{"id":82610,"date":"2026-01-13T16:25:08","date_gmt":"2026-01-13T16:25:08","guid":{"rendered":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/82610\/"},"modified":"2026-01-13T16:25:08","modified_gmt":"2026-01-13T16:25:08","slug":"ka-sirdies-ritmai-ir-neuronai-atskleidzia-apie-finansinius-burbulus-mokslo-lietuva","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/82610\/","title":{"rendered":"k\u0105 \u0161irdies ritmai ir neuronai atskleid\u017eia apie finansinius burbulus \u2013 Mokslo Lietuva"},"content":{"rendered":"

Ekonomik\u0105 \u012fprasta nagrin\u0117ti kaip teorini\u0173 modeli\u0173, graf\u0173, formuli\u0173 ir statistini\u0173-procentini\u0173 rodikli\u0173 visum\u0105. Ta\u010diau pa\u017evelgus \u012f j\u0105 kaip \u012f gyv\u0105 organizm\u0105, valdom\u0105 t\u0173 pa\u010di\u0173 d\u0117sni\u0173 kaip ir \u017emogaus fiziologija, finansiniai ciklai tampa daug geriau suprantami. Medicina seniai tiria, kaip k\u016bnas reaguoja \u012f apkrovas, stres\u0105, prisotinim\u0105, pavojus ir rib\u0173 per\u017eengim\u0105. Ekonomika \u012f \u0161iuos procesus (ypa\u010d prisotinim\u0105) reaguoja labai pana\u0161iai. \u0160ias paraleles ai\u0161kiai atskleid\u017eia Finansinio prisotinimo teorija (FPT), kuri leid\u017eia pasteb\u0117ti ir suprasti: burbulai ir kriz\u0117s n\u0117ra anomalijos \u2014 tai nat\u016bralios kompleksin\u0117s sistemos faz\u0117s, analogi\u0161kos fiziologiniams virsmams \u017emogaus organizme.<\/p>\n

Toliau aptarsime, kaip biologijos, kardiologijos, neurologijos ir med\u017eiag\u0173 apykaitos d\u0117sniai padeda suvokti finans\u0173 rink\u0173 elgsen\u0105.<\/p>\n

Rezonansas: kai ritmai sustiprina vienas kit\u0105<\/p>\n

Biologiniuose organizmuose rezonansas yra universali savyb\u0117. Jis pasirei\u0161kia \u0161irdies ritmo svyravimuose, neuron\u0173 sinchronizacijoje, kv\u0117pavimo ir \u0161irdies s\u0105veikoje, hormoniniuose cikluose. Rezonansas yra save stiprinan\u010di\u0173 ritm\u0173 derm\u0117 \u2014 i\u0161 dalies chaoti\u0161ka, i\u0161 dalies tvarkinga.<\/p>\n

Finans\u0173 rinkoje vyksta tas pats. Burbulo euforija yra ekonominis rezonansas: kylan\u010dios kainos pritraukia naujus pirk\u0117jus, \u0161ie dar labiau kelia kainas, ir taip procesas tampa savistiprinantis. Smegen\u0173 epilepsijos priepuolis prasideda pana\u0161iai \u2014 kai neuron\u0173 impulsai ima vienas kit\u0105 skatinti ir greitinti. Kiekvienas naujas impulsas stiprina ankstesn\u012f, kol sistema praranda kontrol\u0119.<\/p>\n

\u0160i paralel\u0117 padeda suvokti, kad burbulai n\u0117ra \u201epsichologin\u0117 anomalija\u201c, o nat\u016brali rezonansin\u0117 faz\u0117, kylanti tuomet, kai ekonomika pasiekia savo nat\u016bral\u0173 da\u017en\u012f \u2014 tam tikr\u0105 rizikos, likvidumo, informacijos ir l\u016bkes\u010di\u0173 derin\u012f, kuriame daugiapusis gr\u012f\u017etamasis ry\u0161ys tampa pernelyg stiprus.<\/p>\n

Kompensaciniai mechanizmai: laikinas pager\u0117jimas prie\u0161 i\u0161sekim\u0105<\/p>\n

\u017dmogaus organizmas turi daug kompensacini\u0173 sistem\u0173. \u0160irdis susilpn\u0117jus kraujo i\u0161st\u016bmimui padidina ritm\u0105. Kv\u0117pavimo sistema, ma\u017e\u0117jant deguonies kiekiui, didina ventilacij\u0105. Endokrinin\u0117 sistema i\u0161skiria kortizol\u012f, adrenalin\u0105 ir kitus hormonus, kurie trumpam mobilizuoja energij\u0105. Visi \u0161ie procesai yra naudingi tik laikinai \u2014 jie slepia problem\u0105 ir tuo pa\u010diu ilgainiui j\u0105 gilina.<\/p>\n

