Apie tyrimo rezultatus kalbiname j\u012f atlikus\u012f VU Medicinos fakulteto Sveikatos moksl\u0173 instituto Visuomen\u0117s sveikatos specialist\u0105 dr. Rok\u0105 Arlausk\u0105.<\/p>\n
Pandemija, privertusi visuomen\u0119 keisti \u012fpro\u010dius<\/p>\n
Pasaulio sveikatos organizacijai 2020\u202fm. kovo 11\u202fd. paskelbus COVID\u201119 pandemij\u0105, daugelyje \u0161ali\u0173 buvo \u012fvesti fizinio kontakto apribojimai, ribota medicinin\u0117 pagalba. \u201eDaug baim\u0117s ir neai\u0161kumo paskatino \u017emones ie\u0161koti alternatyvi\u0173 b\u016bd\u0173 saugoti sveikat\u0105 \u2013 imunin\u0119 sistem\u0105 stiprinan\u010dio maisto, vitamin\u0173 bei maisto papild\u0173\u201c, \u2013 pasakojo dr. R. Arlauskas. Pasak mokslininko, tuo pat metu u\u017esidar\u0117 sporto klubai, \u017emon\u0117s daugiau laiko praleido namuose, daug s\u0117d\u0117dami ir \u017ei\u016br\u0117dami \u012f ekranus. Priverstin\u0117 socialin\u0117 izoliacija ir karantinas radikaliai pakeit\u0117 kasdien\u012f gyvenim\u0105 ir daugeliu atvej\u0173 l\u0117m\u0117 fizinio aktyvumo suma\u017e\u0117jim\u0105. Tuo metu socialin\u0117s medijos aktyviai reklamavo maisto papildus kaip priemon\u0119 kovoti su koronavirusu, nors mokslini\u0173 \u012frodym\u0173, \u012frodan\u010di\u0173 j\u0173 veiksmingum\u0105, nebuvo.<\/p>\n
\u201eBuvo akivaizdu, kad kasdieniai gyventoj\u0173 \u012fpro\u010diai pasikeit\u0117, bet tr\u016bko ai\u0161ki\u0173, vis\u0105 Lietuv\u0105 reprezentuojan\u010di\u0173 duomen\u0173 \u2013 koki\u0105 \u012ftak\u0105 pandemija padar\u0117 \u017emoni\u0173 mitybai, maisto papild\u0173 vartojimui ir fiziniam aktyvumui, kaip visa tai pakito pandemijos metu ir jai pasibaigus\u201c, \u2013 teig\u0117 mokslininkas. Tam, kad b\u016bt\u0173 galimyb\u0117 pamatyti realius duomenis, netolygumus skirtingose Lietuvos apskrityse bei miestuose ir kaimuose, inicijuotas visus Lietuvos gyventojus reprezentuojantis tyrimas.<\/p>\n
Anot dr. R. Arlausko, tai \u2013 pirmas tokio pob\u016bd\u017eio tyrimas Lietuvoje, apimantis COVID-19 pandemijos pabaigos laikotarp\u012f ir dvejus metus po jos. Apklausa vykdyta skirtingose apskrityse bei did\u017eiuosiuose miestuose ir kaimo vietov\u0117se tris kartus: 2021, 2022 ir 2023 metais. Kaskart buvo apklausta po 1600 gyventoj\u0173. Atliekant tyrim\u0105 panaudotas atrankos metodas, kuris leido u\u017etikrinti surinkt\u0173 duomen\u0173 reprezentatyvum\u0105 \u2013 kiekvienas Lietuvos gyventojas tur\u0117jo vienod\u0105 galimyb\u0119 b\u016bti \u012ftrauktas \u012f tyrim\u0105, o tyrimo respondentai pagal tikslinius kriterijus, tokius kaip lytis, am\u017eius, gyvenamoji vieta ir kitus, atitiko tikslin\u0119 populiacij\u0105.<\/p>\n
Maisto pasirinkimas: ar tai naudinga mano sveikatai?<\/p>\n
