{"id":8434,"date":"2025-10-01T16:12:30","date_gmt":"2025-10-01T16:12:30","guid":{"rendered":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/8434\/"},"modified":"2025-10-01T16:12:30","modified_gmt":"2025-10-01T16:12:30","slug":"gal-ir-esmine-dabarties-zmogu-istikusi-katastrofa-vietos-erdveje-praradimas-nuolatiniai-pokalbiai-su-profesore","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/8434\/","title":{"rendered":"\u201eGal ir esmin\u0117 dabarties \u017emog\u0173 i\u0161tikusi katastrofa \u2013 vietos erdv\u0117je praradimas.\u201c Nuolatiniai pokalbiai su Profesore"},"content":{"rendered":"

Prie\u0161 kelerius metus \u201eBernardinai.lt\u201c spausdino mano \u012fsivaizduojamus pokalbius su Profesore VIKTORIJA DAUJOTYTE. Pasirod\u017eius publikacijai ra\u0161iau juos ir toliau. Dabar, galvodamas apie Profesor\u0117s gra\u017e\u0173 jubiliej\u0173, keturis darsyk atsiver\u010diu \u2013 tokiu b\u016bdu ginu ir monolog\u0105, ir dialog\u0105.<\/p>\n

Viktorija Daujotyt\u0117: Gal ir esmin\u0117 dabarties \u017emog\u0173 i\u0161tikusi katastrofa \u2013 vietos erdv\u0117je praradimas. Gal labiausiai tai galima pajusti i\u0161 to, kad beveik neb\u0117ra vaik\u0161\u010diojan\u010di\u0173 \u017emoni\u0173. Savo vietos erdv\u0117je \u017emogus yra sta\u010dias, p\u0117s\u010dias, bent jau didel\u0119 laiko dal\u012f. Dabarties \u017emogus va\u017eiuoja, yra va\u017eiuotas jau savo jausena. Per laukus, parug\u0117m neb\u0117ra tak\u0173, kurie vest\u0173 pas gyvul\u012f, \u012f dirv\u0105, kur kas pas\u0117ta, auga. Prie med\u017eio, \u012f kur\u012f \u012fkelta koplyt\u0117l\u0117. Prie kry\u017eiaus. Neb\u0117ra l\u0117to art\u0117jimo poj\u016b\u010dio, kaip einant \u012f kapines, savaiminio pasirengimo, susikaupimo (\u201eLaisvojo m\u0105stymo proper\u0161os: (es\u0117)\u201c, Vilnius, \u201eTyto alba\u201c, 2012, p. 21).<\/p>\n

Stepas Eitminavi\u010dius: Mano laimei, Utena yra toks miestas, kad galiu jame ne va\u017eiuoti, bet eiti. Tad ir \u010dia yra mano takai, keliukai. Kelias \u012f bibliotek\u0105 per Vy\u017euonos park\u0105: pasuku nuo m\u016bs\u0173 daugiaauk\u0161\u010dio kair\u0117n, dar mane lydi Uten\u0117l\u0117, po to pasitinka vover\u0117s, geniai, Vy\u017euona ir labai daug \u017ealumos.<\/p>\n

K\u0105 a\u0161 dabar darau? Stengiuosi parodyti, kad nedideliame mieste galima sukurti vaik\u0161\u010diojan\u010dio asmens gyvenim\u0105. Tai ne tas pat kaip kaime, bet ir ne Vilnius ar Kaunas. Dar pagalvoju: gal mes nenorime tur\u0117ti savo tak\u0173, takeli\u0173, kad ma\u0161ina jau m\u016bs\u0173 kelrodis, m\u016bs\u0173 \u0161eimos narys. Juokas tiktai: iki parduotuv\u0117s trys \u0161imtai metr\u0173, o \u017emogus lekia ma\u0161ina. Juk ne tie laikai, kai tur\u0117ti automobil\u012f buvo presti\u017eo, storos pinigin\u0117s \u017eenklas, dabar kas kita: matyt, tingime pajud\u0117ti, tingime be jokio tikslo \u017ei\u016br\u0117ti \u012f med\u017eius, klausytis v\u0117jo. Arba tingime, arba taip \u012fsivaizduojame save trumpoje laiko atkarpoje. Gal ir \u012fsivaizduoti n\u0117ra poreikio \u2013 tai paliekame menininkams.<\/p>\n

\"Stepas Stepas Eitminavi\u010dius ir Viktorija Daujotyt\u0117. Laimut\u0117s Maniu\u0161ien\u0117s nuotrauka <\/p>\n

V. Daujotyt\u0117: Kaime nuo pat gimimo gird\u0117jau tikrus garsus: atskirus \u017emoni\u0173 balsus, juk i\u0161 ma\u017eens nematydama gal\u0117jau skirti visus kaimynus, aplinkinius, didelius ir ma\u017eus, jie visi kalb\u0117jo atskirai, balsai nesimai\u0161\u0117, nenyko, atskirai gaud\u0117, \u0161vilp\u0117, kauk\u0117 ar vos med\u017ei\u0173 lapais \u0161iureno v\u0117jas, kudakavo vi\u0161tos, m\u016bk\u0117 karv\u0117s, girg\u017ed\u0117jo varstomos durys, aid\u0117jo \u017eingsniai, bas\u0173, apsiavusi\u0173 batais, klump\u0117mis, veltiniais. Ir spalvos buvo tik tikros \u2013 sniego, \u017ealios \u017eol\u0117s, \u017eydin\u010di\u0173 klev\u0173, bij\u016bn\u0173, rugi\u0173, piev\u0173, suartos \u017eem\u0117s, m\u0117lyno dangaus, pilk\u0173 debes\u0173.<\/p>\n

Tikr\u0173 daikt\u0173. Mes gyvenome skurd\u017eiai, bet nebuvo nieko, kas neb\u016bt\u0173 buv\u0119 reikalinga, prie ko neb\u016bt\u0173 tiesusis ranka, kas neb\u016bt\u0173 buv\u0119 paranku. Menkiausias \u017emogaus gyvenimas yra visas, jei tik yra (\u201eU\u017e br\u016bk\u0161nio\u201c, Vilnius, \u201eTyto alba\u201c, 2015, p. 84).<\/p>\n

