Ta\u010diau nuo \u0161i\u0173 met\u0173 dalis j\u0173 liko be valstyb\u0117s r\u0117mimo ir baiminasi, kad bus i\u0161stumti i\u0161 darbo rinkos.<\/p>\n
Vald\u017eia sako, kad planavo reikiamus poky\u010dius, bet nebuvo skirtas finansavimas. O ne\u012fgalieji klausia, kada ateis laikas, kai darbo pokalbyje vienodai bus vertinamas ir savo kojomis, ir ve\u017eim\u0117liu atvyk\u0119s specialistas?<\/p>\n
\u012esp\u0117jo apie galimas pasekm\u0117s<\/p>\n
Ne\u012fgali\u0173j\u0173 bendruomen\u0117je met\u0173 pabaigoje kilo baim\u0117 d\u0117l subsidij\u0173. Apie tai pasidalijo Dirban\u010di\u0173 ne\u012fgali\u0173j\u0173 asociacija, i\u0161rei\u0161kusi baim\u0119, kad be darbo po planuojam\u0173 poky\u010di\u0173 gali likti apie 1 t\u016bkst. dirban\u010di\u0173 asmen\u0173 su vidutine negalia, gaunan\u010di\u0173 valstyb\u0117s r\u0117mim\u0105 per subsidijas.<\/p>\n
\u201ePagal Socialin\u0117s apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) skai\u010diavimus, asmen\u0173 su negalia darbo viet\u0173 subsidijos priemonei ma\u017eiausiai reikia 19,9 mln. eur\u0173 kasmet, ta\u010diau 2026-2028 m. valstyb\u0117s biud\u017eeto projekte \u0161ios l\u0117\u0161os nenumatytos. Jeigu \u0161ios priemon\u0117s finansavimas nebus u\u017etikrintas, labai greitai valstyb\u0117 susidurs su didesn\u0117mis i\u0161laidomis – tik jau ne d\u0117l darbo viet\u0173 i\u0161laikymo, o d\u0117l to, kad reik\u0117s remti nedirban\u010dius \u017emones, teikti jiems socialin\u0119 param\u0105”, – nurodo Dirban\u010di\u0173 ne\u012fgali\u0173j\u0173 asociacijos vadov\u0117 Simona Kunigonyt\u0117.<\/p>\n
Organizacijos netgi kreip\u0117si \u012f vald\u017eios atstovus, kad b\u016bt\u0173 skubiai priimti reikalingi sprendimai. Bendruomen\u0117s nariai sp\u0117jo, kad jei nebus u\u017etikrintas pakankamas finansavimas \u017emoni\u0173 su vidutine negalia \u012fdarbinimui, tai gali reik\u0161ti augan\u010dias socialin\u0117s paramos ir nedarbo i\u0161laidas, prarastas investicijas \u012f \u017emoni\u0173 su negalia \u012ftraukt\u012f, did\u0117jant\u012f ilgalaik\u012f nedarb\u0105 ir ypa\u010d skaud\u017eias pasekmes regionams, kur dirba didel\u0117 minimos grup\u0117s \u017emoni\u0173 dalis.<\/p>\n
\u201eDarbdaviai nori priimti ir i\u0161laikyti \u017emones su negalia, ta\u010diau turime pripa\u017einti realyb\u0119 – j\u0173 \u012fdarbinimo ka\u0161tai da\u017eniausiai didesni: reikia pritaikyti darbo viet\u0105, skirti daugiau laiko apmokymui, u\u017etikrinti lankstesn\u012f grafik\u0105. Daugyb\u0117 \u012fmoni\u0173 \u0161iuos sprendimus jau pri\u0117m\u0117, remdamosi ai\u0161kia valstyb\u0117s \u017einute, kad subsidij\u0173 priemon\u0117 bus t\u0119stin\u0117.<\/p>\n
Kai \u017emon\u0117s jau priimti, investicijos padarytos, o tuomet finansavimas staiga nutraukiamas, tai ne tik kelia rizik\u0105 d\u0117l t\u016bkstan\u010di\u0173 asmen\u0173 su negalia pasitraukimo i\u0161 darbo rinkos, bet ir silpnina pasitik\u0117jim\u0105 valstyb\u0117s u\u017eimtumo politika”, – pabr\u0117\u017eia Lietuvos verslo konfederacijos generalin\u0117 direktor\u0117 Ineta Rizgel\u0117.<\/p>\n
