Daugeliui jis buvo genijus, geb\u0117j\u0119s muzik\u0105 paversti unikalia jausm\u0173 kalba ir pakeit\u0119s \u0161iuolaikinio kino skambes\u012f – gyv\u0173 jausm\u0173 persmelktos ilgesingos E.Morikon\u0117s melodijos veikia u\u017eburiamai.<\/p>\n
Jo garso takeliai Serd\u017eijaus Leon\u0117s vesternams, kriminalin\u0117ms, psichologin\u0117ms dramoms tapo kino muzikos klasika, \u0161iandien vis da\u017eniau skamban\u010dia koncert\u0173 sal\u0117se.<\/p>\n
Gyvenimas ir k\u016bryba<\/p>\n
B\u016bsimasis kompozitorius gim\u0117 1928 m. Romoje. Jo t\u0117vas buvo d\u017eiazo muzikantas, grojo trimitu, ir jaunasis Enijus Morikon\u0117 (Ennio Morricone) labai anksti i\u0161moko groti \u0161iuo instrumentu, o \u0161e\u0161eri\u0173 jau savaranki\u0161kai k\u016br\u0117 trumpas muzikines kompozicijas.<\/p>\n
Mokydamasis prad\u017eios mokykloje jis laisvalaikiu neretai pad\u0117davo t\u0117vui koncertuoti kaip antrasis trimitininkas.<\/p>\n
Enijus baig\u0117 \u0161v.Cecilijos konservatorij\u0105 ir anksti prad\u0117jo u\u017esidirbti, grodamas trimitu d\u017eiazo klubuose, kurdamas fonin\u0119 muzik\u0105 garso \u012fra\u0161\u0173 kompanijoms, radijui ir televizijai.<\/p>\n
Jo pa\u017eintis su kinu \u012fvyko po to, kai buvo papra\u0161ytas sukurti muzik\u0105 filmui \u201eFa\u0161istas”, bet tikrasis populiarumas j\u012f aplank\u0117 suk\u016brus garso takel\u012f Serd\u017eijaus Leon\u0117s (Sergio Leone) filmui \u201eU\u017e sauj\u0105 doleri\u0173” (1964).<\/p>\n
Kadangi jo galimybes ribojo finansai, E.Morikon\u0117 negal\u0117jo naudoti turtingo stygini\u0173 instrument\u0173 skambesio, bet labai sumaniai naudojo elektrin\u0119 gitar\u0105 ir \u012fvairius garso efektus tam tikriems veiksmams ekrane ir filme vaizduojamo kra\u0161tovaizd\u017eio mistinei tu\u0161tumai pabr\u0117\u017eti.<\/p>\n
V\u0117liau \u0161ie elementai buvo da\u017enai naudojami kuriant vesternus ir padar\u0117 didel\u0119 \u012ftak\u0105 kinui. Su klas\u0117s draugu Serd\u017eijumi Leone jie tapo vienu garsiausi\u0173 kompozitoriaus ir re\u017eisieriaus duet\u0173.<\/p>\n
\u012esimintiniausias ir labiausiai intriguojantis E.Morikon\u0117s darbas – muzika tre\u010diajam \u201edoleri\u0173 trilogijos” filmui \u201eGeras, blogas ir bjaurus”. Kompozicija su kojot\u0173 st\u016bgavimu, ritmingu b\u016bgn\u0173 trat\u0117jimu ir gerg\u017ed\u017eian\u010diais elektrin\u0117s gitaros braukymo garsais tapo pasauliniu hitu, 1968 m. u\u017e\u0117musiu pirm\u0105j\u0105 viet\u0105 brit\u0173 hitparaduose.<\/p>\n
Per vis\u0105 k\u016brybin\u0119 karjer\u0105 E.Morikon\u0117 suk\u016br\u0117 daugiau kaip 500 muzikini\u0173 k\u016brini\u0173 filmams, teatro spektakliams ir \u012fvairiems dokumentikos projektams.<\/p>\n
Jo k\u016bryba – svarus ind\u0117lis \u012f kino istorij\u0105, kadangi atspindi ne tik epoch\u0105 ir kiekvieno filmo istorin\u012f kontekst\u0105, bet ir giliai \u012fsiskverbia \u012f kiekvieno \u017emogaus siel\u0105, darydama emocin\u012f ir filosofin\u012f poveik\u012f.<\/p>\n
Ma\u017ea to, jo muzika neretai b\u016bdavo populiaresn\u0117 u\u017e filmus, kuriems buvo sukurta. O kurti jam sek\u0117si steb\u0117tinai lengvai.<\/p>\n
Daugyb\u0117 \u017eurnalist\u0173, kuriems jis yra dav\u0119s interviu, pasakoja pana\u0161ias istorijas – kaip jis ka\u017ekuri\u0105 akimirk\u0105 i\u0161ties\u0117 rank\u0105, pa\u0117m\u0117 servet\u0117l\u0119 ir br\u016bk\u0161tel\u0117jo ant jos penklin\u0119, kad u\u017era\u0161yt\u0173 koki\u0105 nors melodij\u0105. Lengvai ir paprastai, tarsi muzika b\u016bt\u0173 visada skamb\u0117jusi jo galvoje. O galb\u016bt taip ir buvo.<\/p>\n