S. Eitminavi\u010dius: Iki \u0161iol saugau pieno puodyn\u0119, atsive\u017et\u0105 i\u0161 kaimo mamai mirus. Gra\u017ei, labai gra\u017ei. Pamenu, penktoje klas\u0117je pie\u0161iau j\u0105. Pa\u017eymiui. Ir dabar turiu prog\u0105 \u012f j\u0105 \u012fsi\u017ei\u016br\u0117ti. Turiu prog\u0105 pamatyti save kaime. Apsupt\u0105 klev\u0173, varn\u0117n\u0173, vieversi\u0173, vi\u0161t\u0173, vi\u0161\u010diuk\u0173, avi\u0173. Ir karv\u0117 netoli \u2013 gird\u0117jau j\u0105, ma\u010diau j\u0105. Kai jau gal\u0117jau pane\u0161ti nepilnus kibirus vandens, tai dar vienas d\u017eiaugsmas. Eiti taku\u010diu iki k\u016bdros, atsargiai atsistoti ant lieptelio, atsargiai pasemti vandens, tuomet jau ne taku\u010diais, o per neauk\u0161t\u0105 \u017eol\u0119 art\u0117ti prie karv\u0117s. Ki\u0161en\u0117je duonos riek\u0117. Kai karv\u0117 gan\u0117si u\u017e pirties, tai eidamas pamatydavau ir vieversio lizd\u0105.\u00a0<\/p>\n

Mes irgi nebuvome turtingi, ta\u010diau visko u\u017eteko. Tam ir vasara, kad \u017eiemai pasiruo\u0161tume. Reikia prirauginti gryb\u0173, kop\u016bst\u0173, agurk\u0173 \u2013 trys statin\u0117s \u0161altajame kambaryje (tokiame sand\u0117liuke). Reikia prid\u017eiovinti obuoli\u0173, baravyk\u0173, m\u0117lyni\u0173, avie\u010di\u0173, vy\u0161ni\u0173. Reikia u\u017eauginti bulvi\u0173, burok\u0173, burok\u0117li\u0173. Tur\u0117ti ir \u017eiem\u0105 obuoli\u0173. Bet duonos kartais tr\u016bkdavo.<\/p>\n

V. Daujotyt\u0117:<\/p>\n

pusbad\u017eiavau, bet to ne\u017einojau,
duona su cukrini\u0173 burok\u0173 i\u0161spaudom
prad\u017eios mokykloje per pertrauk\u0105 \u2013
iki dabar aitrus skonis burnoj,
perpus su vaiko baud\u017eiava
po dangum, vir\u0161um med\u017ei\u0173 pad\u017eiauta<\/p>\n

(\u201etakas paskui kalnas (i\u0161sira\u0161ytieji)\u201c, Vilnius, \u201eHomo liber\u201c, 2022, p. 150).<\/p>\n

S. Eitminavi\u010dius: Profesore, \u0161iandien a\u0161 galvojau apie daug k\u0105: ir apie savo erdv\u0117s tur\u0117jim\u0105 ar netur\u0117jim\u0105, ir apie daiktus, kurie kaime globojo, ir apie duon\u0105. Atsipra\u0161au, kad \u0161iandien taip \u0161okin\u0117jau ie\u0161kodamas s\u0105saj\u0173 tarp i\u0161 pirmo \u017evilgsnio lyg ir nesusijusi\u0173 tem\u0173. Galvoje i\u0161 karto daug vaizd\u0173 ir daug epizod\u0173, bet juk ne chaosas.<\/p>\n

\n

\u010ciurlionis gird\u0117jo ne tik mi\u0161k\u0105, bet ir pa\u010diu mi\u0161ku, jo gars\u0173 paslaptingumu. Nei\u0161girsi \u0161ios kosmin\u0117s muzikos nei skub\u0117damas, nei trumpam u\u017eklyd\u0119s.<\/p>\n<\/blockquote>\n

***<\/p>\n

V. Daujotyt\u0117: Vakar klausiausi epu\u0161i\u0173, ber\u017e\u0173, klev\u0173 o\u0161imo; kokios skirtingos gars\u0173 strukt\u016bros. Kyla v\u0117jas, pradeda \u201egroti\u201c plonosios \u0161akos, sujuda epu\u0161i\u0173 lapeliai, lyg trel\u0117s, atitaria ber\u017eai, j\u0173 giliausios gars\u0173 amplitud\u0117s, galiausiai \u012fsijungia klevai, sodr\u016bs, \u017eemi tonai, prityla ir v\u0117l, prityla ir v\u0117l. \u010ciurlionis gird\u0117jo ne tik mi\u0161k\u0105, bet ir pa\u010diu mi\u0161ku, jo gars\u0173 paslaptingumu. Nei\u0161girsi \u0161ios kosmin\u0117s muzikos nei skub\u0117damas, nei trumpam u\u017eklyd\u0119s. Reikia \u012fsibuvimo, \u012fsiklausymo, b\u016bsenos \u2013 lyg ir tav\u0119s kas klausyt\u0173si, gird\u0117t\u0173 ir tavo \u201ebals\u0105\u201c. Girdimo gird\u0117jimas (\u201eI\u0161 Bilei\u0161i\u0173 vasar\u0173\u201c, Vilnius, Prigimtin\u0117s kult\u016bros institutas, 2020, p. 164).<\/p>\n