SADM duomenimis, \u0161iuo metu galioja 1035 \u012fdarbinimo subsidijuojant sutartys, kuri\u0173 terminas baigsis 2025 m. pabaigoje. Grei\u010diausiai visi \u0161ie \u017emon\u0117s neteks darbo 2026 m. sausio 1 d. I\u0161 viso \u012fdarbinimo priemon\u0117je dalyvauja apie 5000 vidutin\u0117s negalios darbuotoj\u0173.<\/p>\n
Apie poky\u010dius ne\u017eino<\/p>\n
Su subsidij\u0173 pagalba dirbanti Raimonda (tikras vardas ir pavard\u0117 redakcijai \u017einomi – aut. past.) net likus kelioms dienoms iki 2026 m. netur\u0117jo \u017eini\u0173, kaip keisis tvarka ir kaip tai paveiks dirban\u010dius ne\u012fgaliuosius. \u201eDirbu ma\u017eoje \u012fmon\u0117je, kuri veikia \u0161vietimo srityje. Valstyb\u0117 man skiria 75 proc. subsidij\u0105, kuri yra neterminuota.<\/p>\n
Ta\u010diau tvarka nuolat kei\u010diasi, tod\u0117l reikia nuolat steb\u0117ti \u012fstatym\u0173 pakeitimus, analizuoti ir reaguoti, kad subsidija neb\u016bt\u0173 sustabdyta. Ne\u017einau, kas man\u0119s laukia po nauj\u0173 pakeitim\u0173. Pavyzd\u017eiui, net jei asmuo \u012fdarbintas su subsidijomis neterminuotai, bet v\u0117liau darbdavys jam pakelia atlyginim\u0105, U\u017eimtumo tarnyba kiekvien\u0105 kart\u0105 persvarsto toliau galimyb\u0119 skirti \u0161iam darbuotojui skirti subsidij\u0105.<\/p>\n
Tai tikrai n\u0117ra paprastas procesas”, – \u201eVakaro \u017einioms” pasakojo Raimonda. Laimei, sausio prad\u017eioje Raimonda su\u017einojo, kad subsidija jai ir toliau bus skiriama.<\/p>\n
Moteris sako, kad subsidij\u0173 poky\u010diai da\u017eniausiai labiausiai palie\u010dia tokius kaip ji – dirban\u010dius ma\u017eesn\u0117se \u012fmon\u0117se: \u201eNes tur\u0117ti tok\u012f darbuotoj\u0105 yra sud\u0117tinga. Kiek \u017einau, kai kurias ataskaitas reikia teikti kiekvien\u0105 m\u0117nes\u012f. Tai yra dokumentacija, kuri atima laiko ir reikalauja \u017eini\u0173. Tikrai ne visi darbdaviai nori prisiimti toki\u0105 atsakomyb\u0119.<\/p>\n
Turb\u016bt net ir nutraukus subsidijas, tai netur\u0117s didel\u0117s \u012ftakos didel\u0117ms \u012fmon\u0117ms. Bet ma\u017eose \u012fmon\u0117se gali b\u016bti atsisakyta toki\u0173 darbuotoj\u0173. A\u0161 pasitikiu savimi ir manau, kad vis tiek rasiu darb\u0105, bet yra \u017emoni\u0173, kurie labai sunkiai rado darb\u0105 d\u0117l savo ne\u012fgalumo ir kuriems subsidijos suteik\u0117 galimyb\u0119 i\u0161silaikyti darbo rinkoje.”<\/p>\n
Darbo pokalbyje klausimai apie atleidim\u0105<\/p>\n
Visgi, Raimonda sako, kad did\u017eiausia problema yra po\u017ei\u016bris \u012f dirban\u010dius ne\u012fgaliuosius. \u201ePirmiausia tur\u0117t\u0173 b\u016bti taip, kad ne\u012fgalieji tur\u0117t\u0173 b\u016bti vertinami kaip bet kuris kitas darbuotojas pagal savo kvalifikacij\u0105, i\u0161silavinim\u0105 ir geb\u0117jimus. Jeigu \u017emones su negalia priimtume kaip konkurencingus \u017emones, kurie gali kandidatuoti \u012f bet koki\u0105 darbo pozicij\u0105 pagal savo i\u0161silavinim\u0105 ir geb\u0117jimus, t\u0173 subsidij\u0173 visai nereik\u0117t\u0173 ir nereik\u0117t\u0173 kelti toki\u0173 dram\u0173, kaip dabar.<\/p>\n
Pavyzd\u017eiui, a\u0161 turiu magistro i\u0161silavinim\u0105. Pirm\u0105 kart\u0105 man ie\u0161kant darbo, U\u017eimtumo tarnyboje buvo pasi\u016blytas tik valytojos darbas. Nes \u017emon\u0117ms su negalia tuomet buvo si\u016blomas arba kiemsargio, arba valytojos darbas. Tai labai li\u016bdna. Kod\u0117l \u017emogus su negalia, turintis i\u0161silavinim\u0105, negali s\u0105\u017einingai konkuruoti su kitais darbo rinkoje?<\/p>\n