Finans\u0173 rinkose kompensaciniai mechanizmai yra tokie patys: monetariniai stimulai, kredit\u0173 ekspansija, lengvatin\u0117s skolinimo s\u0105lygos, rizikingo kapitalo antpl\u016bdis. Kuo labiau \u0161ios priemon\u0117s naudojamos, tuo labiau jos i\u0161kreipia signalus. Rinka trumpam atrodo atsigavusi, ta\u010diau i\u0161 ties\u0173 tik \u201ekoregavo ritm\u0105\u201c iki lygmens, kuriame sistema tampa nestabili.<\/p>\n

Kaip kardiologijoje per didel\u0117 tachikardija gali pereiti \u012f skilveli\u0173 virp\u0117jim\u0105, taip ekonomikoje per didel\u0117 kredit\u0173 pl\u0117tra gali pereiti \u012f finansin\u0119 gri\u016bt\u012f. FPT \u010dia suteikia matematin\u0119 strukt\u016br\u0105, parodan\u010di\u0105, kad kompensacinis augimas yra eksponenti\u0161kai veikiantis stabilum\u0105.<\/p>\n

Antrasis kv\u0117pavimas: klaidingo atsigavimo faz\u0117<\/p>\n

Sportininkai gerai pa\u017e\u012fsta antr\u0105j\u012f kv\u0117pavim\u0105 \u2014 moment\u0105, kai atrodo, kad nuovargis dingsta ir atsiranda nauj\u0173 j\u0117g\u0173. Fiziologi\u0161kai tai n\u0117ra sustipr\u0117jimas. Tai \u2014 b\u016bdas k\u016bnui trumpai i\u0161jungti nuovargio signalus ir mobilizuoti paskutines energijos atsargas. \u0160is efektas apgaulingas: b\u016btent antrojo kv\u0117pavimo metu sportininkai da\u017enai per\u017eengia rib\u0105, nes nebejau\u010dia pavojing\u0173 simptom\u0173.<\/p>\n

Ta pati dinamika stebima ir ekonomikoje. Burbulo vir\u0161\u016bn\u0117je rinka atrodo sveikiausia: kainos spar\u010diai kyla, rizika ignoruojama, l\u016bkes\u010diai geri, informacin\u0117 aplinka optimistin\u0117. Ta\u010diau tai n\u0117ra realus atsigavimas \u2014 tai ekonominis antrasis kv\u0117pavimas, atsirandantis tuomet, kai sistema jau dirba i\u0161 paskutini\u0173 rezerv\u0173. Sunk\u0117ja likvidumas, kreditai brangsta, kapitalas koncentruojasi, l\u016bkes\u010diai rezonuoja, ir \u012fsp\u0117jamieji signalai i\u0161jungiami.<\/p>\n

Kai \u0161is klaidingo pagyv\u0117jimo etapas baigiasi, gri\u016btis b\u016bna itin staigi \u2014 taip pat kaip medicini\u0161kai staigus kolapsas po intensyvios fizin\u0117s pastangos.<\/p>\n

Kriz\u0117s pikas da\u017eniausiai pasiekiamas stipriausiu momentu<\/p>\n

Medicinoje \u017einoma, kad dauguma patologini\u0173 b\u016bkli\u0173 pasirei\u0161kia ne tada, kai \u017emogui blogiausia, bet tada, kai jam trumpam atrodo geriau. \u0160irdies ritmo sutrikimai da\u017enai pereina \u012f pavojing\u0105 b\u016bsen\u0105 po trumpalaikio stabilizavimo. Epilepsijos priepuoliai gali prasid\u0117ti po tariamos ramyb\u0117s. Endokrinini\u0173 cikl\u0173 sutrikimai da\u017eniausiai kyla pikini\u0173 hormonini\u0173 svyravim\u0173 metu.<\/p>\n

Rinka elgiasi taip pat. 2000 m. DotCom burbulas sprogo did\u017eiausio optimizmo metu. 2007\u20132008 m. kriz\u0117 prasid\u0117jo tada, kai pasaulio finans\u0173 sistema demonstravo rekordinius pelnus ir rizikos vertinimai buvo \u017eemiausi istorijoje. Tai universalus sistemos d\u0117snis: b\u016btent vir\u0161\u016bn\u0117je pasiekiamas nestabilumo maksimumas.<\/p>\n

FPT rodo, kad tai yra prisotinimo kreiv\u0117s vir\u0161utin\u0117 dalis \u2014 momentas, kai sistemos atsargos baigiasi, o veikimas yra maksimaliai intensyvus. Rezonansin\u0117 dinamika pasiekia pik\u0105, ir sistema tampa jautri net menkiausiam trikd\u017eiui.<\/p>\n