S. Eitminavi\u010dius: Nesugebu taip patirti, nesugebu. Klausausi med\u017ei\u0173, v\u0117jo, tuo pat metu ka\u017ek\u0105 matau \u2013 lyg kokiame filme. Jei med\u017eiai netoli, tai galiu \u012f juos \u012fsi\u017ei\u016br\u0117ti. Labiausiai i\u0161 Pauk\u0161teli\u0161ki\u0173 tie garsai ir reginiai. Daug klev\u0173. Kai tas \u017eem\u0117s plotas visai \u0117m\u0117 nykti, tai juos suskai\u010diavau net, pie\u0161iau, kur jie. Klevai prie pat namo. Skirtingi. Vaikyst\u0117je buvo kaip \u017emon\u0117s. Kitokie tie, kuriuose inkilai. Kitokie tie, kurie toliau nuo centro, nuo nam\u0173. Tik \u012f kai kuriuos \u012flipdavau. Mano klevas, egl\u0117, liepa, ber\u017eas, \u0161ermuk\u0161nis, net guoba, o \u017eilvitis \u0161iek tiek tol\u0117liau, drebul\u0117, maumedis gal u\u017e kilometro. Pu\u0161\u0173 nebuvo, jos man iki \u0161iol svetimos. Kas man svarbu? Mama pasakojo, kad a\u0161, vaikas, per dien\u0105 tiek prisilakstydavau, jog ant klevo \u0161akn\u0173 ir u\u017emigdavau.<\/p>\n

Bet med\u017eius labiau matau nei gird\u017eiu. Paslaptingesni seni, auk\u0161ti.<\/p>\n

V. Daujotyt\u0117: Seni, auk\u0161ti med\u017eiai ypatingai veikia s\u0105mon\u0119. Grei\u010diausiai tai laiko poveikis juntamu materialumu. Seni med\u017eiai i\u0161laiko laik\u0105, sukaupia j\u012f akivaizdumui, jutimui. Medis, i\u0161gyven\u0119s ilgiau u\u017e atmenamus prot\u0117vius, \u0161aknys laike, kuris yra buv\u0119s. Sodyb\u0173 med\u017eiai, pasodinti su intencijom; prie nam\u0173 medis n\u0117ra atsitiktinis, net jei i\u0161dyg\u0119s, jam buvo leista augti, atiduota vieta \u0161aknims ir \u0161e\u0161\u0117liui. Broli\u0161kai pasidalinta (\u201eSauganti s\u0105mon\u0117\u201c, Vilniaus dail\u0117s akademijos leidykla, 2007, p. 323).<\/p>\n

\"Viktorija Viktorija Daujotyt\u0117 sode prie Dvar\u010dioni\u0173 2021 m. Asmeninio archyvo nuotrauka <\/p>\n

S. Eitminavi\u010dius: Studij\u0173 metais anks\u010diau i\u0161laikydavau pavasario sesij\u0105, va\u017eiuodavau \u012f kaim\u0105 ir pasir\u016bpindavau \u0161ienu. Pjauti \u0161ien\u0105 ne visada malonumas \u2013 mat skubu, kad, kol geri orai, i\u0161d\u017ei\u016bt\u0173 ir sp\u0117tume suve\u017eti. Aplink nam\u0105 apipjaunu, ir gana: du sodai (tarp obel\u0173 labai linksma, nes galiu \u012fvairiai laviruoti), bitynas (turiu dirbti tik v\u0117lai vakare ir anksti ryte). Kod\u0117l u\u017emir\u0161au med\u017eius? Kad jie \u0161alia \u2013 jie tur\u0117jo mane \u012fsid\u0117m\u0117ti, nes a\u0161 vis sustodavau, \u012f juos pa\u017ei\u016br\u0117davau ir pirmyn. Bet vienoje vietoje gra\u017eiai su\u017eydusias ramunes ar gaisrenas palikdavau \u2013 \u017emon\u0117s savi, nesijuokdavo. Klevai, liepos, egl\u0117, obelys mat\u0117. Bet nupjaudavau ir visai ma\u017ey\u010dius medelius, na visai visai ma\u017ey\u010dius \u2013 kur nors netoli didelio med\u017eio.<\/p>\n

V. Daujotyt\u0117: Jau niekas kaime nebepjauna dalgiu, tik mudu su Antanu rytais, kol rasa. Vis sustoju \u2013 noriu palikti tai smilg\u0105, tai sinevad\u0105, atklydus\u012f i\u0161 sodo, tai i\u0161stypus\u012f dobil\u0105. Lyg lemtum likimus, kam likti, \u017eyd\u0117ti, kam b\u016bti nukirstam. Ir galvotum apie Gali\u0105, kurios valioj tavo pa\u010dios likimas. Labai akivaizdi dalgio simbolika (\u201eI\u0161 Bilei\u0161i\u0173 vasar\u0173\u201c, p. 228).<\/p>\n

S. Eitminavi\u010dius: Ir su ma\u017ey\u010diais medeliais tas pats \u2013 mes turime kauptuk\u0105 ar kastuv\u0105, o jie ne. Man labiausiai, ai\u0161ku, gaila ma\u017ey\u010di\u0173 kleveli\u0173. Kai galvoju apie med\u017eius, galvoju ir apie pauk\u0161\u010dius. Beje, gal penktoje klas\u0117je per pamokas skait\u0117me Salom\u0117jos N\u0117ries \u201eEgl\u0119 \u017eal\u010di\u0173 karalien\u0119\u201c. Pasmerkiama Drebul\u0117l\u0117: \u201eVirski drebule tu! \u2013 \/ Visais lapais dreb\u0117k! \/ Pauk\u0161tis joks nenut\u016bps \/ Prie tav\u0119s, ne\u010diulb\u0117s.\u201c Tai vis steb\u0117davau drebules \u2013 nutupia pauk\u0161\u010diai ar ne. Ties\u0105 sakant, ir dabar tai \u012fdomu.<\/p>\n

V. Daujotyt\u0117: Taip, kra\u0161tovaizd\u017eio horizontal\u0117s \u2013 kelias, takas, up\u0117, bet vertikal\u0117s (am\u017einas, universalus kry\u017eiaus principas) yra medis, taip pat ir kalbos: \u0161aknys, \u012fleistos \u012f kalb\u0117jimo galimyb\u0117s \u017eem\u0119, \u0161akos \u2013 i\u0161 gyvyb\u0117s, vir\u0161\u016bn\u0117 \u2013 i\u0161 gyvybingumo, i\u0161 geismo kalb\u0117ti (\u201eSakiniai\u201c, Vilnius, \u201eTyto alba\u201c, 2002, p. 75\u201376).<\/p>\n

