{"id":83936,"date":"2026-01-15T04:24:11","date_gmt":"2026-01-15T04:24:11","guid":{"rendered":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/83936\/"},"modified":"2026-01-15T04:24:11","modified_gmt":"2026-01-15T04:24:11","slug":"kasparas-vasiliauskas-nasumo-raidos-letejimas-lietuvoje","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/83936\/","title":{"rendered":"Kasparas Vasiliauskas. Na\u0161umo raidos l\u0117t\u0117jimas Lietuvoje"},"content":{"rendered":"

Siekiant pagr\u012fsti ar atmesti \u0161iuos nuog\u0105stavimus, \u0161iame komentare analizuojama, kokie veiksniai l\u0117m\u0117 pastarojo laikotarpio na\u0161umo kilimo sul\u0117t\u0117jim\u0105 ir kokios yra na\u0161umo raidos Lietuvoje perspektyvos.<\/p>\n

\"\u0160altiniai: <\/p>\n

Ekonomin\u0117je literat\u016broje na\u0161umo poky\u010diai paprastai skirstomi \u012f strukt\u016brinius veiksnius ir ciklinius veiksnius. Strukt\u016briniai veiksniai apibr\u0117\u017eia ekonomikos potencial\u0105 ir yra susij\u0119 su pagrindini\u0173 gamybos veiksni\u0173 \u2013 darbo ir kapitalo \u2013 raida, j\u0173 kokybe ir panaudojimo efektyvumu, o ciklinius veiksnius daugiausia veikia visumin\u0117 paklausa. Vis d\u0117lto \u0161is atskyrimas yra tik santykinis. Kadangi ilgasis laikotarpis t\u0117ra trump\u0173 laikotarpi\u0173 seka, ciklin\u0117 aplinka daro tiesiogin\u012f ir reik\u0161ming\u0105 poveik\u012f strukt\u016briniam ekonomikos pagrindui. Tai ai\u0161kiai galima iliustruoti gamyklos pavyzd\u017eiu: turima \u012franga, darbuotojai bei j\u0173 \u012fg\u016bd\u017eiai ir gamybos organizavimo procesai rodo strukt\u016brin\u012f gamyklos paj\u0117gum\u0105 pagaminti kuo daugiau auk\u0161tesn\u0117s kokyb\u0117s produkcijos, o u\u017esakym\u0173 skai\u010dius \u2013 ciklin\u0119 gamyklos gamini\u0173 paklaus\u0105. Jei gamykla ilg\u0105 laik\u0105 dirba negaudama pakankamai u\u017esakym\u0173, vadovai atideda \u012frangos atnaujinim\u0105, ma\u017eindami investicijas ir darbuotoj\u0173 skai\u010di\u0173. D\u0117l to gamybos linijos pama\u017eu pasensta, o pati gamykla ilgainiui praranda geb\u0117jim\u0105 efektyviai ir kokybi\u0161kai gaminti (tokia situacija, kai laikinas paklausos suma\u017e\u0117jimas u\u017esit\u0119sia ir tai i\u0161 l\u0117to ma\u017eina gamybos potencial\u0105, vadinama neigiama histereze. I\u0161samiai histerez\u0117s rei\u0161kin\u012f paai\u0161kina Cerra, V., Fatas, A ir Saxena Sweta, C. (2020). Hysterisis and Business Cycles. IMF Working Paper 20\/73, prieinama \u010dia<\/a>).<\/p>\n

