nedarbo lygio<\/a> duomenys. \u201eEurostat\u201c duomenimis, pastaraisiais m\u0117nesiais steb\u0117tas 7,1 proc. sezoni\u0161kai i\u0161lygintas nedarbo lygio rodiklis. 2018\u20132019 m., prie\u0161 pandemij\u0105, nedarbo lygis tesiek\u0117 6,2\u20136,3 proc. Be to, ir pati tendencija ned\u017eiugina: Lietuvoje sezoni\u0161kai i\u0161lygintas nedarbo lygio rodiklis pastaraisiais m\u0117nesiais stieb\u0117si, tuo tarpu Estijoje, Latvijoje ir vidutini\u0161kai euro zonoje buvo galima steb\u0117ti jo ma\u017e\u0117jim\u0105.<\/p>\nPramon\u0117je stebimi strukt\u016briniai poky\u010diai<\/p>\n
Nors Europos Centriniam Bankui apkarpius pal\u016bkan\u0173 normas, atsigauna vartojimas eksporto rinkose ir \u012fmon\u0117s turi daugiau erdv\u0117s finansiniam manevravimui, gamybos sektorius Lietuvoje prarado pagreit\u012f. Energijos nerodo metalo gamini\u0173, bald\u0173 ir plastik\u0173 pramon\u0117s \u0161akos. Chemijos pramon\u0117s prastesnius rezultatus lemia planuoti vienos i\u0161 Lietuvos tr\u0105\u0161\u0173 gigan\u010di\u0173 gamybos apribojimai.<\/p>\n
O lengvosios pramon\u0117s raidoje pro\u0161vais\u010di\u0173 nematyti. Odos, tekstil\u0117s ir drabu\u017ei\u0173 siuvimo pramon\u0117 toliau i\u0161gyvena nuosmuk\u012f, kur\u012f lemia strukt\u016brin\u0117s prarandamo konkurencingumo prie\u017eastys. \u0160iai beveik tris ketvirtadalius pajam\u0173 ne Lietuvoje u\u017edirban\u010diai pramon\u0117s \u0161akai eksporto rinkose konkuruoti darosi vis sunkiau. D\u0117l augan\u010di\u0173 darbo ir kit\u0173 gamybos veiksni\u0173 s\u0105naud\u0173 bei ribot\u0173 investicini\u0173 galimybi\u0173 vis daugiau lengvosios pramon\u0117s \u012fmoni\u0173 susiduria su veiklos sunkumais ar net bankrutuoja. M\u016bs\u0173 eksportuotojus i\u0161stumia geresn\u0119 s\u0105naud\u0173 strukt\u016br\u0105 turintys tre\u010di\u0173j\u0173 \u0161ali\u0173 gamintojai. Darbo rinka pastaruoju metu \u0161iuos procesus sugeria pada\u017en\u0117jusi\u0173 bankrot\u0173 ir masini\u0173 atleidim\u0173 pavidalu.<\/p>\n
Girdime ir ger\u0173 naujien\u0173<\/p>\n
Ciklinis suaktyv\u0117jimas spartina medienos pramon\u0117s apsukas. \u012esib\u0117g\u0117jant nauj\u0173 \u201eTeltonikos\u201c gamykl\u0173 paj\u0117gumams, prover\u017e\u012f demonstruoja elektronini\u0173 komponent\u0173 pramon\u0117. Klesti ir spar\u010diai auga optikos, precizikos ir matavimo \u012frangos gamyba. Taigi, tiek jau \u012f Lietuv\u0105 pritraukti u\u017esienio investuotojai, tiek stamb\u016bs vietos auk\u0161tos prid\u0117tin\u0117s vert\u0117s in\u017einerin\u0117s pramon\u0117s projektai didina darbuotoj\u0173 paklaus\u0105.<\/p>\n
Darbo rinkos aktyvum\u0105 kelia bum\u0105 i\u0161gyvenantis statyb\u0173 sektorius<\/p>\n