\n

Visos \u017emonijos kriz\u0117s prasideda nuo daikt\u0173 naikinimo ir nykimo. \u017dmogus ne visada suvokia, kaip stipriai jis yra priri\u0161tas ir prisiri\u0161\u0119s prie daikt\u0173.<\/p>\n<\/blockquote>\n

***<\/p>\n

V. Daujotyt\u0117: Visos \u017emonijos kriz\u0117s prasideda nuo daikt\u0173 naikinimo ir nykimo. \u017dmogus ne visada suvokia, kaip stipriai jis yra priri\u0161tas ir prisiri\u0161\u0119s prie daikt\u0173. Fenomenologija, kuri kaip m\u0105stymo b\u016bdas yra buvusi visada, bet kaip filosofija sutelkta Husserlio, atrodo esanti abstrakti. Bet kaip tik fenomenologija siekia suderinti abstraktum\u0105 ir konkretum\u0105, skelbdama gr\u012f\u017eim\u0105 \u201eprie pa\u010di\u0173 daikt\u0173\u201c. M\u0105stoma, kad \u017emogaus ir daikto santarv\u0117 yra buvusi, prie jos reikia bandyti gr\u012f\u017eti. Santarv\u0119 su daiktu turi j\u012f darantis-kuriantis ir j\u012f ilg\u0105 laik\u0105 (per kelias kartas) naudojantis \u017emogus. Fenomenologija yra m\u0105stymo kryptis, kuri m\u0105sto ir gr\u012f\u017eimo judes\u012f; ne ma\u017eiau prasming\u0105 negu \u0117jim\u0105 \u012f priek\u012f. Stabdyti judes\u012f, \u017evilgsn\u012f ir mint\u012f. Taupyti buvim\u0105 \u2013 b\u016bt\u012f. Nepraleisti laiko. Laikas, kuriame ka\u017ekas esmingai vyksta, yra daikti\u0161kas. Laiko sudaiktinimas yra b\u016bties b\u016bdas. Juk pats b\u016bties vardas yra esmingai veiksma\u017eodinis \u2013 b\u016bti. B\u016bti didinant laik\u0105, laikui daikt\u0117jant. B\u016bti \u012fsiklausant \u012f daiktus, \u012f j\u0173 kalb\u0105 (\u201eLiterat\u016bros fenomenologija: problemikos kont\u016brai\u201c, Vilniaus dail\u0117s akademijos leidykla, 2003, p. 136).<\/p>\n

S. Eitminavi\u010dius: Galvodamas apie tai ka\u017ekada u\u017esira\u0161iau: \u201eKod\u0117l mes savo kambaryje atsigauname po dienos r\u016bpes\u010di\u0173? Kad \u0161alia m\u016bs\u0173 yra daiktai, saugantys gra\u017eius prisiminimus, gra\u017eias istorijas.\u201c Tarkime, \u0161auk\u0161telis, kur\u012f padovanojo s\u016bnus, ne paprastas, o ypatingas. Tuomet kavos ar arbatos g\u0117rimas jau kitoks. Na taip: laikydami t\u0105 \u0161auk\u0161tel\u012f atgaivinsime \u012fsimenan\u010dius dalykus, kai \u017ei\u016br\u0117dami pro lang\u0105 gurk\u0161nojame kav\u0105, kai keliese s\u0117d\u0117dami tylime. Toki\u0173 situacij\u0173 refleksijos jau b\u016bt\u0173 savoti\u0161ka kolekcija, nors \u012f tokius apibendrinimus ir \u017ei\u016br\u0117sime autoironi\u0161kai. Mano kambaryje \u2013 li\u017e\u0117, kuri\u0105 naudodavo mama kepdama duon\u0105.<\/p>\n

Toks eksponatas (\u0161is \u017eodis, matyt, per daug oficialus, \u0161altas kalbant apie mielus rei\u0161kinius) daug k\u0105 gali papasakoti: kaip dvasi\u0161kai brendome vaikyst\u0117je, k\u0105 jaut\u0117me, k\u0105 galvojome, k\u0105 a\u0161 kitiems kalbu apie \u0161\u012f daikt\u0105. Bet netoli li\u017e\u0117s yra teleskopas \u2013 tai jau visai i\u0161 kito laiko, i\u0161 kit\u0173 patir\u010di\u0173. Jis man mielas ne vien d\u0117l to, kad galiu \u012fd\u0117miau pa\u017ei\u016br\u0117ti \u012f dang\u0173 ar tolumas, \u2013 dovanojo dukra. \u0160alia teleskopo neseniai atsirado kankor\u0117\u017eis. \u0116jau Vy\u017euonos parku. Staiga prie man\u0119s prib\u0117ga ma\u017eas vaikas, nieko nesakydamas duoda kankor\u0117\u017e\u012f. Nusi\u0161ypso ir i\u0161kart atgal, prie mamos.<\/p>\n

Ant spintos \u2013 t\u0117vi\u0161k\u0117s namo (senovinio dvaro) maketas. Prie\u0161 penkerius metus j\u012f atve\u017e\u0117 dukter\u0117\u010dia \u2013 suklijavo i\u0161 siuvimo ri\u010di\u0173. Vir\u0161 dur\u0173 pakabinti \u017eemuogi\u0173 ry\u0161ul\u0117liai \u2013 mar\u010dios lauktuv\u0117s. Kavos mal\u016bn\u0117lis, kuris primena Punios balt\u0105 ba\u017eny\u010di\u0105, piliakaln\u012f.<\/p>\n

