www.registrucentras.lt\/masvert\/paieska-un<\/a> kiekvienas norintis jau gali pamatyti statini\u0173 mokestines vertes \u2013 tiek \u0161iuo metu galiojan\u010dias, tiek b\u016bsimas. Paskutin\u012f kart\u0105 statini\u0173 mokestin\u0117s vert\u0117s keit\u0117si 2021 met\u0173 sausio 1 d.<\/p>\n\u201e\u0160iuo metu galiojan\u010dios statini\u0173 mokestin\u0117s vert\u0117s\u00a0 gyventojams dar bus aktualios \u0161i\u0173 met\u0173 pabaigoje, kai Valstybinei mokes\u010di\u0173 inspekcijai reik\u0117s teikti deklaracijas u\u017e \u0161iuos metus. B\u016bsimos statini\u0173 mokestin\u0117s vert\u0117s bus reikalingos mokant NT mokes\u010dius ateityje\u201c, \u2013 akcentuoja K. Maksvytis ir primena, kad pagal \u012fsigaliosian\u010dius \u012fstatymo pakeitimus statini\u0173 mokestin\u0117s vert\u0117s keisis nebe kas penkerius metus, o kas trejus.<\/p>\n
Patikrinti savo turimo NT mokestin\u0119 vert\u0119 galima specialioje aplikacijoje Registr\u0173 centro svetain\u0117je \u2013 paie\u0161kai reikalingas NT objekto unikalus numeris, kur\u012f nesunkiai galima su\u017einoti atlikus NT objekto paie\u0161k\u0105 \u00a0pagal adres\u0105.<\/p>\n
Kaip keit\u0117si mokestin\u0117s vert\u0117s?<\/p>\n
Registr\u0173 centro vertintojai, atlik\u0119 visos \u0161alies NT masin\u012f vertinim\u0105, i\u0161 viso \u012fvertino 6,3 mln. NT objekt\u0173, kuri\u0173 preliminari vidutin\u0117 vert\u0117 siekia 196 mlrd. eur\u0173. I\u0161 j\u0173 tik statini\u0173 \u012fvertinta 3,7 mln. objekt\u0173, j\u0173 bendra vidutin\u0117 rinkos vert\u0117 siekia 147 mlrd. eur\u0173. Palyginti su ankstesniu mokestiniu laikotarpiu, t.y. 2021 m. sausio 1 diena, statini\u0173 vidutin\u0117 rinkos vert\u0117 i\u0161augo ma\u017edaug 90 procent\u0173.<\/p>\n
Per 5 met\u0173 laikotarp\u012f but\u0173 vert\u0117 i\u0161augo ma\u017edaug du kartus. Did\u017eiausias (apie 120 proc.) augimas fiksuojamas Palangos, Kauno miest\u0173 ir Bir\u0161tono savivaldyb\u0117se, ma\u017eiausias (apie 40-50 proc.) padid\u0117jimas matomas Kalvarijos, Kelm\u0117s, Jurbarko, Pakruojo, Joni\u0161kio, Skuodo rajon\u0173 ir Pag\u0117gi\u0173 savivaldyb\u0117se.<\/p>\n
Pana\u0161us bendras mokestin\u0117s vert\u0117s augimas stebimas ir gyvenam\u0173j\u0173 nam\u0173 segmente. \u010cia did\u017eiausias vert\u0117s augimas fiksuotas Neringos, Kauno miesto, Klaip\u0117dos rajono ir Bir\u0161tono savivaldyb\u0117se, ma\u017eiausias \u2013 Kalvarijos, Jurbarko, Kelm\u0117s,\u00a0 \u0160aki\u0173, Vilkavi\u0161kio ir Joni\u0161kio rajon\u0173 savivaldyb\u0117se.<\/p>\n
\u201eMokestini\u0173 ver\u010di\u0173 augimas tiesiogiai susij\u0119s su nekilnojamojo turto kain\u0173 augimu, kur\u012f pastaraisiais metais Lietuvoje l\u0117m\u0117 auganti paklausa, did\u0117jan\u010dios gyventoj\u0173 pajamos, palankios paskol\u0173 s\u0105lygos, infliacija, statyb\u0173 ka\u0161t\u0173 did\u0117jimas ir kiti veiksniai. D\u0117l vis\u0173 \u0161i\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 did\u017eiausias kain\u0173 augimas fiksuotas didmies\u010diuose, o regionuose \u2013 nuosaikesnis\u201c, \u2013 teigia Registr\u0173 centro Registr\u0173 tvarkymo direktorius K. Maksvytis.<\/p>\n
I\u0161 kit\u0173 NT grupi\u0173 administracini\u0173 ir gydymo statini\u0173 mokestin\u0117s vert\u0117s per 5 metus paaugo vidutini\u0161kai 87 proc., gara\u017e\u0173 \u2013 90 proc., kult\u016bros ir mokslo statini\u0173 \u2013 79 proc., poilsio ir sporto statiniai \u2013 104 proc., sod\u0173 pastatai \u2013 62 proc., komerciniai ir speciali\u0173j\u0173 paslaug\u0173 statiniai \u2013 70 procent\u0173.<\/p>\n