Apkarpytos pal\u016bkan\u0173 normos stimuliavo ciklin\u012f nekilnojamojo turto rinkos atsigavim\u0105. Jei kelet\u0105 pastar\u0173j\u0173 met\u0173 statyb\u0173 sektorius mito daugiausia valstybiniais in\u017einerini\u0173 statini\u0173, keli\u0173, viaduk\u0173 ir pan. projektais, tai \u0161iemet stebimas tiek gyvenamosios, tiek negyvenamosios paskirties pastat\u0173 statyb\u0173 augimas. Statybos paslaug\u0173 paklausa did\u0117s ir Lietuvoje tiek d\u0117l prasid\u0117jusio ciklinio nekilnojamojo turto rinkos atsigavimo, tiek d\u0117l valstyb\u0117s vykdom\u0173 ir planuojam\u0173 gynybos ir in\u017einerini\u0173 projekt\u0173.<\/p>\n
Poilsio, turizmo, maitinimo ir aptarnavimo paslaug\u0173 sektoriams \u2013 u\u017esit\u0119s\u0119s \u0161altas ir alinantis sezonas<\/p>\n
Daugel\u012f \u0161i\u0173 veikl\u0173 \u012fmoni\u0173 slegia nuo pandemijos susikaupusios finansin\u0117s problemos. Be to, tai darbui iml\u016bs ir darbo ka\u0161t\u0173 augimui ypa\u010d jautr\u016bs sektoriai, atsid\u016br\u0119 tarp dviej\u0173 girnapusi\u0173: vangios paklausos pastaraisiais metais ir darbo ka\u0161t\u0173 augimo, kasmet forsuojamo dvi\u017eenkliais tempais keliamo minimalaus m\u0117nesinio atlygio.<\/p>\n
\u0160iemet paslaug\u0173 sektoriams ned\u0117kinga buvo ir \u0161alta bei lietinga vasara. Nepalank\u016bs orai svarbiausiu turizmui metu neleido \u012fsib\u0117g\u0117ti su vietos ir atvykstamuoju turizmu dirbantiems apgyvendinimo, maitinimo paslaug\u0173 ir pramog\u0173 verslams. Jie buvo priversti susitaikyti su kuklesne j\u0173 teikiam\u0173 paslaug\u0173 paklausa, prastesniais finansiniais rezultatais ir karpytis s\u0105naudas bei ma\u017eiau samdyti.<\/p>\n
Ekonomin\u0117s transformacijos \u017eenklai<\/p>\n
Stebint poky\u010dius darbo rinkoje, vis daugiau galima u\u017e\u010diuopti strukt\u016brin\u0117s ekonomin\u0117s transformacijos aprai\u0161k\u0173, kuomet tradicin\u0117s darbui imlios ekonomin\u0117s veiklos i\u0161sikvepia ir nugesta, bet auga auk\u0161t\u0105 prid\u0117tin\u0119 vert\u0119 kurian\u010di\u0173 sektori\u0173 vaidmuo. Spar\u010diai kylant darbo ka\u0161tams, tai nei\u0161vengiami procesai. Ta\u010diau nesuvaldyti jie gali tur\u0117ti labai rimt\u0173 \u0161alutini\u0173 poveiki\u0173 Lietuvos darbo rinkai.<\/p>\n
Gali paa\u0161tr\u0117ti strukt\u016briniai kokyb\u0117s ir kiekio darbo paklausos ir pasi\u016blos neatitikimai, nes de\u0161imtme\u010diais puosel\u0117t\u0173 kompetencij\u0173 reik\u0117s vis ma\u017eiau, o auk\u0161t\u0105 prid\u0117tin\u0119 vert\u0119 kurian\u010di\u0173 specialist\u0173 \u2013 pavyzd\u017eiui, informacini\u0173 technologij\u0173, gamtos moksl\u0173 ir biotechnologij\u0173, fizikos, in\u017einerini\u0173 kvalifikacij\u0173 specialist\u0173 \u2013 poreikis augs spar\u010diai. Tokioms u\u017eduotims, vargu, ar pasiruo\u0161usios m\u016bs\u0173 \u0161vietimo ir perkvalifikavimo sistemos.<\/p>\n
Jaunimo nedarbo problema a\u0161tr\u0117ja<\/p>\n
