![\"nuotr.\"](\"https:\/\/www.respublika.lt\/lt\/naujienos\/lietuva\/kitos-lietuvos-zinios\/jei-nesirupinsime-seimos-politika-pensini-amziu-gali-tekti-velinti-iki-75-metu\/images\/ico_camera_white.gif\")
3 nuotr.<\/p>\n 3 nuotr.<\/p>\n
Demografin\u0117s kriz\u0117s sprendimas tampa viena i\u0161 esmini\u0173 nacionalinio saugumo s\u0105lyg\u0173. Asociatyvi Eltos nuotr.<\/p>\n
Jei nieko nekeisime, norint bent jau i\u0161laikyti dabartin\u012f pensij\u0173 lyg\u012f iki 2050 m., reikia papildomai \u012fsileisti 1,1 mln. migrant\u0173 arba v\u0117linti pensin\u012f am\u017ei\u0173 iki 72-75 met\u0173.<\/p>\n
Seime sausio 14 d. vyko did\u017eiul\u0117 tarptautin\u0117 konferencija \u201eDemografiniai i\u0161\u0161\u016bkiai ir \u0161eimos politika – tarptautin\u0117 patirtis”. Pasak Seimo Laikinosios \u0161eimos politikos grup\u0117s pirminink\u0117s, Seimo vicepirminink\u0117s Au\u0161rin\u0117s Norkien\u0117s, joje dalyvavo politikai, mokslininkai, \u0161eimos ekspertai ne tik i\u0161 Lietuvos, bet ir i\u0161 u\u017esienio \u0161ali\u0173.<\/p>\n
Diskutuota apie s\u0117kmingus ir nes\u0117kmingus sprendimus, taikytus ES \u0161alyse, dalyviai teik\u0117 si\u016blymus, kaip pad\u0117ti \u012fveikti demografin\u0119 kriz\u0119 Lietuvoje.<\/p>\n
Anot A.Norkien\u0117s, buvo paskelbti \u0161okiruojantys skai\u010diai: jei pastaraisiais metais kasmet gimdavo apie 19 t\u016bkst. vaik\u0173, tai pernai – jau vos 17 t\u016bkst.<\/p>\n
\u201eDeja, mir\u0161ta beveik dvigubai daugiau”, – sak\u0117 A.Norkien\u0117.<\/p>\n
Anot renginio organizatori\u0173, Vakar\u0173 pasaulis i\u0161gyvena gili\u0105 demografin\u0119 kriz\u0119. Per pastaruosius de\u0161imt met\u0173 Europos S\u0105jungoje mir\u0117 apie 10 milijon\u0173 \u017emoni\u0173 daugiau nei gim\u0117.<\/p>\n
Jau \u0161iandien \u012f darbingo am\u017eiaus gyventoj\u0173 grup\u0119 patenka gerokai ma\u017eiau \u017emoni\u0173 nei j\u0173 pasiekia pensin\u012f am\u017ei\u0173.<\/p>\n
Nepaisant dideli\u0173 l\u0117\u0161\u0173, skiriam\u0173 socialinei politikai, demografin\u0117 kriz\u0117 gil\u0117ja, o Europos S\u0105junga praranda konkurencingum\u0105 pasaulyje.<\/p>\n
\u201e\u0160ie procesai Lietuvoje, kaip ir daugelyje Vakar\u0173 valstybi\u0173, did\u017ei\u0105ja dalimi susij\u0119 su \u0161eimos instituto silpn\u0117jimu, vyro ir moters papildomumu pagr\u012fstos \u0161eimos bei tarpusavio \u012fsipareigojim\u0173 reik\u0161m\u0117s menkinimu, pagarbos santuokiniams ry\u0161iams ma\u017e\u0117jimu ir nepakankamu d\u0117mesiu nuosekliai, visuminei demografinei politikai. \u0160eimos politika da\u017enai yra fragmentuota, menkai koordinuojama ir apsiribojanti vien socialin\u0117s politikos priemon\u0117mis. Atsi\u017evelgiant \u012f augan\u010dias geopolitines ir saugumo gr\u0117smes, demografin\u0117s kriz\u0117s sprendimas tampa viena i\u0161 esmini\u0173 nacionalinio saugumo s\u0105lyg\u0173.<\/p>\n