Pasak dr. R. Arlausko, iki pandemijos dauguma \u017emoni\u0173 maist\u0105 rinkosi gana primityviai. \u201eSvarbiausias kriterijus buvo skonis (37\u202fproc.) ir kaina (24\u202fproc.), o sveikata, t. y. produkto nauda sveikatai, buvo tik tre\u010dioje vietoje. Ta\u010diau COVID\u201119 pandemija pakoregavo po\u017ei\u016br\u012f \u012f maist\u0105 ir mityb\u0105. Vertinant 2021\u20132023\u202fm. tyrimo duomenis, pirm\u0105 kart\u0105 daugeliui \u017emoni\u0173 renkantis maist\u0105 svarbiausias klausimas tapo: \u201eAr tai naudinga mano sveikatai?\u201c. Pirm\u0105 kart\u0105 sveikatos nauda aplenk\u0117 kain\u0105, o skonis tapo antru kriterijumi: prad\u0117ta \u017ei\u016br\u0117ti \u012f tai, kas stiprina organizm\u0105, o ne vien \u012f tai, kas skanu ar pigiau\u201c.<\/p>\n
Miestuose gyvenantys \u017emon\u0117s grei\u010diau prad\u0117jo rinktis sveikatai palankesn\u012f maist\u0105, nei kaimo gyventojai, bet, laikui b\u0117gant, j\u0173 r\u016bpestis savo sveikata taip pat i\u0161augo. Vis d\u0117lto pasibaigus pandemijai \u017emon\u0117s v\u0117l da\u017eniau rinkosi maist\u0105 pagal skon\u012f ir kain\u0105, o sveikata v\u0117l nebebuvo tokia dominuojanti kaip per pandemijos pik\u0105.<\/p>\n
Po pandemijos \u2013 visuomen\u0117s fizinio aktyvumo poky\u010diai<\/p>\n
Kaip pasakojo dr. R. Arlauskas, pandemijos metu ma\u017edaug kas antras darbingo am\u017eiaus \u017emogus buvo bent ka\u017ekiek fizi\u0161kai aktyvus \u2013 arba lank\u0117 treniruotes, arba sportavo laisvalaikiu. \u201eBeveik kas antras apskritai nesportavo, apie tre\u010ddalis \u017emoni\u0173 nurod\u0117, kad j\u0173 fizinis aktyvumas per pandemij\u0105 suma\u017e\u0117jo, o tik ma\u017edaug kas devintas teig\u0117, kad aktyvumas padid\u0117jo. Labiausiai suma\u017e\u0117jo t\u0173 \u017emoni\u0173 aktyvumas, kurie iki pandemijos sportavo retkar\u010diais, nesistemingai. Tie, kurie arba visai nesportavo, arba labai aktyviai sportavo ir toliau lank\u0117 treniruotes, poky\u010dius jaut\u0117 ma\u017eiau \u2013 j\u0173 \u012fpro\u010diai buvo arba labai silpni, arba labai stipr\u016bs\u201c, \u2013 tyrimo rezultatus komentavo mokslininkas.<\/p>\n
Po pandemijos aktyviai sportuojan\u010di\u0173 \u017emoni\u0173 fizinis aktyvumas padid\u0117jo, jie gr\u012f\u017eo \u012f treniruotes ir net sustiprino fizinio aktyvumo re\u017eim\u0105. Tarp tik laisvalaikiu sportuojan\u010di\u0173 ir nesportuojan\u010di\u0173 kur\u012f laik\u0105 buvo matyti ger\u0117jimo \u017eenklai, bet 2023 m. j\u0173 aktyvumas v\u0117l suma\u017e\u0117jo. Beje, moter\u0173 fizinis aktyvumas suma\u017e\u0117jo labiau nei vyr\u0173. Lyginant su gyvenan\u010diais kaime, miest\u0173 gyventojai da\u017eniau nurod\u0117, kad j\u0173 fizinis aktyvumas suma\u017e\u0117jo.<\/p>\n
Pasibaigus pandemijai fizinis aktyvumas statisti\u0161kai reik\u0161mingai padid\u0117jo tarp t\u0173, kurie aktyviai sportavo ir lank\u0117 treniruotes, tarp nesportuojan\u010di\u0173 ir tik laisvalaikiu sportuojan\u010di\u0173 asmen\u0173 buvo pasteb\u0117ta did\u0117jimo tendencija, ta\u010diau 2023\u202fm. j\u0173 aktyvumas v\u0117l suma\u017e\u0117jo. 2023\u202fm. fizinis aktyvumas labiau suma\u017e\u0117jo tarp moter\u0173, didesn\u0117 ma\u017e\u0117jimo dalis v\u0117l fiksuota ir tarp miesto gyventoj\u0173. \u201eKitaip tariant, pandemija daugeliui tapo \u201estabd\u017eiu\u201c, o po jos ne visiems pavyko v\u0117l \u012fsib\u0117g\u0117ti ir gr\u012f\u017eti \u012f ritm\u0105\u201c, \u2013 pasakojo dr. R. Arlauskas.<\/p>\n
Maisto papildai \u2013 tik menama apsauga nuo ligos?<\/p>\n