Kas yra nekilnojamojo turto masinis vertinimas?<\/p>\n
Masinis nekilnojamojo turto vertinimas \u2013 nekilnojamojo turto vertinimo b\u016bdas, kai, naudojant Nekilnojamojo turto registro, kit\u0173 valstyb\u0117s registr\u0173 ir valstyb\u0117s informacini\u0173 sistem\u0173 bei rinkos duomenis, taikant statistines duomen\u0173 analiz\u0117s ir vertinimo technologijas, sudaromi nekilnojamojo turto vidutin\u0117s rinkos vert\u0117s nustatymo modeliai, pagal kuriuos, vadovaujantis \u0161iuo \u012fstatymu, \u012fvertinami Nekilnojamojo turto kadastro objektai ir parengiama bendra tam tikros teritorijos masinio nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita.<\/p>\n
Nustatant vidutines rinkos vertes \u012ftakos turi statinio ir \u017eem\u0117s buvimo vieta, naudojimo paskirtis, kadastriniais matavimais u\u017efiksuoti ir Nekilnojamojo turto kadastre \u012fregistruoti kadastro duomenys bei kiti veiksniai. Ta\u010diau neatsi\u017evelgiama \u012f NT vert\u0117s padid\u0117jim\u0105 ar suma\u017e\u0117jim\u0105 d\u0117l laikino aplinkos pagerinimo ar pabloginimo, NT valdymo formos, naudojimo, valdymo ir disponavimo juo apribojim\u0173, suplanavimo, stiliaus, dizaino, vidaus apdailos ir kit\u0173 individuali\u0173 turto savybi\u0173.<\/p>\n
Masinio vertinimo b\u016bdas leid\u017eia per santykinai trump\u0105 laik\u0105, vienodais principais ir nedideliais ka\u0161tais \u012fvertinti didel\u012f turto objekt\u0173 kiek\u012f. Vidutin\u0117s rinkos vert\u0117s yra aktualios ne tik NT mokes\u010di\u0173 apskai\u010diavimui, bet ir gyventojams, pavyzd\u017eiui, \u012fgijus NT paveld\u0117jimo ar dovanojimo atveju privalomi mok\u0117ti mokes\u010diai apskai\u010diuojami remiantis vidutin\u0117mis rinkos vert\u0117mis. Vidutin\u0117s rinkos vert\u0117s taip pat naudojamos valstyb\u0117s valdomo turto pardavimo ir nuomos kainoms nustatyti; naudojamos sprend\u017eiant socialin\u0117s paramos suteikimo klausimus; j\u0173 pagrindu nustatomi regionai, kuriuose teikiama finansin\u0117 paskata jaunoms \u0161eimoms, \u012fsigyjan\u010dioms pirm\u0105j\u012f b\u016bst\u0105.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"But\u0173, gyvenam\u0173j\u0173 nam\u0173 ir kit\u0173 statini\u0173 savininkai jau gali su\u017einoti b\u016bsimas savo valdomo nekilnojamojo turto (NT) mokestines vertes.…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":8324,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[6],"tags":[25,30,31,34,35,24,32,33,37,39,36,38,40,65,23,22,2050,28,29,26,27],"class_list":{"0":"post-8323","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-antrastes","8":"tag-antrastes","9":"tag-breaking-news","10":"tag-breakingnews","11":"tag-featured-news","12":"tag-featurednews","13":"tag-headlines","14":"tag-latest-news","15":"tag-latestnews","16":"tag-lietuva","17":"tag-lietuviu","18":"tag-lithuania","19":"tag-lithuanian","20":"tag-lt","21":"tag-naujiena","22":"tag-naujienos","23":"tag-news","24":"tag-nt","25":"tag-populiariausios-naujienos","26":"tag-populiariausiosnaujienos","27":"tag-top-stories","28":"tag-topstories"},"share_on_mastodon":{"url":"","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/8323","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=8323"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/8323\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/8324"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=8323"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=8323"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=8323"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}