Daugelis Vakar\u0173 \u0161ali\u0173 jau \u0117m\u0117si spr\u0119sti \u0161ias problemas, vienoms sekasi geriau, kitoms – ne. \u012e i\u0161\u0161\u016bkius bando atliepti ir Europos S\u0105junga”, – pabr\u0117\u017eia renginio organizatoriai.<\/p>\n
Renginio pabaigoje buvo priimta bendra rezoliucija. Nacionalin\u0117s \u0161eim\u0173 ir t\u0117v\u0173 asociacijos pirminink\u0117, visuomenin\u0117s iniciatyvos Forumas \u201e\u0160eima 2050″ nar\u0117 dr. Violeta Vasiliauskien\u0117 i\u0161vardino svarbiausius \u012f rezoliucij\u0105 \u012fra\u0161ytus patarimus Lietuvai.<\/p>\n
Rezoliucijoje teigiama, kad \u0161eimos politika turi b\u016bti strategin\u0117 \u0161eimos politika ir ji netur\u0117t\u0173 b\u016bti pavieni\u0173 priemoni\u0173 rinkinys ar atskir\u0173 institucij\u0173 veiksmai.<\/p>\n
\u201eSvarbios sritys \u0161eimai yra ne tik socialin\u0117 parama, bet ir mokes\u010di\u0173, \u0161vietimo, sveikatos, b\u016bsto, u\u017eimtumo ir kiti klausimai, lie\u010diantys \u0161eimos gyvenim\u0105. Turint toki\u0105 strategija sekt\u0173 atitinkamos programos ir veiksmai. Taip pat pagarbos \u0161eimai klausimas yra vienas kertini\u0173, b\u016btina nuosekliai formuoti pozityv\u0173 visuomen\u0117s po\u017ei\u016br\u012f \u012f \u0161eim\u0105, ugdyti jaunimo geb\u0117jimus, motyvacij\u0105 prisiimti ilgalaikius \u0161eiminius santykius. Ir siekti vengti propagandos, nukreiptos \u012f vyro ir moters santuoka pagr\u012fstos \u0161eimos institut\u0105, kuri\u0105 stebime vie\u0161ojoje erdv\u0117je.<\/p>\n
Itin svarbu u\u017etikrinti visokeriop\u0105 besilaukian\u010dioms \u0161eimoms, \u0161eimoms, auginan\u010dioms ma\u017eus vaikus, slaugan\u010dioms sergan\u010dius vyresnius \u0161eimos narius. Labai svarbu u\u017etikrinti, kad ekonomin\u0117 politika stiprint\u0173 \u0161eimos saugum\u0105 per teising\u0105 mokestin\u0119 sistem\u0105, per lengvatas \u012fsigyjan\u010dioms pirm\u0105j\u012f b\u016bst\u0105 ir t.t.”<\/p>\n
V\u0161\u012e \u201e\u0160eimos institutas” atstovas, visuomenin\u0117s iniciatyvos Forumas \u201e\u0160eima 2050″ narys dr. Rimantas Dagys klausia: kas atsitiko Lietuvos politikams taip ma\u017eai r\u016bpi tai, jog Tauta tiesiog i\u0161mir\u0161ta?<\/p>\n
\u201eNuo 1995 met\u0173 Lietuvoje daugiau \u017emoni\u0173 mir\u0117 nei gim\u0117 – gyventoj\u0173 suma\u017e\u0117jo apie 340 t\u016bkstan\u010di\u0173. Jei niekas nesikeis, prognozuojama, kad iki 2050 met\u0173 Lietuva neteks dar daugiau nei 630 t\u016bkstan\u010di\u0173 gyventoj\u0173. Tai rei\u0161kia, kad per kelis de\u0161imtme\u010dius galime prarasti beveik 1 milijon\u0105 \u017emoni\u0173. Tai tur\u0117s li\u016bdnas pasekmes, tai yra Tautos nykimas.<\/p>\n