\u0160achmat\u0173 partijos su \u010dempionais<\/p>\n
Enijus Morikon\u0117 vis\u0105 gyvenim\u0105 praleido Romoje, nors dirbo abiejose Atlanto pus\u0117se, kurdamas muzik\u0105 bet kokiems muzikiniams u\u017esakymams – \u201efolk”, d\u017eiazui, \u201eavangardui”, religine tematika.<\/p>\n
Jam ne kart\u0105 buvo si\u016blomas nuolatinis darbas Holivude ir net nemokama vila gyventi, bet jis atsisakydavo, pareik\u0161damas, kad visada liks romietis ir nori gyventi namuose.<\/p>\n
Be to, kad buvo \u017einomas kompozitorius, E.Morikon\u0117 aistringai m\u0117go \u0161achmatus. I\u0161mok\u0119s \u017eaisti \u0161achmatais jau mokykloje, iki muzikin\u0117s karjeros auk\u0161tum\u0173, jis \u017eaisdavo klub\u0173 turnyruose Romoje.<\/p>\n
Jo pirmasis oficialus turnyras \u012fvyko 1964 m., ir jame Enijus laim\u0117jo priz\u0105 tre\u010diojoje m\u0117g\u0117j\u0173 kategorijoje. Kur\u012f laik\u0105 jis net treniravosi su 12 kart\u0173 Italijos \u010dempionu, tarptautiniu \u0161achmat\u0173 meistru Stefanu Tataju (Stefano Tatai), bet netrukus muzika jo gyvenime tapo svarbiausia.<\/p>\n
E.Morikon\u0117 ir v\u0117liau visada dom\u0117josi \u0161achmatais, daug laiko praleisdavo prie \u0161achmat\u0173 lentos, gal\u0117davo valand\u0173 valandas spr\u0119sti sud\u0117tingiausius \u0161achmat\u0173 u\u017edavinius, nagrin\u0117ti naujas ir veiksmingesnes strategijas. Jo kabinete visada gul\u0117jo \u0161achmat\u0173 lenta su nebaigta partija.<\/p>\n
Kompozitorius sakydavo, kad \u0161achmatai jam padeda galvoti ir kurti muzik\u0105, ir jeigu jis neb\u016bt\u0173 tap\u0119s muzikantu, b\u016btinai b\u016bt\u0173 tap\u0119s profesionaliu \u0161achmatininku.<\/p>\n
E.Morikon\u0117 ilgai svajojo su\u017eaisti partij\u0105 su kuriuo nors \u0161achmat\u0173 pasaulio \u010dempionu, ir 2000 m. jam tai pavyko. Drauge su kitais 27 \u017eaid\u0117jais jis dalyvavo simultane su didmeistriu Borisu Spaskiu, vykusiu Turine, ir kai \u201em\u016b\u0161io lauke” jis liko paskutinis \u017eaid\u0117jas, visa publika susirinko prie j\u0173 staliuko, \u201esirgdama” u\u017e kompozitori\u0173.<\/p>\n
B.Spaskiui teko sutikti su lygiosiomis, o E.Morikon\u0117 vis\u0105 gyvenim\u0105 savo kabinete laik\u0117 vis\u0105 \u0161ios \u0161achmat\u0173 partijos stenogram\u0105.<\/p>\n
Po \u0161io \u012fvykio likimas ne kart\u0105 jam suteik\u0117 daugiau toki\u0173 galimybi\u0173. E.Morikon\u0117 susisiekdavo su garsiais didmeistriais, atsid\u016brusiais su juo tame pa\u010diame mieste, o neretai ir jie patys kreipdavosi \u012f j\u012f su pana\u0161iu pasi\u016blymu. Jam teko \u017eaisti su tokiais garsiais \u0161achmatininkais kaip Robertas Fi\u0161eris, Garis Kasparovas, Anatolijus Karpovas, Peteris Leko, Judita Polgar.<\/p>\n
Paskutiniaisiais gyvenimo metais E.Morikon\u0117 pam\u0117go kompiuterinius \u0161achmatus, labai nusimindavo, kai da\u017eniausiai pralaim\u0117davo, ir it vaikas d\u017eiaugdavosi, kai partija baigdavosi lygiosiomis, bet tai nutiko ne daugiau kaip 10 kart\u0173.<\/p>\n
Vienos meil\u0117s simfonija<\/p>\n
Vis\u0105 gyvenim\u0105 Enijus Morikon\u0117 myl\u0117jo vien\u0105 moter\u012f: Marija Travija buvo jo m\u016bza, draug\u0117 ir jo vaik\u0173 mama – did\u017eiajam kompozitoriui padovanojo tris s\u016bnus ir dukr\u0105.<\/p>\n
J\u0173 meil\u0117s istorija, trukusi beveik 70 met\u0173, yra verta atskiro pasakojimo. Daug kas net mano, kad \u0161i stipri ir gili meil\u0117 ir pagimd\u0117 tok\u012f galing\u0105 muzikin\u012f talent\u0105.<\/p>\n