Mano patirtyje yra buv\u0119 atvej\u0173, kai a\u0161 kandidatuoju \u012f darbo viet\u0105 ir mane pakvie\u010dia \u012f pokalb\u012f, o jo metu sulaukiu klausimo, kod\u0117l nenurod\u017eiau, kad turiu jud\u0117jimo negali\u0105 ir s\u0117d\u017eiu ve\u017eim\u0117lyje. Da\u017eniausiai tada sulaukiu ir kito klausimo: ar jiems nebus problem\u0173 norint mane atleisti? Tai yra did\u017eiausia problema – kad darbdavys galvoja ne apie tai, kaip \u012fdarbinti \u017emog\u0173 su negali\u0105, bet kaip j\u012f gal\u0117s atleisti?<\/p>\n
Lietuvoje \u017emones vis dar vertiname ne pagal jo kompetencijas, kertiniu ta\u0161ku ka\u017ekod\u0117l tampa \u017emogaus ne\u012fgalumas. Vieni \u017emon\u0117s ateina \u012f darb\u0105 su batais, o a\u0161 ateinu su ratais. Man did\u017eiausia kli\u016btis yra aplinka, laiptai, neprieinamumas. Bet darbus atlieku puikiai, kaip kitas tok\u012f pat\u012f i\u0161silavinim\u0105 ir geb\u0117jimus turintis \u017emogus”, – sako Raimonda.<\/p>\n
Subsidijas jau prarado 1000 ne\u012fgali\u0173j\u0173<\/p>\n
Pana\u0161u, kad ne\u012fgali\u0173j\u0173 balsas buvo i\u0161girstas, tik neai\u0161ku, ar tai yra rezultatas, kurio jie lauk\u0117. Mat dalis subsidij\u0173 visgi neteko. Kaip \u201eVakaro \u017einias” informavo SADM, prie\u0161 met\u0173 pabaig\u0105 Seimo socialini\u0173 reikal\u0173 ir darbo komitete visgi buvo nuspr\u0119sta daryti pertrauk\u0105 \u012fstatymo projekto svarstyme ir gr\u012f\u017eti prie klausimo pavasario sesijoje.<\/p>\n
Ministerija planavo poky\u010dius atsi\u017evelgdama \u012f asmen\u0173 su negalia nevyriausybini\u0173 organizacij\u0173, darbdavi\u0173 ir profesini\u0173 s\u0105jung\u0173 kreipim\u0105si. Buvo parengti U\u017eimtumo \u012fstatymo pakeitimus, kuriais buvo si\u016bloma subsidijavim\u0105 asmenims, turintiems nustatyt\u0105 30-40 proc. dalyvumo lyg\u012f arba vidutin\u012f ne\u012fgalumo lyg\u012f, kuriems baigiasi \u012fdarbinimo subsidijuojant sutartyse nustatytas trej\u0173 met\u0173 r\u0117mimo laikotarpis, papildomai prat\u0119sti dar dvejiems metams.<\/p>\n
\u201eMums svarbu, kad visi asmenys, kurie nori dirbti, tur\u0117t\u0173 toki\u0105 galimyb\u0119. Asmen\u0173 su negalia \u012fsidarbinim\u0105 lemia ne tik skirtas finansavimas. Siekio, kad kuo daugiau asmen\u0173 su negalia dirbt\u0173, \u012fgyvendinimas priklauso nuo \u012fvairi\u0173 aplinkybi\u0173: darbdavi\u0173 nuostat\u0173, j\u0173 socialin\u0117s atsakomyb\u0117s ir galimybi\u0173 sudaryti tinkamas darbo s\u0105lygas asmenims su negalia, infrastrukt\u016bros prieinamumo, U\u017eimtumo tarnybos teikiam\u0173 paslaug\u0173 darbo ie\u0161kantiems asmenims.<\/p>\n
U\u017eimtumo tarnyba, pasitelkdama atvejo vadyb\u0105, asmenims su negalia ie\u0161kos tinkamiausi\u0173 galim\u0173 paslaug\u0173 ar priemoni\u0173, skatinan\u010di\u0173 j\u0173 gr\u012f\u017eim\u0105 \u012f darbo rink\u0105. Esant ribotiems finansiniams i\u0161tekliams, atsi\u017evelgiant \u012f U\u017eimtumo tarnybos nustatytus specialiuosius kriterijus, asmenys su negalia yra priskiriami prioritetinei grupei. Tai rei\u0161kia, kad pirmiausia siekiama \u0161ios tikslin\u0117s grup\u0117s integracijos ar gr\u012f\u017eimo \u012f darbo rink\u0105”, – nurod\u0117 ministerija.<\/p>\n