Prisotinimas: biologinis ir ekonominis ribotumas veikia identi\u0161kai<\/p>\n

L\u0105steli\u0173 fiziologijoje egzistuoja ai\u0161kus prisotinimo d\u0117snis: fermentai, receptoriai, kanalai, hormonai ir baltymai gali veikti tik iki tam tikro srauto. Kai sistema prisotinama, reakcijos nebeefektyv\u0117ja, atsiranda atsilikimai, signalizacijos triuk\u0161mas, entropija.<\/p>\n

Ekonomikoje prisotinim\u0105 apra\u0161o FPT \u2014 kapitalo apyvarta, kredit\u0173 pl\u0117tra, investicij\u0173 sotis, rinkos tankis ir informacijos perteklius pasiekia ta\u0161k\u0105, kuriame kiekvienas papildomas impulsas ne padidina efektyvum\u0105, o j\u012f ma\u017eina. Sistema persikelia \u012f persotinimo zon\u0105, kurioje bet koks papildomas ind\u0117lis tampa dirgikliu.<\/p>\n

\u0160is analogas n\u0117ra tik konceptualus \u2014 jis yra strukt\u016brinis. Biologijos ir ekonomikos kreiv\u0117s \u010dia yra vienodo tipo logistin\u0117s, turin\u010dios prisotinimo ta\u0161kus, kritines mases ir entropines fazes.<\/p>\n

Entropija: chaosas kaip sistemos galutinis etapas<\/p>\n

Biologijoje entropin\u0117s b\u016bsenos kyla tada, kai sistemos koordinacija prarandama: metabolin\u0117 acidoz\u0117, l\u0105steli\u0173 signal\u0173 chaosas, neuron\u0173 dezintegracija, \u0161irdies fibriliacija. Tai b\u016bkl\u0117s, kurioms b\u016bdingas ritm\u0173 atsiejimas (angl. rhythm decoupling \/ desynchronization) ir organizuoto veikimo \u017elugimas.<\/p>\n

Finans\u0173 rinkose entropin\u0117 faz\u0117 yra kriz\u0117: likvidumo i\u0161garavimas, kain\u0173 atsiejimas ((angl. price decoupling \/ price unanchoring)), kredito nutr\u016bkimas, informacinis triuk\u0161mas. Tai periodas, kai rinka nustoja b\u016bti efektyvi, o veiksmai tampa nekoordinuoti.<\/p>\n

FPT entropij\u0105 interpretuoja kaip nat\u016bral\u0173 prisotinimo ir rezonanso ciklo pabaigos ta\u0161k\u0105, po kurio sistema privalo atsinaujinti ir sugr\u012f\u017eti \u012f \u017eemesn\u0117s energijos pusiausvyr\u0105.<\/p>\n

\"Entropija\"<\/a><\/p>\n

Metodologin\u0117 pastaba: deterministinis ir stochastinis po\u017ei\u016briai kaip komplementarios perspektyvos<\/p>\n

Nat\u016bralu, kad kalbant apie ekonomines ir socialines sistemas kyla metodologinis klausimas: ar \u012fmanoma j\u0173 dinamik\u0105 apra\u0161yti deterministiniais modeliais, jei mikrolygiu jose nei\u0161vengiamai veikia stochastinis triuk\u0161mas? \u0160iuolaikin\u0117je statistin\u0117je fizikoje ir ekonofizikoje vyrauja po\u017ei\u016bris, kad finans\u0173 rinkos da\u017eniausiai analizuojamos pasitelkiant stochastines laiko eilutes, atsitiktinius procesus ar stochastines diferencialines lygtis, kurios leid\u017eia tiksliai apra\u0161yti fluktuacijas ir triuk\u0161m\u0105.<\/p>\n

\u0160i pastaba yra visi\u0161kai pagr\u012fsta tuo atveju, kai siekiama detalaus trumpalaikio prognozavimo arba mikrodinamikos atk\u016brimo. Ta\u010diau \u0161iame straipsnyje taikoma Finansinio prisotinimo teorija (FPT) nesiekia pakeisti stochastini\u0173 metod\u0173 ar paneigti j\u0173 svarbos. Prie\u0161ingai \u2013 ji remiasi prielaida, kad nors mikrolygiu ekonomin\u0117s sistemos yra stochastin\u0117s, makrolygiu jos demonstruoja pasikartojan\u010dius strukt\u016brinius re\u017eimus: augim\u0105, prisotinim\u0105, perkaitim\u0105 ir kriz\u0119.<\/p>\n