Po pandemijos u\u017esilik\u0119 prastesni jaunimo nedarbo rodikliai ir staig\u016bs technologiniai poky\u010diai programuoja problem\u0105 \u2013 \u012fgyti patirties ir \u012fsitvirtinti darbo rinkoje ateityje bus gerokai sunkiau. Darbo rinkos perspektyvas reik\u0161mingai kei\u010dia prasid\u0117jusi dirbtinio intelekto era ir technologinis progresas. Tik\u0117tina, kad \u0161ie procesai ne tik k\u0117sinsis praretinti rutinines operacijas atliekan\u010di\u0173 darbuotoj\u0173, bet ir auk\u0161tos kvalifikacijos specialist\u0173 gretas.<\/p>\n
Jau \u0161iandien technologin\u0117s naujov\u0117s, robotizacijos, skaitmenizacijos ir dirbtinio intelekto sprendimai atveria nauj\u0173 galimybi\u0173 darbo i\u0161tekli\u0173 valdymui. Paprastesnes rutinines ir pagalbines funkcijas atliekantys, karjeras pradedantys darbuotojai vis da\u017eniau bus pakei\u010diami dirbtinio intelekto si\u016blomais sprendimais. Taigi, ilgainiui net ir mokslus pabaigusiam specialistui \u012fsilieti \u012f darbo rink\u0105 gali tapti sud\u0117tinga, nes pradedan\u010diojo pozicijas, pvz., asistento, referento, net ir pradedan\u010diojo programuotojo tipo darbus keis dirbtinio intelekto sprendimai.<\/p>\n
Apibendrinant, Lietuvos darbo rinka i\u0161lieka dinami\u0161ka, ta\u010diau u\u017eimtum\u0105 \u0161alyje vis labiau veikia strukt\u016briniai poky\u010diai. Tradicin\u0117s pigia darbo j\u0117ga konkuravusios ir darbui imlios veiklos silpsta, o auk\u0161tos prid\u0117tin\u0117s vert\u0117s sektoriai \u012fgauna pagreit\u012f, ta\u010diau jiems tr\u016bksta reikiam\u0173 kompetencij\u0173. Be toliaregi\u0161kos ekonomin\u0117s politikos, krypting\u0173 \u0161vietimo ir perkvalifikavimo sistem\u0173 ji gali atne\u0161ti skaud\u017ei\u0173 socialini\u0173 pasekmi\u0173 \u2013 didesn\u0119 nelygyb\u0119 ir augant\u012f strukt\u016brin\u012f nedarb\u0105.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"Darbdaviai nauj\u0173 darbuotoj\u0173 vis dar ie\u0161ko pasyviau nei ankstesniais ekonomikos bumo laikotarpiais. Nuo 2022 m. rugs\u0117jo nauj\u0173 darbo…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":8473,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[17],"tags":[81,124,3416,3418,37,39,36,38,40,3417,46,3358],"class_list":{"0":"post-8472","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-verslas","8":"tag-business","9":"tag-darbo-rinka","10":"tag-ekonomikos-augimas","11":"tag-indre-genyte-pikciene","12":"tag-lietuva","13":"tag-lietuviu","14":"tag-lithuania","15":"tag-lithuanian","16":"tag-lt","17":"tag-nedarbo-lygis","18":"tag-verslas","19":"tag-verslo-nuomones"},"share_on_mastodon":{"url":"","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/8472","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=8472"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/8472\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/8473"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=8472"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=8472"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=8472"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}