173 vartojimas \u2013 tokios med\u017eiagos kaip kokainas, kanap\u0117s, amfetaminai ir kitos psichoaktyvios med\u017eiagos. Anks\u010diau apie tai b\u016bdavo ne visada klausiama, ta\u010diau dabar pastebima tendencija \u0161i\u0173 dalyk\u0173 nepamir\u0161ti \u2013 ir pacientai da\u017enai patys pripa\u017e\u012fsta, kad vartoja.\u201c<\/p>\n

Tarp jaunimo ypa\u010d paplit\u0119s elektronini\u0173 cigare\u010di\u0173 r\u016bkymas \u2013 \u012frodyta, kad jos didina miokardo infarkto rizik\u0105 net 1,79 karto.<\/p>\n

Ilg\u0105 laik\u0105 nuvertintas buvo ir miego tr\u016bkumas. \u201e\u0160iandien jau turime pakankamai mokslini\u0173 \u012frodym\u0173, kad nepakankamas miegas reik\u0161mingai didina \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 rizik\u0105\u201c, \u2013 teigia J.Badarien\u0117.<\/p>\n

\u201eSvarbu nepamir\u0161ti, kad didel\u0119 reik\u0161m\u0119 turi tai, k\u0105 \u017emogus atsine\u0161a su savo genais, \u2013 priduria VUL Santaros klinik\u0173 Prevencin\u0117s kardiologijos skyriaus ved\u0117ja Jolita Badarien\u0117. \u2013 Jeigu \u0161eimoje, ypa\u010d pirmos eil\u0117s giminai\u010diams vyri\u0161kos lyties \u2013 t\u0117vui, broliui \u2013 iki 55 met\u0173 ar moteri\u0161kos \u2013 motinai, seseriai \u2013 iki 60 met\u0173 am\u017eiaus buvo diagnozuotas miokardo infarktas, prie\u0161infarktin\u0117 b\u016bkl\u0117, staigi mirtis ar atliktos \u0161irdies kraujagysli\u0173 intervencijos, vadinasi, j\u0173 vaikams rizika patirti miokardo infarkt\u0105 yra didesn\u0117.\u201c<\/p>\n

Tokiais atvejais, anot J.Badarien\u0117s, b\u016btina \u012fvertinti genetin\u012f polink\u012f ir papildomai i\u0161tirti cholesterolio koncentracij\u0105: \u201eJei \u0161eimoje yra nustatyta ankstyva ateroskleroz\u0117s sukelta \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 liga ir reik\u0161mingai padid\u0117jusi cholesterolio koncentracija, ypa\u010d kai ma\u017eo tankio lipoprotein\u0173 cholesterolis<\/a> vir\u0161ija 5 mmol\/l, galime \u012ftarti \u0161eimin\u0119 hipercholesterolemij\u0105. Tokiems pacientams rekomenduojama detalesn\u0117 i\u0161tyrimo eiga, \u012fskaitant genetiko konsultacija.\u201c<\/p>\n

\"Jolita <\/p>\n

Stresas smogia \u0161ird\u017eiai<\/p>\n

Pastaruoju metu daugiau kalbama apie streso vaidmen\u012f \u0161ird\u017eiai ir kraujagysl\u0117ms. Po stipraus emocinio sukr\u0117timo gali i\u0161sivystyti Takotsubo sindromas \u2013 dar vadinamas \u201esudau\u017eytos \u0161irdies sindromu\u201c.<\/p>\n

\u201eMano praktikoje tai pasitaiko neda\u017enai, bet toki\u0173 atvej\u0173, kai miokardo pa\u017eeidim\u0105 sukelia labai didelis emocinis stresas, b\u016bna\u201c, \u2013 sako gydytoja.<\/p>\n

\u201ePavyzd\u017eiui, buvo atvejis, kai 27 met\u0173 merginai po stipraus emocinio sukr\u0117timo atsirado stipr\u016bs skausmai kr\u016btin\u0117je, buvo \u012ftartas miokardo infarktas, o v\u0117liau patvirtintas Takotsubo sindromas\u201c, \u2013 prisimena J.Badarien\u0117.<\/p>\n

Kaip atpa\u017einti infarkt\u0105<\/p>\n

\"\u0160irdis\"\/ <\/p>\n

\u0160irdies problemos da\u017enai \u012fsp\u0117ja i\u0161 anksto. Kr\u016btin\u0117s angina \u2013 tai spaud\u017eiantys, deginantys skausmai u\u017e kr\u016btinkaulio, plintantys \u012f kair\u0119 rank\u0105, pet\u012f, kakl\u0105, \u017eandikaul\u012f ar nugar\u0105. Jie da\u017eniausiai pasirei\u0161kia fizinio kr\u016bvio metu \u2013 einant, lipant laiptais \u2013 ir praeina pails\u0117jus.<\/p>\n

Miokardo infarktas \u2013 kai tokie skausmai trunka ilgiau nei 20 minu\u010di\u0173 ir nepraeina net ramyb\u0117s b\u016bsenoje. Gali lyd\u0117ti \u0161alto prakaito i\u0161pylimas, pykinimas ar v\u0117mimas, dusulys, diskomfortas rankose, pe\u010diuose, nugaroje ar epigastriume.<\/p>\n