Ar nor\u0117tume, kad bet kas matyt\u0173 saugomus daiktus ar \u017einot\u0173 su jais susijusius vaizdus? Visaip gali b\u016bti, nes tai intymu, tai paslaptys. Man atrodo, m\u016bs\u0173 kambariai mus i\u0161gelbsti ne vien\u0105 syk\u012f. Tai yra meditavimo vieta. Bet jeigu apsilanko mums artimas \u017emogus, daiktai, j\u0173 atsiradimo aplinkyb\u0117s atgyja \u2013 galime pasakoti, pasakoti. Arba tyl\u0117ti, nes \u0161alia poezija ar prozos k\u016brini\u0173 fragment\u0117liai.<\/p>\n

\"Viktorija Literat\u016brolog\u0117, ra\u0161ytoja Viktorija Daujotyt\u0117. Dainiaus Labu\u010dio \/ ELTA nuotrauka <\/p>\n

V. Daujotyt\u0117: Vaikyst\u0117s stalas i\u0161 stor\u0173, grubokai nuobliuot\u0173 lent\u0173, lyg aug\u0119s \u012faug\u0119s \u012f asl\u0105, niekam neat\u0117jo \u012f galv\u0105 j\u012f perkelti kitur, kitaip pasukti. Ar \u012fsigyti kit\u0105. Ketaus keptuv\u0117, gili ir sunki. \u017dirkl\u0117s \u2013 suspaudus kojeles, susidarydavo g\u0117lyt\u0117 rantuotais pakra\u0161\u010diukais. Man ilgai atrod\u0117, kad, nam\u0173 daiktus praradus, j\u0173 neb\u016bt\u0173 galima i\u0161 niekur gauti. Kaip gerai, kad mes turime keptuv\u0119 (peteln\u0119), \u2013 tikrai taip galvodavau. (\u2026)\u00a0<\/p>\n

\u017dirkl\u0117s \u2013 vaikyst\u0117je jos kab\u0117jo ant virtuv\u0117s lango staktos, ant vinuko, ant to paties ir u\u017euolaid\u0117lei. Ai\u0161ku, vienintel\u0117s. Ar gal\u0117jo b\u016bti namuose dvejos \u017eirkl\u0117s? Nebuvo, tad negal\u0117jo.<\/p>\n

Kaimo troboje, dabartini\u0173 vasar\u0173 laikinoje buvein\u0117je, \u017eirkles pasikabinu lygiai toje vietoje. Visada randu (\u201eSauganti s\u0105mon\u0117\u201c, p. 275).<\/p>\n

S. Eitminavi\u010dius: \u017dingsniavau pro Sprak\u0161ius \u012f Vy\u017euonas. Sprak\u0161iuose paklausiu vyro, kapojan\u010dio malkas, gal yra tiesesnis kelias \u012f Galelius. Paai\u0161kina. Pasiteirauju, ar galiu pasivai\u0161inti obuoliu.<\/p>\n

Prisikraukite, sako, nors ir vis\u0105 savo krep\u0161\u012f. Esu mandagus: pasiimu vien\u0105, eidamas valgau ir stabtel\u0117ju: tai, ko gero, grap\u0161teinai, tokie buvo mano t\u0117vi\u0161k\u0117je. Atgyja epizodai, su jais susij\u0119, tad gr\u012f\u017etu ir klausiu \u017emogaus, kaip jis \u0161iuos obuolius vadina. Vyras darsyk si\u016blo prisikrauti piln\u0105 kuprin\u0119. Tie obuoliai i\u0161 vaikyst\u0117s, prisimenu tas obelis. Viena ar\u010diausiai tako (juo p\u0117dinome vandens, \u012f pirt\u012f), skub\u0117damas \u012f mokykl\u0105 tris\u2013keturis \u012fsid\u0117davau \u012f portfel\u012f. Smagu buvo jausti, kad prie mano knyg\u0173, kurios susijusios su oficialiomis pareigomis, yra obuoliai, kvepiantys t\u0117vi\u0161ke.<\/p>\n

V. Daujotyt\u0117: Unikal\u0173 prisiri\u0161im\u0105 prie daikt\u0173 patyriau prie\u0161 ger\u0105 de\u0161imtmet\u012f Bilai\u0161i\u0173 kaime i\u0161 kur\u010dnebyl\u0117s Akvil\u0117s, jau velion\u0117s, gyvenusios dviej\u0173 \u0161imt\u0173 met\u0173 senumo trobesyje, saugojusios (kiekvienas atskirai suvyniotas \u012f skepet\u0105) medinius \u0161auk\u0161tus, sam\u010dius, oblius, kaltus, stakli\u0173 \u0161eivas, skietus. I\u0161ima, paglosto, priglaud\u017eia prie skruosto, parodo, v\u0117l suvynioja ir padeda. Savo pa\u010dios patirtimi, savo s\u0105mone (niekas nemok\u0117, nerod\u0117, neskatino) ji pri\u0117jo prie sen\u0173 daikt\u0173, prad\u0117jo su jais kalb\u0117tis (\u201ePatirties \u017eodynas. Populiarioji literat\u016bros fenomenologija\u201c, Vilniaus universiteto leidykla, 2010, p. 202\u2013203).<\/p>\n

S. Eitminavi\u010dius: Dabar prisiminiau\u2026 kalio\u0161us. Na tokius ma\u017eus kalio\u0161iukus. \u017diema, pusto, rytas tamsus, reikia eiti \u012f pradin\u0119 mokykl\u0105. Apsiaunu veltinukus. Kalio\u0161iukus priri\u0161u gumele, kad nenusmukt\u0173. Juokas i\u0161 t\u0173 mano pastang\u0173 \u2013 sniego daug, klampoju, tai jie giliausioje vietoje ima ir pab\u0117ga. O kaip i\u0161traukti? Vargas did\u017eiausias. Ie\u0161kodamas dar ir pir\u0161tin\u0119 pradanginu. Visk\u0105 surandu, \u0161imtas metr\u0173 toliau, ir tas pats nuotykis. (Pavartojau \u0161\u012f \u017eod\u012f tik d\u0117l to, kad an\u016bkui Vakariui jis labai patinka, \u2013 mes kambaryje va\u017eiuojame po pasaul\u012f, kad patirtume nuotyki\u0173.)<\/p>\n

