Europos Komisijos Skaitmenin\u0117s ekonomikos ir visuomen\u0117s indekso (DESI) duomenimis, vertinant bendr\u0105 DI naudojim\u0105 \u012fmon\u0117se, Estija 2025 m. pasiek\u0117 13,9 proc. ir vir\u0161ijo Europos S\u0105jungos (ES) vidurk\u012f (13,5 proc.). Tuo metu Lietuvoje ir Latvijoje \u0161is rodiklis siekia po 8,8 proc. ir \u0161ios \u0161alys atsiduria beveik s\u0105ra\u0161o gale.<\/p>\n
Skirtumas dar ry\u0161kesnis \u017evelgiant \u012f ES lyderius: Danijoje DI naudoja 27,6 proc. \u012fmoni\u0173, \u0160vedijoje \u2013 25,1 proc., Belgijoje \u2013 24,7 proc., Suomijoje \u2013 24,4 proc. Tai rodo ne tik technologin\u012f atotr\u016bk\u012f, bet ir skirting\u0105 geb\u0117jim\u0105 DI sprendimus diegti sistemi\u0161kai ir pla\u010diu mastu.<\/p>\n
Did\u017eiausias Baltijos regiono butelio kaklelis i\u0161ry\u0161k\u0117ja smulki\u0173 ir vidutini\u0173 versl\u0173 (SVV) segmente. 2025 m. Estijoje DI naudojo 13,3 proc. SVV, Latvijoje \u0161is rodiklis siek\u0117 8,2 proc., Lietuvoje \u2013 8 proc., kai ES lyderiai SVV segmente jau pasiek\u0119 daugiau nei penktadal\u012f \u012fmoni\u0173.<\/p>\n
Tai svarbu, nes b\u016btent SVV yra Baltijos \u0161ali\u0173 ekonomikos stuburas, o DI transformacija tampa ekonomi\u0161kai reik\u0161minga tik tuomet, kai sprendimai i\u0161 pavieni\u0173 eksperiment\u0173 ir izoliuot\u0173 iniciatyv\u0173 pereina \u012f kasdienius verslo procesus.<\/p>\n
\u0160i\u0105 tendencij\u0105 patvirtina ir \u201eCitadele\u201c u\u017esakymu 2025 m. IV ketvirt\u012f tyrim\u0173 agent\u016bros \u201eNorstat\u201c atlikta Baltijos \u0161ali\u0173 verslo apklausa. Ji parod\u0117, kad \u0161iandien verslai pirmiausia investuoja \u012f darbuotoj\u0173 kompetencijas (29 proc.) bei produktyvum\u0105 ir efektyvum\u0105 (24 proc.), o investicijos \u012f DI sprendimus kol kas n\u0117ra tarp prioritet\u0173 \u2013 jas kaip pagrindin\u0119 krypt\u012f \u012fvardija tik 12,2 proc. \u012fmoni\u0173, daugiausia smulki\u0173 ir vidutini\u0173. Tai dar kart\u0105 rodo, kad nors susidom\u0117jimas DI auga, real\u016bs sprendimai vis dar da\u017enai atidedami, vertinant rizikas ir ie\u0161kant ai\u0161kesn\u0117s gr\u0105\u017eos logikos.<\/p>\n
Toliau nagrin\u0117jant DESI duomenis dideli\u0173 \u012fmoni\u0173 segmente, DI naudojimas Baltijos \u0161alyse didesnis, ta\u010diau ir \u010dia atsiskleid\u017eia mastelio problema. 2025 m. Estijoje DI naudojo 39 proc. dideli\u0173 \u012fmoni\u0173, Latvijoje \u2013 33,3 proc., Lietuvoje \u2013 31,2 proc., kai ES vidurkis siekia 41,2 proc. Lyderi\u0173 atotr\u016bkis dar ry\u0161kesnis \u2013 Suomijoje DI taiko daugiau nei 70 proc. dideli\u0173 \u012fmoni\u0173. Tai signalizuoja, kad Baltijos regione DI da\u017enai lieka pavieni\u0173 iniciatyv\u0173 lygmenyje, o ne pereina \u012f nuosekl\u0173 jo sprendim\u0173 diegim\u0105.<\/p>\n
Praktika rodo, kad did\u017eiausia DI nauda atsiskleid\u017eia tuomet, kai jis tampa integruota kasdien\u0117s veiklos dalimi. Bank\u0173 sektoriuje tai jau vyksta. \u201eCitadele\u201c DI sprendimus taiko beveik visose pagrindin\u0117se veiklos srityse \u2013 nuo kredito analiz\u0117s, draudimo ir lizingo paslaug\u0173 iki klient\u0173 aptarnavimo. Automatizacija ir DI perima rutinines u\u017eduotis, pavyzd\u017eiui, banko virtuali pokalbi\u0173 asistent\u0117 \u201eAdel\u0117\u201c \u0161iandien atsako \u012f ma\u017edaug 80 proc. klient\u0173 u\u017eklaus\u0173. Tai leid\u017eia specialistams koncentruotis \u012f sud\u0117tingesnes situacijas, kur reikalingas individualus sprendimas ir \u017emogi\u0161kas kontaktas.<\/p>\n
Svarbu atkreipti d\u0117mes\u012f, kad Lietuvoje jau formuojasi stipri DI k\u016br\u0117j\u0173 ekosistema. K\u0105 tik prie Lietuvos vienaragi\u0173 prisijung\u0119s \u201eCast AI\u201c, kurio veikla paremta DI, yra ai\u0161kus signalas, kad \u0161alyje turime kompetencij\u0173 kurti globaliai konkurencingus DI sprendimus. Tai leid\u017eia kalb\u0117ti ne tik apie jo diegim\u0105, bet ir apie galimyb\u0119 Lietuvai i\u0161auginti dar ne vien\u0105 \u0161ios srities technologij\u0173 lyder\u012f.<\/p>\n
Vis d\u0117lto iki 2030 met\u0173 Baltijos \u0161alims svarbiausias taps klausimas, ar jis bus diegiamas pla\u010diai ir kryptingai. Kaip rodo kit\u0173 \u0161ali\u0173 praktika, tam reikalingas ir valstyb\u0117s ind\u0117lis \u2013 stabilus ir ilgametis DI diegimo finansavimas SVV, orientuotas \u012f realias integracijas, o ne vien mokymus.<\/p>\n
Taip pat reikalingi ai\u0161k\u016bs ir lengvai pritaikomi DI sprendim\u0173 modeliai pagal atskirus sektorius, kad \u012fmon\u0117s gal\u0117t\u0173 remtis jau patikrintais scenarijais, o ne kiekvien\u0105 kart\u0105 prad\u0117ti nuo nulio. Ne ma\u017eiau svarbi ir talent\u0173 pasi\u016bla \u2013 b\u016btent \u017emoni\u0173, geban\u010di\u0173 dirbti su duomenimis, diegti DI sprendimus ir juos pritaikyti konkre\u010diuose verslo procesuose, tr\u016bkumas \u0161iandien da\u017enai tampa didesne kli\u016btimi nei pati technologija. Galiausiai, verslui b\u016btinas didesnis ai\u0161kumas d\u0117l saugumo, atitikties ir atsakomyb\u0117s, nes b\u016btent \u0161is neapibr\u0117\u017etumas da\u017enai stabdo sprendim\u0105 investuoti.<\/p>\n