Ta\u010diau kartais pirmasis infarkto \u017eenklas b\u016bna pats baisiausias. \u201eKitiems pacientams pirmasis miokardo infarkto simptomas gali b\u016bti staigi klinikin\u0117 mirtis, kai u\u017esikem\u0161a viena i\u0161 pagrindini\u0173 \u0161irdies kraujagysli\u0173 ir dalis \u0161irdies raumens negauna kraujo, \u2013 \u012fsp\u0117ja J.Badarien\u0117. \u2013 Jei u\u017esikim\u0161imas labai didelis, \u0161irdis gali sustoti \u2013 \u017emogus nustoja kv\u0117puoti, sustoja pulsas.\u201c<\/p>\n

Anot medik\u0117s, tokiu atveju reikia nedelsiant kviesti greit\u0105j\u0105 pagalb\u0105 ir prad\u0117ti gaivinim\u0105: spausti kr\u016btin\u0119 ir, jei \u012fmanoma, naudoti defibriliatori\u0173.<\/p>\n

\u201eJeigu \u017emogui staiga atsiranda stiprus, spaud\u017eiantis skausmas kr\u016btin\u0117je, b\u016btina nedelsiant kviesti greit\u0105j\u0105. Kiekviena minut\u0117 yra labai svarbi \u2013 reikia kuo grei\u010diau sulaukti profesionalios pagalbos\u201c, \u2013 pabr\u0117\u017eia pa\u0161nekov\u0117.<\/p>\n

Diagnostika da\u017enai v\u0117luoja<\/p>\n

Ji atkreipia d\u0117mes\u012f, kad jauno am\u017eiaus \u017emoni\u0173 kr\u016btin\u0117s skausmai da\u017enai painiojami su raumen\u0173 patempimais, nerv\u0173 dirginimais ar per\u0161alimais.<\/p>\n

\u201eTokiose situacijose labai lengva apsigauti, tod\u0117l tiksli diagnostika yra ypa\u010d svarbi\u201c, \u2013 sako gydytoja.<\/p>\n

\u201eJeigu \u017emogus kreipiasi \u012f gydymo \u012fstaig\u0105 d\u0117l skausm\u0173 kr\u016btin\u0117je ir neai\u0161ku, ar \u012fvyko miokardo infarktas, atliekami papildomi tyrimai \u2013 elektrokardiograma ir labai jautrus kraujo tyrimas \u2013 troponino tyrimas. J\u012f atlikus galima nustatyti, ar vyksta miokardo pa\u017eeidimas, ar pacientui \u0161iuo metu gresia infarktas. Kiekviena prarasta minut\u0117 gali kainuoti dal\u012f \u0161irdies raumens ar net gyvyb\u0119\u201c, \u2013 \u012fsp\u0117ja J.Badarien\u0117.<\/p>\n

Gelbsti prevencija ir greita reakcija<\/p>\n

Medik\u0117 primena, kad Lietuvoje veikia \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 ankstyvosios diagnostikos ir prevencijos programa, skirta 40\u201365 met\u0173 vyrams ir moterims. Programos metu gydytojas \u012fvertina k\u016bno mas\u0117s indeks\u0105, kraujosp\u016bd\u012f, r\u016bkymo \u012fpro\u010dius, cholesterolio ir gliukoz\u0117s koncentracij\u0105 kraujyje, trigliceridus ir \u0161lapimo baltym\u0105.<\/p>\n

\u0160eimos gydytojas apskai\u010diuoja bendr\u0105 \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 rizik\u0105, naudodamasis SCORE2 lentel\u0117mis. Didel\u0117 dalis Lietuvos gyventoj\u0173 patenka \u012f didel\u0117s arba labai didel\u0117s rizikos grupes.<\/p>\n

Pacientai, kuriems nustatyta labai didel\u0117 rizika ar metabolinis sindromas, siun\u010diami kardiologo konsultacijai.<\/p>\n

Kalbant apie jaunesnio am\u017eiaus pacientus, pastebima, kad prie\u0161 de\u0161imt ar daugiau met\u0173 tokie atvejai buvo daug retesni. \u201eTikslios statistikos neturiu, ta\u010diau klinikin\u0117je praktikoje matyti, kad jaunesni pacientai patiria infarktus da\u017eniau nei anks\u010diau, \u2013 apibendrina gydytoja. \u2013 Pagrindin\u0117s prie\u017eastys \u2013 tradiciniai ir netradiciniai rizikos veiksniai, tod\u0117l tai reikalauja didesnio d\u0117mesio prevencijai ir ankstyvai diagnostikai.\u201c<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"Kas didina rizik\u0105 \u201eReikia pabr\u0117\u017eti, kad ir jaunesni\u0173 \u017emoni\u0173 patiriamus infarktus da\u017eniausiai sukelia tradiciniai rizikos veiksniai, kurie yra…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":81895,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[13],"tags":[25,30,31,2454,34,35,24,1316,17561,32,33,37,39,36,38,40,23,22,28,29,26,27],"class_list":{"0":"post-81894","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-lietuva","8":"tag-antrastes","9":"tag-breaking-news","10":"tag-breakingnews","11":"tag-cholesterolis","12":"tag-featured-news","13":"tag-featurednews","14":"tag-headlines","15":"tag-infarktas","16":"tag-kraujospudis","17":"tag-latest-news","18":"tag-latestnews","19":"tag-lietuva","20":"tag-lietuviu","21":"tag-lithuania","22":"tag-lithuanian","23":"tag-lt","24":"tag-naujienos","25":"tag-news","26":"tag-populiariausios-naujienos","27":"tag-populiariausiosnaujienos","28":"tag-top-stories","29":"tag-topstories"},"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/115880873316383781","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/81894","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=81894"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/81894\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/81895"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=81894"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=81894"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=81894"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}