V. Daujotyt\u0117: \u0116jau nulytu keliu, \u0161leps\u0117jau su didokais kalio\u0161ais, staiga prisiminiau, kaip parva\u017eiavau kart\u0105 \u012f namus, o mama buvo nusipirkusi tokius tada dar naujos formos kalio\u0161ukus, pasid\u017eiaugiau, gal ir \u0161iaip sau, kad k\u0105 gero pasaky\u010diau, pavaik\u0161\u010diojau apsiavusi, parva\u017eiavusi \u012f Vilni\u0173 radau juos krep\u0161yje \u012f \u201eTiesos\u201c laikra\u0161t\u012f suvyniotus\u2026 (\u201eI\u0161 Bilei\u0161i\u0173 vasar\u0173\u201c, p. 56).<\/p>\n

\n

Daiktai \u2013 \u017emogaus gyvenimo dalininkai. Negalima matyti \u017emogaus gyvenimo nematant jo daikt\u0173. Net i\u0161daikt\u0117j\u0119s m\u016bs\u0173 laiko pasaulis teb\u0117ra pilnas daikt\u0173, tik jau standartini\u0173, vienod\u0173.<\/p>\n<\/blockquote>\n

S. Eitminavi\u010dius: Dar nor\u0117\u010diau jums papasakoti apie spint\u0105. Gal keli\u0173 \u0161imtme\u010di\u0173. Mes nuo krosnies (pe\u010diaus) nu\u0161liau\u017edavom ant jos vir\u0161aus. Kod\u0117l? Gal kad \u012fmanoma ir taip keliauti. Nuo jos nedaug tematydavome, kadangi jud\u0117davome beveik susiriet\u0119. Bet b\u016bdavom jau visi\u0161kai kitur. Pasisl\u0117p\u0119. \u017daisdami sl\u0117pynes, \u012fsitaisydavome jos viduje, i\u0161 vidaus u\u017esidarydavome (labai gra\u017ei skl\u0105stis). Kai mama mir\u0117, sumaniau spint\u0105 parsive\u017eti Utenon. Grem\u017eiau juodus da\u017eus \u2013 ji ka\u017ekada buvo gelsva; tuo metu krapnojo lietus, tai vis i\u0161b\u0117gdavau \u012f lauk\u0105, atsigaudavau, nusiprausdavau. Utenoje ji jau buvo kitokia. Miestieti\u0161ka. Po kurio laiko \u012f Vilni\u0173 i\u0161sive\u017e\u0117 s\u016bnus.\u00a0<\/p>\n

Vis svars\u010diau, kaip gyvens lofte. \u012eeini pro duris, ir prie dur\u0173 spinta. Geltona su juodais pagra\u017einimais. Mat yra tokios kolon\u0117l\u0117s, vir\u0161uj v\u0117l gra\u017eiausi i\u0161raitymai. Kas k\u016br\u0117 j\u0105? Tas \u017emogus tikras menininkas \u2013 pagaminta taip, kad b\u016bt\u0173 ne tik praktiniams tikslams, bet dar ir gro\u017eiui. Ilg\u0105 laik\u0105 man ner\u016bp\u0117jo, i\u0161 kokio ji med\u017eio. Brolis patvirtino, kad i\u0161 klevo. Turb\u016bt i\u0161 klevo, ne, tikrai i\u0161 klevo. Dar mielesn\u0117 tapo.<\/p>\n

V. Daujotyt\u0117: Daiktai \u2013 \u017emogaus gyvenimo dalininkai. Negalima matyti \u017emogaus gyvenimo nematant jo daikt\u0173. Net i\u0161daikt\u0117j\u0119s m\u016bs\u0173 laiko pasaulis teb\u0117ra pilnas daikt\u0173, tik jau standartini\u0173, vienod\u0173. Unikal\u016bs, \u017emogaus padaryti daiktai vis retesni, bet j\u0173 dar turime. Unikalieji m\u016bs\u0173 daiktai, j\u0173 patirtis leid\u017eia pamatyti ir pra\u0117jusio laiko daiktus (\u201eAsmeniniai kursai. \u012evadai. Laisvi seminarai. Paskaitos\u201c, Vilnius, Lietuvos ra\u0161ytoj\u0173 s\u0105jungos leidykla, 2017, p. 511).\u00a0<\/p>\n

\"Viktorija Ra\u0161ytoja, literat\u016brolog\u0117 Viktorija Daujotyt\u0117-Pakerien\u0117 2022 m. Algimanto Aleksandravi\u010diaus fotografija <\/p>\n

***<\/p>\n

S. Eitminavi\u010dius: S\u0117d\u017eiu Utenos A. ir M. Mi\u0161kini\u0173 vie\u0161ojoje bibliotekoje: vartau knygas, \u017ei\u016briu pro lang\u0105, k\u0105 nors u\u017esira\u0161au. Man \u010dia ir visai kitokia erdv\u0117, ir visai kitoks laikas. Tai, kas buvo iki at\u0117jimo, po truput\u012f u\u017esimir\u0161ta, ir esu jau kitas. Antano Mi\u0161kinio eil\u0117ra\u0161\u010diai i\u0161rai\u017eyti, i\u0161ra\u0161yti stikle \u2013 \u012fsp\u016bdinga. Eleganti\u0161ka.<\/p>\n

D. Daujotyt\u0117: Kiek kart\u0173 skamb\u0117jo, kiek kart\u0173 cituota puikioji Antano Mi\u0161kinio poetin\u0117 fraz\u0117: \u201e\u0160iandien taip eleganti\u0161kai sninga, \/ Sninga \u017eem\u0117n med\u017ei\u0173 \u017eiedais.\u201c Viena i\u0161 t\u0173, kurios poetams yra tarsi padiktuotos. O joms lygi\u0173 rasti sunku, kartais ir ne\u012fmanoma. Ir Mi\u0161kinis neranda (\u201eLa\u0161as poezijos\u201c, Vilnius, \u201eTyto alba\u201c, 2013, p. 44).<\/p>\n