Remiantis tokiu na\u0161umo kaitos veiksni\u0173 i\u0161skaidymu, atlikta analiz\u0117 (pagr\u012fsta ECB teminio straipsnio (prieinamas \u010dia<\/a>) intarpe Measuring TFP growth and its contribution to labour productivity growth: the importance of accounting for capacity utilisation pateikta metodika) rodo, kad did\u017eioji dalis na\u0161umo augimo sul\u0117t\u0117jimo pastaraisiais metais daugiausia buvo nulemta ciklini\u0173 veiksni\u0173 (\u017er. 2 pav.). \u0160iuo laikotarpiu Lietuvos, kaip ir visos Europos, ekonomika patyr\u0117 daugyb\u0119 sukr\u0117tim\u0173 \u2013 rusijos karin\u0117 invazija \u012f Ukrain\u0105, energijos kain\u0173 sukr\u0117timas ir po jo sekusi grie\u017et\u0117janti pinig\u0173 politika bei reik\u0161mingai i\u0161aug\u0119s neapibr\u0117\u017etumas. \u0160i\u0173 veiksni\u0173 visuma slopino ciklin\u012f ekonomikos aktyvum\u0105 \u2013 Lietuvos eksportuotoj\u0173 u\u017esienio paklausa nedid\u0117jo taip, kaip anks\u010diau buvo \u012fprasta ir kaip eksportuotojai gal\u0117jo tik\u0117tis (\u017er. 3 pav.). \u012e vidaus rink\u0105 orientuoti gamintojai ir paslaug\u0173 teik\u0117jai taip pat susid\u016br\u0117 su ma\u017eesne nei \u012fprasta paklausa d\u0117l l\u0117\u010diau augusio vartojimo. Ir nors buvo sektori\u0173, kuri\u0173 pastar\u0173j\u0173 met\u0173 negandos nepaliet\u0117 (statybos sektoriaus darb\u0173 apimtis did\u0117jo d\u0117l reik\u0161mingai i\u0161augusi\u0173 investicij\u0173, informacini\u0173 technologij\u0173 sektoriaus \u2013 d\u0117l spar\u010dios pl\u0117tros u\u017esienio rinkose), ta\u010diau did\u017eiosios dalies sektori\u0173 paklausa suma\u017e\u0117jo.<\/p>\n

\"\u0160altiniai: <\/p>\n

Suma\u017e\u0117jusi paklausa dar\u0117 \u012ftak\u0105 sumenkusiam gamybos veiksni\u0173 panaudojimui \u2013 tiek \u012fmoni\u0173 gamybos priemon\u0117s (kapitalas) buvo ma\u017eiau \u012fveiklintos, tiek patys darbuotojai ma\u017eiau dirbo. Vis d\u0117lto darbuotoj\u0173 skai\u010dius nebuvo ma\u017einamas, investicijos taip pat nema\u017e\u0117jo. Tokia elgsena rod\u0117, kad \u012fmon\u0117s traktavo situacij\u0105 kaip laikin\u0105: esant darbo j\u0117gos tr\u016bkumui, darbuotoj\u0173 atsisakyti nenor\u0117ta, o investicij\u0173 atid\u0117jimas b\u016bt\u0173 dar\u0119s neigiam\u0105 \u012ftak\u0105 konkurencingumui atsigavus paklausai. Ta\u010diau tokia situacija rei\u0161k\u0117, kad aritmeti\u0161kai na\u0161umas ma\u017e\u0117jo \u2013 tam pa\u010diam darbuotoj\u0173 skai\u010diui ir dirbt\u0173 valand\u0173 skai\u010diui teko ma\u017eesn\u0117 sukuriama prid\u0117tin\u0117 vert\u0117.<\/p>\n

2024 m. pama\u017eu atsigaunant paklausai, vis daugiau gamybos paj\u0117gum\u0173 buvo \u012fveiklinama, o tai l\u0117m\u0117 atsitiesian\u010di\u0105 prid\u0117tin\u0119 vert\u0119 ir atitinkamai nuosekliai atsigaunant\u012f na\u0161um\u0105. Naujausios Lietuvos banko prognoz\u0117s rodo, kad 2025 m. pabaigoje ir 2026\u20132027 m. ciklin\u0117 situacija tur\u0117t\u0173 b\u016bti palanki ir pama\u017eu art\u0117ti prie gamybos potencialo, o tai darys teigiam\u0105 \u012ftak\u0105 na\u0161umui. 2025\u20132027 m. vidutinis metinis na\u0161umo augimas tur\u0117t\u0173 siekti apie 3 proc. ir i\u0161 esm\u0117s atitikti ilgalaik\u012f augimo temp\u0105, steb\u0117t\u0105 nuo 2011 m.<\/p>\n

