{"id":87317,"date":"2026-01-19T20:04:13","date_gmt":"2026-01-19T20:04:13","guid":{"rendered":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/87317\/"},"modified":"2026-01-19T20:04:13","modified_gmt":"2026-01-19T20:04:13","slug":"psichologas-paaiskino-kodel-lietuviai-jauciasi-prastai","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/87317\/","title":{"rendered":"Psichologas paai\u0161kino, kod\u0117l lietuviai jau\u010diasi prastai"},"content":{"rendered":"<p class=\"western\">Naujausias tyrimas rodo, kad didelei daliai Lietuvos visuomen\u0117s b\u016bdingas nuovargis, emocinis i\u0161sekimas ir kasdienio gyvenimo d\u017eiaugsmo praradimas. Toki\u0105 pad\u0117t\u012f atskleid\u0117 pirm\u0105 kart\u0105 Lietuvoje atliktas vaistini\u0173 tinklo \u201e<a rel=\"noopener nofollow\" target=\"_blank\" href=\"https:\/\/www.delfi.lt\/temos\/eurovaistine\" tag-id=\"64819059\">Eurovaistin\u0117<\/a>\u201c kartu su sveikatos ir duomen\u0173 ekspertais tyrimas apie tautie\u010di\u0173 savijautos indeks\u0105.<\/p>\n<p class=\"western\">Lietuvos gyventoj\u0173 emocinei sveikatai \u012fvertinti buvo taikomas Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) WHO-5 emocin\u0117s gerov\u0117s indeksas. Lietuvos rezultatas \u2013 61,5 balo. Pasak specialist\u0173, toks rodiklis rei\u0161kia ribin\u0119 arba suma\u017e\u0117jusi\u0105 emocin\u0119 gerov\u0119.<\/p>\n<p class=\"western\">Pirm\u0105 kart\u0105 \u0161alyje nustatytas ir bendras Lietuvos nacionalinis savijautos indeksas, kuris siekia 64,1 balo i\u0161 100. Tai rei\u0161kia, kad Lietuva jau\u010diasi vidutini\u0161kai \u2013 ne blogai, bet ir ne taip gerai, kaip gal\u0117t\u0173.<\/p>\n<p class=\"western\">\u201eAtlik\u0119 pirm\u0105j\u012f visapusi\u0161k\u0105 tyrimas Lietuvoje, apimant\u012f fizin\u0119 sveikat\u0105, emocin\u0119 savijaut\u0105 ir laim\u0117s jausm\u0105 \u012f vien\u0105 rodikl\u012f, galime ne sp\u0117lioti, o objektyviai \u012fvertinti, kaip jau\u010diasi visuomen\u0117. \u017dvelgiant \u012f tyrimo duomenis krenta \u012f akis tai, kad bendra visuomen\u0117s savijauta n\u0117ra gera, ir j\u0105 labiausiai \u017eemyn tempia b\u016btent emocin\u0117 b\u016bsena\u201c, \u2013 pabr\u0117\u017e\u0117 \u201eEurovaistin\u0117s\u201c Farmacin\u0117s veiklos vadov\u0117 Egl\u0117 Laskauskait\u0117.<\/p>\n<p>    <img decoding=\"async\" src=\"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-content\/uploads\/2026\/01\/384f4450-fa9e-4cc7-91e8-76975e2e950f.jpg\" loading=\"lazy\" alt=\"Egl\u0117 Laskauskait\u0117 \"\/>      <\/p>\n<p class=\"western\">Ji atkreipia d\u0117mes\u012f, kad tik apie pus\u0119 gyventoj\u0173 pastarosiomis savait\u0117mis jaut\u0117si linksmi ir geros nuotaikos, 45 proc. \u2013 ram\u016bs ir atsipalaidav\u0119. Energingi jaut\u0117si vos 40 proc. apklaust\u0173j\u0173, dar ma\u017eiau \u017emoni\u0173 teig\u0117 es\u0105 \u017eval\u016bs rytais ar d\u017eiaug\u0117si kasdienybe.<\/p>\n<p class=\"western\">Tyrimas parod\u0117, kad 38 proc. gyventoj\u0173 stres\u0105 jau\u010dia kasdien, o dar ketvirtadaliui sunku \u012fvertinti, ar jie patiria stres\u0105. Pagrindiniai streso \u0161altiniai \u2013 darbas ar mokymasis (48 proc.), finansiniai r\u016bpes\u010diai (36 proc.) ir sveikatos problemos (35 proc.).<\/p>\n<p class=\"western\">Nors dalis \u017emoni\u0173 stres\u0105 bando ma\u017einti fiziniu aktyvumu ar pokalbiais su artimaisiais, kas ketvirtas gyventojas nesiima joki\u0173 streso valdymo priemoni\u0173. Ypa\u010d i\u0161siskiria vyr\u0173 grup\u0117 \u2013 jie da\u017eniau nei kiti pripa\u017e\u012fsta streso nevaldantys visai.