S. Eitminavi\u010dius: Jauna mergina klausia bibliotekinink\u0117s, kur rasti knyg\u0173 apie Nobelio premijos laureat\u0105 \u010ceslov\u0105 Milo\u0161\u0105. R\u016bpi pasakyti, kad imt\u0173 J\u016bs\u0173 ir Mindaugo Kvietkausko, bet nenoriu triuk\u0161mauti. Bi\u010diulis Kazimieras kart\u0105 ve\u017eiojo po savo \u2013 K\u0117daini\u0173 \u2013 kra\u0161t\u0105. \u0160eteniuose ir kalb\u0117jom, ir tyl\u0117jom. M\u0105s\u010diau, ar lengva b\u016bti Nobelio premijos laureatu.<\/p>\n

V. Daujotyt\u0117: \u0160lov\u0117 yra baisus kal\u0117jimas. Sunku \u017ei\u016br\u0117ti filmuot\u0105 med\u017eiag\u0105: \u010ceslovas Milo\u0161as \u0160eteniuose, po daugelio met\u0173. Vis\u0105 laik\u0105 apsuptas \u201esvitos\u201c. Neabejotinai gero linkin\u010di\u0173, pasirengusi\u0173 patarnauti, pad\u0117ti. Bet \u017emogus nor\u0117t\u0173 b\u016bti vienas, visai vienas. Daryti tai, k\u0105 gali daryti tik vienas b\u016bdamas. Tyliai suklupti, pravirkti. \u017dvilgsnis, kuriuo poetas stengiasi i\u0161silaisvinti i\u0161 lydin\u010di\u0173, kalbinan\u010di\u0173, \u017evilgsnis, kuris praslysta pro kitus, bandydamas atpa\u017einti, paglostyti, prisiglausti. I\u0161spr\u016bsti i\u0161 kontrol\u0117s. Pasisl\u0117pti. Nei\u0161siduoti: \u201eNiekam neprasitariau, kad \u017einau t\u0105 vietov\u0119\u201c (\u201eKa\u017ekokia vietov\u0117\u201c). A\u0161ara, kuri ritasi skruostu, nubraukiama ranka, \u2013 \u0160ventibrastyje, susitinkant su savo paties gimimo paliudijimu (\u201eLaisvojo m\u0105stymo proper\u0161os\u201c, p. 65).<\/p>\n

S. Eitminavi\u010dius: Bibliotekoje atsiveria tokios erdv\u0117s, kad prisiminiau \u010ciurlion\u012f.<\/p>\n

\n

Mikalojaus Konstantino \u010ciurlionio fenomenas visk\u0105 sugeria, tarsi savimi u\u017ekloja. Bet tarsi atsinaujindamas, vis kitaip nu\u0161visdamas pritraukia vis nauj\u0173 \u017evilgsni\u0173, atveria kit\u0173 perspektyv\u0173.<\/p>\n<\/blockquote>\n

V. Daujotyt\u0117: Mikalojaus Konstantino \u010ciurlionio fenomenas visk\u0105 sugeria, tarsi savimi u\u017ekloja. Bet tarsi atsinaujindamas, vis kitaip nu\u0161visdamas pritraukia vis nauj\u0173 \u017evilgsni\u0173, atveria kit\u0173 perspektyv\u0173 (ten pat, p. 128).<\/p>\n

S. Eitminavi\u010dius: M\u012fsl\u0117.<\/p>\n

V. Daujotyt\u0117: M. K. \u010ciurlionio Rex did\u017eioji k\u016br\u0117jo pasija: prieiti, prasiskverbti iki \u017emogaus pasaul\u012f valdan\u010dios, gyvyb\u0119 teikian\u010dios galios. Vaik\u0161\u010diojimas \u2013 lyg einantis, ritmingai judantis k\u016bnas, kojos, lie\u010dian\u010dios \u017eem\u0119, gal\u0117t\u0173 patirti ka\u017ek\u0105 daugiau, ka\u017ek\u0105 prieiti. \u017dmoni\u0173, pasiekian\u010di\u0173 pavojingas savo kelion\u0117s vir\u0161\u016bnes, t\u0117ra nedaug, tad ir j\u0173 artimumas vienas kitam geriau matyti (\u201eSofija\u201c, Vilnius, Lietuvi\u0173 literat\u016bros ir tautosakos institutas, 2016, p. 50\u201351).<\/p>\n

S. Eitminavi\u010dius: Tik m\u012fsli\u0173 m\u012fsl\u0117s.<\/p>\n

V. Daujotyt\u0117: Jei yra \u010ciurlionis, yra ir kita realyb\u0117.<\/p>\n

Kitas arba kiti pasauliai (\u201eLaisvojo m\u0105stymo proper\u0161os\u201c, p. 31).<\/p>\n

S. Eitminavi\u010dius: Prisimenu \u010ciurlionio pasak\u0105: mok\u0117jau atmintinai, mokiniams skai\u010diau. \u017dod\u017eiai \u201e\u017evalgykis nuo auk\u0161t\u0173 bok\u0161t\u0173, tai keli\u0105 pajusi\u201c man labai prasmingi. Beje, kart\u0105 sutikau paaugl\u012f, kuris kolekcionuoja ap\u017evalgos bok\u0161tus \u2013 taip man pasak\u0117. Tada prisiminiau \u010ciurlion\u012f.\u00a0<\/p>\n

\u010cia, bibliotekoje, galvoju kitaip: lyg ir ai\u0161kiau matau, jau\u010diu. \u010cia, tarp knyg\u0173, ir asociacij\u0173, kartais gana nelaukt\u0173, gimsta.\u00a0<\/p>\n