Taigi, pastar\u0173j\u0173 met\u0173 na\u0161umo raidos sul\u0117t\u0117jimas daugiausia buvo nulemtas ciklini\u0173 veiksni\u0173, o prielaid\u0173 manyti, kad artimiausiu metu cikliniai veiksniai darys poveik\u012f strukt\u016briniam na\u0161umo raidos suma\u017e\u0117jimui, \u0161iuo metu n\u0117ra.<\/p>\n

Nors artimiausiu metu ciklin\u0117 aplinka bus palanki na\u0161umo raidai, vertinant ateities na\u0161umo augimo perspektyvas, taip pat svarbu \u012fvertinti strukt\u016brini\u0173 na\u0161umo veiksni\u0173 b\u016bkl\u0119, o ypa\u010d bendro gamybos veiksni\u0173 na\u0161umo (BGVN) (angl. total factor productivity) raid\u0105. BGVN rodikliu matuojama ta na\u0161umo dalis, kurios negalima paai\u0161kinti vien kapitalo ir darbo j\u0117gos poky\u010diais, tod\u0117l BGVN rodiklis parodo ekonomikos geb\u0117jim\u0105 efektyviai panaudoti turimus i\u0161teklius. \u0160\u012f efektyvum\u0105 lemia daugialypiai veiksniai \u2013 vadybin\u0117 kompetencija, \u017emogi\u0161kojo kapitalo b\u016bkl\u0117, vie\u0161osios infrastrukt\u016bros kokyb\u0117, inovacij\u0173 lygis, institucij\u0173 veiksmingumas ir kiti. D\u0117l to BGVN rodiklis da\u017enai laikomas apibendrinan\u010diu matu, parodan\u010diu ilgalaik\u0119 ekonomikos na\u0161umo pa\u017eang\u0105, kuri\u0105 lemia ne tik didesni i\u0161tekliai, bet ir efektyvesnis j\u0173 panaudojimas.<\/p>\n

Istori\u0161kai Lietuvoje BGVN spar\u010diai kilo, ta\u010diau, pragyvenimo lygiui art\u0117jant prie ES vidurkio, jo dinamika nat\u016braliai l\u0117t\u0117jo (\u017er. 4 pav.). Pama\u017eu ger\u0117jant institucinei aplinkai, per\u0117mus Vakar\u0173 \u012fmoni\u0173 valdysen\u0105, prad\u0117jus pl\u0117toti modernias gamybos technologijas ir optimizavus gamybos procesus, lengvai pasiekiami BGVN didinimo vaisiai buvo i\u0161 l\u0117to nuskinami, o tolesnis augimas tapo vis sud\u0117tingesnis, prireik\u0117 didesni\u0173 pastang\u0173 ir inovacij\u0173. 2022\u20132024 m. buvo stebima netgi neigiama BGVN raida. Vis d\u0117lto dabartinio BGVN kritimo nereik\u0117t\u0173 sureik\u0161minti \u2013 BGVN, kaip ir bendrasis darbo na\u0161umas, Lietuvoje yra gana cikli\u0161kas rodiklis (\u017er. 5 pav.).<\/p>\n

\"\u0160altiniai: <\/p>\n

Cikli\u0161k\u0105 BGVN dinamik\u0105 i\u0161 dalies paai\u0161kina oland\u0173 ekonomisto Petruso Verdoorno d\u0117snis, teigiantis, kad didesn\u0117 paklausa ir gamybos apimtis skatina technologin\u0119 pa\u017eang\u0105 ir atitinkamai na\u0161umo augim\u0105. Remiantis \u0161iuo d\u0117sniu, kai ekonomika veikia didel\u0117s paklausos aplinkoje, \u012fmoni\u0173 gamybos procesai pama\u017eu tampa efektyvesni: darbuotoj\u0173 \u012fg\u016bd\u017eiai ger\u0117ja d\u0117l patirtinio mokymosi (mokymosi darant) (angl. learning by doing) proces\u0173, \u012fmon\u0117s, siekdamos patenkinti i\u0161augusi\u0105 paklaus\u0105, grei\u010diau priima vadybinius sprendimus, diegia technologinius ir organizacinius tobulinimo procesus, efektyvina logistik\u0105. D\u0117l to na\u0161umas kyla ne tik d\u0117l geresnio s\u0105naud\u0173 paskirstymo, bet ir d\u0117l realiojo efektyvumo prieaugio, kur\u012f generuoja didel\u0117 paklausa.<\/p>\n