<\/p>\n<p>Psichoterapeutas: \u201ePatiriame anhedonij\u0105\u201c<\/p>\n<p class=\"western\">Komentuodamas tyrimo duomenis, psichoterapeutas <a rel=\"noopener nofollow\" target=\"_blank\" href=\"https:\/\/www.delfi.lt\/temos\/dainius-jakucionis\" tag-id=\"76333939\">Dainius Jaku\u010dionis<\/a> d\u017eiaug\u0117si, kad per de\u0161imtmet\u012f Lietuvoje \u012fvyko \u0161ioki\u0173 toki\u0173 teigiam\u0173 poky\u010di\u0173. Lyginant su 2016 m. Europos gyvenimo kokyb\u0117s tyrimo, kuriam taikyta tas pat WHO-5 indeksas, kiek daugiau gyventoj\u0173 jau\u010diasi linksmi ir geros nuotaikos bei ram\u016bs ir atsipalaidav\u0119. Ta\u010diau kartu ry\u0161k\u0117ja ir neraminanti tendencija: ma\u017e\u0117ja gyvybin\u0117 energija ir susidom\u0117jimas kasdieniu gyvenimu.<\/p>\n<p class=\"western\">\u201eVos 37 proc. \u017emoni\u0173 \u0161iandien sako, kad j\u0173 kasdienis gyvenimas yra u\u017epildytas dominan\u010diais dalykais. Taip teigian\u010di\u0173 \u017emoni\u0173 per de\u0161imtmet\u012f suma\u017e\u0117jo 8-ais procentais. Tokie duomenys signalizuoja apie anhedonij\u0105 \u2013 suma\u017e\u0117jus\u012f \u017emoni\u0173 geb\u0117jim\u0105 jausti gyvenimo malonum\u0105 ir prasm\u0119. Tokia emocin\u0117s sveikatos b\u016bkl\u0117 yra ne tik nemaloni, bet gali tur\u0117ti ir nemenk\u0173 pasekmi\u0173\u201c, \u2013 pa\u017eymi D. Jaku\u010dionis.<\/p>\n<p class=\"western\">Anot jo, Lietuva n\u0117ra nelaiminga \u0161alis \u2013 bet ji yra pavargusi. \u201eStebina, kad ma\u017e\u0117ja dom\u0117jimasis pasauliu, juntamas malonumo tr\u016bkumas. Gal tai savoti\u0161kas apsauginis mechanizmas d\u0117l keli\u0173 pastar\u0173j\u0173 met\u0173 \u012fvyki\u0173, kai buvo daug sunkum\u0173, \u017emon\u0117s patyr\u0117 daug nerimo, nemaloni\u0173 emocij\u0173. Gal d\u0117l to nesinori niekuo dom\u0117tis. Kam skaityti, vis tiek nieko \u012fdomaus. Taip pat \u012ftak\u0105 daro ir socialin\u0117s medijos, ten \u017emogus \u012fkrenta ir praranda kelet\u0105 valand\u0173 veltui\u201c, \u2013 svarst\u0117 psichologas.<\/p>\n<p>       <img decoding=\"async\" src=\"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-content\/uploads\/2026\/01\/d3a67c31-7c2c-4117-9d4f-253e346f8871.jpg\" loading=\"lazy\" alt=\"Dainius Jaku\u010dionis\"\/>      <\/p>\n<p class=\"western\">Jis i\u0161skyr\u0117 6 lietuvi\u0173 b\u0117das, kurios labiausiai slegia:<\/p>\n<ul>\n<li>\n<p class=\"western\">emocin\u0117s energijos stygius ir nestabilumas;<\/p>\n<\/li>\n<li>\n<p class=\"western\">stresas ir jo valdymo \u012fg\u016bd\u017ei\u0173 stoka;<\/p>\n<\/li>\n<li>\n<p class=\"western\">anhedonija, sumenk\u0119s susidom\u0117jimas gyvenimu;<\/p>\n<\/li>\n<li>\n<p class=\"western\">prevencijos ir emocinio ra\u0161tingumo tr\u016bkumas;<\/p>\n<\/li>\n<li>\n<p class=\"western\">fiziniai negalavimai;<\/p>\n<\/li>\n<li>\n<p class=\"western\">finansiniai r\u016bpes\u010diai.<\/p>\n<\/li>\n<\/ul>\n<p>Imtis priemoni\u0173 privalome patys<\/p>\n<p class=\"western\">Pasak specialisto, r\u016bpinimasis emocine sveikata \u2013 tai \u012fg\u016bdis, kur\u012f galima ir b\u016btina ugdyti kasdien. Siekiant gerinti emocin\u0119 b\u016bkl\u0119 svarbu r\u016bpintis miego higiena, reguliariai jud\u0117ti, ypa\u010d dienos \u0161viesoje, maitintis subalansuotai. Taip pat padeda \u012fprotis kasdien \u012f\u017evelgti bent po vien\u0105 prasming\u0105 ar d\u017eiug\u0173 moment\u0105, taikyti paprastas kv\u0117pavimo ir d\u0117mesio nukreipimo praktikas. Jis i\u0161skyr\u0117 kelis dalykus, kuriuos d\u0117l