Profesore, jeigu nepavargote nuo mano kalb\u0117jimo, tai pasakysiu tok\u012f \u0161ios dienos atradim\u0105. Dabar pajutau, kuo pana\u0161\u016bs Antanas Mi\u0161kinis ir Mikalojus Konstantinas \u010ciurlionis. Tik tas mano atradimas bus toks asmeni\u0161kas, nekuklus. 1975-\u0173j\u0173 rugs\u0117j\u012f buvo kompozitoriaus, dailininko \u0161imtosios gimimo metin\u0117s. Man staiga par\u016bpo \u0161i\u0105 dat\u0105 gra\u017eiau mokiniams priminti. Sukvie\u010diau \u012f sal\u0119. Nepamenu jau, kas vyko, bet tai buvo mano, kaip pradedan\u010dio dirbti mokytojo, pirmas renginys. Tuomet r\u016bp\u0117jo i\u0161tarti didel\u0119 ties\u0105: genijus, mums labai reikalingas.<\/p>\n

V. Daujotyt\u0117: \u010ciurlionio tonas visur (i\u0161skyrus k\u016bryb\u0105) \u2013 nuolankumo, atsipra\u0161ymo; taip, i\u0161 nuojautos, kad per didelis, per kitoks\u2026 (\u201eSakiniai\u201c, p. 54).<\/p>\n

S. Eitminavi\u010dius: \u0160ito tada dar nesupratau, ne, nesupratau.<\/p>\n

Paskutinis mano renginys \u2013 \u010dia, bibliotekoje, su mokiniais pagerb\u0117me Antan\u0105 Mi\u0161kin\u012f. 2015 metais. Tada lyg ir atsisveikinau su mokykla. Mokiniai buvo gra\u017e\u016bs, pasitemp\u0119. Vienas devintokas (gimnazijos antrokas) at\u0117jo su ramentais \u2013 ka\u017ekas ten atsitiko. Bet buvo sal\u0117je laiku, gra\u017eiai apsivilk\u0119s. M\u0117ginau pasakoti, kaip su jaunais \u017emon\u0117mis kalb\u0117ti apie poezij\u0105. Dainavome, diskutavome, deklamavome.<\/p>\n

Va toks pana\u0161umas. Nekuklu tai prisiminti? Nekuklu, ta\u010diau nor\u0117jau tai Jums pasakyti. Kad mokytojo r\u016bpes\u010diai buvo i\u0161 dviej\u0173 sfer\u0173: pamokos ir \u012fvairi\u0173 \u0161ven\u010di\u0173 organizavimas.<\/p>\n

\"Medij\u0173<\/p>\n

Projektas \u201eNekasdien\u0117 kult\u016bra \u2014 tradicij\u0173 ir inovacij\u0173 dialogas\u201c. Projekt\u0105 2025 m. i\u0161 dalies finansavo Medij\u0173 r\u0117mimo fondas, skyr\u0119s projektui 35 t\u016bkst. eur\u0173.<\/p>\n

Atsid\u0117kokite u\u017e m\u016bs\u0173 dirbam\u0105 darb\u0105 Jums paremdami Bernardinai.lt! <\/p>\n

Perskait\u0117te \u0161\u012f straipsn\u012f iki pabaigos? Sveikiname! Nes gal\u0117jote pasim\u0117gauti prabanga, kurios kiti \u0161altiniai internete Jums nenori suteikti ir reikalauja susimok\u0117ti perskai\u010dius vos pirm\u0105sias eilutes. Ta\u010diau parengti ir publikuoti tai, k\u0105 perskait\u0117te, kainuoja. Tod\u0117l kvie\u010diame Jus savanori\u0161kai prisid\u0117ti prie m\u016bs\u0173 darbo ir prie savo skaitymo malonumo. Skirkite kad ir nedidel\u0119 sum\u0105 \u0161iam darbui t\u0119sti paremdami. I\u0161 anksto d\u0117kojame! <\/p>\n

Kiti \u0161ios Rubrikos straipsniai: <\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"Prie\u0161 kelerius metus \u201eBernardinai.lt\u201c spausdino mano \u012fsivaizduojamus pokalbius su Profesore VIKTORIJA DAUJOTYTE. Pasirod\u017eius publikacijai ra\u0161iau juos ir toliau.…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":8435,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[6],"tags":[3390,3391,25,1446,700,30,31,3392,3393,34,35,3394,24,3395,1745,3396,3397,3398,32,33,37,39,3399,3400,3401,3402,3403,36,38,40,686,23,22,3404,28,29,3405,3406,3407,26,27,3408,2539,3409,3410],"class_list":{"0":"post-8434","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-antrastes","8":"tag-a-ir-m-miskiniu-viesoji-biblioteka","9":"tag-antanas-miskinis","10":"tag-antrastes","11":"tag-bernardinai","12":"tag-bernardinai-lt","13":"tag-breaking-news","14":"tag-breakingnews","15":"tag-daiktu-kultura","16":"tag-ese","17":"tag-featured-news","18":"tag-featurednews","19":"tag-fenomenologija","20":"tag-headlines","21":"tag-homo-liber","22":"tag-jubiliejus","23":"tag-kaimas","24":"tag-kaimo-kultura","25":"tag-krastovaizdis-ir-medziai","26":"tag-latest-news","27":"tag-latestnews","28":"tag-lietuva","29":"tag-lietuviu","30":"tag-lietuviu-literatura","31":"tag-lietuviu-rasytojai","32":"tag-lietuvos-literatura","33":"tag-lietuvos-rasytojai","34":"tag-literatura","35":"tag-lithuania","36":"tag-lithuanian","37":"tag-lt","38":"tag-mikalojus-konstantinas-ciurlionis","39":"tag-naujienos","40":"tag-news","41":"tag-pokalbiai","42":"tag-populiariausios-naujienos","43":"tag-populiariausiosnaujienos","44":"tag-prigimtines-kulturos-institutas","45":"tag-seni-daiktai","46":"tag-stepas-eitminavicius","47":"tag-top-stories","48":"tag-topstories","49":"tag-tyto-alba","50":"tag-utena","51":"tag-viktorija-daujotyte","52":"tag-viktorija-daujotyte-pakeriene"},"share_on_mastodon":{"url":"","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/8434","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=8434"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/8434\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/8435"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=8434"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=8434"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=8434"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}