Anot dr. R. Arlausko, maisto papild\u0173 vartojimas pandemijos metu i\u0161augo, ai\u0161kiai matyti, kas buvo did\u017eiausi vartotojai. \u201eDar prie\u0161 pandemij\u0105 daugiau kaip du tre\u010ddaliai (67,2 proc.) \u017emoni\u0173 bent kartais vartojo maisto papildus, bet nuolat juos vartojo tik nedidel\u0117 dalis (10 proc.). Apskritai pandemijos metu nuolat maisto papildus vartojan\u010di\u0173 \u017emoni\u0173 skai\u010dius padid\u0117jo. Ypa\u010d i\u0161augo papild\u0173, skirt\u0173 imuninei sistemai, \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 sistemai, s\u0105nariams ir kaulams stiprinti, vartojimas \u2013 tai ai\u0161kus \u017eenklas, kad \u017emon\u0117s j\u0173 vartojim\u0105 suprato kaip b\u016bd\u0105 \u201epasistiprinti\u201c ir apsisaugoti nuo lig\u0173. Tuo pat metu suma\u017e\u0117jo papild\u0173, skirt\u0173 energijai, atmin\u010diai, miegui ar sportui, vartojimas \u2013 \u017emon\u0117s labiau orientavosi \u012f menam\u0105 \u201eapsaug\u0105 nuo ligos\u201c, o ne \u012f produktyvum\u0105 ar sportinius tikslus\u201c, \u2013 komentavo jis.<\/p>\n
Pasibaigus pandemijai papild\u0173 vartojimo paplitimas reik\u0161mingai suma\u017e\u0117jo, o 2023\u202fm. v\u0117l \u0161iek tiek padid\u0117jo iki 72,7\u202fproc. Vartojimo prie\u017eas\u010di\u0173 reik\u0161mingumas beveik nekito, ta\u010diau prie\u017east\u012f \u201eapsisaugoti nuo COVID\u201119\u201c 2023\u202fm. min\u0117jo reik\u0161mingai ma\u017eiau \u017emoni\u0173.<\/p>\n
Maisto papild\u0173 vartojimas buvo labiau paplit\u0119s tarp moter\u0173, jaunesni\u0173 \u017emoni\u0173, turin\u010di\u0173 universitetin\u012f i\u0161silavinim\u0105, gyvenan\u010di\u0173 didesniuose miestuose, gaunan\u010di\u0173 didesnes pajamas ir t\u0173, kurie maist\u0105 rinkosi labiau d\u0117l naudos sveikatai. \u201ePasteb\u0117jome \u012fdom\u0173 ry\u0161\u012f: papildus vartojantys \u017emon\u0117s da\u017eniau buvo ir fizi\u0161kai aktyv\u016bs. O tie, kurie papild\u0173 nevartojo, da\u017eniau teig\u0117, kad j\u0173 fizinis aktyvumas per pandemij\u0105 nei pager\u0117jo, nei pablog\u0117jo\u201c, \u2013 teig\u0117 mokslininkas.<\/p>\n
Ateityje kilus pandemijai \u017emoni\u0173 elgsena bus labiau nusp\u0117jama<\/p>\n
Tyrimas reprezentuoja Lietuvos suaugusi\u0173j\u0173 mitybos, maisto papild\u0173 vartojimo ir fizinio aktyvumo poky\u010dius 2021\u20132023\u202fm. ir leid\u017eia nustatyti skirtumus tarp lyties, am\u017eiaus, i\u0161silavinimo, pajam\u0173 ir gyvenamosios vietos grupi\u0173. \u0160ie duomenys gali b\u016bti naudojami planuojant sveikatos stiprinimo programas savivaldyb\u0117se, mokyklose, bendruomen\u0117se, labai tiksliai matyti netolygumus \u2013 kurias gyventoj\u0173 grupes reikia \u012ftraukti \u012f prevencines programas atsi\u017evelgiant \u012f lyt\u012f, am\u017ei\u0173, pajamas, gyvenam\u0105j\u0105 viet\u0105.<\/p>\n
Pagal rezultatus galima formuluoti rekomendacijas savivaldybi\u0173 visuomen\u0117s sveikatos biurams ir kitoms institucijoms: aktyviai \u0161viesti visuomen\u0119 apie sveik\u0105 mityb\u0105, akcentuojant maisto produkt\u0173 maistin\u0119 vert\u0119, mokyti racionalaus ir tikslingo maisto papild\u0173 vartojimo, formuoti sveikos, fizi\u0161kai aktyvios gyvensenos nuostatas ir \u012fvairiomis intervencijomis skatinti gyventoj\u0173 fizin\u012f aktyvum\u0105.<\/p>\n