Tai leid\u017eia manyti, kad, ger\u0117jant ciklinei situacijai Lietuvoje, BGVN v\u0117l tur\u0117t\u0173 prad\u0117ti atsitiesti. Vis d\u0117lto svarbu valdyti l\u016bkes\u010dius. Tik\u0117tis, kad BGVN augimas sugr\u012f\u0161 \u012f itin spart\u0173 2000\u20132007 m. temp\u0105, nereik\u0117t\u0173. Lietuvai vis labiau priart\u0117jus prie ES vidurkio, lengviausi na\u0161umo didinimo b\u016bdai jau yra panaudoti, tod\u0117l nat\u016bralu, kad ateityje na\u0161umas kils nuosaikiau. Ta\u010diau tai n\u0117ra neigiama \u017einia. Prie\u0161ingai, tai rodo, kad Lietuvos ekonomika<\/a> pasiek\u0117 brandesn\u012f pl\u0117tros etap\u0105, kai tolesn\u0117 pa\u017eanga priklauso nebe nuo mechaninio vijimosi, o nuo geb\u0117jimo kurti didesn\u0119 prid\u0117tin\u0119 vert\u0119, diegti inovacijas ir didinti ekonomikos efektyvum\u0105.<\/p>\n

Ekonomin\u0117 branda rei\u0161kia ne tik pasiekt\u0105 pa\u017eang\u0105, bet ir didesn\u0119 atsakomyb\u0119. \u0160iuo metu n\u0117ra po\u017eymi\u0173, kad Lietuvos ekonomika susidurt\u0173 su sistemin\u0117mis problemomis, ta\u010diau ilgainiui augimui palaikyti nei\u0161vengiamai prireiks sud\u0117tingesni\u0173 sprendim\u0173. Sumenk\u0119s konkurencingumas<\/a> ir atitinkamai l\u0117tesnis augimas apsunkint\u0173 galimybes finansuoti ilgalaikius i\u0161\u0161\u016bkius, susijusius su visuomen\u0117s sen\u0117jimu, vie\u0161\u0173j\u0173 paslaug\u0173 poreikiu ir gyvenimo kokyb\u0117s palaikymu. Tod\u0117l, nors dabartin\u0117 situacija teb\u0117ra palanki, b\u016btent brand\u017eios ekonomikos etape tampa ypa\u010d svarbu u\u017etikrinti, kad ciklinis sul\u0117t\u0117jimas b\u016bt\u0173 laikinas, o strukt\u016briniai veiksniai did\u0117t\u0173 pakankamai tam, kad b\u016bt\u0173 kuriamos prielaidos tvariai gerovei ir ateities poreikiams finansuoti.<\/p>\n

Kasparas Vasiliauskas yra Lietuvos banko Ekonomikos departamento Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnysis ekonomistas.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"Siekiant pagr\u012fsti ar atmesti \u0161iuos nuog\u0105stavimus, \u0161iame komentare analizuojama, kokie veiksniai l\u0117m\u0117 pastarojo laikotarpio na\u0161umo kilimo sul\u0117t\u0117jim\u0105 ir…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":83937,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[17],"tags":[81,3416,6125,37,39,4474,36,38,40,17830,46,3358],"class_list":{"0":"post-83936","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-verslas","8":"tag-business","9":"tag-ekonomikos-augimas","10":"tag-konkurencingumas","11":"tag-lietuva","12":"tag-lietuviu","13":"tag-lietuvos-ekonomika","14":"tag-lithuania","15":"tag-lithuanian","16":"tag-lt","17":"tag-nasumas","18":"tag-verslas","19":"tag-verslo-nuomones"},"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/115897215403761376","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/83936","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=83936"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/83936\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/83937"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=83936"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=83936"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=83936"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}