{"id":83930,"date":"2026-01-15T03:59:11","date_gmt":"2026-01-15T03:59:11","guid":{"rendered":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/83930\/"},"modified":"2026-01-15T03:59:11","modified_gmt":"2026-01-15T03:59:11","slug":"baltijos-salyse-sumazejo-neatsakingo-skolinimosi-rizika-bet-daugeja-kitu-issukiu","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/83930\/","title":{"rendered":"Baltijos \u0161alyse suma\u017e\u0117jo neatsakingo skolinimosi rizika, bet daug\u0117ja kit\u0173 i\u0161\u0161\u016bki\u0173"},"content":{"rendered":"

Latvijoje ir Estijoje skepti\u0161k\u0173 nuotaik\u0173 daugiau<\/p>\n

Eimantas Palionis, \u201eGF banko\u201c Rizikos valdymo departamento direktorius, sako, kad pozityvesnis Lietuvos respondent\u0173 vertinimas gali b\u016bti susij\u0119s su veiksminga sektoriaus prie\u017ei\u016bra ir ger\u0117jan\u010dia vartotoj\u0173 patirtimi. <\/p>\n

\u201eLatvijoje ir Estijoje skepti\u0161k\u0173 nuostat\u0173 \u0161iek tiek daugiau. Tam \u012ftakos gali tur\u0117ti ir bendra ekonomin\u0117 situacija bei visuomen\u0117s nuotaikos \u0161iose \u0161alyse\u201c, \u2013 priduria jis.<\/p>\n

Lietuvos gyventojai palankiau vertina ir vartojimo paskol\u0173 rinkos brand\u0105 bei reguliavim\u0105. Teiginiui, kad \u0161i rinka atitinka Vakar\u0173 Europos standartus, pritaria 41\u00a0proc. lietuvi\u0173, 36\u00a0proc. latvi\u0173 ir 40\u00a0proc. est\u0173. Prie\u0161ingos nuomon\u0117s laikosi atitinkamai 23\u00a0proc., 33\u00a0proc. ir 36\u00a0proc. respondent\u0173.<\/p>\n

Pasak E. Palionio, ry\u0161kiausi poky\u010diai visose Baltijos \u0161alyse matomi vertinant procesus per ilgesn\u0119 laiko perspektyv\u0105. <\/p>\n

\u201eDid\u017eioji dalis 40 met\u0173 ir vyresni\u0173 respondent\u0173, prisimenan\u010di\u0173 skolinimosi procesus prie\u0161 20 met\u0173 \u2013 tiek \u201eGF bankas<\/a>\u201c veikia vartojimo kredit\u0173 rinkoje \u2013 pripa\u017e\u012fsta, kad vartojimo paskol\u0173 suteikimas tapo gerokai patogesnis ir atsakingesnis. Pastaruosius du de\u0161imtme\u010dius grie\u017et\u0117j\u0119s reguliavimas reik\u0161mingai suma\u017eino neatsakingo skolinimosi rizik\u0105\u201c, \u2013 teigia jis.<\/p>\n

\"Eimantas <\/p>\n

Nemokumo rodikliai gr\u012f\u017eo \u012f \u017eem\u0105 lyg\u012f<\/p>\n

Klient\u0173 nemokumo rodikliai per pastaruosius 20 met\u0173 taip pat i\u0161 esm\u0117s ma\u017e\u0117jo.<\/p>\n

\u201eAuk\u0161\u010diausias klient\u0173 nemokumo lygis buvo fiksuotas 2008 met\u0173 finans\u0173 kriz\u0117s metu \u2013 tuomet v\u0117luota gr\u0105\u017einti iki 10 proc. proc. paskol\u0173. Po kriz\u0117s rizika nuosekliai ma\u017e\u0117jo ir 2018 metais pasiek\u0117 \u017eemiausi\u0105 lyg\u012f. Tam \u012ftakos tur\u0117jo spartus ekonomikos augimas, euro \u012fvedimas bei Lietuvos banko \u012fdiegtos atsakingo skolinimo taisykl\u0117s\u201c, \u2013 pa\u017eymi \u201eGF banko\u201c atstovas.<\/p>\n