savo emocin\u0117s sveikatos gali padaryti kiekvienas: <\/p>\n<p class=\"western\">&#8211; malon\u016bs ir prasmingi dalykai kasdien;<\/p>\n<p class=\"western\">&#8211; d\u0117mesio nukreipimo praktikos;<\/p>\n<p class=\"western\">\u201eMa\u017ei, kasdieniai veiksmai daro didel\u012f poveik\u012f emociniam atsparumui. Emocin\u0117 sveikata n\u0117ra prabanga \u2013 tai b\u016btina prevencija\u201c, \u2013 teig\u0117 psichoterapeutas. Tiesa, anot jo, daugelis nevisai teisingai supranta posak\u012f \u201er\u016bpintis savimi\u201c. \u201eTyrime prie r\u016bpinimosi savimi \u017emon\u0117s da\u017enai min\u0117jo apsipirkim\u0105, bet jis suteikia tik trumpalaik\u012f poveik\u012f. \u017dmon\u0117s geriau jau\u010diasi, kai perka, bet kai gr\u012f\u017eta namo, pamato, k\u0105 nusipirko, tada galvoja, gal ir nereik\u0117jo. \u0160i technika n\u0117ra pati geriausia. Tai yra greitas malonios emocijos susik\u016brimas. Pana\u0161iai veikia ir kavos nusipirkimas, led\u0173 suvalgymas ar par\u016bkymas. Tai savoti\u0161ka saviapgaul\u0117\u201c, \u2013 teig\u0117 pa\u0161nekovas.<\/p>\n<p class=\"western\">Palygin\u0119s mus su kaimynais, psichologas sak\u0117, kad esame pana\u0161\u016bs, bet atsiliekame nuo skandinav\u0173. \u201eMes patyr\u0117me sovietme\u010dio priespaud\u0105, ir tai t\u0119siasi per psichologin\u0119 sistem\u0105, \u012fpro\u010dius, kaip galvojame apie save ir kitus. Vis dar esame veikiami t\u0173 \u012fsitikinim\u0173, bet po kartos ar dvej\u0173 jau b\u016bsime i\u0161silaisvin\u0119. Skandinavai netur\u0117jo tokios patirties. Dar vienas skirtumas \u2013 savanoryst\u0117. Mes turime 10-11 proc. savanoriaujan\u010dios visuomen\u0117s, ten \u0161ia veikla u\u017esiima apie 70 proc. Moksli\u0161kai pagr\u012fsta, kad savanoryst\u0117 ir gero darymas kitiems be atlygio padeda geriau jaustis\u201c, \u2013 teig\u0117 psichologas. <\/p>\n<p class=\"western\">Anot jo, nor\u0117dami jaustis geriau tur\u0117tume daryti tokius paprastus dalykus: miegas, sportas, mityba.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"Naujausias tyrimas rodo, kad didelei daliai Lietuvos visuomen\u0117s b\u016bdingas nuovargis, emocinis i\u0161sekimas ir kasdienio gyvenimo d\u017eiaugsmo praradimas. Toki\u0105&hellip;\n","protected":false},"author":2,"featured_media":87318,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":"","_share_on_mastodon":"0"},"categories":[6],"tags":[25,30,31,18251,12439,34,35,24,32,33,37,39,36,38,40,18249,23,22,28,29,26,27],"class_list":["post-87317","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","category-antrastes","tag-antrastes","tag-breaking-news","tag-breakingnews","tag-dainius-jakucionis","tag-eurovaistine","tag-featured-news","tag-featurednews","tag-headlines","tag-latest-news","tag-latestnews","tag-lietuva","tag-lietuviu","tag-lithuania","tag-lithuanian","tag-lt","tag-melynasis-pirmadienis","tag-naujienos","tag-news","tag-populiariausios-naujienos","tag-populiariausiosnaujienos","tag-top-stories","tag-topstories"],"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/115923560925708784","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/87317","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=87317"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/87317\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/87318"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=87317"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=87317"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=87317"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}