Man, kaip buvusiam socialin\u0117s apsaugos ir darbo ministrui, nesunku \u012fsivaizduoti, koks tai bus sm\u016bgis vien pensij\u0173 sistemai. Jei nor\u0117sime i\u0161laikyti dabartin\u012f pensij\u0173 lyg\u012f, su tokia demografine pad\u0117timi pensin\u012f am\u017ei\u0173 tur\u0117sime ilginti dar 7-10 met\u0173. Arba \u012fsileisti imigrantus i\u0161 tre\u010di\u0173j\u0173 \u0161ali\u0173 – ma\u017eiausiai 1,1 mln. Kas b\u016bt\u0173 su m\u016bs\u0173 Tauta, galime tik \u012fsivaizduoti”, – akcentavo R.Dagys.<\/p>\n
Anot jo, karo ekspertai kalba, kad, \u012fvairiais duomenimis, Ukrainoje per kar\u0105 su Rusija \u017euvo ar dingo be \u017einios apie nuo 80 iki 160 t\u016bkst. Ukrainos gyn\u0117j\u0173 ir apie 150 t\u016bkstan\u010di\u0173 civili\u0173.<\/p>\n
\u201eTai – mil\u017eini\u0161ka tragedija. Ta\u010diau tuo pat metu Lietuvoje b\u016bnant taikos s\u0105lygoms, be karo, i\u0161mir\u0117 apie 80 t\u016bkstan\u010di\u0173 sav\u0173 \u017emoni\u0173. 80 t\u016bkst. praradome su niekuo nekariaudami! Kiekvien\u0105 dien\u0105 prarandame vidutini\u0161kai po 55 \u017emones.<\/p>\n
I\u0161 ES \u0161ali\u0173 demografin\u0117 situacija ger\u0117ja tik Bulgarijoje bei Vengrijoje, visur kitur blog\u0117ja. Tod\u0117l i\u0161 \u0161it\u0173 \u0161ali\u0173 ir reikia imti pavyzd\u012f, nes jei imsime i\u0161 ES, tik sulauksime blog\u0173 pasekmi\u0173”, – teig\u0117 R.Dagys.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"3 nuotr. Demografin\u0117s kriz\u0117s sprendimas tampa viena i\u0161 esmini\u0173 nacionalinio saugumo s\u0105lyg\u0173. Asociatyvi Eltos nuotr. \u00a0 Jei nieko…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":87377,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[13],"tags":[282,25,30,31,18259,773,672,34,35,24,32,33,37,39,36,38,40,23,22,18257,1506,28,29,5270,26,27,692,18258],"class_list":{"0":"post-87376","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-lietuva","8":"tag-amzius","9":"tag-antrastes","10":"tag-breaking-news","11":"tag-breakingnews","12":"tag-dagys","13":"tag-demografija","14":"tag-es","15":"tag-featured-news","16":"tag-featurednews","17":"tag-headlines","18":"tag-latest-news","19":"tag-latestnews","20":"tag-lietuva","21":"tag-lietuviu","22":"tag-lithuania","23":"tag-lithuanian","24":"tag-lt","25":"tag-naujienos","26":"tag-news","27":"tag-norkiene","28":"tag-pensija","29":"tag-populiariausios-naujienos","30":"tag-populiariausiosnaujienos","31":"tag-seima","32":"tag-top-stories","33":"tag-topstories","34":"tag-vaikai","35":"tag-vasiliauskiene"},"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/115923855792516963","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/87376","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=87376"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/87376\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/87377"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=87376"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=87376"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=87376"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}