Pandemijos laikotarpiu nemokumo lygis i\u0161liko stabilus d\u0117l valstyb\u0117s pagalbos priemoni\u0173 \u2013 laikino paskol\u0173 gr\u0105\u017einimo sustabdymo ar atid\u0117jimo. Naujas \u0161uolis fiksuotas 2022 metais, kai nam\u0173 \u016bkius paveik\u0117 energetikos kriz\u0117, infliacija ir spar\u010diai augusios pal\u016bkan\u0173 normos.<\/p>\n

\u201ePastaraisiais metais, ma\u017e\u0117jant infliacijai ir augant realiosioms pajamoms, nemokumo rodikliai v\u0117l gr\u012f\u017eo \u012f \u017eemesn\u012f lyg\u012f. \u0160iuo metu esame geroje ekonominio ciklo faz\u0117je\u201c, \u2013 pa\u017eymi E. Palionis.<\/p>\n

Did\u017eiausias i\u0161\u0161\u016bkis \u2013 finansinis suk\u010diavimas<\/p>\n

Did\u017eiausi\u0105 nerim\u0105 ekspertui \u0161iuo metu kelia augan\u010dios finansinio suk\u010diavimo rizikos.<\/p>\n

\u201eSuk\u010diavimo schemos tampa vis sud\u0117tingesn\u0117s ir tiesiogiai veikia visuomen\u0117s pasitik\u0117jim\u0105 finans\u0173 sektoriumi\u201c, \u2013 pabr\u0117\u017eia jis. <\/p>\n

Be jau \u012fprast\u0173 telefoninio, investicinio ar romantinio suk\u010diavimo atvej\u0173, vis da\u017eniau pasitaiko sud\u0117tingesni\u0173 schem\u0173. Ypa\u010d plinta socialin\u0117s in\u017einerijos atakos, kai suk\u010diai \u012ftikina pa\u010dius klientus paimti paskolas.<\/p>\n

\u201eTokiais atvejais naudojamas psichologinis spaudimas, kuriamas skubos jausmas ar grasinimai. \u017dmogus fakti\u0161kai tampa suk\u010diavimo \u012frankiu, nors klientai visada \u012fsp\u0117jami, kad paskol\u0105 gr\u0105\u017einti prival\u0117s tas, kas pasira\u0161o sutart\u012f\u201c, \u2013 atkreipia d\u0117mes\u012f E.\u00a0Palionis.<\/p>\n

Tuo tarpu finans\u0173 \u012fstaigos susiduria su dokument\u0173 ir pajam\u0173 klastojimu. Suk\u010diai pasitelkia pa\u017eangias vaizdo redagavimo technologijas, klastoja pa\u017eymas ir banko s\u0105skait\u0173 i\u0161ra\u0161us. Pasak E.\u00a0Palionio, tai skatina finans\u0173 \u012fstaigas nuolat tobulinti patikros sistemas ir stiprinti dokument\u0173 autenti\u0161kumo vertinim\u0105. <\/p>\n

\u201eSuk\u010diavimo rizika palie\u010dia abi puses \u2013 ir gyventojus, ir finans\u0173 \u012fstaigas. Bankai investuoja \u012f pa\u017eangius technologinius sprendimus, rizikos vertinimo modelius ir klient\u0173 \u0161vietim\u0105. Nors lengvo sprendimo n\u0117ra, bendros bank\u0173, \u017einiasklaidos ir valstyb\u0117s institucij\u0173 pastangos bei gyventoj\u0173 budrumas gali gerokai apsunkinti suk\u010di\u0173 veikl\u0105\u201c, \u2013 apibendrina E. Palionis. <\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"Latvijoje ir Estijoje skepti\u0161k\u0173 nuotaik\u0173 daugiau Eimantas Palionis, \u201eGF banko\u201c Rizikos valdymo departamento direktorius, sako, kad pozityvesnis Lietuvos…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":83931,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[17],"tags":[81,14421,37,39,36,38,40,17828,1473,46],"class_list":{"0":"post-83930","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-verslas","8":"tag-business","9":"tag-gf-bankas","10":"tag-lietuva","11":"tag-lietuviu","12":"tag-lithuania","13":"tag-lithuanian","14":"tag-lt","15":"tag-nemokumas","16":"tag-paskolos","17":"tag-verslas"},"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/115897117106222417","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/83930","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=83930"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/83930\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/83931"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=83930"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=83930"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=83930"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}