Pasak jos atstov\u0173, \u0161i\u0173 met\u0173 darbo u\u017emokes\u010dio subsidijos dydis, kompensacijos procentas ir r\u0117mimo laikotarpis i\u0161lieka tokie patys, kokie buvo nustatyti 2023 m. sausio 1 d., panaikinus socialines \u012fmones ir \u012fsigaliojus U\u017eimtumo \u012fstatymo pakeitimams. Negali\u0105 turin\u010di\u0173 asmen\u0173 u\u017eimtumui didinti kasmet numatyta skirti apie 25,5 mln. Eur. Planuojamos skirti l\u0117\u0161os n\u0117ra ma\u017einamos, suma i\u0161lieka ta pati.<\/p>\n
Visgi, kartu su \u012fstatymo pakeitimais buvo planuojama skirti papildom\u0105 finansavim\u0105 asmenims, turintiems nustatyt\u0105 30-40 proc. dalyvumo lyg\u012f arba vidutin\u012f ne\u012fgalumo lyg\u012f, kuriems gruod\u017eio 31 d. baig\u0117si \u012fdarbinimo subsidijuojant sutartyse nustatytas r\u0117mimo laikotarpis. \u201eAtsi\u017evelgiant \u012f tai, kad U\u017eimtumo \u012fstatymo pakeitimai nebuvo priimti ir papildomas finansavimas jiems \u012fgyvendinti – apie 19,9 mln. Eur kasmet, ministerijai nebuvo skirtas, \u012fdarbinimo subsidijuojant sutartys nebuvo prat\u0119stos, tai paliet\u0117 apie 1 t\u016bkst. asmen\u0173”, – nurod\u0117 ministerijos atstovai.<\/p>\n
Skai\u010diuojama, kad i\u0161 viso Lietuvoje yra 147 t\u016bkst. asmen\u0173 su negalia, i\u0161 j\u0173 dirba 44,5 t\u016bkst. (30,3 proc.). Did\u017eioji dalis negali\u0105 turin\u010di\u0173 asmen\u0173 dirba be subsidij\u0173. 2025 metais buvo subsidijuojami 4108 asmenys su negalia.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"\u00a0 Ta\u010diau nuo \u0161i\u0173 met\u0173 dalis j\u0173 liko be valstyb\u0117s r\u0117mimo ir baiminasi, kad bus i\u0161stumti i\u0161 darbo…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":84827,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[13],"tags":[25,30,31,1348,34,35,3515,24,17923,32,33,37,39,36,38,40,23,2625,17921,22,28,29,17924,3255,17922,26,27,13045],"class_list":{"0":"post-84826","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-lietuva","8":"tag-antrastes","9":"tag-breaking-news","10":"tag-breakingnews","11":"tag-darbas","12":"tag-featured-news","13":"tag-featurednews","14":"tag-finansavimas","15":"tag-headlines","16":"tag-kunigonyte","17":"tag-latest-news","18":"tag-latestnews","19":"tag-lietuva","20":"tag-lietuviu","21":"tag-lithuania","22":"tag-lithuanian","23":"tag-lt","24":"tag-naujienos","25":"tag-negalia","26":"tag-neigalijeji","27":"tag-news","28":"tag-populiariausios-naujienos","29":"tag-populiariausiosnaujienos","30":"tag-rizgele","31":"tag-sadm","32":"tag-subsidijos","33":"tag-top-stories","34":"tag-topstories","35":"tag-uzt"},"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/115902822695261522","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/84826","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=84826"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/84826\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/84827"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=84826"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=84826"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=84826"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}