Jiedu buvo pa\u017e\u012fstami nuo vaikyst\u0117s, nes Marija draugavo su Enijaus seserimi, bet suart\u0117jo 1950 m., kai Marija su savo t\u0117vu pateko \u012f rimt\u0105 automobilio avarij\u0105 ir d\u0117l stuburo l\u016b\u017eio buvo paguldyta \u012f ligonin\u0119.<\/p>\n
Ji buvo sugipsuota nuo kaklo iki juosmens, ir Enijus visus metus buvo \u0161alia, skaitydavo jai knygas, ilgai kalb\u0117davosi apie muzik\u0105, men\u0105, steng\u0117si i\u0161bla\u0161kyti li\u016bdnas mintis, o paskui dar kelet\u0105 met\u0173 pad\u0117jo atsigauti.<\/p>\n
Jie susituok\u0117 1956 m. ir jau niekada nesiskyr\u0117. Marija taip pat m\u0117go muzik\u0105, baig\u0117 konservatorij\u0105, tapo operos dainininke, bet da\u017enai pad\u0117davo Enijui kurti, buvo pirmoji jo partit\u016br\u0173 klausytoja ir kritik\u0117.<\/p>\n
J\u0173 santykiuose nebuvo vietos barniams, jie niekada nedav\u0117 preteksto skandalingoms publikacijoms bulvarin\u0117je spaudoje.<\/p>\n
Marija buvo ne \u0161iaip moteris, gyvenanti garsenyb\u0117s \u0161e\u0161\u0117lyje, ji buvo jo did\u017eio talento dalis.<\/p>\n
Kai 2007 m. E.Morikon\u0117 gavo \u201eOskar\u0105”, svarbiausi\u0105 viso k\u016brybinio gyvenimo apdovanojim\u0105, kuriam buvo nominuotas \u0161e\u0161is kartus, jis pirmiausia vie\u0161ai pad\u0117kojo \u017emonai, sakydamas, kad apdovanojim\u0105 skiria jai, nes be jos niekada neb\u016bt\u0173 tap\u0119s \u017einomu kompozitoriumi.<\/p>\n
\u201eOskar\u0105” jis peln\u0117 ir 2016 m. – u\u017e geriausi\u0105 garso takel\u012f dar vienam filmui apie Laukinius Vakarus – Kventino Tarantino (Quentin Tarantino) \u201e Gr\u0117smingasios a\u0161tuonetas”.<\/p>\n
Enijus Morikon\u0117 nugyveno 91 metus, mir\u0117 2020 met\u0173 vasar\u0105. Mirties prie\u017eastis buvo trauma – jis mir\u0117 ligonin\u0117je, kur buvo gydomas, kai pargriuvo ir susilau\u017e\u0117 \u0161launikaul\u012f.<\/p>\n
Paskutin\u0117mis gyvenimo dienomis \u017emona ir vaikai nepaliko jo vieno n\u0117 minut\u0119. Prie\u0161 mirt\u012f jis atsisveikino su \u0161eima, sakydamas, kad jam yra nepaprastai sunku juos palikti ir pad\u0117kojo Marijai u\u017e meil\u0119, kuri juos jung\u0117 visus tuos metus.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"\u00a0 Daugeliui jis buvo genijus, geb\u0117j\u0119s muzik\u0105 paversti unikalia jausm\u0173 kalba ir pakeit\u0119s \u0161iuolaikinio kino skambes\u012f – gyv\u0173…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":88350,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[21],"tags":[18378,113,887,965,17596,37,39,36,38,40,18379,6714,5434,114,7014,5270],"class_list":{"0":"post-88349","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-pramogos","8":"tag-ennio","9":"tag-entertainment","10":"tag-filmai","11":"tag-italija","12":"tag-kompozitorius","13":"tag-lietuva","14":"tag-lietuviu","15":"tag-lithuania","16":"tag-lithuanian","17":"tag-lt","18":"tag-morricone","19":"tag-muzika","20":"tag-oskaras","21":"tag-pramogos","22":"tag-sachmatai","23":"tag-seima"},"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/115931570772915713","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/88349","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=88349"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/88349\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/88350"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=88349"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=88349"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=88349"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}