Tokie re\u017eimai gali b\u016bti apra\u0161omi deterministin\u0117mis, vidurkintomis kreiv\u0117mis kaip pirmojo artinio modeliais, analogi\u0161kai tam, kaip biologijoje taikomos logistin\u0117s augimo lygtis ar kaip termodinamikoje naudojami makroskopiniai dyd\u017eiai (temperat\u016bra, sl\u0117gis), nepaisant mikroskopinio triuk\u0161mo. \u0160iuo po\u017ei\u016briu straipsnyje vartojamos prisotinimo, rezonanso ir entropijos s\u0105vokos n\u0117ra tiesioginis Bolcmano statistikos perk\u0117limas \u012f finans\u0173 rinkas, bet fenomenologin\u0117s priemon\u0117s, skirtos apra\u0161yti sistemos b\u016bsen\u0173 ir re\u017eim\u0173 kait\u0105.<\/p>\n

Tod\u0117l stochastinis ir deterministinis po\u017ei\u016briai \u010dia n\u0117ra prie\u0161pastatomi. Jie veikia skirtinguose apra\u0161ymo lygiuose ir yra komplementar\u016bs: stochastiniai metodai leid\u017eia fiksuoti triuk\u0161m\u0105 ir fluktuacijas, o FPT siekia identifikuoti vidinius strukt\u016brinius mechanizmus, padedan\u010dius atskirti simptomus (pvz., volatilumo augim\u0105) nuo pa\u010dios sistemos b\u016bkl\u0117s \u2013 prisotinimo ir perkaitimo.<\/p>\n

I\u0161vada: ekonomika yra biologin\u0117 sistema kitu masteliu<\/p>\n

\u017dvelgiant per medicinos ir fiziologijos prizm\u0119, finans\u0173 rinkos veikia pagal tas pa\u010dias universalias taisykles, kaip ir \u017emogaus organizmas. Rezonansas, prisotinimas, kompensaciniai mechanizmai, antrasis kv\u0117pavimas ir entropija n\u0117ra vien ekonominiai terminai \u2014 tai nat\u016bral\u016bs sistem\u0173 d\u0117sniai.<\/p>\n

Finansinio prisotinimo teorija suteikia rakt\u0105 \u0161iuos d\u0117snius atpa\u017einti ir suprasti. Ji parodo, kad finans\u0173 ciklai, u\u017euot buv\u0119 vien psichologiniai ar statistiniai, yra giliojo sisteminio elgesio i\u0161rai\u0161kos. Kaip medicinoje gebame prognozuoti patologij\u0173 pikus, taip ekonomikoje galime suprasti burbul\u0173 vir\u0161\u016bnes. Kaip fiziologijoje \u017einome, kad antrasis kv\u0117pavimas rei\u0161kia art\u0117jim\u0105 prie ribos, taip ir rinkoje galime \u012f\u017evelgti art\u0117jan\u010dio perdegimo \u017eenklus.<\/p>\n

Gamtos mokslai ir finansai \u010dia susitinka ne metafori\u0161kai, bet teori\u0161kai. \u0160iuo po\u017ei\u016briu ekonomin\u0119 sistem\u0105 galime suprasti kaip fiziologij\u0105 didesniu masteliu.<\/p>\n

Prof. Stasys Girdzijauskas (VU)
Prof. Dalia Giedrimien\u0117 (University of Connecticut)<\/p>\n

Prof. Vygintas Gontis (VU)
doktorantas K\u0119stutis Vai\u010dekauskas (LSMU)<\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

Pastaba. Straipsnio rengimo metu buvo naudotasi dirbtinio intelekto \u012frankiu (ChatGPT) kaip pagalbine priemone id\u0117j\u0173 i\u0161gryninimui, tarpdisciplinini\u0173 analogij\u0173 aptarimui ir teksto redakciniam sugludinimui. Visos pateiktos interpretacijos ir i\u0161vados yra autori\u0173 atsakomyb\u0117.<\/p>\n

\u00a0<\/a><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"Ekonomik\u0105 \u012fprasta nagrin\u0117ti kaip teorini\u0173 modeli\u0173, graf\u0173, formuli\u0173 ir statistini\u0173-procentini\u0173 rodikli\u0173 visum\u0105. Ta\u010diau pa\u017evelgus \u012f j\u0105 kaip \u012f…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":82611,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[17],"tags":[17660,81,248,1097,7791,37,39,36,38,40,7792,17662,23,17661,46],"class_list":{"0":"post-82610","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-verslas","8":"tag-biologija","9":"tag-business","10":"tag-ekonomika","11":"tag-finansai","12":"tag-finansinio-prisotinimo-teorija","13":"tag-lietuva","14":"tag-lietuviu","15":"tag-lithuania","16":"tag-lithuanian","17":"tag-lt","18":"tag-mokslas-ir-ekonomika","19":"tag-mokslo-pasiekimai","20":"tag-naujienos","21":"tag-ritmai","22":"tag-verslas"},"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/115888725879985622","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/82610","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=82610"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/82610\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/82611"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=82610"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=82610"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=82610"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}