\u201e\u0160ios rekomendacijos, kartu su pateiktais duomenimis apie skirting\u0173 grupi\u0173 elges\u012f, gali b\u016bti vertingas pagrindas planuojant informavimo kampanijas ir prevencines priemones, jei ateityje kilt\u0173 pana\u0161i pandemija. D\u0117mesys tur\u0117t\u0173 b\u016bti skiriamas sveikatos ra\u0161tingumui, kritiniam maisto papild\u0173 pasirinkimui ir fizinio aktyvumo palaikymui, ypa\u010d jauniems asmenims ir miesto gyventojams bei moterims, kuri\u0173 aktyvumas link\u0119s ma\u017e\u0117ti labiausiai. Taigi, jei v\u0117l tekt\u0173 gyventi pandemijos s\u0105lygomis, gal\u0117tume daug ma\u017eiau improvizuoti ir labiau remtis tyrimo duomenimis, kurie atskleid\u0117, kur \u017emon\u0117s link\u0119 pervertinti papildus, kur pamir\u0161ta jud\u0117ti, ir kaip j\u0173 elges\u012f galima atliepti ai\u0161kesn\u0117mis, mokslu paremtomis rekomendacijomis\u201c, \u2013 komentavo dr. R. Arlauskas.<\/p>\n
Anot pa\u0161nekovo, \u0161iuo metu taip pat analizuojami 2024 ir 2025 m. duomenys, leid\u017eiantys ne tik vertinti situacij\u0105, bet ir prognozuoti poky\u010dius: \u201eTai bus naudinga visuomen\u0117s sveikatos politikos formuotojams bei \u012fgyvendintojams rengiant visuomen\u0117s sveikatos srities strateginius dokumentus bei planuojant visuomen\u0117s sveikatos intervencijas tiek visoje \u0161alyje, tiek atskirose apskrityse\u201c, \u2013 teig\u0117 mokslininkas.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"Apie tyrimo rezultatus kalbiname j\u012f atlikus\u012f VU Medicinos fakulteto Sveikatos moksl\u0173 instituto Visuomen\u0117s sveikatos specialist\u0105 dr. Rok\u0105 Arlausk\u0105.…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":82507,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[13],"tags":[25,30,31,1115,34,35,24,32,33,37,39,36,38,40,23,22,28,29,26,27],"class_list":{"0":"post-82506","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-lietuva","8":"tag-antrastes","9":"tag-breaking-news","10":"tag-breakingnews","11":"tag-covid-19","12":"tag-featured-news","13":"tag-featurednews","14":"tag-headlines","15":"tag-latest-news","16":"tag-latestnews","17":"tag-lietuva","18":"tag-lietuviu","19":"tag-lithuania","20":"tag-lithuanian","21":"tag-lt","22":"tag-naujienos","23":"tag-news","24":"tag-populiariausios-naujienos","25":"tag-populiariausiosnaujienos","26":"tag-top-stories","27":"tag-topstories"},"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/115888328686993329","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/82506","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=82506"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/82506\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/82507"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=82506"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=82506"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=82506"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}